Lietuvos Respublikos Seimas

V.P.Andriukaičio, J.Karoso ir K.Rimšelio komandiruotės į Italijos Respubliką (2003 10 5-8)ataskaita

LR Seimo valdybos 2003 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 1706 Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis ir šio komiteto nariai Justinas Karosas bei Klemensas Rimšelis 2003 m. spalio 5-7 d. dalyvavo Romoje (Italijos Respublika) vykusioje ES valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentų Europos reikalų komitetų bei Europos Parlamento atstovų konferencijoje (COSAC). Konferencijoje buvo svarstomi šie klausimai: tarpvyriausybinės konferencijos (TVK), svarstančios ES Konstitucinės sutarties projektą, eiga, ES politika “Platesnės Europos - Naujųjų kaimynų” atžvilgiu: Viduržemio jūros, Balkanų ir Rytų Europos regionuose; COSAC sekretoriato įsteigimas bei ES regioninių parlamentų dalyvavimo COSAC veikloje galimybės.

Pranešimą TVK tema skaitė Italijos Respublikos užsienio reikalų ministras Franco Frattini, o pranešimą ES politikos artimųjų kaimynių atžvilgiu tema – ES Tarybos Generalinis sekretorius, Aukštasis atstovas Bendrosios užsienio ir saugumo politikos klausimais Javier Solana.

Ministras Franco Frattini pažymėjo, jog TVK darbe turi būti užtikrintas efektyvus pasikeitimas informacija tarp ES valstybių vyriausybių ir jų nacionalinių parlamentų. Ministras pabrėžė, kad TVK darbas turi būti kaip įmanoma skaidresnis, kad būtų išlaikyta Konvento dvasia. Franco Frattini pažadėjo, kad visi TVK dokumentai bus skelbiami internete.

Ministras palaikė Europos Parlamento iniciatyvą surengti specialius Europos Parlamento Konstitucinių reikalų komiteto posėdžius, į kuriuos būtų kviečiami nacionalinių parlamentų atstovai, siekiant įvertinti TVK darbą. Ministro nuomone, jokios vyriausybės atstovai negalės pasiaiškinti savo piliečiams, jei 17 mėnesių Konvente trukusi diskusija dėl ES ateities neduos jokių rezultatų. Sukurdami ES Konstitucinę sutartį, mes sukuriame savo bendrą europinę savimonę. Ministro teigimu, TVK turėtų dirbti sparčiai ir darbą baigti dar š.m. gruodžio mėnesį.

ES Konstitucinės sutarties projektas ir jo svarstymas TVK

Teigiamas Konvento veiklos ir ES Konstitucinės sutarties projekto įvertinimas, nors kai kurios delegacijos atstovavo savo vyriausybių poziciją (Ispanija ir Lenkija), siekdamos TVK atnaujinti diskusijas, ypač išsaugant Nicos sutarties nuostatas dėl kvalifikuotos daugumos balsavimo Taryboje. Didžioji dauguma delegacijų ES Konstitucinės sutarties projektą įvertino gerai ir pasisakė už minimalų jos teksto taisymą.

Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad ES Konstitucinės sutarties nuostatos sustiprina nacionalinių parlamentų vaidmenį, ypač kontroliuojant subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą, ir tai įvertino kaip sveikintiną naujovę. Taip pat buvo pabrėžta nacionalinių parlamentų teisė gauti darbinius ES institucijų dokumentus (tai taikyta ir TVK dokumentams). Taip siekiama užtikrinti ES sprendimų proceso priėmimo atvirumą ir skaidrumą. Gerai įvertintas vadinamasis „ankstyvojo perspėjimo mechanizmas”, kuris leis nacionaliniams parlamentams pateikti pagrįstą nuomonę Europos Parlamento ir Europos Komisijos Pirmininkams dėl ES teisės aktų projektų neatitikimo subsidiarumo principui.

Valstybių pozicijos:

Prancūzija: TVK neturėtų kvestionuoti Konvento darbo rezultatų, nes Konvente buvo pasiektas kompromisas. Nereikalingi jokios fundamentalios pataisos. Nacionaliniai parlamentai turi turėti galimybę stebėti TVK.

Nyderlandai: Konvente pasiektas kompromisas neturi būti keičiamas.

Slovėnija: Galimos pataisos, tačiau jos neturi būti esminės.

Jungtinė Karalystė: Konstitucinės sutarties tekstas turi būti parengtas prieš 2004 m. birželio mėnesį rengiamus Europos Parlamento rinkimus. Tačiau negalima skubėti. TVK darbas turi būti skaidrus. Ministrai turi dalyvauti debatuose parlamentuose.

Graikija: Konvente pasiektas kompromisas, todėl mums priimtinos ne visos nuostatos. Sprendimai turizmo srityje turi būti priimami kvalifikuota balsų dauguma. Reikia atsisakyti savanoriško pasitraukimo iš ES galimybę. Nacionaliniai parlamentai turi dalyvauti TVK.

Portugalija: Protokolas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES nepakankamas, nes suteikia jiems per mažai galių. Reikia į pačią Sutartį įtraukti bent vieną straipsnį apie nacionalinių parlamentų vaidmenį ir ne tik dėl subsidiarumo principo kontrolės. Kai kurie pakeitimai ES Konstitucinę sutartį tik patobulintų. ES Konstitucinėje sutartyje nereikėtų minėti Krikščionybės šaknų. Tai būtų diskriminacijos kitų religijų atžvilgiu įtvirtinimas.

Airija: Kadangi Airijoje dėl ES Konstitucinės sutarties bus rengiamas referendumas, būtina atsižvelgti į šalies poziciją dėl ES bendros gynybos politikos formavimo. Negalima palikti tik “kartu arba atskirai” pasirinkimo. Taip pat reikia įtvirtinti valdžių atskyrimo principą.

Vokietija: ES Konstitucinė sutartis yra gera. Reikėtų vengti dviprasmiškumo – daugelis delegacijų giria pasiektą kompromisą ir tuo pat metu siūlo jį keisti. TVK niekad nebuvo labai sėkmingos, Nica nebuvo išimtis.

Lenkija: Konventas buvo teigiama patirtis stojančiosioms valstybėms. Kai kurie pasiekti rezultatai yra teigiami. Tačiau projektas - tai tik geras pagrindas TVK darbui. Reiktų palaikyti Nicos rezultatus dėl balsavimo procedūros. Kiekviena valstybė turi turėti komisarą su balso teise. Sutarties preambulėje turėtų būti įrašytos ES krikščioniškosios šaknys.

Suomija: Pabrėžė, jog TVK darbas turi būti ypatingai skaidrus.

Lietuva (Vytenis Povilas Andriukaitis): Lietuva yra tarp šalių teigiamai vertinančių ES Konstitucinės sutarties projektą ir siekiančių tik nuosaikių pataisų ir patikslinimų. LR Seimas savo 2003 m.rugsėjo 23 d. rezoliucijoje, be kita ko, pasisakė už dvigubos kvalifikuotos balsų daugumos principą, už principą “viena šalis - vienas komisijos atstovas” ir už aiškesnį ES Tarybos Pirmininko galių išdėstymą ES Konstitucinėje sutartyje. Labai svarbu, kad nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas būtų pilnai informuojami apie TVK eigą. ES Konstitucinis procesas turi būti atviras ir skaidrus.

Danija: Konvente parengta sutartis – viena geriausių per visą ES gyvavimo laiką. Tačiau Komisijos sudėtis turėtų būti toliau diskutuojama. Komisija mažoms valstybėms yra kaip simbolis, jei jos neturės lygiaverčių komisarų, jos negalės įrodyti savo piliečiams esančios lygiateisės su kitomis valstybėmis. Tai labai svarbu Danijai, nes dėl šios sutarties bus rengiamas referendumas.

