Lietuvos Respublikos Seimas

A.Griciaus komandiruotės į Ukrainą (2003 10 5-9) ataskaita

Jungtinio posėdžio metu NATO PA Politikos komitetą atstovavo M.Meckel vadovaujamo Rytų ir Vidurio Europos pakomitečio tikrieji ar asocijuoti nariai iš 15 valstybių. Svarbu pastebėti, kad posėdyje nedalyvavo Rusijos federacijos atstovai. Posėdžio dalyviai išklausė Ukrainos gynybos ministro E.Marčiuko, bei užsienio reikalų ministro pavaduotojo I.Charčenkos pranešimus apie Ukrainos užsienio ir gynybos politiką. Pranešėjai atsakė į komiteto narių klausimus. Posėdyje taip pat kalbėjo Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotojas S.Pirožkovas.

Posėdžių metu buvo nagrinėjami klausimai susiję su Ukrainos galimybėmis dalyvauti bendroje kovoje su terorizmu ir kitais pavojais Vidurio ir Rytų Europos regione. Įžanginėje kalboje Ukrainos parlamento pirmininko pavaduotojas A.Zinčenko pokalbio dalyvius patikino, kad Ukraina turi veiksmų planą, kurio pagrindinis tikslas - narystė NATO ir jį stengiamasi vykdyti pagal turimas finansines išgales. Jis taip pat informavo posėdžio dalyvius, kad Ukrainos Radoje (parlamente) yra sudarytas Europos integracijos komitetas. Kalbant apie užsienio politikos prioritetus Ukrainos atstovai pabrėžė narystės NATO siekį. Atsakydamas Ukrainos atstovams į klausimą apie NATO ateitį PA viceprezidentas M.Palombo pareiškė, kad NATO plėtra ir veikla ateityje priklausys nuo Europos gynybinių pajėgumų, bei sugebėjimo vykdyti bendrą saugumo ir gynybos politiką. Komiteto nariai, remdamiesi turimais duomenimis, iškėlė demokratijos stiprinimo ir žodžio laisvės (žiniasklaidoje) užtikrinimo klausimus.

Apklausos duomenys rodo, kad visuomenės pritarimas Ukrainos narystei NATO šiandien, palyginus su praėjusiais metais sumažėjo nuo 45% iki 30%. Visuomenėje dažnai kyla klausimas, ką veikia Ukrainos kariai (1600) Irake. Jų siuntimui į Iraką visuomenėje pritarė tik 9%. Karui Irake nepritarė 70% šalies gyventojų. Reikia pastebėti, kad net esant tokiam nepalankiam visuomenės nuomonės vertinimui, tiek valstybės saugumo ir gynybos taryba (pirmininkas – Prezidentas), tiek nacionalinis parlamentas pritarė karių siuntimui į Iraką. Į šią misiją siunčiami tik pagal kontraktą tarnaujantys kariškiai, turintys tėvų, ar vieno iš sutuoktinių pritarimą. Šiuo metu Ukraina mažina savo ginkluotąsias pajėgas nuo 400 000 iki 200 000 kariškių (2006 metais) ir ateityje ruošiasi visiškai pereiti prie profesionalios kariuomenės. Šiam tikslui įgyvendinti didžiausią įtaką turės pakankamas gynybos išlaidų finansavimas. Ukraina yra pasirengusi paruošti 5 motorizuotas mobilias brigadas dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Posėdyje kalbėjęs gynybos komiteto pirmininkas G.Kriučkovas pabrėžė nepakankamą ginkluotųjų pajėgų finansavimą. Anot statistikos, šiuo metu Ukrainoje vienam kariui skiriama 16 kartų mažiau pinigų nei Lenkijoje ar Vengrijoje. Išlaidos gynybai nesiekia 2% BVP. Kiti pasisakę Ukrainos atstovai minėjo vidines saugumo problemas, kurios pagrindinai yra socialinio pobūdžio (ekonomika, korupcija ir kt.)

Posėdžio metu vėl buvo grįžtama prie informacijos varžymo, kuri faktiškai yra kontroliuojama vyriausybės. Laikraščiai perspausdinėdami informaciją ir straipsnius iš Rusijos spaudos yra tapę žiniasklaidos parodija, teigė vienas iš Ukrainos nepriklausomų ekspertų.

Kituose posėdžiuose buvo nemažai kalbama apie Krymo problemą. Yra nemažai duomenų, rodančių, kad Rusija neketina palikti karinio laivyno bazės Sevastopolyje, kurią yra išsinuomavusi iki 2017 metų. Įdomu ir tai, kad Rados gynybos komitetas nežino kiek iš tiesų Rusija moka už Sevastopolio laivyno bazės nuomą, kai tuo tarpu Maskva investuoja didžiulius pinigus į gyvenamųjų namų statybą Sevastopolyje.

Viename iš posėdžių buvo aptartos Juodosios ir Kaspijos jūrų regiono problemos. Kalbėta apie sudėtingą Ukrainos energetikos priklausomybę nuo Rusijos, savanaudišką jos vykdomą dambos statybą Azovo jūros sąsiauryje Kerčės rajone, saugumo problemas Kaukazo subregione. Iš nevyriausybinių organizacijų saugumo studijų centrų atstovų pasisakymų galima buvo suprasti, kad šalies vidaus politikos ir saugumo klausimais egzistuoja gana žymus atotrūkis tarp politinio elito ir visuomenės. Išsakyta tam tikra kritika ir Vakarų Europos valstybėms dėl netinkamos politikos, vykdytos Baltarusijos atžvilgiu. Be to, buvo pareikšta nuomonė, kad Padnestrės problema lieka aktuali ne tik Moldovai, bet ir Ukrainai, kadangi ji tampa savotišku placdarmu Rusijai didinti savo įtaką Ukrainoje.

Posėdžiu metu dalyvavau diskusijose, išsakiau savo nuomonę svarstytais klausimais

Seimo narys

Algirdas Gricius

2003 10 13




Naujausi pakeitimai - 2003 10 22.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   UKRAINA

LR Seimas