Lietuvos Respublikos Seimas

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2002 metų veiklos ataskaita

 

PATVIRTINTA

VTEK 2003 05 14

sprendimu Nr. KS-14

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2002 metais atlikto darbo ataskaita Lietuvos Respublikos Seimui

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 23 straipsnio penktąja dalimi, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 13 straipsnio ketvirtąja dalimi ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų šeštosios dalies 11 punktu, Lietuvos Respublikos Seimui teikiama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2002 metų darbo ataskaita.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga, kolegiali viešojo administravimo, kontrolės (priežiūros) institucija, sprendžianti įstatymų jai priskirtus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, lobistinės veiklos kontrolės ir kitus korupcijos prevencijos klausimus. Jos veiklą reglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, Korupcijos prevencijos įstatymas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatai, jos darbo reglamentas, kiti teisės aktai. Pagrindiniai VTEK veiklos principai yra teisingumas, nešališkumas, skaidrumas, viešumas, atskaitomybė.

Ataskaitiniu laikotarpiu VTEK sudarė Lietuvos Respublikos Seimo paskirti: pirmininkas – Vytautas Andriulis, nariai – Toma Birmontienė, Antanas Dapšys, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Algimantas Dziegoraitis.

I. VTEK 2002 metais priimti sprendimai viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje klausimais

VTEK nagrinėja, svarsto ir tiria Seimo, Prezidento institucijos, Vyriausybės narių, valstybės politikų, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų, valstybės ir savivaldybių tarnautojų, kitų piliečių paklausimus, skundus ir prašymus, taip pat žiniasklaidoje pateikiamą informaciją apie galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) pažeidimus. Į VTEK taip pat kreipiasi asmenys prašydami ištirti ir nustatyti, ar jų pačių veikla neprieštarauja Įstatymo reikalavimams.

Vienas iš svarbiausių VTEK veiklos barų yra valstybės tarnyboje dirbančių asmenų veiksmų, pažeidžiančių Įstatymą, išaiškinimas ir atitinkamų priemonių taikymas. Atsižvelgdama į veiksmų pobūdį (tyčiniai, savanaudiški ar neatsargūs, atsitiktiniai), VTEK įgyvendina dvejopą prevenciją. Neatsargiems, atsitiktiniams Įstatymo pažeidėjams taikomos auklėjimo priemonės nurodant viešai – spaudoje, televizijoje, internete, pažeidėją ir pažeidimo faktą, o piktybiškiems – papildomai kreipiantis į teismus, kad šie taikytų administracinio poveikio priemones, t. y. pinigines baudas, atleidimą iš darbo, arba siūlant pažeidėjo institucijos vadovams skirti teisės aktuose numatytas drausmines (tarnybines) nuobaudas.

Remdamasi atliktų tyrimų rezultatais VTEK savo posėdžiuose priima atitinkamus sprendimus. Posėdžiuose gali dalyvauti ir teikti paaiškinimus visi asmenys, kurių veiksmus (elgesį) VTEK nagrinėja. Priimtų sprendimų nuorašai įteikiami suinteresuotoms institucijoms ir asmenims, taip pat visiems pareigūnams ir valstybės tarnautojams, kurių veiksmai buvo įvertinti. Visi VTEK sprendimai skelbiami internete ir beveik visada sulaukia nemažo atgarsio visuomenėje, juos komentuoja žiniasklaida.

Per ataskaitinį laikotarpį įvyko trylika VTEK posėdžių, svarstyti penkiasdešimt aštuoni įvairūs klausimai. VTEK 2002 metais priėmė iš viso dvidešimt septynis sprendimus, iš jų dvidešimt keturis – viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, vieną – lobistinės veiklos kontrolės ir du – VTEK darbo organizavimo klausimais. Sprendimai paskelbti VTEK interneto puslapyje www.vtek.lt ir moksliniame praktiniame žurnale „Teisės problemos“ (2002, Nr. 3–4).

Įstatymo įgyvendinimo klausimais priimti penki sprendimai: dėl asmenų, kurių metinių privačių interesų deklaracijų duomenys yra vieši, vardinio sąrašo sudarymo; dėl naujos privačių interesų deklaracijos formos; dėl asmenų patraukimo administracinėn atsakomybėn; du sprendimai dėl suvestinių duomenų skelbimo.

Devyniolika sprendimų VTEK priėmė pagal gautus pareiškimus, skundus ar kitą informaciją dėl dirbančių valstybės tarnyboje asmenų veiklos, prieštaraujančios Įstatymui:

– dešimt sprendimų priimta pagal politikų paklausimus, iš kurių keturi – Seimo narių, penki – savivaldybių narių, vienas – ministro;

– keturi sprendimai priimti pagal valstybės tarnyboje dirbančių asmenų paklausimus, iš kurių trys – Seimo kontrolieriaus, vienas – valstybės tarnautojo;

– du sprendimai priimti pagal piliečių paklausimus;

– trim atvejais VTEK atliko tyrimą ir sprendimus priėmė savo iniciatyva pagal žiniasklaidoje pateiktą informaciją.

Iš visų minėtų atvejų didžiausią susirūpinimą taikant Įstatymo nuostatas pareiškė valstybės politikai dėl savo kolegų, iš jų – dažniausiai savivaldybių tarybų nariai.

Dažniausias pažeidimas – Įstatymo 11 straipsnio reikalavimų nevykdymas, kai asmenys nevengia interesų konflikto, nenusišalina ir dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikia ir sukelia interesų konfliktą, t. y. naudojasi tarnyba savo privatiems interesams įgyvendinti. Ši tendencija 2002 metais ryškesnė.

Daugeliu atvejų Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) numatyta sankcija netaikyta, nes nuo pažeidimo padarymo iki jo paaiškėjimo dienos buvo suėjęs šešių mėnesių senaties terminas. Kadangi galimų pažeidimų faktai paaiškėja praėjus gerokai daugiau laiko nei ATPK numatytas šešių mėnesių senaties terminas, susidaro situacija, leidžianti pažeidėjui likti nenubaustam. Siekiant išvengti pažeidėjų nebaudžiamumo, VTEK nuomone, tikslinga svarstyti nuobaudų už korupcinius pažeidimus skyrimo terminų pakeitimo klausimą.

Neabejotinai svarbią praktinę reikšmę turi ne tik konkreti nuobauda, bet ir galimo interesų konflikto prevencija. Todėl net kai konkrečių Įstatymo pažeidimų nenustatyta, o tik sukurtos prielaidos pažeisti, šešiais atvejais VTEK sprendimais rekomenduota tas prielaidas pašalinti, kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų konflikto. Dažniausiai institucijos vadovams rekomenduota nušalinti darbuotojus nuo jiems priskirtų pareiginių funkcijų, susijusių su jų privačiais interesais, vykdymo arba pakeisti funkcijas. Pavyzdžiui, VTEK nustatė, kad Vaistų kontrolės tarnybos Farmacijos įmonių inspekcijos vedėjai nuolat gresia viešojo ir privataus interesų konfliktas ir rekomendavo sveikatos apsaugos ministrui nušalinti ją nuo pareigų. Šitaip išvengta interesų konflikto.

II. VTEK, kitų institucijų ir visuomenės ryšiai

Iš viso 2002 metais VTEK gavo įvairių organizacijų, įstaigų, kitų institucijų ir piliečių 529 pareiškimus, skundus, paklausimus, raštus, išsiuntė atitinkamai 593 atsakymus, pavedimus ir kita.

Detalizuojant šią informaciją, pasakytina, kad 2002 metais VTEK gavo 76 skundus, paklausimus ar kitokia forma pateiktą informaciją dėl valstybės tarnyboje dirbančių asmenų galimų Įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimų. Kaip kad nurodyta pirmoje ataskaitos dalyje, devyniolika atvejų VTEK, atlikusi tyrimą, priėmė sprendimą.