Kipras: Pabrėžė, jog yra blogai, kad nacionaliniai parlamentai negalės tiesiogiai kreiptis į Teisingumo teismą, o turės tai daryti per savo vyriausybes. Protokolas dėl parlamentų vaidmens yra tik bendrų principų rinkinys, o COSAC pavadinimas išvis dingsta iš dokumentų.

Belgija: Nepasiekta, kad sprendimai socialinės politikos srityje būtų priimami kvalifikuota balsų dauguma. Nuorodos Konstitucijos preambulėje – vienas iš ES pagrindų. Subsidiarumo principo kontrolės mechanizme turėtų dalyvauti ir COSAC.

Estija: Konvente pasiektas interesų balansas. TVK turi padirbėti tik kai kurių nuostatų tikslinimo kryptimi, tačiau netapti nauju konventu. Nereikalinga atskira taryba įstatymų leidybai, nes tai būtų tik formalus skaidrumo demonstravimas. Kiekviena valstybė narė turi turėti po komisarą su lygiomis balsavimo teisėmis. Krikščionybė turi būti paminėta Konstitucinės sutarties preambulėje.

Švedija: Konventas pasiekė gerų rezultatų. TVK nereikėtų skubėti, nes demokratiniam procesui reikalinga visuomenės parama. Visuomenė turi būti informuota ir įtraukta į diskusijas dėl ES Konstitucinės sutarties projekto.

Austrija: Konvente pasiektas kompromisas turi būti išsaugotas. TVK darbas turi būti labai skaidrus.

Liuksemburgas: Konvente pasiektas geriausias įmanomas kompromisas. Skaidrumas TVK darbe labai reikalingas. Pasisako už Teisėkūros tarybos įkūrimą.

Ispanija: Konventas rodo, jog ES gimsta politinė visuomenė. TVK turi dirbti labai efektyviai ir negaišti laiko. Pasiūlė Italijos parlamentui prieš pirmininkavimo pabaigą sušaukti neeilinį COSAC TVK darbui aptarti.

Europos Parlamentas (Elmar Brok): Pirmajame TVK ministrų lygio posėdyje buvo beveik palaidota atskiros Teisėkūros tarybos įsteigimo idėja. Tai neraminantis reiškinys. Negalime pritarti teisėkūrai už uždarų durų. Skaidrumas TVK yra ne dokumentų skelbimas internete. Parlamentai turi žinoti, kokia vyriausybė dėl ko ir kaip balsavo. Mažesnės narės turi aktyviau ginti savo poziciją dėl jų atstovų Komisijoje.

Europos Parlamentas (David Martin): Konvento darbo rezultatas yra geras, tačiau tai kompromisas. Visos pusės nepasiekė savo tikslų 100%. Tačiau jei kiekviena mėgins atkovoti 5%, visas pasiektas susitarimas žlugs. TVK turėtų patvirtinti tai, kas buvo pasiekta Konvente. Europos Parlamentas stebės TVK eigą ir kviečia nacionalinius parlamentus tai daryti kartu.

“Platesnės Europos – Naujųjų kaimynų iniciatyva”

ES Tarybos Generalinis sekretorius, Aukštasis atstovas Bendrosios užsienio ir saugumo politikos klausimais Javier Solana savo pranešime pažymėjo, jog “Platesnės Europos” koncepcijoje turi būti išskiriamos 3 valstybių kaimynių grupės: Vakarų Balkanai, Pietų valstybės (Viduržemio jūros regionas) ir Rytų Europa. Kalbėdamas apie trečiąją valstybių grupę, pranešėjas pabrėžė valstybių diferencijavimo būtinybę. Su Rusija ES turi labai gerus ir toliau plėtojamus ryšius. Ukraina yra esminis veiksnys ES stabilumui. Kitais metais ten vyks prezidento rinkimai. ES tikisi stabilios valstybės su stabilia politine sistema. Moldova turi labai rimtų problemų dėl Padnestrės. Tai susiję su kriminalinės veiklos aspektais. Tačiau ES labai svarbu plėtoti artimesnius ryšius su šia valstybe. Su Baltarusija palaikomi riboti ryšiai. Tačiau taip yra dėl to, kad iš Baltarusijos pusės nerodoma pakankamai pastangų tapti demokratiškesne šalimi ir palaikyti normalius santykius su ES.

