Lietuvos Respublikos Seimas

A. Paulausko ir A. Kregždės komandiruotės į Švediją (2003 10 16-18)ataskaita

LR Seimo valdybos 2003 m. spalio 9 d. sprendimu Nr.1756 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas ir l.e. Seimo kanclerio pareigas Arvydas Kregždė š.m. spalio 16-18 d. dalyvavo Stokholme (Švedijos Karalystė) vykusiame pirmajame Europos Sąjungos valstybių narių, stojančiųjų valstybių ir šalių kandidačių parlamentų pirmininkų “Atėnų grupės” susitikime.

Iniciatyvą sudaryti tokią darbo grupę 2003 m. gegužės 22-24 d. Atėnuose įvykusios ES Parlamentų pirmininkų konferencijos metu iškėlė Švedijos Riksdago Pirmininkas Bjorn von Sydow. Atėnų grupei iškelta užduotis - išanalizuoti, kokiomis priemonėmis galėtų būti vystomas tarpparlamentinis bendradarbiavimas išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, siekiant aiškesnio ir skaidresnio ES teisėkūros proceso. Juolab, kad ES Konstitucinės sutarties projekte numatytas sustiprintas nacionalinių parlamentų vaidmuo sprendžiant ES reikalus, o prie sutarties pridėto protokolo “Dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje” projekto 9 punkte numatyta, kad “Europos Parlamentas ir šalių parlamentai kartu nustato, kaip organizuoti ir veiksmingai bei reguliariai plėtoti tarpparlamentinį bendradarbiavimą Europos Sąjungoje.”

Š.m. liepos 21-22 d. Stokholme įvyko parlamentų kanclerių parengiamasis pasitarimas, kurio metu buvo nuspręsta sudaryti klausimyną, į kurį iki “Atėnų grupės” susitikimo atsakė 26 valstybių parlamentai. Pirmajame “Atėnų grupės” susitikime buvo atstovaujami 21 nacionalinis parlamentas ir Europos Parlamentas. Susitikime dalyvavo 6 parlamentų pirmininkai, 7 pirmininkų pavaduotojai, 13 parlamentų kancleriai, administracinių padalinių, kuruojančių ES reikalus, vadovai ir patarėjai. Šie skaičiai rodo, kokie svarbūs yra “Atėnų grupei” iškelti uždaviniai.

Atidarydamas susitikimą, Švedijos Riksdago Pirmininkas Bjorn von Sydow, sakė, kad “Atėnų grupės” darbo rezultate siekiama parengti plačią tarpparlamentinio bendradarbiavimo bazę, nes COSAC, ES parlamentų Europos reikalų komitetų konferencija, jau nebegali atspindėti visos reikiamos nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento bendradarbiavimo apimties. Pirmininkas taip pat pabrėžė, kad nepatariama kurti naujų institucijų, o tik efektyviau panaudoti esamas. Parlamentams bus suteikta apsisprendimo laisvė ar dalyvauti ir, jei taip, tai kokia apimtimi dalyvauti “Atėnų grupės” pasiūlytose tarpparlamentinio bendradarbiavimo formose.

Nacionaliniai parlamentai, pasak Švedijos parlamento Pirmininko, turėtų tapti jungtimi tarp ES institucijų ir piliečių, kuriems ES sprendimai dažnai yra tolimi ir nesuprantami. Todėl labai svarbu, kad nacionalinių parlamentų nariai domėtųsi ES problematika ir turėtų galimybę dalyvauti priimant atitinkamus sprendimus nacionaliniame lygmenyje.

Pirmininkas Bjorn von Sydow, trumpai apžvelgė atsakymus į klausimyną ir informavo, kad “Atėnų grupės” darbo rezultatus jis ketina pristatyti ES parlamentų pirmininkų konferencijai, vyksiančiai 2004 m. liepos mėnesį Hagoje. Prieš tai dar bus galimybė pratęsti “Atėnų grupės” darbą vasario mėnesį, kai parlamentų kancleriai susitiks Nyderlanduose tam, kad pasirengtų pirmininkų konferencijai, numatytai 2004 m. gegužės mėnesį Strasbūre.

Susitikimui pirmininkavęs Bjorn von Sydow pasiūlė diskutuoti vadovaujantis klausimyno struktūra.

1. Tarpparlamentinio bendradarbiavimo tikslai: dauguma parlamentų atsakė, kad tai yra nacionalinių parlamentų informavimas ir parlamentinės kontrolės užtikrinimas tose srityse, kur ES kompetencija yra tarpvyriausybinio pobūdžio, kuriose ES turi “viršvalstybinę” kompetenciją, skatinti ir vystyti atstovaujamosios demokratijos ES principą ir vykdyti parlamentinę kontrolę Europos Komisijos, nacionalinių vyriausybių bei Ministrų Tarybos atžvilgiu.

2. Tarpparlamentinis bendradarbiavimas ypatingai naudingas šiose srityse: vykdant subsidiarumo principo kontrolę, naudojantis ”ankstyvojo perspėjimo mechanizmu”, tarpvyriausybinio reguliavimo, ypač gynybos, srityse, kuriose Europos Parlamentas nedalyvauja teisėkūros procese bei vykdant parlamentinę Europolo kontrolę.

3. Tarpparlamentinio bendradarbiavimo metodai: parlamentų atstovai vienbalsiai pritarė pasiūlymui plėtoti bendradarbiavimą tarp parlamentų administracijų. Visi parlamentai, išskyrus JK, pasisakė už ad hoc tarpparlamentinių konferencijų rengimą aktualiausiomis laikmečio, ypač užsienio ir saugumo politikos bei gynybos politikos temomis. Didžioji dauguma susitikimo dalyvių sutiko, kad nacionalinių parlamentų atstovybių įsteigimas Briuselyje yra ypatingai naudingas bendradarbiavimo metodas. Aštuonios valstybės jau turi savo atstovybes Briuselyje, o dar aštuonios planuoja jas atidaryti artimiausioje ateityje. Atsakydami į klausimą, ar nacionaliniai parlamentai turėtų rengti susitikimus nedalyvaujant Europos Parlamentui, susitikimo dalyviai ragino nepriešpastatyti šių parlamentų ir Europos Parlamento atstovus kviesti į visus susitikimus, išskyrus svarstant tokias specializuotas temas, kaip subsidiarumo principo kontrolė. Taip pat dauguma sutarė, kad reikėtų iš anksto rezervuoti metinių parlamentų susitikimų datas.

4. Bendradarbiavimo koordinavimas: didžioji dauguma parlamentų parėmė pasiūlymą, kad ES parlamentų pirmininkų konferencija būtų atsakinga už ES tarpparlamentinės veiklos koordinavimą. Manoma, kad Parlamentų kancleriai (generaliniai sekretoriai) turėtų parengti Pirmininkų konferencijų darbotvarkių ir kitų dokumentų projektus. Pritariama ir gairių, nustatančių tarpparlamentinio bendradarbiavimo tikslus ir principus, parengimui. Pasiūlymas pasirašyti tarpparlamentinio bendradarbiavimo susitarimą nesusilaukė plataus pritarimo, nes manoma, kad reglamentavimas gali riboti bendradarbiavimo formas ir turinį. Nuomonės dėl COSAC funkcijų išsiskyrė. Vieni parlamentai mano, kad COSAC funkcijos neturėtų keistis, kiti - kad jos turėtų būti išplėstos.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, kalbėdamas apie COSAC vaidmenį, pabrėžė, kad Lietuvos Seimas nuosekliai pasisakė už stiprų COSAC sekretoriatą, todėl džiaugiasi, kad, įsteigus sekretoriatą, bus žengtas pirmasis žingsnis nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų nuoseklesnio ir efektyvesnio bendradarbiavimo link. Seimo Pirmininkas pasisakė už COSAC funkcijų išplėtimą ir už tai, kad COSAC sekretoriatas vykdytų specializuotų parlamentų komitetų susitikimų koordinavimą.

5. Reguliarus pasikeitimas informacija ir dokumentais: siūloma, kad pasikeitimas dokumentais ir informacija vyktų reguliariai, naudojantis, visų pirma, IPEX (elektroninės informacijos pasikeitimo sistemos) tinklu.

6. Nacionalinių parlamentų pirmininkų dalyvavimas tarpvyriausybinėje konferencijoje: šiam pasiūlymui buvo nepritarta, nes TVK jau prasidėjo ir parlamentų dalyvavimas procese, kuriame pirmininkai dalyvautų tik stebėtojo teisėmis, būtų nenaudingas. Vietoj to, siūloma sustiprinti vyriausybių atstovų, dalyvaujančių TVK, parlamentinę kontrolę.

Švedijos parlamentas apibendrins pirmojo “Atėnų grupės” susitikimo rezultatus ir juos atsiųs visiems susitikimo dalyviams per savaitę po susitikimo.

PRIDEDAMA:

1. “Atėnų grupės” 2003-10-17 susitikimo dalyvių sąrašas, 2 lapai,

2. IPEX konferencijos, vykusios 2003-09-30 Stokholme, pirmininko išvados, 2 lapai,

3. Švedijos Riksdago sekretoriato 2003-10-16 klausimyno apibendrinimas, 10 lapų.

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas

L.e.Seimo kanclerio pareigas Arvydas Kregždė

Europos reikalų komiteto vyresnioji patarėja Loreta Raulinaitytė

239 67 60, el.p. Loreta.Raulinaityte@lrs.lt




Naujausi pakeitimai - 2003 10 22.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ŠVEDIJA

LR Seimas