Du skundai dėl Seimo narių galimų teisės aktų pažeidimų, remiantis Seimo statuto 78 straipsniu, perduoti nagrinėti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Vienuolika atvejų tiriant nustatyta, kad pažeisti ne Įstatymo, bet kitų teisės aktų reikalavimai, todėl VTEK, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymu, perdavė dokumentus atitinkamoms institucijoms pagal jų kompetenciją, iš jų šešiais atvejais – specialioms valstybės tarnyboms: Valstybės kontrolei, Specialiųjų tyrimų tarnybai, prokuratūrai.

Atlikusi dalinį dvylikoje skundų pateiktos informacijos tyrimą ir atsižvelgdama į tai, kad skundžiamo asmens darbovietėje gali būti paprasčiau ir greičiau surinkti reikiami įrodymai, gauti paaiškinimai, kiti dokumentai, VTEK, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio antrosios dalies 3 punktu, pavedė atitinkamų institucijų vadovams sudaryti tarnybinės etikos komisijas ir vietoje patikrinti skundžiamų asmenų veiklą.

Įstatyme VTEK suteikta specialioji viešųjų ir privačių interesų derinimo kontrolės kompetencija ir jai teikiamas pirmumas, palyginti su atitinkama kitų institucijų kompetencija. Šitaip išvengiama Įstatymo pažeidimų tyrimo žinybinio pobūdžio ir uždarumo. Todėl, gavusi tikrinimų išvadas ir kitus dokumentus, VTEK peržiūri tikrinimų rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visose institucijose asmenų tarnybinė veikla tikrinta išsamiai ir objektyviai. Tokiais atvejais VTEK atliko savarankišką nepriklausomą tyrimą ir pateikė atitinkamas išvadas, rekomendacijas arba savo sprendimais keitė neobjektyvius žinybinius sprendimus.

Penkiolika atvejų VTEK, ištyrusi pateiktą informaciją, nustatė, kad skundžamiems asmenims Įstatymo ribojimai netaikomi.

Į VTEK 2002 metais kreiptasi gerokai daugiau. Ypač daug kreipiamasi žodžiu (telefonu). Asmenys, prieš pradėdami nagrinėti tam tikrus klausimus ir stengdamiesi išvengti interesų konflikto, vis dažniau kreipiasi į VTEK dėl konsultacijų ir rekomendacijų, kaip elgtis. Per dieną VTEK teikia konsultacijas, rekomendacijas ir paaiškinimus maždaug 10–15 asmenų. Tai teigiamas reiškinys, nes dažniausiai, VTEK įspėti nedalyvauti atitinkamose procedūrose, asmenys įvykdo VTEK rekomendacijas, šitaip išvengia Įstatymo pažeidimų ir užtikrina sprendimų valstybės tarnyboje priėmimo skaidrumą, nešališkumą, objektyvumą. Pastebėtina ir tai, kad į VTEK ne tik kreipiasi asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, bet ir konsultuojasi žiniasklaidos atstovai, kiti piliečiai. Tai rodo didelį žmonių domėjimąsi viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje klausimais ir šios problemos aktualumą visuomenei.

III. Privačių interesų deklaravimas ir duomenų analizė

Svarbi korupcijos prevencijos įgyvendinimo galimybė – valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų viešumas. Asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo tinkamai ir laiku deklaruoti privačius interesus. Vykdydama Įstatymo 10 straipsnį, VTEK kiekvienais metais tvirtina ir skelbia vardinį sąrašą asmenų, kurie privačių interesų deklaracijas turi pateikti VTEK. Kasmet iki gegužės 15 dienos būtina pateikti metines deklaracijas. Suvestiniai šių deklaracijų duomenys liepos 15 dieną pateikiami visuomenei (internete). Šitaip užtikrinamas aukščiausio lygio politikų, valstybės tarnautojų, pareigūnų duomenų viešumas.

VTEK 2002 metais patvirtino naują Asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, privačių interesų deklaracijos formą. Jos priedas yra Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtinta nauja Turto ir pajamų deklaracijos forma. Šios deklaracijų formos yra informatyvesnės ir patogesnės pildyti, deklaracijų suvestiniai duomenys yra išsamesni. Be to, 2002 metais VTEK sukurta patogesnė paieškai duomenų bazė ir atsisakyta sunkiai prieinamų Microsoft Word Document formato internete duomenų.

