Lietuvos Respublikos Seimas

2003-09-15

Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo „Dėl 1989 metų Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės šalių konferencijos sprendimo III/1 (Bazelio konvencijos pakeitimas) ratifikavimo“ projektui Nr. IXP-2795

 

Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:

Įstatymo „Dėl 1989 metų Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės šalių konferencijos sprendimo III/1 (Bazelio konvencijos pakeitimas) ratifikavimo“ projektą Nr. IXP-2795. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Sergejus Dmitrijevas bei Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis. Bazelio konvencija buvo priimta diplomatinėje konferencijoje, vykusioje Bazelyje (Šveicarija) 1989 metais ir įsigaliojo 1992 m. gegužės 5 d. Šiuo metu Bazelio konvenciją yra ratifikavusios 156 Šalys. Vienas iš konvencijos Šalių siekių - uždrausti pavojingų atliekų tarpvalstybinius pervežimus ir šalinimą kitose šalyse, o ypač besivystančiose. Todėl Bazelio Konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės Šalių Konferencijos sprendimo III/1 (Bazelio konvencijos pakeitimas) atsiradimo priežastimi tapo tas faktas, jog pavojingų atliekų tarpvalstybiniai pervežimai į šias šalis gali kelti didelį pavojų, kad pavojingos atliekos nebus tvarkomos aplinkai saugiu būdu, kaip reikalauja ši konvencija. Šio Sprendimo tikslas – uždrausti pavojingų atliekų eksportą jų šalinimui ar naudojimui iš valstybių, įrašytų į VII priedą, į šalis, neįrašytas į VII priedą. Bazelio Konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės Šalių Konferencijos sprendimas III/1 (Bazelio konvencijos pakeitimas) įsigalios tada, kai jį bus ratifikavę trys ketvirtadaliai Šalių. Šį pakeitimą jau yra ratifikavusios 36 Šalys.

Įstatymo „Dėl 1979 m. tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolo dėl bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (angl. EMEP) ilgalaikio finansavimo ratifikavimo“ projektą Nr. IXP-2794. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Sergejus Dmitrijevas bei Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis. Jungtinių Tautų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija buvo pasirašyta 1979 metais ir įsigaliojo 1983 metais. Ši konvencija yra viena svarbiausių aplinkos apsaugos srityje, nes oro teršalų pernašos yra globalinė problema, kurią turi spręsti visos šalys kartu, norėdamos pasiekti teigiamų rezultatų. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos rėmuose yra priimta visa eilė protokolų (aštuoni), numatančių išmetamų į atmosferą teršalų ribojimą. 1984 metais buvo priimtas pirmasis šios konvencijos protokolas „Dėl bendradarbiavimo programos tolimų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje ilgalaikio finansavimo“, kuris nustato reikalavimus tarpvalstybinių teršalų pernašų monitoringo finansavimui ir duomenų vertinimui. Minėtas protokolas buvo pasirašytas 1984 metais Ženevoje ir įsigaliojo 1988 metais. Šiuo metu šį protokolą ratifikavo 39 šalys ir Europos Bendrija. Pagrindiniai minėto protokolo reikalavimai yra: duomenų apie SO2, NOx, lakius organinius junginius ir kitų teršalų rinkimas, meteorologinių parametrų matavimai ir teršalų sklaidos atmosferoje modeliavimas.

Įstatymo „Dėl biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolo ratifikavimo“ projektą Nr. IXP-2796. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė iniciatorių pateiktam ratifikavimo įstatymo projektui. Ratifikavimo įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Sergejus Dmitrijevas bei Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis. Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolas priimtas 2000 m. sausio 29 d. Monrealyje. Europos Bendrija (EB) ir keturiolika jos valstybių narių pasirašė Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos biosaugos protokolą 2000 m. gegužės 24 d. per Biologinės įvairovės konvencijos šalių penktąjį susitikimą Nairobyje. Penkioliktoji Europos Bendrijos narė (Liuksemburgas) prie šio protokolo prisijungė 2002 m. birželio 25 d. Tai pagrindinis dokumentas, reguliuojantis gyvų genetiškai modifikuotų organizmų tarptautinį naudojimą, gabenimą, perdavimą, išleidimą. Kiekviena šalis, prisijungusi prie protokolo, įsipareigoja teikti informaciją Biosaugos informacijos centrui, esančiam Monrealyje, apie šalyje galiojančius teisės aktus, reguliuojančius genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą, leidimus įvežti gyvus genetiškai modifikuotus organizmus, rizikos aplinkai vertinimo procedūras.

 




Naujausi pakeitimai - 2003 09 15.
Salvinija Jurėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Užsienio reikalų komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas