Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba „Lietuva ir Naujųjų kaimynių iniciatyva“ Danijos Tarptautinių santykių institute, vizito Danijoje metu 2003 11 25

2003 m. lapkričio 25 d. pranešimas VIR

Gerbiami diskusijos dalyviai,

Man labai malonu, kad susirinkote šitoje salėje padiskutuoti klausimu, kuris, mano manymu, svarbus kiekvienai iš dabartinių ir būsimų Europos Sąjungos šalių, ir kad turėsiu galimybę pasidalinti su Jumis Lietuvos požiūriu į Naujųjų kaimynių iniciatyvą.

ES ir aplinkinio žiedo – ES kaimynių ir pačios ES – abipusė priklausomybė jau yra tikrovė. Siekdami užtikrinti savo šalių ir piliečių gerovę ir saugumą, ir kad tas žiedas taptų draugiškas, suteikiantis galimybę taikiai bendradarbiauti, mes turime nepamiršti, kad vienodas dėmesys turėtų būti skiriamas visoms ES kaimynėms (tiek Ukrainai, tiek Kaliningrado sričiai, tiek Viduržemio šalims). Tačiau suprasdami, kad ES naujosios kaimynės savo ekonominės, politinės ir socialinės brandos lygiu skiriasi, turime diferencijuoti savo strategijas, nukreiptas į šias valstybes.

Naujųjų kaimynių iniciatyvos tikslas – ekonomikos augimo, socialinio plėtros, aplinkosaugos ir sveikatos priežiūros skatinimas kaimyniniuose regionuose bei žmogiškųjų, švietimo ir kultūrinių santykių plėtojimas, kova su nelegalia migracija, neretai lemiančią organizuotą nusikalstamumą, bei išorinės sienos saugumas.

Kiekviena iš naujųjų kaimynių turi savitų tikslų santykiuose su ES. Naujųjų kaimynių iniciatyva galėtų būti instrumentu šiems tikslams pasiekti, gal būt net priemone laipsniškai integracijai į ES. Todėl dar kartą noriu pabrėžti diferenciacijos principo svarbą rengiant Veiksmų planus atskiroms valstybėms, priklausomai nuo jų siekių ir nuo jų įsipareigojimų vykdymo.

Be abejo, Naujųjų kaimynių iniciatyva bus sėkminga tik tuomet, kai Veiksmų planai bus paremti atitinkamais resursais. Lietuva, viename non-peiperių Naujųjų kaimynių iniciatyvos klausimu pasiūlė pagrindinę resursų dalį skirti energetinių išteklių aprūpinimo ir transporto infrastruktūros gerinimo, išorinių sienų demarkacijos ir sienų modernizacijos, bendrų apmokymų pasieniečiams ir studentų mainų programoms, t.y. konkretiems bendradarbiavimo per sieną projektams. Kita dalis resursų galėtų būti skiriama demokratijos plėtojimo, pilietinės visuomenės stiprinimo, politinių, ekonominių ir institucinių reformų vykdymo bei švietimo apie ES plėtros ir narystės privalumus programoms. Tai skatintų naujųjų kaimynių pasitikėjimą ES ir priartėjimą prie bendrų ES vertybių sistemos. Šie resursai turėtų būti paskirstyti priklausomai nuo išorinės sienos ilgio.

Trumpai apibrėžus Naujųjų kaimynių iniciatyvos veiklos mechanizmus, pereičiau prie Lietuvos veiksmų šios iniciatyvos rėmuose. Lietuva galėtų aktyviai prisidėti prie vykstančių procesų. Tam pasitarnautų tai, jog Lietuva turi gerų santykių su rytinėmis kaimynėmis patirtį (su Rusija, Baltarusija, Ukraina), yra geografiškai arti prie Baltarusijos ir Rusijos, ir turi išorinę ES sieną.

Bendradarbiavimas per sieną su naujosiomis kaimynėmis užtikrintų trejopą naudą – senoms bei naujoms Europos Sąjungos narėms, ir kaimyninėms šalims, nesančioms ES. Senosios Europos Sąjungos narės galėtų padidinti ekonomikos augimo tempus, naujosios – greičiau sumažintų ekonominius ir socialinius skirtumus su senomis, o „naujosios kaimynės“ turėtų galimybę semtis ekonominių ir politinių reformų patirties.

Lietuva remia Ukrainos orientaciją į ES. Todėl mes manome, kad vertėtų kaip galima greičiau parengti veiksmų planą ir jų įvykdymo kalendorių šiai valstybei, kuris koncentruotųsi ties demokratinių reformų ir pilietinės visuomenės kūrimosi skatinimo programomis. Juk ES tai ne vien ekonominė sąjunga, tai ir vertybių sąjunga. Artimesni santykiai su Ukrainos visuomene ir su politinėmis partijomis galėtų būti vienas iš postūmių sukurti palankią atmosferą politinėms ir ekonominėms reformoms.

