Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKO ARTŪRO PAULAUSKO KALBA BALTIJOS ASAMBLĖJOS SESIJOJE

Vilnius, 2003 m. lapkričio 28 d.

Gerbiama Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininke, Beniliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos Prezidente, Šiaurės tarybos Prezidente, jūsų Ekscelencijos ambasadoriai, kolegos, Baltijos asamblėjos sesijos dalyviai ir Seimo svečiai,

Kiekvienąkart, dalyvaudamas Baltijos šalių parlamentarų susitikimuose noriu su jauduliu prisiminti ir pabrėžti mūsų bendrą nepriklausomybės siekį, ir jį įtvirtinančių tradicijų svarbą. Mes, visos trys Baltijos šalys, atgavome savo nepriklausomybę pirmiausiai stiprindamos regioninį bendradarbiavimą ir politinius ryšius regione, siekdamos užtikrinti savo valstybių ir regiono saugumą ir stabilumą. O dabar mes drauge stovime ir ant Europos Sąjungos bei NATO slenksčio. Tai, manau, labai svarbus momentas mūsų valstybių bendrame istorijos kelyje.

Baltijos Asamblėjos idėja ir jos istorija įprasmina mūsų regiono politinių santykių ypatumą, suteikia nuoseklumo mūsų politikai, papildo kiekvienos iš trijų šalių užsienio politikos principus ir patyrimą, įgalina mus suderinti bendruosius tikslus ir pristatyti juos pasauliui kaip bendrą ir tvirtą Baltijos Valstybių poziciją.

Kitais metais Lietuva, Latvija ir Estija įgyvendins svarbią užsienio programos dalį, tapdamos Europos Sąjungos ir NATO narėmis. Mūsų visuomenės turės laikyti dar vieną brandos egzaminą - jos rinks savo šalių atstovus į Europos Parlamentą.

Iš esmės tai reiškia naujos politinės erdvės kūrybą, kurioje dalyvausime lygiomis teisėmis su ES „senbuviais“, juolab kad sulig mūsų atėjimu vyksta Europos Konstitucijos kūrimas.

Atsidūrę platesnėje – Europos Sąjungos ir NATO politinėje erdvėje, mes turėtume nepaklysti ir pirmiausia paisyti regiono interesų.

Juk infrastruktūros, aplinkosaugos, organizuoto nusikalstamumo ir nelegalios migracijos prevencijos klausimai, geri kaimyniniai ryšiai bei bendri iššūkiai formuoja bendrą požiūrį ir daro įtaką bendriems veiksmams.

Manau, kad Baltijos Asamblėjos formatas, ateityje gal būt išsiplėtojęs į Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos susiliejimą, yra tinkamas praktiniams klausimams spręsti pritaikant regioninių konsultacijų formas. Šis bendradarbiavimas turi tęstis, bet neturi tapti atskiru formalizuotu bloku tarptautinių organizacijų viduje. Tačiau jis gali prisidėti prie regionui aktualių klausimų sprendimo.

Baltijos Asamblėja užima gyvybingą puslapį mūsų regiono politinės kultūros kontekste. Reguliariai susitikdami ir ateityje, žinosime apie save daugiau ir geriau, užuot aptarinėję mums rūpimus klausimus tik Briuselio ar Strasbūro klubuose. Juk ten jau turėsime žvelgti į savo problemas plačiau ir regioninio turinio detalėms išsamiau nagrinėti neturėsime laiko.

Suprasdami, kad integruojantis į naujas mums tarptautines organizacijas turėsime patys susirasti savo vietą jose, bei tuo pačiu įsitvirtinti bei apginti savo interesus, Jūs, Baltijos Asamblėjos parlamentarai, vykdėte savo struktūros reformą, kurdami lankstų ir veiksmingą darbo modelį.

Manau, kad nuo šio modelio sėkmės ir mūsų sugebėjimo artimiau bičiuliautis ne vien tarpusavy, bet ir su Šiaurės Taryba bei Beniliukso Tarpparlamentine konsultacine taryba priklausys mūsų, kaip parlamentarų įtaka mūsų šalių vystymuisi ir jų progresui.

Esame tikri, kad dvišalių ir trišalių asamblėjų darbas suteikia mums galimybę ne vien spręsti kylančias problemas, bet ir dalintis savo demokratinių reformų patirtimi su narystės demokratinio pasaulio tarptautinėse institucijose siekiančiomis šalimis. Parlamentinės bendradarbiavimo tradicijos pagrindu mes drauge galime sėkmingai propaguoti bendrų europinių ir trans-atlantinių vertybių suvokimą. Tai parodo mūsų brandumą ir partnerystę tiek Europos Sąjungoje tiek NATO.

Manau, kad nesuklysiu pasakęs, jog Baltijos Asamblėjos patirtis rodo, kad koordinuotas parlamentinis bendradarbiavimas prisideda prie prekybos, investicijų augimo, pasitikėjimo klimato ugdymo, laipsniško politinių ir ekonominių barjerų išnykimo tarp šalių, bei svarbiausiai - prie bendrų interesų gynimo mūsų visų valstybių labui.

Lietuvos demokratijos brandumo pojūtį mums suteikia gebėjimas priimti visuomenės reformų nulemtus iššūkius. Netgi tada, kai jie valstybę sukrečia lyg nervinis drebulys, mes, atvirai ir viešai įvardydami vidaus problemas, sėkmingai įveikiame demokratijos egzaminą ir tikimės, kad tuo išlaikome artimiausių Lietuvos kaimynų bei jos tolimų draugų pasitikėjimą.

Taigi nuoširdžiai sveikindamas 22-ąją Baltijos Asamblėjos sesiją, linkiu mums būti kartu ir vieningais Baltijos Asamblėjoje, Europos Sąjungos bei NATO šalių parlamentinėse erdvėse.




Naujausi pakeitimai - 2003 11 28.
Gintarė Juodėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas