Lietuvos Respublikos Seimas

J.Budrevičiaus komandiruotės į Estijos Respubliką (2003 10 16-18)ataskaita

Posėdžio darbotvarkė:

1. Atidarymas.

2. Dokumento apie integraciją jūrų transporto srityje projekto aptarimas.

3. Bendradarbiavimo tarp BA Ekonominių reikalų, komunikacijų ir informatikos komiteto ir ŠT Verslo ir pramonės komiteto aptarimas:

- dalyvavimo ŠT Verslo ir pramonės komiteto seminare ,,Atviro šaltinio programinė įranga – techniniai ir visuomeniniai pranašumai” (2003 m. birželio 25 d., Laappenranta, Suomija) ataskaita,

- pasiūlymas sudaryti BA – ŠT darbo grupę žuvininkystės klausimais,

- kita jungtinė veikla.

4. Komiteto 2004 m. veiklos planavimas.

5. Kiti reikalai.

- Baltijos Asamblėjos 22-oji sesija ir 9-oji Baltijos Taryba (komiteto ataskaita sesijai).

Posėdžio dalyviai:

1. Jonas Budrevičius, parlamento narys, komiteto pirmininkas, Lietuva

2. Siim-Valmar Kiisler, parlamento narys, komiteto pirmininko pavaduotojas, Estija

3. Uldis Mārtiņš Klauss, parlamento narys, komiteto narys, Latvija

4. Helir-Valdor Seeder, parlamento narys, komiteto narys, Estija

5. Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

6. Ingrīda Putnina, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

7. Ene Rõngelep, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

8. Marika Laizāne - Jurkāne, BA Sekretoriato projektų vadovė

Atidarymas

Jonas Budrevičius pasveikino posėdžio dalyvius ir supažindino juos su posėdžio darbotvarke.

1. Rezoliucijos ,,Dėl integracijos jūrų transporto srityje” projekto aptarimas

Jonas Budrevičius pristatė rezoliucijos ,,Dėl integracijos jūrų transporto srityje” projektą ir pažymėjo, kad šis dokumento projektas parengtas remiantis seminaru apie rytinių Baltijos jūros uostų plėtojimo perspektyvas.

Ingrīda Putniņa pasiūlė redakcinę pataisą, t.y., išbraukti šį sakinį rezoliucijos projekto pavadinime: priimtas per BA Ekonominių reikalų, komunikacijų ir informatikos komiteto posėdį.

Komiteto sprendimas: komiteto nariai nusprendė šį rezoliucijos ,,Dėl integracijos jūrų transporto srityje” projektą teikti Baltijos Asamblėjos sesijai.

2. Bendradarbiavimo tarp BA Ekonominių reikalų, komunikacijų ir informatikos komiteto ir ŠT Verslo ir pramonės komiteto aptarimas

 Dalyvavimo ŠT Verslo ir pramonės komiteto seminare ,,Atviro šaltinio programinė įranga – techniniai ir visuomeniniai pranašumai” (2003 m. birželio 25 d., Laappenranta, Suomija) ataskaita

Jonas Budrevičius pranešė, kad Domininkas Velička ir Uldis Mārtiņš Klauss šių metų birželio 25 d. Laappenranta dalyvavo ŠT Verslo ir pramonės komiteto seminare ,,Atviro šaltinio programinė įranga – techniniai ir visuomeniniai pranašumai”.

Uldis Mārtiņš Klauss informavo, kad apie šį seminarą parengė bazinės informacinės medžiagos, ir pabrėžė, kad seminaras buvo labai specializuotas. Jis sakė, kad tarp atviro šaltinio programinės įrangos rėmėjų yra Linux ir IBM, kurie, kaip teigiama, savo programą siūlo nemokamai. Kita vertus, Microsoft siūlo uždaro šaltinio (kodo) programinės įrangos komercinius produktus. Šiaurės šalys yra atviro šaltinio produktų kūrimo lyderės, bet atsilieka juos įdiegiant.

Siim-Valmar Kiisler paklausė, ar buvo aptarta vyriausybinė pozicija šioje srityje.

Uldis Mārtiņš Klauss pažymėjo, kad Šiaurės šalys įgyvendina pirmąjį šio projekto etapą, todėl jokių diskusijų dėl vyriausybinės pozicijos šiuo klausimu nebuvo.

