Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko kalba Mokslų akademijos sesijoje „Lietuvių kalbos padėtis moksle ir visuomenėje”

2003 m. lapkričio 17 d. pranešimas VIR

 

Artūras Paulauskas: „Kalbos tvarkytojų pareigas galėčiau prilyginti

kitų sričių teisių gynėjų atkaklumui“

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, šiandien dalyvaudamas Mokslų akademijos sesijoje „Lietuvių kalbos padėtis moksle ir visuomenėje” pabrėžė Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo svarbą kaip šiuolaikišką galimybę pristatyti materialias ir dvasines vertybes, kurtas ar saugotas iškovojus spaudos teisę, paspartinti paveldo atkūrimą, kai kuriais atvejais - ir grąžinimą.

Parlamento vadovas sušauktą sesiją kalbos vartojimo moksle ir visuomenėje klausimu įvertino kaip rimtą ženklą, jog šioje srityje atsiranda ir probleminių veiksnių.

Parlamento vadovas, išryškindamas politikų atsakomybę už deramą kalbos statuso išlaikymą oficialiu lygiu, - ypač po Europos Parlamento rinkimų, kai „greta Europos mokslo centrų, kuriuose domimasi lituanistika ar studijuojama lietuvių kalba, jau ir politiniame centre - Briuselyje, Strasbūre nuolat skambės lietuvių kalba", atkreipė dėmesį, kad „dar labiau reikalingi pritaikomieji mokslininkų darbai, ypač aktualiausiu — terminologijos aspektu: spartus lietuviškos terminijos kūrimas buvo ir išlieka kaip svarbus taisyklingos gimtosios kalbos vartojimo klausimas — ir įstatymų derinimo, ir apskritai viešojo vartojimo kontekste. “

Seimo Pirmininkas, Lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos pirmininkas A.Paulauskas atkreipė dėmesį į vieną negatyvią tendenciją, atsiradusią per pastaruosius keliolika metų: „administruojant mokslo sistemą, lituanistika plačiąja prasme imta vertinti, kaip ji „dera“ su Vakarų šalių kultūriniu palikimu. Galiausiai ši, ne vien kalbininkams primesta nuostata lėmė situaciją, kai mūsų humanitarinių mokslų srities darbuotojų publikacijos, atspausdintos užsienyje, čia pripažįstamos kaip neva vertingesnės už darbus, kurie skelbiami Lietuvoje.“ Pasak A.Paulausko, „mokslinį kalbos statusą turi lemti ne tik jos tyrinėjimas ir tyrinėjimo vertinimas, bet ir kuo platesnis ir paprastesnis vartojimo interesas”.

A. Paulauskas paragino mokslininkus skatinti įvairių socialinių grupių susidomėjimą savo istorijos, archeologijos, knygos meno, kalbotyros pažanga, drąsiai taikydami šiuolaikines technologijas.

Įstatymų leidėjams sukūrus visas teisines sąlygas puoselėti taisyklingą kalbą, pareiga užtikrinti lituanistikos plėtojimą lieka mokslininkams, kalbos tvarkytojams, kitiems pareigūnams: „kalbos jausmą stiprinkime gyvybingu, moderniu jos normų skleidimu. Tai atitiks naujosios Europos iššūkius.“




Naujausi pakeitimai - 2003 11 17.
Vida Genovaitė Nacickaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas