Lietuvos Respublikos Seimas

G. Purvaneckienės ir A. Kunčino komandiruotės į Oulu (Suomijos Respublika) 2003 m. rugsėjo 7 – 9 dienomis ataskaita

12-oji Baltijos jūros parlamentinė konferencija vyko 2003 m. rugsėjo 8–9 d. Oulu mieste, Suomijoje. Baltijos valstybes konferencijoje atstovavo: Giedrė Purvaneckienė ir Algirdas Kunčinas (Lietuva), Jānis Reirs ir Silva Golde (Latvija), Andres Taimla ir Trivimi Velliste (Estija).

Baltijos jūros parlamentinėje konferencijoje (BJPK) buvo nagrinėjamos šios pagrindinės temos:

 bendradarbiavimas Baltijos jūros regione,

 žinių visuomenė Baltijos jūros regione,

 žiniomis paremta visuomenė ir jos poveikis darbo rinkai Baltijos jūros regione.

12-ąją Baltijos jūros parlamentinę konferenciją atidarė Suomijos Parlamento Pirmininkas Paavo Lipponen, Suomijos aplinkos ministras Jan–Erik Enestam ir Oulu meras Kari Nenonen.

Paavo Lipponen pažymėjo, kad Baltijos jūros regionas yra viena dinamiškiausių sričių Europoje. Jis turi potencialą tapti sparčiai augančiu pasaulinės reikšmės regionu su apytikriai 100 milijonų žmonių rinka. Nepaisant to, kad pastaruoju metu pasaulio ekonomika auga lėtai, Baltijos jūros regiono augimas vis tiek yra ženklus. Šis regionas turi tvirtą pagrindą tapti viena svarbiausių žiniomis paremtos ekonomikos erdvių, taigi jis labai prisideda siekiant Europos tikslų augimo, konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo srityse.

Jan–Erik Enestam pabrėžė, kad aplink Baltijos jūrą gyvena maždaug 85 milijonai žmonių, kurie dabar gali džiaugtis ramybe, stabilumu ir ekonomikos augimu. Plačioji visuomenė tikisi, kad bus imamasi efektyvių priemonių Baltijos jūrai apsaugoti. Nepaprastai svarbu, kad dabartinės kartos tinkamai rūpintųsi Baltijos jūra.

Kari Nenonen pasveikino visus dalyvius atvykus į Oulu. 125 000 gyventojų – arba iš viso 200 000 gyventojų, įskaitant apylinkes – turintis šiandienos Oulu yra vienas iš Europos augančių kompetencijos centrų. Surengti konferenciją Oulu iš tiesų buvo labai geras sprendimas, nes šis regionas be galo pasikeitė, ryžtingų pastangų dėka iš nuosmukį patiriančios sunkiosios pramonės bendruomenės pavirsdamas šiuolaikišku modernių technologijų centru.

Atidarius sesiją, dalyvius pasveikino Nevyriausybinių organizacijų forumo, Baltijos jūros valstybių subregioninio bendradarbiavimo organizacijos, Baltijos jūros moterų konferencijos, Baltijos jūros jaunimo forumo, Baltijos miestų sąjungos, Periferinių pajūrio regionų konferencijos Baltijos jūros komisijos, Adrijos–Jonijos iniciatyvos ir Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo parlamentinės asamblėjos atstovai.

12-osios Baltijos jūros parlamentinės konferencijos pirmasis posėdis buvo skirtas bendradarbiavimo Baltijos jūros regione klausimui. Posėdyje pasisakė BJPK Nuolatinio komiteto pirmininkas Outi Ojala, Estijos užsienio reikalų ministrė Kristiina Ojuland, Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) komisarė demokratinės plėtros klausimais Helle Degn, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos pirmininkė Inese Vaidere ir Suomijos gamtos apsaugos asociacijos tarptautinė koordinatorė Hanna Matinpuro.

Outi Ojala pabrėžė, kad dabartiniu pirmininkavimo BJPK-ai laikotarpiu didžiausias dėmesys skiriamas BJPK atstovų Sankt Peterburge priimtos rezoliucijos įgyvendinimui. Nuolatinis komitetas užsiima konkrečia politine veikla, kaip antai Šiaurės dimensijos klausimai, bendradarbiavimas per sienas bei jūros saugumas ir sauga.

Kristiina Ojuland sakė, kad BJVT-ai Estija pirmininkauja antrą kartą – pirmą kartą Estija jai pirmininkavo prieš 10 metų, 1993-1994 m. Per tą dešimtmetį įvyko daug reikšmingų permainų. Pirmojo pirmininkavimo laikotarpiu BJVT daugiausia palaikė politinį dialogą tarp diplomatų, o dabar ji išsiskleidė ir tapo plačiu tinklu, apimančiu praktiškai visas vyriausybinės veiklos sritis.

Helle Degn pažymėjo, kad artėjanti Europos Sąjungos plėtra ir Europos Konvento debatų rezultatai neabejotinai darys įtaką tiek viso žemyno, tiek Baltijos jūros regiono politinei ir teisinei plėtotei. Ji taip pat pabrėžė, kad visos BJVT regiono šalys išplėtojo demokratinį parlamentarizmą, tačiau labai įvairiais būdais.

Inese Vaidere nuomone, HELCOM darbas rodo jos pajėgumą susitvarkyti su naujais iššūkiais, taip pat tai, kad galima pagerinti laivybos saugą ir avarijų likvidavimą bei pajėgumą reaguoti į nenumatytas situacijas regioniniame lygmenyje. Išsiplėtus Europos Sąjungai, situacija nepasikeis, tačiau vis dėlto reikalinga, kad Baltijos jūros regiono šalys koordinuotų darbą kiekvienos valstybės viduje, taip pat tarp valstybių, susitardamos dėl pozicijos, kurią išsakys įvairiuose tarptautiniuose forumuose.

12-osios Baltijos jūros parlamentinės konferencijos antrajame ir trečiajame posėdžiuose buvo nagrinėjami žinių visuomenės Baltijos jūros regione klausimai. Kalbėjo Šiaurės Tarybos prezidentas Inge Lønning, prof. dr. Berndt Henningsen, NEKON, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Algirdas Kunčinas, Rusijos Federacijos susisiekimo ir informacijos technologijų ministro pirmasis pavaduotojas Andrey Korotkov, TeliaSonera Pelno centro prezidentė Marie Ehrling, Lenkijos ūkio viceministras Krysztof Krystowski, Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Federalinės migracijos tarnybos vadovo pirmasis pavaduotojas Igor Unash ir Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklo atstovas Toivo Roosimaa.

Inge Lønning pabrėžė, jog tam, kad visuomenė galėtų funkcionuoti, kiekvienai visuomenei reikia, kad jos nariai, arba piliečiai, turėtų atitinkamų žinių, įgūdžių ir kompetenciją. Europos Komisija pateikia tokį apibrėžimą: žinių visuomenės augimas priklauso nuo naujų žinių kūrimo, jų perdavimo šviečiant ir mokant, jų sklaidos per informacijos ir komunikacijų technologijas bei panaudojimo diegiant naujus pramoninius procesus ar paslaugas. Šiandien mūsų regione tarp artimų kaimynų esama nepriimtinų gyvenimo sąlygų ir sveikatos skirtumų. Vienas svarbiausių žingsnių kovojant su bendradarbiavimo kliūtimis yra stiprinti švietimą ir kurti žinių visuomenes. Žinių visuomenė Baltijos jūros erdvėje – tai mūsų visuomenės, kurios tampa vis labiau priklausomos nuo žinių – tiek tyrimų ir švietimo srityse, tiek ekonominės gamybos ir politinio reguliavimo srityse bei visuose kasdienio gyvenimo aspektuose.

Algirdas Kunčinas pažymėjo, kad pointegraciniame etape Baltijos valstybių neabejotinai laukia kita problema – dalyvavimas kuriant ir skleidžiant naujas technologijas vienodomis sąlygomis. Taigi didelio masto plėtra bus baigta iki 2010 m., o tai reiškia, kad iki to laiko reikia užtikrinti žiniomis paremtų ekonomikos sektorių augimą. Iki 2010 m. reikia sukurti žinių ekonomikos modelį, kad būtų galima pereiti nuo ekstensyvios prie intensyvios ekonominės plėtros.

Krysztof Krystowski teigė, kad Baltijos regiono socialinę plėtotę ir darbo rinkos politiką šiandien reikia vertinti Europos ekonominės erdvės ir Europos Sąjungos kontekste. Lenkija šiame regione atlieka svarbų vaidmenį, ypač kalbant apie socialinę politiką plačiąja prasme. Darbo rinka Baltijos jūros regione yra labai diferencijuota. Taip yra dėl skirtingų užimtumo politikų ir strategijų, kurios atsižvelgia į skirtingus makroekonominius, švietimo ir demografinius veiksnius.

Toivo Roosimaa priminė, kad Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklas (BASTUN) sukurtas 1999 m., bet bendradarbiavimas prasidėjo dar dvidešimtojo amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje. BASTUN vykdo tokias tris pagrindines užduotis: 1) bendradarbiavimas siekiant apsaugoti profesinių sąjungų narius, 2) įvairių projektų įgyvendinimas (pavyzdžiui, darbo įstatymų koordinavimas, mokymo kursų rengimas ir t.t.), 3) bendros nuomonės ir pozicijų įvairiais klausimais formulavimas.

12-osios Baltijos jūros parlamentinės konferencijos pabaigoje dalyviai priėmė rezoliuciją ir sutarė priimti Norvegijos Parlamento (Stortinget) kvietimą 13-ąją Baltijos jūros parlamentinę konferenciją 2004 m. rugpjūčio 29-31 d. surengti Bergene.

Priedai:

1. 2003 m. rugsėjo 8-9 d. Oulu, Suomijoje, įvykusios 12-osios Baltijos jūros parlamentinės konferencijos (BJPK) rezoliucija “Baltijos jūros regionas – žinių erdvė bei jūrinis saugumas Baltijos jūros regione” (anglų ir lietuvių kalbomis);

2. 2003 m. rugsėjo 7 d. Oulu, Suomijoje, įvykusio Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdžio protokolas;

3. Dr. A. Kunčino, Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko, kalba “Žinių visuomenės plėtra Baltijos šalyse”.

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė




Naujausi pakeitimai - 2003 10 06.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   SUOMIJA

LR Seimas