 Pasiūlymas sudaryti BA – ŠT darbo grupę žuvininkystės klausimais

Jonas Budrevičius paskatino dalyvius teikti pastabas apie šį pasiūlymą.

Ene Rõngelep pažymėjo, kad tai buvo Domininko Veličkos idėja.

Komiteto sprendimas: komiteto nariai nusprendė paprašyti Domininką Veličką parengti bazinės informacinės medžiagos apie pasiūlymą sudaryti BA – ŠT darbo grupę žuvininkystės klausimais.

Marika Laizāne – Jurkāne pranešė, kad ŠT Verslo ir pramonės komiteto nariai per kitą posėdį (2003-10-27) aptars būsimą bendradarbiavimą su BA Ekonominių reikalų, komunikacijų ir informatikos komitetu. Per Lund vykusį jungtinį komitetų posėdį nuspręsta, kad viena bendradarbiavimo temų tarp abiejų komitetų galėtų būti IT klausimai, bet ši tema gana plati, todėl būtina rasti tokių temos aspektų, kurie galėtų būti bendradarbiavimo pagrindu.

Siim-Valmar Kiisler pabrėžė, kad BA – ŠT darbo grupės yra labai veiksminga bendradarbiavimo forma.

Marika Laizāne – Jurkāne informavo, kad komiteto nariai galėtų dalyvauti kitų metų balandžio 19-20 d. Suomijoje rengiamoje ŠT teminėje konferencijoje. Pagrindinė konferencijos tema bus Šiaurės dimensija.

3. Komiteto 2004 m. veiklos planavimas

Ingrīda Putniņa pristatė komiteto 2004 m. veiklos planą:

 vasario 12–13 d., Ryga: jungtinis posėdis su Aplinkosaugos ir energetikos komitetu (pagrindinės temos: energijos taupymas, centralizuotos ir decentralizuotos šildymo sistemos, alternatyvūs energijos šaltiniai),

 balandžio 19–20 d., Suomija: dalyvavimas ŠT teminėje konferencijoje (pagrindinė tema: Šiaurės dimensija),

 balandžio 23–24 d., Liége: dalyvavimas Beniliukso tarpparlamentinės konsultacinės tarybos (BICC) seminare (pagrindinė tema: uostų politika),

 balandžio 17–19 d., Liepāja: BA teminė konferencija (pagrindinė tema: darbo rinkos politika ir migracija ES kontekste),

 lapkričio 25–27 d., Ryga: BA sesija.

Renata Jankauskaitė pastebėjo, kad komiteto nariams bus sudėtinga dalyvauti ŠT teminėje konferencijoje, o po kelių dienų – ir BICC seminare.

Ingrīda Putniņa sakė, kad abu šiuos renginius organizuoja skirtingos institucijos ir yra labai sudėtinga turėti įtakos nustatant renginių datas. Atsižvelgiant į tai, kad kitų metų gegužės – birželio mėn. vyks rinkimai į Europos Parlamentą, vienintelis laikas, kai galima surengti BICC seminarą apie uostų politiką, lieka balandžio mėn.

4. Kiti reikalai

Baltijos Asamblėjos 22-oji sesija ir 9-oji Baltijos Taryba (komiteto ataskaita sesijai)

Jonas Budrevičius pristatė Baltijos Asamblėjos 22-osios sesijos ir 9-osios Baltijos Tarybos preliminarią programą.

Ingrīda Putniņa pranešė, kad Uldis Mārtiņš Klauss pateiks sesijos trečios temos ataskaitą.

Ataskaita apie Baltijos Asamblėjos

Ekonominių reikalų, komunikacijų ir informatikos komiteto

vizitą

2003 m. spalio 17 d., Talinas

 Vizitas vyriausybės rezidencijoje Stenbock House (rūmuose). Susitikimas su Ekonomikos reikalų ir komunikacijų ministerijos ekspertais

Arvo Ott pristatė Estijos elektroninių paslaugų projektą (infrastruktūra, asmens tapatybės kortelės, svarbiausia viešoji infrastruktūra (PKI), valstybiniai registrai, e-piliečių a. o.). Jis sakė, kad e-paslaugų vartotojams vienas svarbiausių veiksnių yra pasitikėjimas. Jei žmonės pasitiki, kad jų asmens duomenys yra saugūs, tada jie naudosis e-paslaugomis.

Vyriausybė atlieka pagrindinį vaidmenį teisiškai reglamentuojant skaitmeninius parašus ir paslaugų teikėjų registraciją (Skaitmeninio parašo įstatymas, priimtas 2000 m.). Būtina skatinti privatų sektorių siūlyti sertifikacijos ir elektroninio antspaudo, kuriuo pažymima data (time stamp), paslaugas bei pradėti projektus, susijusius su skaitmeniniu parašu ir bendru identifikavimo mechanizmu. Taip pat būtina parūpinti priemones (asmens tapatybės korteles) skaitmeniniam parašui ir piliečių tapatybės nustatymui elektroniniu būdu.

Asmens tapatybės kortelės skatins greitą e-paslaugų plėtotę privačiame ir valstybiniame sektoriuose. Pirmosios asmens tapatybės kortelės išduotos 2001-12-18. Šiuo metu jų jau išduota daugiau nei 300 000. Asmens tapatybės kortelės gali būti naudojamos tokiems tikslams, kaip banko paslaugos internetu, elektroninės mokesčių deklaracijos, skaitmeninis parašas, įėjimo kontrolė ir t.t.

 Apsilankymas Estijos informacijos technologijų kolegijoje

Kalle Tammemäe sakė, kad dažnai teigiama, jog Estijos IT infrastruktūra yra aukšto lygio – o tam įrodyti žmonės mini Tiger Leap (,,tigro šuolio”) programą bei interneto ryšio paplitimą, mobiliųjų telefonų ir asmeninių kompiuterių skaičių vienam gyventojui. Tačiau tikrovė yra ne tokia šviesi: nors nemažai žmonių turi elementarių ir vidutinio lygio IT žinių bei įgūdžių, aukšto lygio IT profesionalų skaičius Estijoje yra palyginti mažas. Estijos vyriausybės skaičiavimais, kasmet reikia daugiau nei 500 naujų IT specialistų. Pagrindinė problema ta, kad universitetinis švietimas IT srityje yra prastai išplėtotas ir nepakankamai finansuojamas. Estijos IT kolegija (priklausanti Estijos IT fondui) buvo įkurta 2000 m. Estijos IT fondas (EITF) yra ne pelno organizacija, kuri padeda rengti IT specialistus, suteikdama jiems šiuolaikišką aukštąjį išsilavinimą, remia su informacijos ir komunikacijų technologijomis (ICT) susijusią tyrimų ir plėtros veiklą Estijoje, jai priklauso Estijos IT kolegija. EITF siūlo geriausią taikomąjį išsilavinimą informacijos ir komunikacijų technologijų srityje, susiedama modernių technologijų žinias su praktiniais informacinės visuomenės poreikiais, pati būdama informacinės visuomenės plėtros ašimi.

Indrek Raimond nuomone, gaudami įprastinį finansavimą universitetai negali investuoti į tyrimus informacijos ir komunikacijų srityje (ICR) tiek, kiek reikėtų. Internetu paremtas švietimas galėtų padidinti galimybes šviestis, skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, pagerinti dalijimąsi ištekliais ir sustiprinti universitetų bendradarbiavimą, taip pat konkurenciją tarp universitetų bei sumažinti išteklių švaistymą sukuriant įvairias nesusijusias, nestandartines medžiagas.

Lennar Viik pasakė, kad remiantis oficialiais tyrimų duomenimis, Estijos IT infrastruktūra yra aukšto lygio. Jis teigė, kad būtina plėtoti bendrą Baltijos–Šiaurės IT regioną. Šiaurės šalys yra IT regiono plėtojimo lyderės, taigi Baltijos valstybės turi labai toli pažengusius kaimynus, todėl mums reikia skatinti bendradarbiavimą. O pagrindiniai tokio greito IT plėtojimo Estijoje veiksniai – tai visuomenės pasirengimas bei pasirengimas diegti naujas technologijas.

Tvirtino:

J. Budrevičius, Baltijos Asamblėjos Ekonominių reikalų, komunikacijų ir informatikos komiteto pirmininkas

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė




Naujausi pakeitimai - 2003 11 13.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ESTIJA

LR Seimas