Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLOS VI (PAVASARIO) IR NEEILINĖS SESIJOS METU ATASKAITA

 

 

 

 

 

 

 

 

1. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO SUDĖTIS,

IR KOMITETO NARIŲ DALYVAVIMAS

KOMITETO POSĖDŽIUOSE

Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis Seimo VI (pavasario) ir neeilinės sesijos metu

1. Algirdas Sysas – komiteto pirmininkas

2. Irena Degutienė- komiteto pirmininko pavaduotoja

3. Vasilij Fiodorov – narys

4. Edvardas Karečka - narys (iki 2003-04-16)

5. Stasys Kružinauskas - narys

6. Vytautas Lapėnas- narys

7. Artūras Melianas - narys

8. Irena Šiaulienė - narė

Komiteto sekretoriatas

Komiteto patarėjos:

R. Molienė - vyresnioji patarėja (kuruoja darbo santykių sritį)

D. Aleksejūnienė - patarėja (kuruoja socialinės paramos sritį)

D. Bidvaitė - patarėja (kuruoja valstybinių pensijų ir socialinio draudimo sritis)

D. Jonėnienė - patarėja (kuruoja socialinio draudimo sritį)

Komiteto padėjėjos: R. Liekienė, D. Šimienė, R. Virbalienė

Komiteto narių dalyvavimas komiteto posėdžiuose

(2001 03 12 - 2001 07 01)

 

Nr.

Komiteto nariai

Posėdžių sk.

Dalyvauta posėdžiuose

Praleista posėdžių

1.

I.Degutienė

16

9

7

2.

V.Fiodorov

16

14

2

3.

E. Karečka

16

8 (iki 03-04-16)

1

4.

S.Kružinauskas

16

15

1

5.

V.Lapėnas

16

14

2

6.

A.Melianas

16

14

2

7.

A.Sysas

16

13

3

8.

I.Šiaulienė

16

14

2

 

2. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLA

Seimo VI (pavasario) sesijos ir neeilinių sesijų metu komitetas surengė 21 komiteto posėdį, 3 klausymus, kuriuose dalyvavo Prezidentūros, Seimo komitetų, Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų atstovai.

Ataskaitiniu laikotarpiu komitetas apsvarstė 43 įstatymų projektus, 3 Seimo nutarimo projektus bei 9 kitus klausimus. Komitetas Seimo pavedimu kaip pagrindinis svarstė 27 teisės aktų projektus, o kaip papildomas - 16 projektų. Didžiausią jų dalį sudarė Vyriausybės pateiktų įstatymų projektų svarstymas. Iš komitete apsvarstytų teisės aktų, kuriems nagrinėti komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, ataskaitiniu laikotarpiu Seime priimta 16 įstatymų (10 socialinės politikos, 6 darbo politikos).

Pavasario sesijos ir neeilinės sesijos metu Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo gauti 153 piliečių, organizacijų paklausimai, prašymai, skundai. Dažniausiai laiškuose keliamos problemos – dėl pensijų apskaičiavimo (perskaičiavimo), darbo santykių, žalos atlyginimo.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas inicijavo darbo grupės Išankstinių (priešlaikinių) pensijų įstatymo projektui ir lydimiesiems įstatymų projektams parengti sudarymą (2003 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimas Nr. 1431). Tai buvo padaryta įvertinus, kad Seime yra užregistruoti Seimo narių ir piliečių iniciatyvinės grupės siūlomi įstatymų projektai, kurių tikslas suteikti žmonėms galimybę gauti priešlaikinę pensiją, be to Socialinių reikalų ir darbo komitetas gauna daug tokios problematikos piliečių laiškų. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad nuo 1995 m. pradėtas ilginti išėjimo į senatvės pensiją amžius, tuo pat metu sparčiai pablogėjo padėtis darbo rinkoje, išaugo nedarbas, o socialinė parama bedarbiams nepakankama, trumpalaikė ir sunkiai administruojama. Esant tokiai padėčiai, didelė dalis priešpensinio amžiaus darbo neturinčių asmenų lieka be pakankamos socialinės apsaugos. 2003 m. birželio 19 d. Seime buvo užregistruoti darbo grupės parengti įstatymų projektai: Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo projektas Nr. IXP-2697, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 3, 4, 5, 24, 39, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir šio įstatymo papildymo 21(1), 29(1), 36(1) straipsniais įstatymo projektas Nr. IXP-2698, Bedarbių rėmimo įstatymo 16(1) straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. IXP-2699.

2003 m. birželio 2-3 d. komiteto vyresnioji patarėja R. Molienė ir patarėja D. Aleksejūnienė dalyvavo TAIEX organizuotame seminare Baltijos šalių atstovams apie pagyvenusių žmonių priežiūrą, vykusį Olandijoje, Leideno mieste.

Seminare Olandijos Sveikatos ministerijos bei Sveikatos priežiūros inspekcijos atstovai pristatė Olandijos pagyvenusių žmonių globos sistemą, aptarė jos finansavimo mechanizmą, kokybės didinimo perspektyvas. Įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai supažindino seminaro dalyvius su pagyvenusių žmonių globos modelių įvairove bei jiems teikiamomis socialinėmis paslaugomis, pagyvenusių žmonių globos skirtumais miestuose ir kaimo vietovėse.

Seminaro dalyviams buvo parodyta keletas globos namų ir dienos centrų (De Strijp, Overrhijn, De Zijloever, Thuiszorg Leiden). Šie vizitai parodė, kad pagyvenusių žmonių būstui ir jo patogumui valstybės skiria didžiulį dėmesį. Taip pat labai pastebima tendencija į ligoninę panašią globos namų aplinką keisti labiau namine, pritaikant prie asmeninių globos namų gyventojų ir lankytojų įpročių ir poreikių.

2.1. Socialinė politika

2003 m. kovo 13 d. Seimas priėmė Valstybinių pensijų įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. IX-1367, Žin., 2003, Nr. 32-1314). Šiame įstatyme nustatyta teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo laipsnio valstybines pensijas olimpinių žaidynių čempionams (aukso medalio laimėtojams) ir teisė gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją olimpinių žaidynių prizininkams (sidabro, bronzos medalių laimėtojams).

2003 m. balandžio 1 d. Seimas priėmė Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-1412, Žin., 2003, Nr. 36-1545), kurio tikslas - redakciškai suderinti šio įstatymo ir naujo Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto nuostatas dėl statutinių valstybės tarnautojų teisinio statuso įvardijimo.

2003 m. balandžio 17 d. Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37(1) straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-1507, Žin., 2003, Nr. 42-1913), kurio tikslas - įgyvendinant valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo reformą, nustatyti prievolę Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms, atidarant ir uždarant sąskaitas šiose įstaigose, išreikalauti iš ūkio subjekto pažymą apie įregistravimą mokesčio mokėtoju Valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei pažymą, kad ūkio subjektas neskolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

2003 m. balandžio 29 d. Seimo priimtu Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio papildymo įstatymu (Nr. IX-1540, Žin., 2003, Nr. 47-2064) papildytas sąrašas atvejų, kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei.

Šiame Įstatyme numatyta, kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, turintis teisę gauti žalos atlyginimą tarptautinėje sutartyje nustatyta tvarka iš užsienyje esančios už žalą atsakingos įmonės, jo negauna.

Šiame Įstatyme nurodytiems asmenims mokamas tokio dydžio žalos atlyginimas, į kokį jie turėjo teisę 2003 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo nuostatos taikomos nuo 2003 m. sausio 1 d.

2003 m. balandžio 29 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą (Nr. IX-1541, Žin., 2003, 48-2106). Šiuo įstatymu nustatomos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau - IAE) darbuotojų, kurie atleidžiami ar yra atleisti iš darbo dėl jos pirmojo ir antrojo blokų eksploatavimo užbaigimo, bei jų šeimų narių papildomos užimtumo ir socialinės garantijos, tuo siekiant sušvelninti neigiamas socialines pasekmes, užtikrinti saugų ir nenutrūkstamą IAE darbą iki eksploatavimo pabaigos.

Įstatyme nustatytos papildomos, t.y. kituose teisės aktuose nenustatytos užimtumo ir socialinės garantijos dviem asmenų grupėms: IAE darbuotojams, kurie yra atleidžiami ar atleisti dėl pirmojo ir antrojo blokų eksploatavimo užbaigimo, bei jų šeimų nariams.

Įstatyme nustatyta, kad kiekvienam atleidžiamam ar atleistam IAE darbuotojui bus sudaromas individualus planas, kuriame numatomos jo užimtumo priemonės ir socialinės garantijos. Darbdaviams, steigiantiems kompensuojamąsias darbo vietas, į kurias pagal individualius planus įdarbinami atleisti iš darbo darbuotojai, už kiekvieną darbo vietą išmokamos 24 minimalių mėnesinių algų dydžio kompensacijos. Atleidžiamiems ir atleistiems iš darbo darbuotojams sudaroma galimybė pagal jų individualius planus mokytis lietuvių kalbos iki 12 mėnesių trukmės kursuose.

Siekiant sudaryti sąlygas darbuotojų profesiniam persiorientavimui IAE administracija įpareigojama kasmet informuoti IAE darbuotojus, paskelbdama galimų sumažinti per artimiausius 12 mėnesių darbuotojų pareigybių ir profesijų sąrašą. Atleidžiami iš darbo darbuotojai apie numatomą atleidimą raštu įspėjami prieš 10 mėnesių. Numatomiems atleisti asmenims sudaromos galimybės persikvalifikuoti.

Įstatyme nustatyta, kad už branduolinę saugą atsakingi IAE darbuotojai, kurių kvalifikacija bei darbas yra ypač svarbūs IAE saugiam ir nenutrūkstamam darbui užtikrinti, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui draudžiami kaupiamuoju gyvybės draudimu nuo 12 iki 24 mėnesių šių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma.

Atleistiems iš darbo darbuotojams numatyta skirti papildomas išeitines išmokas, atsižvelgiant į jų nepertraukiamąjį darbo stažą IAE. Atleistiems iš darbo darbuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir ne mažesnį kaip 10 metų nepertraukiamojo darbo stažą IAE ir tapusiems bedarbiais, jeigu nuo atleidimo iš darbo dienos iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, skiriama priešpensinė bedarbio išmoka. Atleistiems iš darbo darbuotojams, kurie per ne ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį nuo atleidimo iš darbo IAE apsisprendžia išvykti į kitą gyvenamąją vietovę Lietuvoje arba užsienyje nuolat gyventi, apmokamos faktinės persikėlimo išlaidos, bet ne didesnės kaip po 3 minimalias mėnesines algas kiekvienam šeimos nariui.

2003 m. gegužės 27 d. Seimo priimtu Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo 37 straipsnio papildymo įstatymu (Nr. IX-1587, Žin., 2003, 57-2535) valstybės apdovanojamų asmenų sąrašas papildytas motinomis, pagimdžiusiomis ir užauginusiomis bei gerai išauklėjusiomis 7 ir daugiau vaikų. Jos būtų apdovanojamos ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai" medaliu.

2003 m. gegužės 29 d. Seimui priėmus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. IX-1591, Žin, Nr. 57-2536) išspręstas žalos atlyginimo mokėjimo klausimas asmenims, kuriems profesinė liga nustatyta po 2000 m. sausio 1 d. tuo metu, kai jie jau nebedirbo.

Pagal šį Įstatymą asmenims, kuriems profesinė liga nustatyta po 2000 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys po šios datos buvo drausti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, bus mokamos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, o tuo atveju, jeigu po 2000 m. sausio 1 d. nukentėjusysis nebuvo draustas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą - jam žala bus atlyginama pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą.

Šis Įstatymas taikomas nuo 2000 m. sausio 1 d.

2003 m. birželio 10 d. Seimui priėmus Įstatymą dėl Lietuvos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės sutarties dėl socialinės apsaugos išmokų išmokėjimo užsienyje ratifikavimo (Nr. IX-1618, Žin, Nr. 74-3415) garantuotas socialinio draudimo išmokų išmokėjimas užsienyje asmenims, kurie įgyja teisę į išmoką pagal vienos valstybės įstatymus, tačiau gyvena kitoje valstybėje. Ši sutartis sudarė galimybę gauti išmokas Lietuvoje gyvenantiems asmenims, kurie įgijo į jas teisę pagal Nyderlandų Karalystės įstatymus. Lietuvos Respublika pagal galiojančius įstatymus bei Europos socialinės apsaugos laikinąjį susitarimą ETS 12 (Žin, 1999, Nr. 62-2032) turi mokėti socialinio draudimo išmokas Nyderlandų Karalystės piliečiams, kurie teisę į jas įgijo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau dabar gyvena Nyderlanduose.

2003 m. birželio 24 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 5, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. IX-1643, Žin., 2003, 69-3117), kuris įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Sukakusiems 85 metus ir vyresniems asmenims bei Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, tapusiems II ar III grupės invalidais dėl 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos įstatymu buvo padidinta transporto lengvata - teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 (vietoj 50) procentų nuolaida. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, suteikta teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida.

Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleiviams, važiuojantiems nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 d., suteikta teisė įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą važiavimo keleiviniais traukiniais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 procentų nuolaida.

2003 m. liepos 1 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą (Nr. IX-1675, Žin., 2003, 73-3352), kuris įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Įstatymo tikslas - sukurti vieningą pajamų ir turto įvertinimo principu teikiamos piniginės socialinės paramos sistemą mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims). Socialinė pašalpa (šiuo metu reglamentuojama Vyriausybės nutarimu patvirtintais Socialinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo nuostatais) bei būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei nuotekoms ir karštam vandeniui kompensacijos (šiuo metu reglamentuojamos Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems mažas pajamas, įstatymu) reglamentuotos vienu įstatymu.

Įstatyme nustatyta, kad parama teikiama visoms dėl objektyvių priežasčių mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), jeigu šių šeimų turtas neviršija šiuo įstatymu nustatyto turto vertės, o iki kreipimosi praėjusių 3 mėnesių pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui).

Į turto vertės normatyvą piniginei socialinei paramai gauti įtrauktas būstas, žemės sklypas (namų valdos žemės sklypas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas iki 1 hektaro, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, didesnis negu 1 hektaro, žemės sklypas, kurį sudaro tik vandens telkinys, miškų ūkio paskirties žemės sklypas) bei kilnojamasis turtas, piniginės lėšos, vertybiniai popieriai ir pajai. Nekilnojamojo turto normatyvai apskaičiuojami priklausomai nuo besikreipiančios dėl piniginės socialinės paramos skyrimo šeimos (vieno gyvenančio asmens) gyvenamosios vietos. Jiems apskaičiuoti naudojamos atitinkamos rūšies turto rinkos vidutinės vertės, kurias tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti.

Siekiant sumažinti piniginės socialinės paramos gavėjų socialinę atskirtį, teikiant paramą išplečiamos savivaldybių teisės bei numatomos gavėjų pareigos. Savivaldybės turi teisę darbingus nedirbančius socialinės paramos gavėjus, nedalyvaujančius aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, pasitelkti visuomenei naudingiems darbams atlikti; socialinės rizikos šeimoms (asmenims) ir nedarnioms šeimoms socialinę paramą teikti socialinėmis paslaugomis ir kt.

Įstatyme nustatyta, kad socialinė pašalpa ir kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. Piniginei socialinei paramai administruoti skiriama iki 4 procentų socialinei pašalpai ir kompensacijoms mokėti skirtų lėšų.

2.2. Darbo politika

2003 m. kovo 13 d. Seimas priėmė Bedarbių rėmimo įstatymo 3, 4, 5, 7, 11, 12, 14, 15, 16, 161, 21, 24 straipsnių pakeitimo bei papildymo, įstatymo papildymo 202 straipsniu ir 3 bei 22 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (Nr. IX-1366, Žin., 2003, Nr. 32-1313).

Įstatymo tikslai šie - suderinti galiojančio įstatymo nuostatas su Darbo kodekso nuostatomis; nustatyti racionalesnį Užimtumo fondo valdymą, sudaryti didesnes galimybes bedarbiams įsidarbinti, skatinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimą, bei patikslinti Lietuvos darbo biržos struktūrą ir jos statusą.

2003 m. balandžio 22 d. Seimas priėmė Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 5(1) straipsniu ir Įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-1520, Žin., 2003, Nr. 42-1920) bei Seimo nutarimą „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo ir papildymo susijusius su nauju Prokuratūros įstatymu. Nustatyta prokurorų darbo užmokesčio sandara, priedai už kvalifikacinį rangą, bei patikslintas pareigybių sąrašas.

2003 m. birželio 3 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 4 straipsnių ir Įstatymo priedėlio papildymo ir pakeitimo įstatymą (Nr.IX-1594, Žin., 2003, Nr. 59-2639).

Įstatymo tikslas - suderinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio nuostatas su Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis.

Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnis numato, kad savivaldybės tarybos nariui, išskyrus merą ir mero pavaduotoją, atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, todėl Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis reglamentuojamas tik merų ir merų pavaduotojų apmokėjimas už darbą, o kitų tarybos narių darbo apmokėjimas reglamentuojamas Vietos savivaldos įstatymu.

2003 m. birželio 24 d. Seimas priėmė Bedarbių rėmimo įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymą (Nr. IX-1646, Žin., 2003, Nr. 68-3072).

Bedarbių rėmimo įstatymo pakeitimas susijęs su Investicijų įstatymo pakeitimo įstatyme išdėstytomis nuostatomis. Įteisinta nuostata, kad darbuotojų perkvalifikavimo išlaidos iš dalies ar visiškai yra padengiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo būdu plečiamas Užimtumo fondo lėšų panaudojimo spektras, lėšas naudojant ne tik bedarbių ir darbuotojų, kurie įspėti apie darbo sutarties nutraukimą profesiniam mokymui finansuoti, bet ir dirbančių, neįspėtų apie darbo sutarties nutraukimą, darbuotojų perkvalifikavimui pagal darbo rinkos poreikius. Darbuotojų perkvalifikavimo padengiamųjų išlaidų apimtis turėtų būti nustatoma atsižvelgus į susitarimą specialiose investavimo ir verslo sąlygose su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ar jos įgaliota institucija (savivaldybės institucija).

2003 m. liepos 1 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą (Nr.IX-1672, Žin., 2003, Nr. 70-3170).

Įstatymo tikslas - suderinti galiojančio Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos darbo kodekso atitinkamų straipsnių nuostatomis.

Derinant galiojusio Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas su Darbo kodekso nuostatomis iš įstatymo buvo išbraukta II dalis „Darbo ir poilsio organizavimas”, nes Darbo kodekso XIII skyriaus „Darbo laikas” ir XIV skyriaus „Poilsio laikas” straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bei poilsio laiką. Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo buvo išbraukti straipsniai, kurių nuostatos yra kituose įstatymuose: 21 straipsnis, nustatantis privalomus saugos reikalavimus darbo priemonėms, nes saugių gaminių patekimą į rinką reglamentuoja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas; 79 straipsnis, nes draudimo išmokos, darbuotojui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mokamos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka; 83 straipsnis, nes pagal Lietuvos Respublikos statistikos įstatymą darbuotojų saugos ir sveikatos būklės statistiniai tyrimai yra oficialioji statistika ir ji turi būti vykdoma pagal Oficialiosios statistikos darbų programą.

Įstatymo nuostatos buvo suderintos su Europos Sąjungos direktyvų „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai gerinti“ (89/391 EEB), „Dėl dirbančio jaunimo apsaugos“ (94/33 EB), „Dėl priemonių nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių moterų saugai ir sveikatos apsaugai gerinti“ (92/85 EEB) nuostatomis. Projekto atitinkamų straipsnių nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos ratifikuotomis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų nuostatomis (konvencijų Nr.79, Nr.90, Nr. 138 (jaunų asmenų darbas), konvencijos Nr. 81 Dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje).

2003 m. liepos 1 d. Seimas priėmė Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-1673, Žin., 2003, Nr. 73-3350). Šio įstatymo tikslas - suderinti Garantinio fondo įstatymą su Darbo kodeksu ir naujomis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Pakeista nuostata nurodanti, kad piniginė kompensacija mokama už nepanaudotas kasmetines atostogas ne ilgesnes, kaip Atostogų įstatymu nustatytos minimalios trukmės atostogas ir nuostata, pagal kurią skiriamos išeitinės pašalpos dydis yra nustatytas Darbo sutarties įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui Atostogų įstatymas ir Darbo sutarties įstatymas neteko galios, o išeitinės išmokos dydį, nutraukiant darbo sutartį darbdavio bankroto atveju, be Darbo kodekso taip pat reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, todėl Garantinio fondo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj nuorodos į Atostogų įstatymą, įrašomas Darbo kodeksas ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj Darbo sutarties įstatymo 40 straipsnio 1 dalies, įrašoma, kad darbuotojams nutraukus darbo sutartį yra skiriama teisės aktų nustatyto dydžio išeitinė išmoka.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2003 09 23.
Renata Liekienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Socialinių reikalų ir darbo komitetas  >   Ataskaitos

LR Seimas