Lietuvos Respublikos Seimas

PARLAMENTO VADOVAS - APIE LIETUVIŲ KALBOS VARTOJIMĄ EUROPOS SĄJUNGOJE (2003 11 17)

Pranešimas VIR 2003 lapkričio 17 d.

Lietuvos mokslų akademijoje šiandien sušauktoje sesijoje „Lietuvių kalbos padėtis moksle ir visuomenėje“ dalyvauja Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis spaudos atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos pirmininkas, Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas.

Supažindiname su Pirmininko kalba, kurioje pateikti pagrindiniai lietuvių kalbos vartojimo aspektai, svarbūs Europos Sąjungos plėtros kontekste: terminijos kūrimas, humanitarinių mokslų problemos, šiuolaikiškas požiūris į istorinių vertybių grąžinimą, atkūrimą.

K a l b a

Vilnius, 2003 m. lapkričio 17 d.

Gerbiami Mokslų akademijos sesijos dalyviai,

Gerbiamasis Mokslų akademijos Prezidente,

Mieli šio renginio svečiai,

Prasidedantis Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimas tikriausiai taps panašus į besiplečiantį kultūrininkų judėjimą; jis paskatins istorikus, kalbotyrininkus, politologus, meno darbuotojus įvertinti mūsų tautos patyrimą visuomeninės jėgos — amžiaus sąjūdžio aspektu. Tuo pirmiausia priminsime pagrįstą pirmtakų užsispyrimą išlaikyti ryšį su lotyniškąja kultūra. Išskirdami 1904 metų politinį laimėjimą, pastebėsime, ką ir kaip sparčiai jis nulėmė Lietuvos pažangai, kokios įtakos turėjo ir tebeturi socialinei lietuvių raidai, mūsų gimtajai kalbai.

Tai, kad lietuvių kalbos padėtį moksle ir visuomenėje aptariame būtent Akademijos sesijoje, yra rimtas ženklas, jog šioje srityje atsiranda ir probleminių veiksnių.

Seimo vardu sveikinu šio susirinkimo idėją. Šia proga siūlyčiau sutelkti dėmesį ties tuo, kaip derinami mokslo tyrimai ir jų taikymas visuomenėje, įvertinant visas gimtosios kalbos vartojimo sąlygas.

Apie lietuvių kalbos taikymą Europos Sąjungos plėtros kontekste nuo pat šio Seimo kadencijos pradžios man teko kalbėtis oficialių vizitų metu Vokietijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Žinoma, visuomet būdavo galimybė pasigirti mūsų mokslininkų laimėjimais, tačiau tekdavo išgirsti ir politikų klausimą: kaip mes rengiamės puoselėti gimtąją kalbą – kaip nacionalinę vertybę ir mūsų tapatumo įrodymą —ateityje?

Šių metų pavasarį, Knygnešio dieną, Spaudos atgavimo lotyniškais rašmenimis 100-mečio minėjimo komisija pradėjo darbą, susirinkdama į pirmą posėdį būtent Lietuvių kalbos institute. Tada turėjau papildomą galimybę iš naujo susipažinti, kaip pakankamai jauno, veržlaus kolektyvo nariai ne tik atlieka mokslinius gimtosios kalbos tyrimus, bet ir rūpinasi jų pritaikymu visuomenės poreikiams, o dalyvaudami tarptautiniuose projektuose siekia įtvirtinti garbingą lietuvių kalbos vietą tarp kitų žemyno kalbų.

Europos Sąjungos istorijos kontekste tokie siekiai ypač rūpi politikams, nes mes prisiimame atsakomybę už deramą kalbos statuso išlaikymą oficialiu lygiu. Tai vienas iš lemtingų įsipareigojimų. Atversdami elektroninį Europos Parlamento tinklalapį, jau galime rasti lietuvišką informaciją.

Po rinkimų į Europos Parlamentą 2004-ųjų birželį, tarp kitų, Briuselyje ir Strasbūre nuolat skambės ir lietuvių kalba. Vadinas, nuo kitų metų greta Europos mokslo centrų, kuriuose domimasi lituanistika ar studijuojama lietuvių kalba, jau ir politiniame centre ji skambės, papuošdama, išplėsdama politinės kultūros erdvę.

Tačiau kaip tik šie pokyčiai verčia pastebėti, kad dar labiau reikalingi pritaikomieji mokslininkų darbai, ypač aktualiausiu — terminologijos aspektu. Spartus lietuviškos terminijos kūrimas buvo ir išlieka kaip svarbus taisyklingos gimtosios kalbos vartojimo klausimas — ir įstatymų derinimo, ir apskritai viešojo vartojimo kontekste.

Tarptautinis lietuvių bendradarbiavimas per pastaruosius keliolika metų atskleidė vieną negatyvią tendenciją: administruojant mokslo sistemą, lituanistika plačiąja prasme imta vertinti, kaip ji „dera“ su Vakarų šalių kultūriniu palikimu. Galiausiai ši, ne vien kalbininkams primesta nuostata lėmė situaciją, kai mūsų humanitarinių mokslų srities darbuotojų publikacijos, atspausdintos užsienyje, čia pripažįstamos kaip neva vertingesnės už darbus, kurie skelbiami Lietuvoje. Juk tai, kas iš nacionalinės kultūros tyrinėjimų išties yra nauja bei naudinga, kas paskatina diskusijas ir mokslų pažangą, kas gali praversti visuomenei pritaikomąja bei pažinimo prasme, galima geriausiai tą naudą įvertinti paskelbiant pirmiausia čia, Lietuvoje. Mokslinį kalbos statusą turi lemti ne tik jos tyrinėjimas ir tyrinėjimo vertinimas, bet ir kuo platesnis ir paprastesnis vartojimo interesas.

Turime skatinti įvairių socialinių grupių susidomėjimą savo istorijos, archeologijos, knygos meno, kalbotyros pažanga, drąsiai taikydami šiuolaikines technologijas. Nacionalinė savigarba tik sustiprės, jei tie laimėjimai atsispindės visur - nuo buitinės reklamos siužetų iki tarptautinių projektų. Principinė laiku norminamos gimtosios kalbos — kaip prioritetinės komunikavimo priemonės — vartosena gali būti pasiekiama, kai visi atsakingi pareigūnai laikysis galiojančių įstatymų ir vienodai juos taikys.

Kalbos tvarkytojų pareigas galėčiau prilyginti kitų sričių teisių gynėjų atkaklumui. Mes, įstatymų leidėjai, sukūrėme visas teisines sąlygas puoselėti taisyklingą kalbą, užtikrinti lituanistikos plėtojimą. Taigi kalbos jausmą stiprinkime gyvybingu, moderniu jos normų skleidimu. Tai atitiks naujosios Europos iššūkius.

2004-aisiais — mūsų Kalbos ir knygos metais tapdami ES nariais, kaip minėjau, turėsime šiuolaikiškai pristatyti materialias ir dvasines vertybes, kurtas ar saugotas iškovojus spaudos teisę. Naudosimės gera proga paspartinti paveldo atkūrimą, kai kuriais atvejais - ir grąžinimą, pavyzdžiui, 1900-ųjų lietuviškos parodos Paryžiuje ekspoziciją. Kviečiu čia dalyvaujančius aktyviai įsilieti į tą kultūrinį spaudos atgavimo minėjimo sąjūdį, dalyvauti jo programoje ir atskleisti tyrinėjimų naujienas, pritaikant moderniąsias technologijas taip, kad lituanistika plačiąja prasme būtų įdomi XXI amžiuje, kad jos pažinimas praverstų naujausioms kartoms ir verstų didžiuotis sakant: „lietuviais esame mes gimę“.

Linkiu sesijos dalyviams skelbti brandžią, nuoseklią mintį, kuri padės mūsų kalbos kultūrai besivienijančioje Europoje!

 

A.Vaišnys, 2396201




Naujausi pakeitimai - 2003 11 17.
Artūras Zeleniakas



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas