Lietuvos Respublikos Seimas

G. Purvaneckienės ir A. Klišonio komandiruotės į Oslą (Norvegijos Karalystė) 2003 m. spalio 25 – 29 dienomis ataskaita

Posėdžio darbotvarkė:

1. Įžanga.

2. 22-osios Baltijos Asamblėjos sesijos ir 9-osios Baltijos Tarybos planavimas:

 Preliminari programa;

 Dokumentų projektai (ištraukos iš BA Teisės komiteto posėdžio ir BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio protokolų);

 Planuojami posėdžiai;

 BA apdovanojimų teikimo ceremonijos scenarijus;

 Informacija apie klausimus Baltijos Ministrų Tarybai.

3. Baltijos Asamblėjos medaliai.

4. Baltijos Asamblėjos veiklos 2004 m. planavimas:

 Preliminaraus Baltijos Asamblėjos 2004 m. darbo plano ir Baltijos Asamblėjos 2004 m. biudžeto projekto aptarimas;

 Baltijos Asamblėjos Parlamentinės programos praktinio įgyvendinimo projektas;

 Apskritojo stalo diskusijų “Baltijos valstybių bendradarbiavimas Europos Sąjungoje” planavimas (2003 m. sausio 22 – 23 d., Ryga);

 Bendradarbiavimas su Šiaurės Taryba (5-asis bendras Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos posėdis; Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos darbo grupių veikla;

 Bendradarbiavimas su Beniliukso Tarpparlamentine Konsultacine Taryba;

 Baltijos Asamblėjos pirmininkavimas Baltijos jūros šalių parlamentinės konferencijos Nuolatiniame komitete.

5. Kita.

Posėdžio dalyviai:

1. Giedrė Purvaneckienė, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

2. Jānis Reirs, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkės pavaduotojas, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

3. Andres Taimla, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkės pavaduotojas, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

4. Audrius Klišonis, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narys, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovės pavaduotojas

5. Silva Golde, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narė, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovo pavaduotoja

6. Trivimi Velliste, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narys, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovo pavaduotojas

7. Baiba Moļņika, Baltijos Asamblėjos sekretorė

8. Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos BA sekretorė

9. Ingrīda Putniņa, Latvijos delegacijos BA sekretorė

10. Ene Rõngelep, Estijos delegacijos BA sekretorė

11. Marika Laizāne-Jurkāne, Projektų vadovė, BA Sekretoriatas

1. Įžanga

G. Purvaneckienė pasveikino posėdžio dalyvius ir pristatė posėdžio darbotvarkę.

2. 22-osios Baltijos Asamblėjos sesijos ir 9-osios Baltijos Tarybos planavimas:

 Preliminari programa;

 Dokumentų projektai (ištraukos iš BA Teisės komiteto posėdžio ir BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio protokolų;

 Planuojami posėdžiai;

 BA apdovanojimų teikimo ceremonijos scenarijus;

 Informacija apie klausimus Baltijos Ministrų Tarybai.

G. Purvaneckienė supažindino su pataisyta preliminaria 22-osios BA Sesijos ir 9-osios Baltijos Tarybos programa. Ji pranešė, kad Vytenis Povilas Andriukaitis, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys, skaitys bendrą pranešimą pirmąja tema. Pagrindinis šio pranešimo aspektas bus Baltijos Asamblėjos vaidmuo ES kontekste, o būtent, kad Baltijos Asamblėja galėtų atlikti parlamentinės kontrolės funkciją Europos Parlamente. Ji pabrėžė, kad kitų nacionalinių delegacijų nariai taip pat turi galimybę skaityti bendrus pranešimus visomis 3 sesijos temomis. Ji paklausė Estijos delegacijos, kas Estijos vardu skaitys pranešimą antrąja sesijos tema.

A. Taimla pranešė, kad pranešimą antrąja sesijos tema skaitys atsakingos ministerijos departamento vadovas.

G. Purvaneckienė pažymėjo, kad Estijos delegacija turėtų aptarti galimybę paskirti bent jau vieną vice-ministrą, kuris pasisakytų antrąja tema.