Lietuva laikosi nuostatos, jog glaudesnis ES bendradarbiavimas su Rusija Platesnės Europos iniciatyvos rėmuose gali papildyti ES – Rusijos strateginę partnerystę. Šiame kontekste itin svarbu sukurti ES – Rusijos bendrąją strategiją Kaliningrado atžvilgiu. Prie kurios esame pasirengę prisidėti, remdamiesi turima sėkminga bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi patirtimi.

Politika Baltarusijos atžvilgiu turėtų būti pagrįsta ES nustatytu sąlygų vykdymu. ES veiksmų planas šiai šaliai turėtų koncentruotis ties praktiniu bendradarbiavimu, skatinant pilietinės visuomenės kūrimąsi, vietos bendruomenių aktyvumą ir regioninį bendradarbiavimą, bei ES vertybių propagavimą šioje šalyje. Lietuva yra suinteresuota, jog Baltarusija išliktų nepriklausoma valstybe. Pažymėtina, jog ypatingą dėmesį reikėtų skirti pačiam Baltarusijos valstybingumo klausimui ir baltarusių tapatumo stiprinimo pastangoms. ES kontekste būtina, kad Baltarusija ne vien pabaigtų sienos demarkacijos su ES darbus, bet ir pasirašytų readmisijos sutartį su ES.

Mūsų nuomone, jau dabar turėtų būti diskutuojama ir apie tinkamiausią laiką ir sąlygas, kada reikėtų įtraukti Pietų Kaukazo valstybes (Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją) į Naujųjų kaimynių iniciatyvą. Todėl manau, kad kol Pietų Kaukazas nėra formaliai Naujųjų kaimynų iniciatyvoje, kai kurie konkretūs projektai šios iniciatyvos kontekste galėtų būti taikomi ir Pietų Kaukazo šalims, įskaitant administracinių gebėjimų ugdymo, teisingumo ir vidaus reikalų, pagalbos harmonizuojant nacionalinius įstatymus su ES teisiniais aktais bei kitose srityse.

Parlamentai turi dideles galimybes stiprinti daugiašalį ir dvišalį bendradarbiavimą, ypatingai plėtojant Platesnės Europos koncepcijos Naujųjų kaimynų iniciatyvą. Parlamentinės bendradarbiavimo tradicijos pagrindu mes galime sėkmingai propaguoti europinių vertybių ir europinės pasaulio tvarkos suvokimą.

Lietuvos Respublikos Parlamentas, siekdamas išsaugoti savo žmonių saugumą ir gerovę ir dalintis savo patirtimi su šalimis, siekiančiomis ateityje tapti demokratinio pasaulio tarptautinių organizacijų dalimi, taiko įvairias parlamentinio bendradarbiavimo formas.

Įkurta Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Parlamentinė Asamblėja, kurioje veiks speciali parlamentarų grupė, leisianti keistis ES integracijos patirtimi. Politiškai ir ekonomiškai pastovi Ukraina – svarbi visai Europai. Tai šalis, kuri gali daugiausiai laimėti, jei tinkamai pasinaudos Naujųjų kaimynų iniciatyva. Mes manome, kad turime būti aktyvūs regioninės plėtros dalyviai ir privalome dalintis savo demokratinių reformų patirtimi - ypač posovietinio periodo transformacijos bei struktūrinių reformų įgyvendinimo klausimais. Manau, kad ES metinės pažangos įvertinimo programos taip pat skatintų reformas Ukrainoje.

Sėkmingai veikia Lietuvos Respublikos Seimo ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Dūmos forumas, kurio susitikimuose diskutuojama Kaliningrado srities ateities plėtojimo bei Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo klausimais. Sėkmingai išsprendėme keleivių tranzito į ir Kaliningrado srities klausimą. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti Danijos kolegoms už jų paramą ir poziciją derybose su Rusija dėl Kaliningrado tranzito, kas prisidėjo ir prie sėkmingo sienos sutarčių ir readmisijos sutarties klausimų sprendimo. Tačiau šių klausimų sprendimas neišsprendžia ekonominio ir socialinio vystymosi klausimų. Dabar ES ir Rusijos bendradarbiavimas turi peraugti į kitą lygį, skatinantį ekonominį ir socialinį Srities vystymąsi. Pats sunkiausias šiandienos klausimas yra kaip pasiekti Kaliningrado srities ekonomikos pastovaus augimo. Tuo pačiu Srities ateitis priklauso nuo Rusijos valdžios veiksmų - kiek pasirinkimo laisvės ji suteiks regionui vidaus, išorės ir ekonominiais klausimais. Reikėtų, kad ES-Rusijos bendra ekonominė strategija Kaliningradui apimtų ir ilgalaikį investicijų skatinimą, ir administracinių gebėjimų stiprinimą, ir antikorupcinę kovą, ir Specialiosios ekonominės zonos patikimumo stiprinimą, ir smulkaus bei vidutinio verslo palaikymą, ir kitą ekonominę veiklą. Europos Komisijos nuostatos Naujųjų kaimynių politikos siūlymuose yra gera proga Kaliningrado sričiai harmonizuoti regiono įstatymus pagal ES teisę, ir žengti konkrečius žingsnius srities pažangai ir gyventojų gerovei skatinti.


Su Baltarusija Lietuva tęsia specifinius projektus – kaip apskrito stalo diskusijos, parama nevyriausybinėms organizacijoms, seminarai laisvai spaudai ir demokratinėms jėgoms (esančioms valdžioje ir opozicijoje), kursai pasieniečiams, aplinkosauginiai projektai susiję su Nemuno upe, kuri įteka į Baltijos jūrą ir t.t. Tačiau Baltarusijos valdžia nenori kloti pagrindų demokratinėms ir ekonominėms reformoms šalyje ir normalizuoti santykių su Vakarais. Taigi, mes pasisakome už selektyvius ryšius su Baltarusijos valdžios atstovais. Reikėtų skatinti demokratinių reformų ir pilietinės visuomenės kūrimąsi per nevyriausybines organizacijas (NVO), žiniasklaidos priemones, tam tikras valdžios, ypač savivaldos institucijas, kai kuriuos Nacionalinio susirinkimo deputatus ir akademines institucijas. Artėjant parlamentiniams rinkimams Baltarusijoje 2004 metais, reikšmingi tampa selektyvūs kontaktai su Baltarusijos parlamentarais (pirmiausiai “Respublikos” grupe) ir susivienijusios opozicijos atstovais, organizuojant neformalius seminarus ir apskritus stalus. Svarbu, kad Baltarusijos žmonės nesijaustų izoliuoti, o jaustų, kad patys yra savo gyvenimo kalviai. Norėčiau pastebėti, jog tiek Lietuvos valdžios institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos turi didžiulę įvairiapusiško bendradarbiavimo su Baltarusija patirtį. Dėl šios patirties ir įdirbio, mes galėtume imtis ES dialogo su Minsku palaikymo funkcijos.

Baltijos Asamblėjos patirtimi domisi Pietų Kaukazo valstybės. Mes turime kuo pasidalinti, nes visos trys Baltijos šalys išsikovojo savo nepriklausomybę pirmiausiai stiprindamos regioninį bendradarbiavimą ir politinius ryšius regione, siekdamos užtikrinti savo valstybių ir regiono saugumą ir pastovumą. O dabar mes drauge stovime ir ant ES bei NATO slenksčio. Todėl manau, kad mano iškelta trijų Baltijos Valstybių ir trijų Pietų Kaukazo valstybių bendradarbiavimo idėja – “3 plius 3” – paskatintų teigiamos darbotvarkės formavimą Pietų Kaukaze. Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija yra išreiškusios norą semtis regioninio bendradarbiavimo, pilietinės visuomenės ugdymo, politinių ir ekonominių reformų patirties. Lietuvos Respublikos Seimo URK pirmininkas vyko į visas tris šalis ir aptarė bendradarbiavimo galimybes; šių metų rugpjūčio mėnesį Pietų Kaukazo Parlamentinės iniciatyvos vadovai lankėsi Lietuvoje ir Latvijoje, bei aptarė galimybes įtraukti Pietų Kaukazą į ES Naujųjų kaimynų iniciatyvą. Juk ateityje ir šis regionas taps ES kaimynais, kai su Turkija bus pradėtos derybos, o Rumunija ir Bulgarija taps ES narėmis. Žinau asmeniškai šių šalių parlamentarų būgštavimus, jog šalių neįtraukimas į Naujųjų kaimynių iniciatyvą gali sukelti šių šalių piliečių nepasitikėjimą ateitimi ir bendradarbiavimo su ES nauda. Mano manymu, aktyvus bendradarbiavimas su Pietų Kaukazo valstybėmis galėtų ne tik sukurti palankesnes sąlygas sprendžiant ir užkertant kelią konfliktams šiame regione, bet ir glaudesnių regiono santykių su ES perspektyvą, kuri sustiprintų Pietų Kaukazo šalių visuomenių paramą vykdomoms reformoms. Pietų Kaukazas – tai jau Naujųjų kaimynų iniciatyvos praplėtimas ateičiai.

Manau, – nesuklysiu pasakęs, jog koordinuotas bendradarbiavimas prisideda prie prekybos ir investicijų augimo, laipsniško politinių ir ekonominių barjerų išnykimo tarp šalių. Infrastruktūros, aplinkosaugos, organizuoto nusikalstamumo ir nelegalios migracijos prevencijos klausimai, geri kaimyniniai ryšiai, bendri iššūkiai formuoja bendrą požiūrį ir įtakoja bendrus veiksmus. Tai gali būti dvišaliai ir daugiašaliai veiksmai, tačiau jie turi būti nukreipti į pilietinės visuomenės stiprinimo bei demokratinių jėgų šalyse skatinimo programas Naujųjų kaimynių iniciatyvos Veiksmų plano rėmuose. Tik vadovaudamiesi bendrų vertybių sistema, mes stiprinsime pasitikėjimą vieni kitais ir galėsime užtikrinti gerovę ir saugumą mūsų Valstybėms ir savo žmonėms.




Naujausi pakeitimai - 2003 11 25.
Gintarė Juodėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas