Lietuvos Respublikos Seimas

G. Kniukštos ir V. Rinkevičiaus komandiruotės į Belgijos Karalystę (2003 10 7-9)ataskaita

Pagrindas: Seimo valdybos nutarimas (2003 m. rugsėjo 29 d.Nr.1725)

Vieta: Briuselis

Data: nuo 2003 m. spalio d. 7 iki spalio 9 d.

Pobūdis: Informacinis seminaras

Tikslas: Pasikeisti naujausia informacija apie ES bendrosios žemės ūkio politikos reormą.

Kviečiančioji institucija: Europos Parlamentas

Finansavimo šaltinis: Europos Parlamentas

Įvyko susitikimai: su EP žemės ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininku J. Daulu, EK Komisaru F.Fishleriu, Europos Parlamento nariu K.Olsson’u, kolegomis iš kitų stojančių šalių parlamentų.

Nagrinėtos temos: “Bendrosios žemės ūkio politikos reforma”

Diskusijose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos ES Parlamento Kaimo reikalų komiteto narys K. Olsson’as apgailestavo, kad BŽŪP reformos rezultatai labai skyrėsi nuo pirminių ESK pasiūlymų, nors 2000 m. iš viso nebuvo susitarta daryti BŽŪP reformos, o tik vidutinės trukmės peržiūrą. Jis minėjo, kad gal būt tai galėjo įtakoti ir nesėkmingoms PPO deryboms Cancun’e.

Atsakydamas į Rumunijos atstovo klausimą kaip gali konkuruoti smulkūs ūkiai (Rumunijos vidutinis ūkio dydis - 1 ha), Lietuvos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko klausimą dėl cukraus sektoriaus reformos bei Čekijos atstovo komentarą, kad BŽŪP reforma nebuvo socialiai orientuota, p. K. Olsson’as teigė, kad per 1 ar 2 metus ūkiai nepasidarys dideli ir konkuruoti jiems bus sunku, tačiau Europoje ūkis suprantamas ne tik kaip žemės ūkio produkcijos gamintojas, bet kraštovaizdžio ir aplinkos saugotojas ir prižiūrėtojas.

Dėl numatytos cukraus sektoriaus reformos K Olsson’as sakė, kad visi supranta, jog šis sektorius toliau nebegali taip gyvuoti, tačiau kokie bus reformos rezultatai dabar sunku nuspėti. F. Fišlerio nuomone, cukraus reforma bus labai sudėtinga. Pagal ES Komisijos atliktus tyrimus tampa aišku, kad didžioji dalis cukraus sektoriui skiriamų pinigų atitenka perdirbėjamas, o ne ūkininkams. Ši reforma nebus greita. Dabar yra renkamos ES perdirbėjų ir visuomeninių gamintojų organizacijų nuomonės ir iki metų pabaigos ES Komisija pateiks pasiūlymą dėl cukraus sektoriaus reformos.

Į Čekijos parlamentaro klausimą buvo atsakyta, kad kur veikia rinkos ekonomika, socialiniai veiksniai nėra ryškūs. BŽŪP buvo norima orientuoti pagal rinkos ekonomikos dėsnius, todėl, jo nuomone, socialiniai faktoriai nebuvo pakankamai įvertinti.

ES žemės ūkį ir žuvininkystę kuruojantis Komisaras F.Fischleris savo pristatyme apie naujų šalių narių prisijungimą prie ES pažymėjo, kad joms įstojus į ES padidės atskirų produktų kaina (ypatingai grūdinių kultūrų), didės suvartojimas, naujosios narės turės stabilią rinką, stabilų planavimą ir investicijas į infrastruktūrą bei aplinkosaugines priemones.

Be rinkos paramos, atsivers didelės galimybės gauti paramą iš struktūrinių ir kaimo plėtros fondų. Visa tai minėdamas ES Komisaras pabrėžė, kad šalių kandidačių ūkininkai tam turi ruoštis, nes niekas už juos pasiruošiamųjų darbų nepadarys.

“Žemdirbiai turi tapti tikrais verslininkais, o valdžia - verslo tarnautojais” – sakė ES Komisaras.

Komentuodamas BŽŪP reformos žingsnius F.Fischleris sakė, kad ne viską pavyko padaryti kaip sumanyta, tačiau tai didelis žingsnis rinkos ekonomikos link, o dabar belieka BŽŪP reformos rezultatus adaptuoti pagal šalių kandidačių suderėtas sutartis.

Pasiūlymai naujų narių dėl BŽŪP reformos adaptacijų turi būti pateikti 2 savaičių laikotarpyje. Komisaras pabrėžė, kad adaptacijos neturi įtakoti jau suderėtų BŽŪP reformos rezultatų.