Lenkijos delegacija greta tokių pasiūlymų, kaip geresnio ES finansuojamų programų koordinavimo ir didesnių investicijų į žmogiškuosius resursus, pasiūlė kitą ES - Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą ES Rytų matmens klausimu surengti Lenkijoje.

Lietuvos delegacija (Justinas Karosas) pasisakė už aktyvią ES politiką Rytų kaimynų, ypač Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos atžvilgiu, pabrėždamas ypatingus Lietuvos istorinius ir politinius ryšius su šiomis valstybėmis ir galimą svarų Lietuvos vaidmenį formuojant ES-Rusijos, ES-Ukrainos ir ES-Baltarusijos ateities santykius.

Lietuvos delegacija, bendradarbiaudama su Lenkijos delegacija, pateikė siūlymus COSAC išvadoms dėl platesnio ir konkretesnio bendradarbiavimo su rytinėmis ES kaimynėmis, nes pagrindinį akcentą išvadų projekte buvo gavę Vakarų Balkanai. Todėl Lietuvos delegacija pasisakė už tai, kad tokiu atveju nebūtų išskiriamas joks vienas regionas, ir pavyko pasiekti, kad atitinkamas paragrafas, minintis tik Vakarų Balkanus, iš išvadų būtų išbrauktas.

COSAC sekretoriatas

Vienas didžiausių pasiekimų šiame COSAC – ilgai besitęsusios diskusijos dėl sekretoriato įsteigimo užbaigimas. Pavyko suderinti daugybę interesų, pasiektas daugiau mažiau visus tenkinantis kompromisas. Sekretoriatas bus sudarytas iki š.m. pabaigos ir susidės iš 5 asmenų, iš jų tris skirs ES Tarybos Trojka, vieną - Europos Parlamentas ir vieną – COSAC pirmininkų susirinkimas. Sekretoriatas turi užtikrinti COSAC veiklos tęstinumą. Jo veikla ir efektyvumas bus vertinami po 2 metų.

Sekretoriato išlaikymo išlaidas padengs darbuotojus paskyrę parlamentai. COSAC sekretoriatas dirbs Briuselyje. Patalpas jam suteiks Belgijos Karalystės parlamentas arba Europos Parlamentas.

Lietuvos delegacija (Vytenis Povilas Andriukaitis) parėmė Danijos pasiūlymus dėl stipresnius įgaliojimus turinčio COSAC sekretoriato, atskiriant sekretoriato darbuotojų koordinavimo ir tarpininkavimo tarp ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės parlamento ir kitų ES parlamentų funkcijas.

Lietuvos delegacija taip pat parėmė Belgijos delegacijos pasiūlymą, kad iš COSAC sekretoriato nuostatų projekto būtų išbraukta vienintelė alternatyva COSAC sekretoriato būstinei – Europos Parlamentas.

Lietuvos delegacijos vadovas taip pat pasiūlė laikytis solidarumo principo, kad vieno sekretoriato darbuotojo, kurį skiria COSAC pirmininkų susirinkimas, atlyginimą ir kitas susijusias išlaidas prisiimtų visi COSAC veikloje dalyvaujantys parlamentai.

PRIDEDAMA:

1. COSAC išvados, 2 lapai,

2. COSAC sekretoriato nuostatai, 2 lapai.

Komiteto pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis

Aurimas Andrulis, 239 67 62, el.p. auandr@lrs.lt

Loreta Raulinaitytė, 239 67 60, el.p. Loreta.Raulinaityte@lrs.lt




Naujausi pakeitimai - 2003 10 27.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ITALIJA

LR Seimas