A. Taimla pabrėžė, kad Estijos delegacija kaip galima greičiau informuos, kas skaitys pranešimą antrąja sesijos tema.

G. Purvaneckienė pranešė, kad Latvijos ir Lietuvos delegacijų nariai parengė klausimus Baltijos Ministrų Tarybai. Ji pabrėžė, kad delegacijų nariai gali parengti ir ad hoc klausimus, kurie bus pateikiami Baltijos Taryboje.

Ji pasidomėjo, ar yra kokios nors informacijos dėl užsienio svečių dalyvavimo sesijoje.

M. Laizane-Jurkane pranešė, kad sesijoje dalyvaus atstovai iš Šiaurės Tarybos, Beniliukso Tarpparlamentinės Konsultacinės Tarybos ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos.

G. Purvaneckienė supažindino su sąrašu dokumentų projektų, kurie bus pateikti sesijai. Ji informavo, kad yra tik šeši teminiai dokumentų projektai, kurie bus pateikti sesijai. Ji pabrėžė, kad nacionalinės delegacijos gali parengti ir teikti sesijai kitų dokumentų projektus.

J. Reirs pastebėjo, kad dokumentų rengimas yra komitetų kompetencija.

G. Purvaneckienė pasiūlė parašyti laišką komitetams, rekomenduojant aptarti galimybę parengti daugiau teminių dokumentų.

Nutarta: Prezidiumo nariai nutarė parašyti laišką komitetams, rekomenduojant aptarti galimybę parengti daugiau teminių dokumentų projektų, kurie bus teikiami sesijai.

G. Purvaneckienė supažindino su BA Teisės komiteto ir BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto susitikimo protokolų ištraukomis. Ji pranešė, kad Teisės komiteto nariai paprašė Prezidiumo apsvarstyti šiuos klausimus: pasiūlymą dėl dalinio Redakcinės komisijos pakeitimo ir pasiūlymą dėl Baltijos Asamblėjos Sekretoriaus posto pavadinimo pakeitimo.

Ji pranešė, kad Teisės komiteto nariams nepavyko susitarti dėl Redakcinės komisijos. Ji pranešė, kad delegacijos nariai vietoje Redakcinės komisijos pasiūlė įsteigti Koordinacinį komitetą, kuris spręstų dėl dokumentų projektų kylančius nesutarimus tarp nacionalinių delegacijų. Ji pasiūlė tęsti diskusijas dėl Redakcinės komisijos užduočių ir kompetencijos kitais metais. Ji pabrėžė, kad Lietuvos delegacija parengs rašytinę koncepciją dėl Redakcinės komisijos.

A. Taimla informavo, kad praėjusio Teisės komiteto posėdžio metu jis pasiūlė, kad Prezidiumo nariai ir komitetų pirmininkai turėtų aptarti Redakcinės komisijos užduotis ir kompetenciją sesijos metu.

G. Purvaneckienė pastebėjo, kad dėl užimtos sesijos darbotvarkės nebus jokios galimybės organizuoti tokį susitikimą sesijos metu.

Nutarta: Prezidiumo nariai nutarė tęsti diskusijas dėl BA Redakcinės komisijos užduočių ir kompetencijos kitais metais.

G. Purvaneckienė informavo, kad Latvijos delegacija pasiūlė įvesti posto pavadinimą Baltijos Asamblėjos Generalinis Sekretorius vietoje Baltijos Asamblėjos Sekretorius. Ji pastebėjo, kad Estijos delegacija pasiūlė įvesti tokius pavadinimus kaip BA Sekretoriato vadovas arba BA Sekretoriato direktorius vietoje Baltijos Asamblėjos Sekretorius.

Ji pastebėjo, kad Generalinio Sekretoriaus vardas yra būdingas didžiajai daliai tarptautinių organizacijų. Ji informavo, kad kitais metais būtų galima sudaryti susitarimą su Latvijos Užsienio Reikalų ministerija dėl Baltijos Asamblėjos kaip tarptautinės organizacijos statuso, o tai reiškia, kad Baltijos Asamblėjai būtų taikomos mokesčių lengvatos. Šiuo atveju būtina, kad BA Sekretoriatui vadovautų ne Sekretorius, o Generalinis Sekretorius. Lietuvos delegacijos nariai mano, kad būtina pakeisti Sekretoriatui vadovaujančio asmens pareigų pavadinimą. Ji informavo, kad Lietuvos delegacijos nariai pasiūlė taip pat įvesti rotacijos principą skiriant Baltijos Asamblėjos Sekretorių. Po to, kai baigsis dabartinio Baltijos Asamblėjos Sekretoriaus kadencija, konkursas šiam postui užimti turėtų būti skelbiamas tik Lietuvoje ir Estijoje. Turint omenyje, kad visoms trims šalims prisijungus prie Europos Sąjungos, žmonėms nekils problemų įsidarbinant kitose šalyse, tai reikštų, kad toks pasiūlymas yra priimtinas. Ji pastebėjo, kad šalis, iš kurios bus atrinktas kandidatas, padengs to asmens apgyvendinimo išlaidas, o tai reiškia, kad šios išlaidos nebus apmokamos iš BA biudžeto. Ji pabrėžė, kad Lietuvos delegacija pasiūlė kitais metais keisti Sekretoriato vadovo posto pavadinimą ir įvesti rotacijos principą. Ji taip pat pabrėžė, kad Lietuvos delegacija paruoš šią koncepciją raštu ir pateiks nacionalinėms delegacijoms.

A. Taimla informavo, kad Estijos delegacijos nariai nepritarė Generalinio Sekretoriaus vardo įvedimui. Jis pabrėžė, kad tokie pavadinimai kaip Sekretoriato vadovas ar Sekretoriato direktorius būtų priimtinesni. Jis pabrėžė, kad Estijos delegacijos nariai neaptarė Baltijos Asamblėjos Sekretoriaus rotacijos principo, tačiau jis mano, kad dėl tokio principo įvedimo atsirastų papildomų išlaidų. Jis pabrėžė, kad labai gerai, jog BA Sekretoriatas yra Baltijos valstybių centre – Latvijoje.

J. Reirs pastebėjo, kad jei Baltijos Asamblėja yra tarptautinė organizacija, tai savaime suprantama, kad Baltijos Asamblėjos Sekretoriate dirbs ir Estijos bei Lietuvos atstovai. Jis pabrėžė, kad Latvijos delegacija pritaria visiems trims pasiūlymams dėl pavadinimo pakeitimo į Generalinį Sekretorių, Sekretoriato vadovą ir Sekretoriato direktorių.

T. Velliste pastebėjo, kad tai yra terminologijos, tradicijų ir skonio klausimas. Jis pasiūlė aptarti šios pareigybės funkcijas, užduotis ir kompetenciją, o tada nuspręsti dėl pavadinimo.

Nutarta: Prezidiumo nariai nutarė, kad Estijos delegacija praneš apie savo sprendimą dėl galimo Baltijos Asamblėjos Sekretoriaus pareigų pavadinimo pakeitimo į Generalinį Sekretorių, Sekretoriato vadovą ar Sekretoriato direktorių iki šių metų lapkričio 5 d.

A. Taimla supažindino su Estijos delegacijos pasiūlymais dėl Baltijos Asamblėjos apdovanojimų. Jis pranešė, kad siūloma padidinti apdovanojimų skaičių ir prie jų pridedamas pinigų sumas nuo 5000 iki 10 000 EUR.

G. Purvaneckienė pastebėjo, kad apsvarsčius BA biudžeto finansinę situaciją, neįmanoma padidinti BA apdovanojimų sumos pinigais. Ji taip pat nepritarė pasiūlymui padidinti apdovanojimų skaičių.

J. Reirs pritarė G.Purvaneckienės pozicijai.

G. Purvaneckienė supažindino su galutinio sesijos dokumento projektu. Ji pranešė, kad jame yra išdėstyti Baltijos Asamblėjos kitų metų prioritetai ir Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos kitų metų bendradarbiavimo prioritetai.

J. Reirs paklausė apie kitų metų Baltijos Asamblėjos antrojo prioriteto formuluotę.

G. Purvaneckienė pasiūlė išbraukti antrąjį prioritetą “Europos Sąjungos plėtra”, nes jis jau yra tarp pirmųjų Baltijos Asamblėjos kitų metų prioritetų.

Nutarta: Prezidiumo nariai nutarė išbraukti antrąjį prioritetą “Europos Sąjungos plėtra”, nes jis jau yra tarp pirmųjų Baltijos Asamblėjos kitų metų prioritetų.

J. Reirs informavo, kad p. Ozolinš, Latvijos delegacijos narys, pasiūlė įtraukti papildomą Baltijos Asamblėjos prioritetą, tai yra paskelbti kitus metus Baltijos šalių okupacijos pasekmių įvertinimo metais.

A. Taimla pabrėžė, kad būtų neracionalu nustatyti tokį prioritetą Baltijos valstybėms prisijungus prie Europos Sąjungos.

T. Velliste pastebėjo, kad tai yra svarbus klausimas, aptariamas ir Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Tačiau būtina aptarti šio prioriteto formuluotę.

G. Purvaneckienė pasiūlė apibrėžti šį prioritetą kaip komiteto prioritetą.

J. Reirs pabrėžė, kad Latvijos delegacija suformuluos pasiūlymą dėl šio prioriteto raštu. Jis palaikė pasiūlymą apibrėžti šį prioritetą kaip komiteto prioritetą.

G. Purvaneckienė supažindino su BA Prezidiumo susitikimo su Baltijos Ministrų Taryba/Ministrų Pirmininkų Taryba darbotvarkės projektu. Siūlomos trys diskusijų temos: Baltijos valstybių pozicijų Europos Sąjungoje harmonizavimas ir derinimas; parama Baltijos valstybių bendradarbiavimo projektų inicijavimui ir įgyvendinimui; bendradarbiavimas su tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis, ypač su Šiaurės Taryba ir Šiaurės Ministrų Taryba.

Nutarta: Prezidiumo nariai priėmė susitikimo tarp BA Prezidiumo ir Baltijos Ministrų Tarybos/Ministrų Pirmininkų Tarybos darbotvarkės projektą. Prezidiumo nariai nusprendė, kad G. Purvaneckienė perskaitys trumpą pranešimą pirmąja darbotvarkės tema, J.Reirs – antrąja, o A.Taimla – trečiąja darbotvarkės tema. Prezidiumo nariai nusprendė, kad susitikimo metu bus verčiama į nacionalines kalbas.

G. Purvaneckienė supažindino su BA apdovanojimų teikimo ceremonijos scenarijumi.

J. Reirs pasidomėjo, ar apdovanotieji asmenys galės trumpai pasisakyti.

R. Jankauskaitė pastebėjo, kad apdovanotieji asmenys tokią galimybę turės.

J. Reirs pasiūlė, kad G.Purvaneckienė, kaip Prezidiumo pirmininkė, Baltijos Asamblėjos vardu pasakytų įžanginę kalbą. Jis taip pat pasiūlė neorganizuoti kiekvienos kalbos vertimo iš nacionalinių kalbų, o parengti tų kalbų vertimus raštu rusų ir anglų kalbomis.

Nutarta: Prezidiumo nariai nutarė padaryti šias BA apdovanojimų teikimo ceremonijos scenarijaus pataisas:

1. įtraukti G.Purvaneckienės įžanginę kalbą Baltijos Asamblėjos vardu;

2. visas kalbas, kurios bus sakomos ceremonijos metu, išversti raštu į anglų ir rusų kalbas. Vertimų tekstus reikėtų nusiųsti organizatoriams iki šių metų lapkričio 17 d.

3. Baltijos Asamblėjos medaliai

Nutarta: Prezidiumo nariai patvirtino kandidatų į Baltijos Asamblėjos medalius sąrašą. Kandidatų sąrašas pridedamas.

4. Baltijos Asamblėjos veiklos 2004 m. planavimas

 Diskusijos dėl preliminaraus Baltijos Asamblėjos darbo plano ir Baltijos Asamblėjos 2004 m. biudžeto projekto

J. Reirs supažindino su preliminariu Baltijos Asamblėjos darbo planu 2004 metams. Jis informavo apie komitetų posėdžius, seminarus ir temines konferencijas, planuojamas kitais metais. Planuojama surengti šiuos Prezidiumo susitikimus: sausio 22 – 23 d. Rygoje, kovo 19 – 20 d. Briuselyje, balandžio 19-20 d. Suomijoje arba balandžio 23-24d. Lježe, birželio 25-26 d. Briuselyje, rugpjūčio 29-31 d. Bergene, lapkričio 1 – 3 d. Švedijoje.

Nutarta: Prezidiumo nariai priėmė preliminarų Baltijos Asamblėjos 2004 m darbo planą.

B. Molnika pristatė Baltijos Asamblėjos 2004 m.biudžeto projektą. Ji informavo, kad p. Ene Ergma, Riigikogu Pirmininkė, Prezidiumui nusiuntė laišką, informuodama, kad Estijos Parlamento įnašas negalės būti didinamas, o gali būti paliktas dabartinio dydžio. Todėl yra parengtas pasiūlymas dėl biudžeto sumažinimo (5  ribose). Ji pabrėžė, kad tokioje situacijoje BA biudžetas patirtų nuostolių dėl infliacijos procento.

G. Purvaneckienė paprašė Estijos delegacijos pradėti lobistinę veiklą Estijos parlamente dėl BA 2005 metų biudžeto, nes dėl infliacijos, kuri galėtų atsirasti Baltijos valstybėms prisijungus prie Europos Sąjungos, reikės jį didinti.

B. Molnika pranešė, kad 5000 EUR, kurie skirti knygai apie apdovanojimų laimėtojus išleisti Latvijoje, bus pervesti į BA 2004 m. biudžetą, nes ši knyga bus spausdinama kitais metais. Ji pranešė, kad apdovanojimų laimėtojų knygos Lietuvoje ir Estijoje jau išleistos šiais metais.

G. Purvaneckienė pasiūlė sesijos metu surengti šių išleistų knygų parodėlę.

Prezidiumo nariai palaikė pasiūlymą sesijos metu surengti šių išleistų knygų parodą.

E. Rongelep pastebėjo, kad šių metų apdovanojimų laimėtojų knyga Estijoje bus išleista be Baltijos Asamblėjos finansinės paramos.

G. Purvaneckienė pastebėjo, kad būtina išleisti ankstesnių apdovanojimų laimėtojų darbus.

Nutarta: Prezidiumo nariai priėmė pasiūlymą sumažinti Baltijos Asamblėjos 2004 m. biudžeto projektą (5  ribose). Sumažintų biudžeto išlaidų projekto lentelė pridedama.

 Baltijos Asamblėjos Parlamentinės programos praktinio įgyvendinimo projektas

G. Purvaneckienė supažindino su Baltijos Asamblėjos Parlamentinės programos praktinio įgyvendinimo projektu. Ji pabrėžė, kad Prezidiumo nariai turėtų aptarti galimybę BA Prezidiumo pirmininkei dalyvauti Baltijos valstybių Parlamentų Pirmininkų susitikime bei nacionalinių delegacijų vadovams skaityti ataskaitas plenariniuose posėdžiuose.

A. Taimla informavo, kad jis turi atsiskaityti Riigikogu Užsienio reikalų komiteto posėdyje.

J. Reirs pranešė, kad ir Latvijos delegacijos vadovas atsiskaito Užsienio reikalų komiteto nariams. Jis pažymėjo, kad pagal Saeima darbo reglamentą nėra galimybės pateikti tokią ataskaitą.

Nutarta: Prezidiumo nariai nusprendė parašyti laiškus į Estijos, Latvijos ir Lietuvos Parlamentus su pasiūlymais sudaryti galimybę BA Prezidiumo pirmininkei dalyvauti Baltijos valstybių Parlamentų Pirmininkų susitikime bent kartą metuose bei apsvarstyti galimybę, kad nacionalinių delegacijų vadovai skaitytų ataskaitas plenariniuose posėdžiuose.

 Apskritojo stalo diskusijų “Baltijos valstybių bendradarbiavimas Europos Sąjungoje” planavimas (Ryga, 2003 m. sausio 22-23 d.)

J. Reirs supažindino su preliminaria apskritojo stalo diskusijų programa. Jis informavo, kad planuojamos šios pagrindinės apskritojo stalo diskusijų temos: dabartinis ir galimas mažų ES šalių bendradarbiavimo modelis; Baltijos šalių bendradarbiavimas ES: instituciniai aspektai, Baltijos šalių įnašas į ES politikos formavimą. Jis pranešė, kad į apskritojo stalo diskusijas siūloma pakviesti Karl Bildt, buvusį Švedijos ministrą pirmininką.

Nutarta: Prezidiumo nariai nutarė, kad nacionalinės delegacijos aptars preliminarią apskritojo stalo diskusijų programą ir savo nuomonę pateiks per savaitę.

 Bendradarbiavimas su Šiaurės Taryba (5-asis bendras Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos susitikimas; Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos darbo grupių veikla)

A. Taimla supažindino su 5-ojo bendro Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos susitikimo planavimu. Jis informavo, kad siūloma surengti šį susitikimą Pärnu, 2005 m. balandžio 28-30 d. Jis pasiūlė, kad nacionalinės delegacijos galėtų aptarti galimas bendro susitikimo temas iki kito Prezidiumo posėdžio.

Nutarta: Prezidiumo nariai priėmė sprendimą surengti 5-ąjį bendrą Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos susitikimą Pärnu 2005 m. balandžio 28-30 d. Prezidiumo nariai nusprendė, kad nacionalinės delegacijos turėtų pateikti savo pasiūlymus dėl bendro susitikimo temų iki kito Prezidiumo posėdžio.

G. Purvaneckienė informavo apie Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos darbo grupių planuojamus susitikimus.

T. Velliste pasiūlė tęsti diskusijas dėl derinimo veiksmų tarp Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos. Jis pabrėžė, kad būtina patikslinti, kokia yra tokio derinimo esmė.

 Bendradarbiavimas su Beniliukso Tarpparlamentine Konsultacine Taryba

G. Purvaneckienė pranešė apie pakvietimą į Beniliukso Tarpparlamentinės Konsultacinės Tarybos posėdį, kuris įvyks š.m. lapkričio 21 – 22 d. Briuselyje. Ji pranešė, kad šio posėdžio laikas sutampa su Baltijos jūros šalių parlamentinės konferencijos Nuolatinio komiteto posėdžiu, todėl ji dalyvaus BTKT sesijoje.

Latvijos ir Estijos delegacijų vadovai pranešė, kad jie nedalyvaus BKTK sesijoje.

 Baltijos Asamblėjos pirmininkavimas Baltijos jūros šalių parlamentinės konferencijos Nuolatiniame komitete

Nutarta: Prezidiumo nariai paskyrė Janis Reirs Baltijos Asamblėjos atstovu Baltijos jūros šalių parlamentinės konferencijos Nuolatiniame komitete.

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

ADDRESS BY MRS. GIEDRĖ PURVANECKIENĖ,

Mr. President,

Your Excellencies,

Colleagues Members of the Nordic Council,

Honourable Guests of the Nordic Council,

Ladies and Gentlemen,

It is a privilege and an honour for me on behalf of the Baltic Assembly to congratulate the 55th Session of the Nordic Council that concludes the Norwegian Presidency. I wish to convey the warmest greetings from the Baltic Assembly to your Session.

The Baltic Sea area is in a dynamic development mode. Today our countries are facing new challenges and making efforts to strengthen democratic values and promote welfare, peace and prosperity. It is clear that the EU and NATO enlargement will cause inevitable change and it is impossible to predict how these changes might affect each individual country, especially a small one. Therefore, regional organisations such as the Baltic Assembly, the Nordic Council, and the Benelux Inter-parliamentary Consultative Council, which share similar traditions and values, have to analyse the ongoing processes and join their efforts to reach the best results for their countries.