Lenkijos parlamento atstovas teiravosi ar BŽŪP reformos rezultate pasiekti paramos atskyrimas nuo gamybos scenarijai neiškreips konkurencijos.

ES Komisaras atsakė, kad nemato jokios rizikos jog paramos atskyrimas gali iškreipti konkurenciją.

Į Lietuvos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko klausimą ar neatsitiks taip, kad vis didesnį dėmesį skiriant kaimo plėtrai nebus užmiršta žemės ūkio gamybos grandis, ES Komisaras atsakė, jog taip neatsitiks. Gamyba negali būti be kaimo, o kaimas be gamybos. Jei visuomenė norės matyti kaimą koks jis dabar yra (neindustrializuotas), tai už tai atatinkamai turės ir mokėti.

“Kaime turės išlikti aktyvūs ūkininkai, kurie rūpinsis ne tik gamyba ir pelno gavimu, bet ir kraštovaizdžio bei gamtos išsaugojimu”,- teigė F. Fišleris.

Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)

Vidutinės trukmės peržiūros pasiūlymai

Dabar galiojanti BŽŪP nuostata SIŪLOMI PAKEITIMAI VIDUTINĖS TRUKMĖS PERŽIŪROS METU

Javai Intervencinė kaina - 101,31 EUR/t;

63 EUR/t tiesioginės išmokos padauginta iš bazinio derlingumo;

Mėnesiniai intervencinės kainos didinimai: po 0,93 EUR/t kiekvieną iš 7 mėnesių.

Intervencinę kainą sumažinti 5 proc. (nuo 20 proc. pasiūlytų ,,Darbotvarkėje 2000”) iki 95,35 EUR/t;

Sumažinimas bus kompensuojamas, kaip numatyta ,,Darbotvarkėje 2000”;

Panaikinti mėnesinius intervencinės kainos didinimus.

Rugiai Intervenciniai pirkimai tokie, kaip visiems javams.

Panaikinti rugių intervencinius pirkimus.

Kietieji kviečiai Specialios papildomos išmokos:

- 344,5 EUR/ha nuolatiniuose plotuose;

- 138,9 EUR/ha naujuose plotuose.

Papildomas išmokas nuolatiniuose plotuose sumažinti iki 250 EUR/ha. Šie pakeitimai bus laipsniškai įgyvendinami per trejus metus;

Panaikinti papildomas išmokas naujuose plotuose;

Priemoka už aukštą kokybę – 15 EUR/t.

Aliejiniai augalai Vienodos tiesioginės išmokos javams ir aliejiniams augalams. Specialiosios rinkos priemonės nėra numatytos;

Išmokas padidinti tiek pat, kiek ir javams;

Baltyminiai augalai Specialioji papildoma išmoka, apskaičiuojama bazinį derlingumą dauginant iš 9,5 EUR/t. Nauja specialioji papildoma 55,57 EUR/ha parama baltyminiams augalams (9,5 EUR/t padauginta iš vidutinio bazinio derlingumo regionuose, kuriose auginami baltyminiai augalai).

Ryžiai Intervencinė kaina 298,35

EUR/t (žaliaviniams ryžiams);

52,65 EUR/t tiesioginė išmoka, mokama už hektarą maksimaliame garantuotame plote (MGP). Intervencinė kaina sumažinama 50 proc. iki bazinės 150EUR/t kainos, skatinant privatų saugojimą;

Saugos intervencija 120 EUR/t;

177 EUR/t kompensacija kurios mažesnioji dalis (75EUR/t) bus teikiama kaip specialioji išmoka už grūdus;

Maksimalaus garantuoto ploto (MGP) sumažinimas iki 1999-2001 m. vidurkio arba dabartinio MGP, priklausomai nuo to, kuris mažesnis.

Energetiniai pasėliai (CO2 kreditai) Nemaistiniai pasėliai atidėtoje žemėje (būtinas kontraktas su perdirbėju). 45 EUR/ha išmoka už energetinius pasėlius (būtinas kontraktas su perdirbėju);

MGP - 1,5 mln.ha.

Sausi pašarai Tiesioginės išmokos:

 63,83 EUR/t už dehidratuotus pašarus;

 38,64 EUR/t už saulėje išdžiovintus pašarus. 160 mln. EUR pajamų krepšeliai ūkininkams;

Supaprastinta parama dehidratuotam ir saulėje džiovintam pašarui su sumažinta iki 33 EUR/t išmoka.

Jautiena Bazinė kaina 2 224 EUR/t su privataus saugojimo galimybe esant 103 proc. šios kainos.

Supirkimo konkursai, saugos intervencijai esant

1 560 EUR/t;

Išmokos už galvijus, neviršijant 150 EUR už jautukus (dvi išmokos per gyvenimą), 210 EUR už jaučius ir 210 EUR už karves žindenes (kasmetinės). Iš pastarųjų 15 proc. telyčioms;

Papildoma 80 EUR skerdimo išmoka už jaučius, jautukus, karves ir 50 EUR išmoka už veršiukus;

Skatinančios ekstensyvinimą priemokos: 100 EUR priemoka prie išmokų už karves žindenes, jaučius ir bulius, kai galvijų tankumas ūkyje neviršija 1,4 GV/ha;

Kita alternatyva: 80 EUR priemoka, kai galvijų tankumas ūkyje neviršija 1,4 GV/ha ir 40 EUR priemoka, kai galvijų tankumas svyruoja nuo 1,4 iki 1,8 GV/ha (šios ribos galioja nuo 2002 m.);

Nacionalinis pajamų krepšelis.

Specialiosios rinkos priemonės nėra numatytos, daugiausia paramos atsiejimas nuo gamybos;

Gamybos ekstensyvinimas, atsiejant nuo jos išmokas už galvijus;

Sustiprintos kryžminės atitikties sąlygos, įskaitant žemėtvarkos sąlygas;

Didinti kokybę ir paramą aplinkai nežalingai jautienos gamybai per antrąjį ramstį.

Pienas

Kvotų režimas galioja iki 2008 m.;

Palaipsninis intervencinės kainos mažinimas 15 proc. nuo 2005-2006 m.;

2005-2006 m. pradedamas išmokų už karves didinimas nuo 5,75 EUR/t iki 17,24 EUR/t nuo kvotos bei priemokos už galvijus;

Kvotos didinimas 2,39 proc.

Alternatyvos:

 iki 2015 m. tęsti ,,Darbotvarkėje 2000” numatytas priemones;

 tolesnis kvotų didinimas (+3 proc.) ir intervencinių kainų mažinimas (-15 proc. sviestui ir 5 proc. lieso pieno miltams) kaip numatyta ,,Darbotvarkėje 2000”;

 dvipakopės kvotų sistemos įvedimas;

 kvotų sistemos panaikinamas nuo 2008 m. Intervencinės paramos sumažinamas 25 proc.

Paramos atsiejimas nuo gamybos Įvairios išmokos už pasėlius, susietos su gamyba;

Dalinis atsiejimas, sąlygotas tiesioginių išmokų javams ir aliejiniams augalams suvienodinimo;

Išmokos už gyvulius, susietas su jautienos ir pieno produktų gamybos reikalavimais. Tiesioginės paramos atsiejimas nuo gamybos, įvedant vienkartinę išmoką ūkiui, remiantis nustatytu istoriniu referenciniu laikotarpiu;

Vienkartinė išmoka ūkiui apima išmokas už:

 javus, aliejinius augalus, baltyminius augalus,

 ankštines kultūras,

 ryžius,

 linai, kanapės

 bulvių krakmolą,

 priemokas už kietuosius kviečius,

 sausus pašarus (po reformos),

 jautieną,

 avieną,

 pieną nuo 2005/2006.

Po to gali būti įtraukiami kiti augalai. Nėra įtraukta:

 priemoka už kietųjų kviečių kokybę,

 priemoka už baltyminius augalus,

 specialiosios išmokos už ryžius, linus, kanapes

 bulvių krakmolas (perdirbimas),

 sausi pašarai (perdirbimas);

Valstybės narės gali pasirinktinai keisti išmokų lygius tam tikrose ribose.

Kryžminė atitiktis Pasirinktinis tiesioginių išmokų mažinimas, siekiant sustiprinti aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą ir taip vadinamus specifinius aplinkosaugos reikalavimus.

Privaloma kryžminė atitiktis: tiesioginės išmokos priklauso nuo įstatymais apibrėžtų aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų gerovės standartų laikymosi.

Atidėta žemė 10 proc. pūdymas, netaikomas ūkininkams, pagaminantiems mažiau nei 92 t javų per metus (paskaičiuojama pagal bazinį derlingumą). Sėjomaininis pūdymas keičiamas ilgalaikiu 10 metų pūdymu;

Žemėtvarkos reikalavimų laikymasis (kryžminės atitikties dalis);

Nemaistinių pasėlių auginimo nutraukimas atidėtoje žemėje.

Ūkių auditas Pagal kaimo plėtros paketą alternatyva yra sertifikavimo sistemų įkūrimas (ne veikimas). Ūkių auditas privalomas visiems ūkiams, gaunantiems daugiau negu 5000 EUR;

Audito metu bus atsiskaitoma už visas tiesiogiai susijusias finansines operacijas ir su ūkine veikla susijusius procesus;

Pagal kaimo plėtrą taikoma Finansinė parama ūkininkams, padengianti veikimo išlaidas.

Dinaminė moduliacija (Paramos lėšų perkėlimas) Alternatyvus tiesioginių išmokų sumažinimas iki 20 proc.;

Nepanaudotos lėšos pasilieka ES šalyje narėje ir skiriamos lydinčiosioms priemonėms. Vykdoma 3 proc. per metus dydžio dinaminė moduliacija, iš viso sumažinant 20 proc.;

Sutaupytos lėšos perkeliamos kaimo plėtrai (bet kuriai jos priemonei) per ES biudžetą (pridedant 500-600 mln. EUR per metus). Skirstoma remiantis žemės ūkio naudmenų plotu, dirbančiųjų ūkyje skaičiumi ir gerove;

Kiekviename ūkyje pirmiems 5 000 EUR sumažinimas netaikomas. ES šalys narės taip pat gali papildomai sumažinimo netaikyti kiekvieno darbo vieneto (pradedant nuo trečiojo) 3 000 EUR;

Biudžeto išlaidų limitas ūkiui nustatomas 300 000 EUR, sutaupytas lėšas paliekant ES šalyje narėje.

Maisto sauga Investavimo parama, remiant maisto kokybę, įskaitant sertifikavimo sistemų, numatytų kaimo plėtros planuose, įkūrimą;

Tam tikrų prekių vartojimo skatinimas, naudojant du režimus: vieną skatinimui vidaus rinkoje, kitą – kitų šalių rinkose. Maisto kokybės skyriaus kaip naujos ,,lydinčiosios priemonės” įkūrimas, įskaitant:

 skatinti ūkininkus dalyvauti kokybės užtikrinime ir sertifikavimo schemose;

 remti gamintojų grupių inicijuojamą suvartojimo skatinimą kokybės užtikrinimo, geografinių nuorodų ir ekologinio ūkininkavimo atžvilgiu;

Pirmojo ramsčio priemonės nukreipiamos tik suvartojimo skatinimui kitų šalių rinkose.

Gyvulių gerovė

Tik priežiūros priemonės (DG SANCO)

Nauja gyvulių gerovės priemonė: tokiu pat principu kaip agro-aplinkosaugos priemonės;

(padengiant patirtas išlaidas ir prarastas pajamas dėl įsipareigojimų ne pagal galiojančius standartus);

Skiriant gyvų gyvulių eksporto subsidijas tik pagal pagrįstus prašymus, suderinant su gyvulių gerovės reikalavimais.

Aplinkosauga Esama parama:

 75 proc. Tikslas 1 regionuose;

 50 proc. kituose. Didinamas agro-aplinkosauginių priemonių rėmimas:

 85 proc. . Tikslas 1 regionuose;

 60 proc. kituose.

Standartų laikymasis Skatinamosios priemonės nėra. Siekiant padengti audito vykdymo išlaidas, ūkininkams skiriama ūkio audito vienodo dydžio išmokos;

Skiriama laikina ir proporcingai mažėjanti (daugiausia 200 EUR/ha) parama ūkininkams standartų įgyvendinimui;

Netaikoma standartų netaikymui, jau nustatytam nacionaliniais įstatymais.

Valstybės pagalba Išankstinis (ex-ante) registravimas ir autorizavimas. Lengvatų svarstymas, siekiant pagreitinti įgyvendinimą;

Galutinis (ex-post) pranešimas ir monitoringas.

Įgytų žinių panaudojimas:

Žinios padės priimti palankesnius sprendimus dėl Lietuvos žemės ūkio politikos įgyvendinimo, jos derinimo prie reformuojamos ES Bendrosios žemės ūkio politikos.

Atvežta informacinė medžiaga ir leidiniai:

1. Europos Sąjungos Tarybos teisiniai aktai, reglamentuojantys ryžių rinkos reguliavimą.

2. Europos Sąjungos Tarybos teisiniai aktai, reglamentuojantys pieno produktų ir pieno rinką.

3. Europos Sąjungos Tarybos teisiniai aktai, reglamentuojantys pieno produktų ir pieno apmokestinimą.

4. Europos Sąjungos Tarybos teisiniai aktai, reglamentuojantys kaimo plėtros paramą iš Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondo.

5. Europos Sąjungos Tarybos teisiniai aktai, reglamentuojantys tiesioginių išmokų schemų taisykles pagal Bendrąją žemės ūkio politiką ir apibrėžiantys konkrečias paramos schemas ūkininkams (2 dalys).

Seimo nariai: Gintautas Kniukšta

Viktoras Rinkevičius




Naujausi pakeitimai - 2003 10 22.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas