Lietuvos Respublikos Seimas

J. Čekuolio ir V. Stankevičiaus komandiruotės į Vokietijos Federacinę Respubliką (2003 04 28-30)ataskaita

LR Seimo Valdybos sprendimu buvau komandiruotas dalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (toliau – ETPA) Politinių reikalų komiteto posėdyje, kuris vyko š.m. balandžio 29 d. Berlyne. Šioje ataskaitoje pateikiu nformaciją apie posėdyje nagrinėtus klausimus ir priimtus sprendimus.

1. Vokietijos užsienio politikos apžvalga ir aptarimas. Šią temą pristatė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Klaus Scharioth, Bundestago užsienio reikalų komiteto narys Joachim Horster, Bundestago Europos reikalų komiteto pirmininkas Matthias Wismann. Visų Vokietijos atstovų išsakomos mintys iš esmės nesiskyrė, nors atstovavo jie skirtingoms partijoms. Panašu, jog Vokietijoje esminių prieštaravimų dėl užsienio politikos krypties nėra. Akcentuoti du klausimai: pasaulinė tvarka pasibaigus karui Irake bei būsimoji Europos Sąjungos struktūra po plėtros, t.y. Europos Konvento darbo įvertinimas.

Pirmuoju klausimu buvo pabrėžta Vokietijos principinė nuostata kuo greičiau grąžinti Irako klausimą į Jungtinių Tautų rėmus. J.Horster: “Jungtinės Tautos turi vadovauti pasaulio teisinei sistemai. Irake ir JAV, ir Europa padarė klaidų, neteisinga buvo sulyginti visus Irako žmones su “Al-Kaeda”. Dabar svarbiausia – grąžinti Europos vienybę ir Europos Sąjungai vienu balsu derėtis su arabais. Lygiai kaip ES veikia Pasaulio prekybos organizacijos viduje”, sakė J.Horster. Dėl galimos Jungtinių Tautų reformos J.Horster išreiškė mintį, kad JTO Saugumo Taryboje turėtų posėdžiauti tik demokratinės valstybės, arba tokių bent turėtų būti dauguma.

K.Scharioth nuomone, būtina Europos Sąjungai turėti vieną ES užsienio politikos komisarą, kuris pristatytų ir atstovutų vieningai ES pozicijai pasaulyje, o pati Europos Sąjunga galėtų turėti nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Jis gynė Vokietijos bei kitų Europos didžiųjų valstybių poziciją, kad reikėtų atsisakyti rotacinės pirmininkavimo ES sistemos, nes ji yra neefektyvi, ypač po ES plėtros, o sprendimus ES turėtų priiminėti kvalifikuota balsų dauguma. “Vokietijai svarbiausia, kad nebūtų mažinama Europos Komisijos svarba ir įtaka”, sakė jis,. Turiu pastebėti, kad ši pozicija sulaukė nemažai kritiškų klausimų diskusijų metu iš komiteto narių.

M.Wismann savo pasisakymeteigė suprantąs ES šalių – kandidačių teiktą paramą JAV veiksmams Irake, jis tai aiškino emociniu istoriniu šių valstybių saugumo užsitikrinimo supratimu. Kartu, pasak jo, Irake krizė puikiai parodė, kad susiskaldžiusi Europos Sąjunga neturi visiškai jokios įtakos pasaulinėje politikoje. Todėl Vokietija yra už tai, kad būtų kuo sparčiau stiprinama Europos Sąjungos saugumo politikos dimensija.

2. ET generalinis sekretorius V.Švimeris apžvelgė organizacijos veiklą. Jis pabrėžė, kad Moldova gerai pasirengė artėjančiam savo pirmininkavimui Europos Taryboje. Kartu jis apgailestavo, kad ET Ministrų Komitetas neatsižvelgė į Parlamentinės Asamblėjos rekomendaciją artimiausiame Europos šąlių vyriausybių atstovų posėdyje svarstyti klausimą dėl karo Irake ir Europos vienybės išsaugojimo.

3. “Autonominių regionų pozityvūs pavyzdžiai Europoje”. Reporteris Šveicarijos parlamentaras A.Gross pateikė savo pranešimo projektą, kuriame itin pozityviai vertinamas autonominių subjektų valstybių viduje formavimas kaip efektyviausias būdas spręsti tautinių mažumų problemas. Projektas sukėlė audringas diskusijas, kuriose pasisakiau ir aš, išdėstydamas kritinę nuomonę apiet teikiamus pasiūlymus. Akcentavau, jog geriausiai kompaktiškai gyvenančių tautinių mažumų teises apsaugotų ne autonominiai teirtorijų statusai, bet tiesiog europinių teisės normų, europinių konvencijų laikymasis, tuo tarpu šis klausimas per mažai akcentuojamas A.Gross pranešime. Raporto projektą pateiksiu vidaus reikalų ministerijai bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui jų įvertinimui. Diskusijos bus tęsiamos kituose komiteto posėdžiuose ir bus galima teikti konkrečias pataisas.

4. Konfliktas Čečėnijoje. Atsistatydinus buvusiam ETPA reporteriui lord Judd (D.Britanija) šio klausimo nagrinėjimas, reikia pripažinti, įstrigo, nes nepavyksta dėl skirtingų interesų bei Rusijos delegacijos spaudimo paskirti naują komiteto reporterį. Be to, neaiškus ir bendros darbo grupės tarp ETPA ir Rusijos Dūmos likimas.Deja, ir šiame posėdyje sprendimų priimti nesugebėta.

Jonas Čekuolis

LR Seimo Europos Tarybos

Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas




Naujausi pakeitimai - 2003 10 22.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   VOKIETIJA

LR Seimas