Co-operation between the Baltic Assembly and the Nordic Council has indeed a long history and the recent events show that this co-operation is expanding, by taking new forms and meeting new objectives. The Baltic Assembly and the Nordic Council held their fourth joint meeting on 27 – 29 April 2003 in Lund, Sweden where the two co-operation partners defined the priorities and problems to be addressed in 2003 and subsequent years: the Northern Dimension, with an emphasis on its practical implementation, development of the European Union, with focus on regional co-operation and development, environmental issues, including maritime security, co-operation in the field of social development, including infrastructure, health, as well as IT development, research and education, civil security, combating organised crime, with emphasis on drug trafficking and corruption, and protection of cultural heritage of the Baltic and Nordic Countries. The years 2003-2005 should be a starting point for addressing these issues at all levels of both organisations – presidiums, committees and party groups.

The Baltic Assembly also greatly appreciates the co-operation of the three organisations: the Nordic Council, the Benelux Inter-parliamentary Consultative Council and the Baltic Assembly. Our joint co-operation experience has shown that this is the main and the greatest value. It is also a serious signal that a new political actor – 5+3+3 – has appeared on the European stage.

By now we can look over the distance we have covered, single out the successfully operating projects and examine the errors that have occurred in the process. Many projects have been in operation in different spheres of life. One can hardly ever find a field where our parliamentarians and experts are not working hand in hand or sharing information. I am firmly convinced that future historians, referring to the relationship between our states, will give a positive evaluation of our efforts in establishing regional co-operation forums and pursuing common goals.

We remember the first joint event organised by the Baltic Assembly, the Nordic Council and the Benelux Inter-parliamentary Consultative Council; it was the conference “Agriculture policy, food safety and environmental problems”, which took place April 10 – 12, 2002 in Vilnius, Lithuania. This event shows the ability of small countries’ parliamentarians to view local problems in the international context. I would like to emphasise the relations between our organisations and thank the Norwegian Parliament Stortinget for its initiative to hold the second joint conference on “Sustainable energy production and consumption – visions and reality” on 9 - 10 December 2004 in Oslo, Norway. I believe we are committed to continue our best efforts promoting this co-operation and making it more consistent, constructive and fruitful.

And, finally, the creation of public image of the Baltic and the Nordic States co-operation could be our priority task. It is very important to pay attention to the way we reflect the Baltic and Nordic co-operation in terms of domestic and foreign policy. We, as parliamentarians, can do a lot in this respect. It is important that the Baltic Assembly and the Nordic Council should demonstrate realistic benefits of the Baltic and Nordic co-operation and should identify exactly in which spheres the Baltic and Nordic co-operation instruments could open up more opportunities. It would serve the common interests of all the Baltic and Nordic States if the progress of each Baltic and Nordic State and the practical steps of co-operation among them were positively reflected in Europe and if our common understanding of European and global issues were duly shown. We would then have an additional chance to demonstrate our pragmatic approach and our ability to be actors in the common integration processes, this would enable us to have a joint lobby and take mutually co-ordinated measures in relation to issues that are of vital importance to us. We should also remember that the situation of each Baltic and Nordic State in the international context reflects the situation in the Baltic and Nordic States as a whole. We have to be careful about how we project our achievements and our unsolved problems.

In conclusion, permit me to express a wish that the words – co-operation in the Baltic – Nordic area – should always be associated with the following concepts: security and harmony, hospitality and self-esteem. May luck be with us and we have enough reason, strength and will to manage these processes so that our grandchildren recall us with kind words.

Dear Colleagues,

I wish you success in working in the Session of the Nordic Council. We do not part for long as I hope we will meet at the Session of the Baltic Assembly in Vilnius on 27 – 29 November where the presidency of the Baltic Assembly for 2004 will be taken over by Latvia.

Thank you for your attention.




Naujausi pakeitimai - 2003 11 14.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   NORVEGIJA

LR Seimas