Lietuvos Respublikos Seimas

J.Čekuolio komandiruotės į Prancūzijos Respubliką (2003 11 3-7)ataskaita

LR Seimo Valdybos sprendimu š.m. lapkričio 6 d. buvau komandiruotas dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau – ETPA) Biuro posėdyje. Šioje ataskaitoje informuoju apie svarstytus klausimus ir priimtus sprendimus.

Esu ETPA Biuro narys iki šių metų pabaigos kaip Lietuvos delegacijos narys. Pagal rotacijos sistemą ir abecėlę Lietuvai priklauso vieta Biure 2003 metais.

1. Diskusija su ETPA komitetų pirmininkais. Diskusiją buvo nutarta surengti reaguojant į komitetų pirmininkų nuolatinį pageidavimą paskirti juos nuolatiniais Biuro nariais. Beje, šiuo klausimu esu paskirtas ETPA pranešėju. Diskusijoje išsakiau pagrindinius klausimus, atsakius į kuriuos galima pasiekti konsensusą dėl ETPA vadovybės vidaus reformos – komitetų pirmininkų narystė Biure, Biuro narių skaičiaus padidinimas, Biuro formavimo principai – pagal nacionalines delegacijas arba pagal politinių grupių nominacijas. Išsamiai vykusioje diskusijoje visiška dauguma posėdžio dalyvių pritarė pasiūlymui suteikti komitetų pirmininkams vietą Biure, tačiau nuomonės išsiskyrė dėl Biuro formavimo principų. Didesnė dalis pasisakiusiųjų buvo už tai, kad būtų išlaikytas nacionalinių delegacijų principas.

Savo siūlomo memorandumo tekstą minėtu klausimu pridedu prie ataskaitos anglų kalba.

2. ET generalinio sekretoriaus rinkimai. Buvo patvirtinta rinkimų procedūra. Dabartinio ET generalinio sekretoriaus W.Shwimmer kadencija baigiasi kitų metų birželio mėnesį. Po diskusijų nutarta rinkimus surengti ETPA 2004 m. birželio mėnesio sesijos metu.

3. Azerbaidžano prezidento rinkimai. ETPA Biuras buvo suformavęs specialią stebėtojų misiją rinkimams, vykusiems spalio 15 dieną, stebėti. Išklausyta misijos ataskaitą, konstatuota, jog rinkimų vykdymas visiškai neatitiko ET standartų, išsakyta nemažai griežtos kritikos Azerbaidžano atžvilgiu. Tačiau nutarta kuo skubiau nusiųsti dar vieną ET stebėtojų misiją į Azerbaidžaną ir kitame Biuro posėdyje išklausius jos vertinimus priimti galutinius sprendimus dėl ETPA ir Azerbaidžano santykių.

4. Einamieji organizaciniai klausimai. Be kitų klausimų, ETPA Biuras delagavo mane atstovauti Europos Tarybai parlamentinės “Trojkos” darbo vizite į Minską kitų metų sausio mėnesį. ET, ESBO ir Europos Parlamento bendra darbo grupė (po vieną atstovą nuo kiekvienos organizacijos) ketina susitikti su Baltarusijos valdžios atstovais. Be to, ETPA gavo Baltijos Asamblėjos kvietimą dalyvauti lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančioje Baltijos Asamblėjos sesijoje. Biuras nutarė deleguoti mane pasakyti sveikinimą Europos Tarybos vardu.

Jonas Čekuolis

LR Seimo delegacijos Europos Tarybos

Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas

ETPA viceprezidentas

Š.m. lapkričio 5 d. LR Seimo Valdybos sprendimu buvau komandiruotas dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau ETPA) Monitoringo komiteto posėdyje Paryžiuje. Šioje ataskaitoje pateikiu informaciją apie svarstytus klausimus ir priimtus sprendimus.

ETPA Monitoringo komiteto užduotis – stebėti, kaip valstybės – Europos Tarybos narės – laikosi prisiimtų įsipareigojimų Europos Tarybai.

1. Padėtis Armėnijoje. 2004 m. sausio mėn. ETPA sesijoje bus svarstoma padėtis visose trijose Kaukazo valstybėse. Komiteto pranešėjai – R.Andre (Prancūzija) ir J.Jaskiernia (Lenkija) pateikė pranešimą apie Armėnijos įsipareigojimų vykdymą. Pastebėta, jog Armėnija stengiasi eiti demokratijos ir Europos tradicijų keliu, bet šalyje išlieka didelės korupcijos, politinės kultūros problemos. Be to, Armėnija buvo kritikuota dėl vengimo pakeisti šalies rinkimų įstatymus kaip to reikalauja Europos Taryba. Armėnijos atstovai posėdyje tikino, jog rinkimų įstatymus jie tikrai koreguos artimiausiu metu. Išsamios diskusijos metu Armėnija, kaip visada, sulaukė didelės kritikos dėl vengimo spręsti Kalnų Karabacho konfliktą.

2. Padėtis Azerbaidžane. Komiteto pranešėjas A.Gross (Šveicarija) informavo apie spalio 15 d. vykusius Prezidento rinkimus. A.Gross buvo vienas iš stebėtojų rinkimuose. Jo pasisakymas buvo itin kritiškas, rinkimai Azerbaidžane vyko nesilaikant minimalių Europos Tarybos standartų – balsų skaičiavimo pažeidimai, agitacijos nelygios galimybės tarp kandidatų, žiniasklaidos suvaržymai buvo itin akivaizdūs. Panašios pozicijos laikėsi ir kiti diskusijose dalyvavę komiteto nariai. Girdėjosi siūlymų imtis sankcijų Azerbaidžano atžvilgiu. Tačiau sprendimą tokiu klausimu gali priimti tik ETPA Biuras, kuriam pirmiausia ataskaita apie rinkimų eigą ir turi būti pateikta. Pasisakiau diskusijose šiuo klausimu, atkreipdamas dėmesį, jog, deja, rinkimai visose Kaukazo valstybėse vyksta ignoruojant europinių organizacijų rekomendacijas ir tokia norma tampa praktika, todėl Europos Taryba, kaip ir kitos institucijos, turi imtis griežtesnių atsakomųjų veiksmų.

3. Padėtis Gruzijoje. Komiteto pranešėjai M.Eorši (Vengrija) ir M.Kirilov (Bulgarija) pateikė informaciją apie vos prieš tris dienas Gruzijoje vykusius parlamento rinkimus. Pastebėta, jog buvo itin silpnai pasirengusi rinkimų komisija, rinkimai vyko iš principo demokratinėje aplinkoje, tačiau balsavimo apylinkės, rinkėjų sąrašai buvo organizuoti kaip reta nepatenkinamai. Todėl nenuostabu, jog iškart po rinkimų kilo opozicijos protestai dėl, jų nuomone, neteisingai suskaičiuotų rinkimų rezultatų. Tačiau, skirtingai nei kitose Kaukazo valstybėse, Gruzijoje realiai funkcionuoja laisva žiniasklaida ir valdžia administracinėmis priemonėmis įtakoti žmonių pasirinkimo rinkimuose realiai negalėjo.

4. Albanija. Komitetas įgaliojo pranešėjus A.Smorawinski (Lenkija) ir S.Soendergaard (Danija) lankytis su tiriamuoju vizitu Albanijoje š.m. lapkričio 10-14 dienomis.

5. Moldova. Vietoje parlamentaro mandatą praradusio Estijos parlamentaro L.Vahtre komitetas pranešėju Moldovos klausimu paskyrė Norvegijos parlamentarą E.Kvakkestad.

6. “Europos Tarybos institucijų vidinė pertvarka”. Diskutuota ir pritarta pasiūlymui, kad ETPA komitetų pirmininkai taptų ETPA Biuro nariais. Pastebėsiu, kad esu pranešėjas šiuo klausimu, t.y. turiu parengti rezoliucijos projektą ir konkretų ETPA Statuto pakeitimo projektą.

7. Bulgarija. Post-monitoringo dialogo rėmuose nutarta, jog komiteto pirmininkė J.Durrieu (Prancūzija) lapkričio pabaigoje lankysis Bulgarijoje su tiriamuoju vizitu. Po vizito ji pateiks išvadas komitetui dėl post-monitoringo dialogo nutraukimo arba pratęsimo.

Jonas Čekuolis

LR Seimo delegacijos Europos Tarybos

Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas

LR Seimo Valdybos sprendimu š.m. lapkričio 4 dieną Paryžiuje dalyvavau Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų komiteto posėdyje. Šioje ataskaitoje pateikiu informaciją apie posėdyje svarstytus klausimus bei priimtus sprendimus.

1. Padėtis Baltarusijoje. Komiteto pranešėjas S.Goris (Belgija) antrą kartą komiteto posėdyje pateikė svarstymui savo memorandumo projektą, kuriame siūloma Baltarusijos Nacionaliniam susirinkimui grąžinti specialiojo svečio statusą ETPA. Primenu, kad šis statusas buvo sustabdytas 1997 m., kai Baltarusijoje buvo išaikyta 13-ojo šaukimo Aukščiausioji Taryba ir suformuotas naujas parlamentas. Į komiteto posėdį, nors ir nebuvo kviestas, atvyko Baltarusijos Nacionalinio susirinkimo vicepirmininkas V.Konopliov. Jam buvo suteiktas žodis bei leista atsakyti į komiteto narių klausimus. Savo pasisakyme V.Konopliov apeliavo į būtinybę Europos Tarybai draugauti su Baltarusija bei padėti Baltarusijos parlamentui plėtoti šalyje demokratiją. Jis prašė komiteto narių nekaltinti parlamento dėl Baltarusijos vykdomosios valdžios veiksmų. Tačiau į klausimus, kokiais konkrečiais sprendimais, kokiais konkrečiais įstatymais Baltarusijos parlamentas plėtoja šalyje demokratiją, V.Konopliov neatsakė.

Toliau diskusijos vyko už uždarų durų, nedalyvaujant Baltarusijos atstovams. Net 19 komiteto narių (turiu pastebėti – rekordinis skaičius) užsiregistravo dalyvauti diskusijoje. Pateikiu jų pasisakymų santraukas.

T.Lloyd (Didžioji Britanija, nacionalinės delegacijos pirmininkas): “Padėtis Baltarusijoje blogėja, Europos Sąjunga nuolat kritikuoja Baltarusijos režimą, uždaromi laikraščiai, nevyriausybinės organizacijos, šalies Parlamentas – tik parlamento iškamša. Prieš pasiūlymą”.

M.Elo (Suomija): “Situacija Baltarusijoje prasta, tačiau S.Goris pasiūlymas leis Europos Tarybai labiau įtakoti procesus šioje valstybėje. Pasisakė už S.Goris pasiūlymą”.

B.Klich (Lenkija), M.Herkel (Estija), G.Magnusson (Švedija, nacionalinės delegacijos pirmininkas), G.Blankenborg (Norvegija, nacionalinės delegacijos pirmininkas) pasisakė prieš specialiojo svečio statuso sugrąžinimą šiuo metu.

C.Frey (Šveicarija) pabrėžė, jog statuso sugrąžinimas pasitarnaus tik autoritariniam režimui propagandos prasme, todėl pasiūlymui pritarti negalima. “Jeigu Lukašenkai suteiksime Europos Tarybos etiketę, jis ja mielai pasinaudos”, teigė C.Frey.

A.Gross (Šveicarija) itin griežtai sukritikavo S.Goris pasiūlymą. Pasak jo, Baltarusijoje nėra nei minimalios demokratijos, nei savarankiško parlamento. Negalima kalbėti, pasak jo, apie realų valdžių atskyrimą Baltarusijoje, nes viską lemia ir sprendžia prezidento administracija.

C.Pourgourides (Kipras) išreiškė pasipiktinimą S.Goris veiksmais, nes pastarasis surašė savo memorandumą, nesikonsultuodamas su kitais Baltarusijos kontekste dirbančiais parlamentarais, pavyzdžiui, su pakomitečiu, nagrinėjančiu dingusių be žinios Baltarusijos politikų problemas.

C.Azzolini (Italija, “Forca Italia”, nacionalinės delegacijos pirmininkas) palaikė S.Goris pasiūlymą, teigdamas, jog nemato priežasčių, kodėl Baltarusijos parlamentarams neverta atverti durų į Europos Tarybą.

Wielowiesky (Lenkija): “Politinė sistema Baltarusijoje nepasikeitė nuo sovietinių laikų. Specialiojo svečio statusas tik rems diktatorišką režimą”.

S.Kovaliov (Rusija): “Baltarusijos parlamentas – kišeninis Lukašenkos parlamentas, Europos Taryba neturės pakankamai galių realiai įtakoti vidinį Baltarusijos gyvenimą. Specialiojo svečio statusas bus panaudotas tik režimo propagandai”.

Savo pasisakyme diskusijoje akcentavau, jog realiai Baltarusijos Nacionalinis susirinkimas nepriėmė jokių sprendimų, kurių reikalauja Europos Taryba, todėl statuso sugrąžinimas, likus metams iki parlamento rinkimų Baltarusijoje, būtų klaidingas žingsnis. Be to, klaidinga kalbėti apie Baltarusijos izoliaciją, Baltarusija yra daugelio tarptautinių organizacijų narė, ir mes turime diskutuoti tik apie Europos Tarybos ir Baltarusijos santykius. Kartu pasiūliau aiškiai nurodyti Baltarusijos pusei, jog net ir minimalūs žingsniai tobulinant jų teisinę sistemą pagal ET standartus būtų pozityviai sutikti Europos Taryboje. Nacionalinis susirinkimas gali tikėtis atgauti statusą, kai tik pradės įgyvendinti ET siūlomus pertvarkymus.

Diskusijos pabaigoje nutarta S.Goris memorandumą su pasiūlymais grąžinti iniciatoriui tobulinti.

2. Monako narystės Europos Taryboje klausimas. Po diskusijos pritarta rezoliucijos dėl Monako narystės organizacijoje tekstui. Iš principo jis palankiai vertina Monako narystę Europos Taryboje.

3. “Jungtinių Tautų organizacijos stiprinimas”. ET yra asocijuota JTO narė. Diskutuota apie JTO įtakos pasaulyje didinimo galimybes. Tikimasi, kad JTO generalinis sekretorius K.Ananas lankysis Strasbūre kitų metų pavasarį ETPA sesijos metu. Įdomų pasiūlymą apie JTO reformą pateikė A.Gross (Šveicarija), jis pasiūlė įsteigti JTO Antruosius rūmus, kurie būtų sudaryti iš valstybių parlamentų atstovų.

4. 2004 m. sausio mėnesį numatytas parlamentinės “Trojkos” vizitas į Baltarusiją. ESBO, ET ir Europos Parlamento atstovai bendroje delegacijoje susitiktų su Baltarusijos valdžios atstovais. Kiekviena iš europinių organizacijų deleguotų po vieną atstovą. Komitetas rekomendavo ETPA Biurui skirti į “Trojkos” vizito grupę Lietuvos Seimo narį J.Čekuolį.

Jonas Čekuolis

LR Seimo delegacijos Europos Tarybos

Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas




Naujausi pakeitimai - 2003 11 13.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   PRANCŪZIJA

LR Seimas