Lietuvos Respublikos Seimas

G. Kniukštos komandiruotės į Rusijos Federaciją (2003 10 29-31)ataskaita

Pagrindas: Seimo valdybos 2003 m. spalio 22 d. nutarimas Nr.1786

Vieta: Maskva.

Data: 2003 m. spalio 29d. - 2003 m. spalio 31 d.

Pobūdis: Tarptautinė konferencija.

Tikslas: Pasikeisti naujausia informacija apie ekologinio žemės ūkio vystymo perspektyvas.

Kviečiančioji institucija: Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Taryba.

Finansavimo šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Tema: Ekologinis žemės ūkis: užsienio šalių patirtis ir naujos Rusijos perspektyvos. Dalyviai: Konferencijoje dalyvavo Vokietijos delegacija, Olandijos Karalystės, Pasaulinio banko atstovai, IFOAM (Tarptautinė ekologinio žemės ūkio judėjimų federacija) pirmininkas Bernard Gaer, Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo nariai, Valstybės Dūmos deputatai, Rusijos Federacijos Žemės ūkio ir kitų ministerijų atsakingi darbuotojai, mokslininkai, komercinių įmonių vadovai.

.

Rusijoje vartotojų susidomėjimas ekologiškais gaminiais nuolat didėja ir atsiranda ekologinės produkcijos paklausa vidinėje rinkoje, ypač Maskvoje, nes šių produktų savikaina Rusijoje yra gerokai mažesnė.

Rusija, siekdama paspartinti ekologinių produktų gamybos procesus, sukurti įstatyminę bazę, išstudijuoti užsienio šalių patirtį, aukštu parlamentiniu lygiu organizavo šią konferenciją.

Konferencijoje sveikinimo žodį tarė Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje fon Pletc, kuris pažymėjo, kad Rusija turi visas galimybes gaminti dideliais kiekiais ekologinius produktus ir eksportuoti juos į Europos Sąjungą, kurioje šiems produktams yra didelis poreikis

Konferencijoje buvo išklausytas Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pranešimas "Lietuvos ekologinis žemės ūkis".

Pranešime buvo akcentuota ekologinio ūkio reikšmė Lietuvai stojant į Europos Sąjungą bei nubrėžta šalies žemės ūkio ateities vizija – ekologinis ūkininkavimas.

Nurodytos pagrindinės sąlygos ekologiškai žemės ūkio produkcijai gaminti Lietuvoje: kaime daug darbingų žmonių, ūkininkai tradiciškai naudoja nedaug mineralinių trąšų bei pesticidų, ekologiškai užaugintos produkcijos daugelyje šalių trūksta.

Buvo pažymėta, kad Lietuvoje ekologinės žemdirbystės judėjimas prasidėjo iš apačios. Jau 1990 m. įsikūrė ekologinės žemdirbystės bendrija “GAJA”, o po trijų metų – viešoji įstaiga “Tatulos programa”. Dideli šio judėjimo entuziastai buvo Žemės ūkio universiteto mokslininkai.

Atkreiptas konferencijos dalyvių dėmesys į tai, kad Lietuvoje veikia žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sistema, tarptautinį pripažinimą pelnė sertifikavimo įstaiga “EKOAGROS”, švaria produkcija prekiaujama stambiausiuose šalies prekybos tinkluose, sukurtas ir patentuotas ekologiškų produktų ženklas.

Savo pranešime pažymėjau, kad svarbiausias ekologinio ūkininkavimo Lietuvoje sėkmės garantas yra nuosekli valstybės ekologinio žemės ūkio plėtros politika, besiremianti modernia įstatymų baze.

Tarptautinė konferencija “Ekologinis žemės ūkis: užsienio šalių patirtis ir

Rusijos perspektyvos”

Maskva

2003 m. spalio 30 – 31 d.

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Gintautas Kniukšta

Ekologinis žemės ūkis Lietuvoje

Gerb. pirmininke, gerb. konferencijos dalyviai,

Dėkoju šio garbingo forumo organizatoriams už galimybę dalyvauti ir pasisakyti jame. Aš savo pasisakyme paliesiu kai kuriuos bendruosius Lietuvos optimistinės patirties aspektus, o pirmiausia noriu trumpai pateikti Lietuvos žemės ūkio “vizitinę kortelę”.

Kaimas – tai mūsų tautos istorijos, tradicijų ir kultūros lopšys. Jame dabar gyvena trečdalis visų šalies gyventojų. Žemės ūkyje dirba 17 proc. visų šalies dirbančiųjų.

. Lietuva visiškai apsirūpina savos gamybos pagrindiniais maisto produktais ir nemažą dalį jų eksportuoja į maždaug 80 šalių.

Žemės ūkis kartu su perdirbimo ir paslaugų sfera atlieka itin svarbias ekonominę, socialinę, etnokultūrinę ir gamtosauginę funkcijas, todėl yra viena iš prioritetinių mūsų ūkio šakų.

Todėl sprendžiant aplinkos apsaugos problemas kaimo vietovėje ypač svarbi subalansuota žemės ūkio plėtra, pirmiausia ekologinio žemės ūkio gamybos būdo skatinimas.

Gerbiamieji, žemės ūkio politika, žengdama per XXI a. slenkstį, atsidūrė globalizacijos padiktuotoje kryžkelėje. Kokiu iš trijų galimų kelių pasuks pasaulio žemės ūkis? Toliau eis daugumai mums jau pažįstamu tradicinio žemės ūkio keliu, taps genetiškai modifikuoto maisto virtuve ar puoselės žmogaus sveikatai ir gamtai draugišką ekologinį ūkininkavimą.

Gaminant maisto produktus, leidžiama naudoti net 500 įvairių sintetinių maisto priedų, o genetiškai modifikuotų augalų pasėliai pasaulyje jau priartėjo prie 6 mln. ha ribos. Ar ne laikas paklausti savęs, kaip mūsų organizmo alerginės ir imuninės sistemos ilgainiui reaguos į sintetinį ir genų inžinerijos paveiktą maistą, koks bus poveikis mus supančiai aplinkai?

Akivaizdu, kad patikimesnis kelias ir realesnė žemės ūkio ateities vizija – ekologinis ūkininkavimas. Štai kodėl Lietuva ryžtingai pasirinko šią ūkininkavimo filosofiją .

Kas gi lėmė šį pasirinkimą ir kodėl mes taip optimistiškai žiūrime į ekologinio ūkininkavimo plėtrą?

Pirma, ekologiškai žemės ūkio produkcijai gaminti Lietuvoje labai palankios sąlygos: kaime daug darbingų žmonių, mineralinių trąšų bei pesticidų ūkininkai tradiciškai naudoja nedaug, o ekologiškai auginamų kultūrų derlius, mokslininkų tyrimų duomenimis, ne ką mažesnis kaip įprastinių.

Antra, nors grynasis Lietuvos žemės ūkio ir maisto prekių eksportas į Europos Sąjungą pernai sudarė beveik 40 proc. viso šių prekių grynojo eksporto, konkuruoti su įprastine žemės ūkio produkcija yra sudėtinga, nes Vakarų šalyse yra įprastinės žemės ūkio produkcijos perteklius. Tuo tarpu ekologiškai užaugintos produkcijos daugelyje šalių trūksta. Štai pirkėjai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Izraelio ir kitų šalių mielai pirktų ekologiškos jautienos, grūdų ar daržovių.

Be to, Lietuva turi neblogą vidinę ekologiškų žemės ūkio produktų rinką. Daugelis ūkininkų ekologišką produkciją realizuoja miesto gyventojų pamėgtose mugėse. Agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, esant palankioms sąlygoms, ekologiškų produktų pardavimo apimtys iki 2010 m. galėtų sudaryti apie 7 proc. bendro šalyje suvartojamų maisto produktų kiekio.

Trečia, ekologinės žemdirbystės judėjimas, kaip suprasta būtinybė, prasidėjo iš apačios. Jau 1990 m. įsikūrė ekologinės žemdirbystės bendrija “GAJA”, o po trijų metų – viešoji įstaiga “Tatulos programa”. Dideli šio judėjimo entuziastai buvo Žemės ūkio universiteto mokslininkai.

Vietinė iniciatyva rado deramą atgarsį vyriausybėje – pradėtas nors ir kuklus ekologiškų ūkių skatinimas, Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigė sertifikuojančią instituciją – viešąją įstaigą “Ekoagros”. Glaudesnis bendradarbiavimas prasidėjo ir su Aplinkos apsaugos ministerija.

Ketvirta, jau veikia žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sistema. 2000 m. tarptautinį pripažinimą pelniusi sertifikavimo įstaiga “EKOAGROS” sertifikuoja ne tik ūkius, bet ir perdirbimo bei prekybos įmones. Lietuvoje jau veikia 16 įmonių, perdirbančių švarią be chemikalų produkciją, susikūrė ekologiškos produkcijos gamybos kooperatyvai, nuo 2001 m. ekologiška produkcija prekiaujama stambiausiuose šalies prekybos tinkluose, specialiuose skyriuose, sukurtas ir patentuotas ekologiškų produktų ženklas.

Penkta, jaučiame teigiamą poveikį ekologiniam ūkininkavimui dėl integracijos į Europos Sąjungą. Agrarinė aplinkosauga yra ir privaloma ET reglamento Nr.1257/99/EC nuostata. Lietuvai įstojus į ES, ekologinė žemdirbystė bus remiama iš ES struktūrinių fondų. Žemės ūkio veiklos subjektams bus kompensuojamos investicijos ir dengiamos negautos pajamos. Parama skatina tokius žemės naudojimo būdus, kurie yra suderinami su aplinkos, kraštovaizdžio, gamtinių išteklių, dirvos ir genetinės įvairovės apsauga ir gerinimu, aukštos gamtinės vertės aplinkos, kurioje ūkininkaujama ir kuriai gresia sunykimo pavojus, išsaugojimu, žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio ir istorinių bruožų išsaugojimu.

Integracija sėkmingai plečia tarptautinį bendradarbiavimą, ypač su Šiaurės šalimis. Keičiamasi informacija, praktiniu patyrimu, įgyvendinami bendri projektai. Vienas iš pavyzdžių - bendras Lietuvos ir Švedijos žemės ūkio universitetų projektas “Žemės ūkio ekologizavimas ir jo efektyvumo didinimas”. Projekte sprendžiami aplinkos apsaugos, kaimo ekonomikos vystymo, vandens kokybės gerinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo, sveikatos apsaugos bei gyventojų užimtumo klausimai. Danijos žemės ūkio konsultavimo tarnyba „Danagro” ir Lietuvos Žemės ūkio ministerija vykdo dvišalį projektą „Ekologinio žemės ūkio produkcijos gamybos ir prekybos inspektavimo sistemos tobulinimas”.

Artimiausiu metu bus sukurta bendra Šiaurės ir Baltijos šalių ekologiškų produktų duomenų bazė, leisianti pagyvinti šių prekių apyvartą. “Gajos” bendrija plečia ryšius su Šveicarijos ekologinio judėjimo bendradarbiavimo tarp Rytų ir Vakarų organizacija.

Ši konferencija, manau, irgi prisidės prie abipusiai naudingų ryšių ekologinės žemdirbystės srityje plėtojimo.

Šeštas ekologinio ūkininkavimo Lietuvoje sėkmės garantas – nuosekli valstybės ekologinio žemės ūkio plėtros politika, besiremianti modernia įstatymų baze. Kaip parlamento atstovas, apie tai norėčiau pasakyti kiek plačiau.

Ekologinio ūkininkavimo plėtra – viena iš svarbiausių žemės ūkio strateginių krypčių, įtvirtintų 2000 metais Seimo patvirtintoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje iki 2006 metų, o taip pat ir ilgalaikėje strategijoje iki 2015 metų.

Strateginių tikslų įgyvendinimui sukurta ir atitinkama teisinė bazė. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, kuriame yra specialus straipsnis “Ekologinio žemės ūkio ekonominis reguliavimas”. Jame išdėstyti ekologinio ūkio politikos pagrindai:

1) ekologiškiems žemės ūkio ir maisto produktams keliami reikalavimai;

2) ekologinio žemės ūkio informacinės sistemos steigimo ir administravimo tvarka;

3) sertifikavimo įstaigos kurioms suteikta teisė sertifikuoti ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus bei kontroliuoti jų gamybos procesą ;

4) ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigų veiklos priežiūros ir kontrolės tvarka.

5) nustatyta tvarka taikomos ekologinio žemės ūkio skatinimo priemonės.

Kitas svarbus įstatymas - Maisto įstatymas, siekiantis užtikrinti kuo saugesnių ir kokybiškesnių produktų patekimą į rinką.

Biokuro įstatymas reglamentuoja biologinio kuro gamybą ir naudojimą. Dalis žemės ūkio produkcijos – rapsai, jau naudojama biokuro gamybai. Biodyzelino naudojimas žemės ūkyje tiesiogiai prisideda ir prie švaresnių maisto produktų gamybos.

Ekologinio žemės ūkio plėtros problemos, pasinaudojant parlamentinės kontrolės teise, sistemingai nagrinėjamos Seimo Kaimo reikalų komitete. 2001 m. Komitetas priėmė sprendimą „Dėl ekologinio žemės ūkio plėtros”,

Komiteto sprendimas davė esminį pagreitį ekologinių ūkių paramai, tuo pačiu ir jų plėtrai. Pavyzdžiui, parama iš valstybės biudžeto buvo penkis kartus didesnė, nei prieš porą metų.

Pastaraisiais metais ekologiškų ūkių skaičius didėja sparčiau, nei kai kuriose Vakarų Europos šalyse. Jei 1993 m. ekologinės gamybos ūkių buvo tik 9, tai 2003 m. Lietuvoje sertifikuota jau 700 ekologinės gamybos ūkių, sertifikuotos žemės plotas šiemet padidėjo net trigubai ir siekia apie 24 tūkst. hektarų.

Visi mano minėti ir neminėti veiksniai ir priemonės sudaro geras prielaidas siekti gana ambicingo tikslo – kad sertifikuoti ekologinės žemės ūkio gamybos plotai 2010 m. turi sudarytų 10-15 proc. Lietuvos žemės ūkio naudmenų.

Tai užtikrins pagrindinės Lietuvos ekologiškų žemės ūkio produktų rinkų plėtotės problemos sprendimą – pakankamą ekologiškos produkcijos kiekį, būtiną perdirbimo ir eksporto plėtrai bei platesnį švarios žemės ūkio produkcijos asortimentą, kurio laukia tiek Vakarų, tiek ir Rytų vartotojai.

Gerbiami konferencijos dalyviai, nuoširdžiai dėkoju už jūsų dėmesį, dar kartą ačiū už svetingumą ir linkiu gerų diskusijų, kurios, esu įsitikinęs, prisidės prie ekologinių ūkių vystymo.

---------------------------------------------------------------------------------------------

Konferencijos dalyviai ypač domėjosi mūsų šalies Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Maisto, Biokuro įstatymais, Seimo Kaimo reikalų komiteto vykdoma parlamentine kontrole, valstybės pagalba remiant ekologinį ūkį.

Pranešimu ir ekologiško žemės ūkio vystymosi perspektyvomis Lietuvoje susidomėjo ir Vokietijos delegacija, kuri pakvietė pirmininką skaityti pranešimą Vokietijoje.

Federacijos Tarybos Žemės ūkio ir maisto politikos komiteto pirmininkas I. Starikovas apžvelgė ruošiamą įstatyminę bazę siekiant suformuoti ekologinio ūkio politiką.

Rusijos Federacijos Vyriausybei pavesta 2004 metais parengti Rusijos Rederacijos Ekologinio žemės ūkio vystymo koncepcija, parengti nutarimą ekologinio žemės ūkio vystymo klausimais, nustatyti valstybės rėmimo formas ir metodus, parengti techninius reglamentus, sertifikavimo ir ekologinių produktų kontrolės tvarką. Taip pat turi būti parengta tikslinė Rusijos Federacijos ekologinio žemės ūkio vystymo programa 2004-2010 metams.

IFOAM (Tarptautinė ekologinio žemės ūkio judėjimų federacija) pirmininkas Bernvard Gaer apibūdino kas yra ekologinis žemės ūkis ir atkreipė dėmesį į tai, kad vystant ekologinį ūkį žemė apsivalys nuo chemikalų, pesticidų ir cheminių trąšų pertekliaus, akcentavo socialinį šio proceso aspektą ir kvietė plačiau naudoti organinės žemdirbystės metodus. IFOAM vienija 730 organizacijų iš 100 pasaulio šalių. Organizacijos narės gali naudotis informacine sistema, dalyvauti tarptautinėje veikloje.

Kompanijos "Ekoniva" prezidentas Štefan Diurr atkreipė dalyvių dėmesį į tai, kad Europos rinkoje rusiški ekologiniai produktai vartotojų sutinkami su nepasitikėjimu, nes nėra pagristi sertifikavimo ir kontrolės sistema. Pranešėjas kvietė pirmiausiai sutvarkyti standartus, techninius reglamentus ir visą ekologinio ūkio įstatyminę bazę.

RF Federacijos Tarybos narys M. Korobeinikov pašymėjo, kad Rusija pati gali kurti savo ekonomikos ir ekologijos modelius. Apibūdindamas Rusijos žemės ūkį pranešėjas nurodė, kad per pastaruosius metus žemės ūkio produktų gamyba sumažėjo daugiau kaip dvigubai, visiškai apleista melioracija. Maisto produktai įvežami iš užsienio 30-60 proc. yra išbrokuojami kaip netinkai naudoti. Pranešėjas kvietė vystyti savo šalies žemės ūkį siekiant pilnai apsirūpinti maisto produktais. Buvo akcentuojama, kad Rusijos žemės ūkis turi būti vystomas stambių specializuotų ūkių pagrindu. Fermerių judėjimas Rusijoje žlugo ir siūloma jo neremti.

Vokietijos ekologinių produktų pramonės sąjungos prezidentas dr. Feliks Princ Lėvenšteinskij apibūdino Vokietijos ekologinio ūkio vystymosi eigą nuo 1929 metų. Nurodė tai, kad vartotojai turi žinoti kas yra ekologinis produktas ir kaip jis gaminamas, bei šis produktas turi išsiskirti iš kitų savo prekiniu ženklu. Jis kvietė rūpintis ne tik ekologinės žaliavos auginimu, bet ir jos perdirbimu. Labai svarbu skatinti vartoti ekologinius produktus savoje šalyje. Nurodė, kad Vokietijoje trūksta ekologiškų grikių ir sojos.

Olandijos "Ekoris" projekto vadovas Rudi Oien atliko Rusijoje bandymus siekdamas nustatyti kokios ekologinės žemės ūkio produkcijos auginimas geriausiai apsimoka. Palyginęs įvairių grūdinių kultūrų , ryžių, lubinų sėklai, saulėgražų, vaisių ir uogų auginimą, jis nustatė, kad Rusijos sąlygomis geriausiai apsimoka auginti ekologiškus vaisius ir uogas. Atkreipė dėmesį į ekologinio geriamo vandens panaudojimą, kuris dažnai Rusijoje falsifikuojamas.

Konferencijoje aktyviai buvo diskutuojama ar reikia Rusijai kurti atskirą ekologinio ūkininkavimo modelį, nusistatytį savus reikalavimus ir standartus ar naudotis ES sukaupta patirtimi ir standartais. Po Lietuvos Aplinkos instituto direktorės Vidos Marijos Rutkovienės pranešimo apie ekologinių produktų gamybos ir perdirbimo sertifikavimo sistemą bei Vokietijos delegacijos atskirų narių pranešimų keitėsi dalyvių nuomonė į tai, kad reikia labiau vadovautis ES įstatymine baze ir normatyvais.

Rusijoje ekologinės žemdirbystės procesas dar tik prasidėjo - ekologiškai ūkininkaujama tik 5500 ha plote, kas sudaro tik 0,003 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų, tačiau gamtinis ir ekonominis potencialas yra didžiulis. Pradžioje kuriami maži ekologiniai ūkiai, įteisinama nuosavybė į žemę ir miškus.

Didžiausią pažangą ekologinio ūkininkavimo srityje pasiekė Lietuvai kaimyninė Kaliningrado sritis, kurioje su Vokietijos pagalba vykdoma didelė ekologinio ūkio vystymo programa.

IŠVADOS.

Apibendrinant konferencijos rezultatus ir pranešėjų pasisakymus prieita vieninga išvada, kad visų šalių tikslas turėtų būti vieningas - vystyti žemės ūkį tik švarioje aplinkoje ir užtikrinti žmonėms sveiką ir saugų maistą.

Vystant mūsų šalies ekologinį ūkį ir stengiantis įsitvirtinti ES šalių ekologinių produktų nišoje reikia atidžiai sekti šių produktų gamybos ir eksporto tendencijas Rusijoje. Kartu mūsų šalies mokslo organizacijoms, konsultavimo tarnyboms, verslininkams yra galimybės dalyvauti šiuose procesuose ruošiant verslo projektus, ekologinio ūkininkavimo technologijas, tiekiant reikalingus mechanizmus ekologinio ūkio vedimui, ką sėkmingai daro Vokietijos ir Olandijos atitinkamos organizacijos.

Metodinė medžiaga: Seimo Kaimo reikalų komitete (326 kab. Tel. 2396766) galima susipažinti rusų kalba :

1. Ekologinio žemės ūkio vystymosi apžvalga pasaulyje;

2. Informacinė medžiaga apie Europos Sąjungos ekologinį žemės ūkį;

3. Monografija-Ekologinis ūkininkavimas Moldavijos, Ukrainos ir Rusijos miškų-stepių zonose.

Seimo narys Gintautas Kniukšta




Naujausi pakeitimai - 2003 11 07.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   RUSIJA

LR Seimas