VTEK konstatuoja mažėjant asmenų, deklaracijose nurodančių privačius interesus, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Galimus interesų konfliktus 2002 metais nurodė tik 306 asmenys (iš 2 080) – mažiausiai per visus trejus metus (2000 m. – 333 asmenys, 2001 m. – 621). VTEK darbo praktika rodo, kad dažniausiai tokia privačių interesų „mažėjimo“ tendencija yra apgaulinga, nes asmenys privačių interesų nenurodo arba tiesiog sąmoningai, arba tik dėl to, jog nepakankamai atsakingai vertina interesų konflikto grėsmės galimybę. VTEK galimybė konstatuoti esant privatų interesą atsiranda tik patikrinus konkretaus asmens, įtariamo pažeidus Įstatymą, veiklą.

VTEK informacinėje bazėje esantys trejų metų deklaracijų duomenys tėra aukščiausiojo korpuso valstybės tarnautojų – apie 2 200 asmenų, tarnybinės veiklos skaidrumo vertinimo pradžia. Tolesnė šios informacijos sankaupa ir analizė leis tiksliau nustatyti, kokie interesai, t. y. viešieji ar privatūs, lėmė asmens atėjimą į valstybės tarnybą. Viešai skelbiami privačių interesų duomenys yra labai svarbi asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, savikontrolės ir visuomenės nuomonės apie juos formavimo priemonė. Tai prisideda prie tinkamo viešųjų ir privačių interesų derinimo, valstybės ir visuomenės interesų prioriteto užtikrinimo.

VTEK 2002 metais pateikta 2 080 metinių (2001 metų) privačių interesų deklaracijų. Jų duomenys įvesti į kompiuterinę programą ir liepos 15 dieną VTEK sprendimu paskelbti internete.

Palyginti su 2000 ir 2001 metais, deklaracijos 2002 metais pateiktos atsakingiau. Paprastai laiku ir tvarkingai užpildytas deklaracijas pateikia prokuratūros pareigūnai. Laiku deklaracijas 2002 metais pateikė ir visi Seimo nariai, nors būta kai kurių netikslumų.

Manytina, kad deklaracijų pateikimą laiku lėmė kelios priežastys. Pirma, 2002 metų balandžio mėnesį VTEK žiniasklaidoje priminė asmenims prievolę deklaruoti privačius interesus. Antra, 2001 metais informacija apie asmenis, laiku nepateikusius deklaracijų, buvo paskelbta didžiausiuose šalies dienraščiuose ir sulaukė nemažo visuomenės pasmerkimo.

Suvestinė deklaracijų pateikimo VTEK lentelė:

Metai

Iš viso pateikta

deklaracijų

Laiku pateiktos deklaracijos

(skaičius, proc.)

Pavėluotai pateiktos deklaracijos

(skaičius, proc.)

2000

1747

1047 (~60 proc.)

700 (~40 proc.)

2001

2065

1482 (~72 proc.)

583 (~28 proc.)

2002

2080

1975 (~95 proc.)

105 (~5 proc.)

Įvertinus privačių interesų deklaravimo tendencijas, pastebėtina, kad prievolės deklaruoti privačius interesus dažniausiai (kaip ir ankstesniais metais) nevykdo savivaldybių politikai. Bet nei 2000 metais, nei 2001 metais VTEK realių sankcijų asmenims, laiku nepateikusiems deklaracijų, netaikė. (Motyvai ir argumentai pateikti VTEK 2000 ir 2001 metų ataskaitose Seimui.) Tačiau 2002 metais VTEK prevencijos tikslais nusprendė tokius asmenis teisės aktų nustatyta tvarka bausti. Dvidešimt penkių asmenų drausminės (tarnybinės) atsakomybės klausimus sprendė institucijų vadovai. Šešiasdešimt keturių asmenų pavėluoto deklaracijų pateikimo priežastis VTEK pripažino pateisinamomis ir administracinio teisės pažeidimo protokolų nerašė. Šešiolikai asmenų, deklaracijų nepateikusių dėl nepateisinamų priežasčių, nepranešusių apie priežastis arba atsisakiusių pateikti deklaracijas, surašyti ir perduoti teismams administracinių teisės pažeidimų protokolai. Visus juos teismai pripažino pažeidusiais ATPK 202(1) straipsnį ir skyrė baudas nuo 50 iki 1 000 litų.

Pažymėtina, kad penkiolika asmenų, kuriuos teismai pripažino pažeidusiais ATPK, yra valstybės politikai – savivaldybių valdybų nariai (du – Kelmės raj., trys – Klaipėdos raj., du – Pakruojo raj., vienas – Prienų raj. ir septyni – Šalčininkų raj. savivaldybių politikai) ir vienas valstybės tarnautojas – Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos direktorius. Šešiems asmenims teismai skyrė baudas – iš viso 3 000 litų. Devyni asmenys įspėti, vienas nebaustas atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Du asmenys teismo nutarimus skirti jiems nuobaudas apskundė, tačiau aukštesnės instancijos teismas jų skundus atmetė.

Domėjimąsi aukščiausio lygio politikų, tarnautojų, pareigūnų, teisėjų privačiais interesais rodo VTEK interneto svetainės lankytojų skaičius – paskelbus duomenis apie privačius interesus jų padaugėja. Tačiau įvertinus trejų metų praktiką darytina išvada, kad būtų tikslinga suvestinių duomenų paskelbimo terminą prailginti bent pora mėnesių. Tada būtų galima kartu su suvestiniais duomenimis pateikti visų praėjusiųjų metų duomenų statistinį lyginimą, analitinį vertinimą ir panašiai. Be to, atliekant atitinkamas procedūras būtų mažiau įvairių techninių netikslumų, kurių pasitaiko apdorojant labai daug informacijos per ganėtinai trumpą laiką (2 mėn.). Suvestinių duomenų paskelbimo data – liepos 15 diena, yra pats vasaros atostogų įkarštis, todėl informaciją apie privačius interesus tikslingiau pateikti rudenį.

IV. Bylų nagrinėjimas teismuose

Politikai ir valstybės tarnautojai, pripažinti pažeidę tarnybinę etiką, VTEK sprendimus gali skųsti teismui, tačiau tai nėra dažnas reiškinys. Šitai rodo statistikos duomenys. Pavyzdžiui, 2000 metais iš dvidešimt penkių VTEK svarstytų politikų ir valstybės tarnautojų pažeidusiais tarnybinę etiką pripažinta vienuolika, iš jų tik dviejų VTEK sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas pagal pažeidėjų skundus svarstytas teismuose. VTEK sprendimais tarnybinę etiką pažeidusiais 2001 metais pripažinti aštuoni asmenys (iš aštuoniolikos svarstytų), teismui apskųsti du sprendimai, o 2002 metais iš penkių tik vienas pažeidėjas VTEK sprendimą apskundė teismui.

Lietuvos Respublikos teismuose 2002 metais toliau nagrinėta byla pagal Sveikatos apsaugos ministerijos buvusio Farmacijos departamento direktoriaus G. Viskaičio skundą dėl VTEK 2001 m. lapkričio 30 d. sprendimo panaikinimo. Šiuo sprendimu nustatyta, kad Viskaičių šeimai priklausanti UAB „Ramučių vaistinė“ net penkiolikos rajonų medicinos punktams ir laboratorijoms tiekė vaistus. Tad G. Viskaičio tarnybinė veikla dėl jo privačių interesų – suinteresuotumo išplėsti vaistų tiekimą pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2 punkto ir 3 straipsnio 4 punkto reikalavimams. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. kovo 28 d. sprendimu G. Viskaičio skundą atmetė.

VTEK 2002 m. rugsėjo 11 d. sprendimu tarnybinę etiką pažeidusiu pripažino Vilniaus m. savivaldybės Teisės departamento direktoriaus pavaduotoją – Juridinio skyriaus vedėją Egidijų Vilkicką. Būdamas savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos narys, E. Vilkickas nenusišalino ir dalyvavo šios komisijos darbe svarstant gyvenamojo ploto jam suteikimo klausimą. Šį VTEK sprendimą E. Vilkickas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šis 2003 m. sausio 9 d. sprendimu skundą atmetė.

Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi E. Vilkicko apeliacinį skundą, apygardos administracinio teismo ir VTEK sprendimus panaikino. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad E.Vilkickas, svarstant gyvenamojo ploto jam suteikimo klausimą, Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisijos posėdyje nedalyvavo. Tokią išvadą teisėjų kolegija grindė ne komisijos posėdžio protokolu, kuriuo rėmėsi apygardos teismas, o parodymais komisijos narių, kurie patvirtino, kad E. Vilkickas, svarstant jo prašymą, iš komisijos posėdžio neva išėjęs. Dėl teisiškai ydingo įrodymų vertinimo (vertinant įrodymus pirmumas teikiamas ne liudytojų parodymams, o dokumentiniams įrodymams) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui VTEK pateikė prašymą atnaujinti procesą ir peržiūrėti šią teisėjų kolegijos nutartį. Ši byla ir kita VTEK praktika rodo, kad savivaldybių veikloje gana gajos neigiamos žinybinės tendencijos.

Kiti valstybės tarnautojai – Užsienio reikalų ministerijos sekretorius N. Germanas, Valstybinės darbo inspekcijos vyresnysis darbo inspektorius A. Grakavinas, Širvintų rajono savivaldybės tarybos nariai R. Olšauskas ir J. Petrelis bei Nacionalinės žemės tarnybos vadovas (prie ŽŪM) K. Maksvytis, savo tarnybinėje veikloje pažeidę Įstatymo 11 straipsnio (pareiga nusišalinti) reikalavimus, VTEK sprendimų teismui neskundė.

Bylas dėl darbo ar tarnybos santykių nutraukimo ar administracinių nuobaudų pažeidėjams skyrimo teismai nagrinėjo ir pagal VTEK pareiškimus. (Per trejus metus teismai nagrinėjo dvidešimt tris tokias bylas.)

VTEK darbo praktika ir teisminis bylų nagrinėjimas atskleidžia naujų teisės taikymo problemų. Antai vienoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas priteisė iš VTEK žyminį mokestį pareiškėjui, kuris skundė VTEK sprendimą. VTEK gina ne savo, o viešuosius interesus ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo teismuose yra atleista. VTEK nuomone, svarstytina, ar ji turi atlyginti teismo išlaidas pareiškėjams, kai jie skundžia jos sprendimus ir jų skundai tenkinami, mat Įstatyme šis klausimas nėra sureguliuotas. Tam lėšų VTEK neskiriama. Esama ir kitų teisės aktų spragų, todėl juos būtina keisti ir tobulinti.

V. VTEK ir Nacionalinė kovos su korupcija programa, jos perspektyvos

Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. gegužės 10 d. priėmė rezoliuciją „Dėl kovos su korupcija“, o 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 patvirtino Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija programą (toliau – Programa). Šiuose dokumentuose sakoma, kad už korupcinius teisės pažeidimus būtina nuosekliai taikyti administracinės atsakomybės priemones (ypač susijusias su viešųjų ir privačių interesų konfliktais valstybės tarnyboje). Programoje pabrėžiama būtinybė didinti pagarbą VTEK sprendimams ir skatinti juos vykdyti.

Pradėjus įgyvendinti pagal Europos Sąjungos Phare pagalbos projektą parengtą Programą, tuoj pat atsirado kritinių pastabų, rekomendacijų ir siūlymų ją keisti. Kaip ši Programa vykdyta 2002 metų I–III ketvirčius, matyti iš Seimo Antikorupcijos komisijos 2002 m. spalio 14 d. išvados, kur nurodyta, kad dėl įvairių priežasčių ne visos valstybės institucijos tinkamai ir laiku įgyvendino numatytas antikorupcines priemones. Tikėtina, kad Vyriausybei 2003 m. vasario 3 d. patvirtinus Tarpžinybinę komisiją kovai su korupcija koordinuoti, į kurią įeina ir VTEK atstovai, Programa bus įgyvendinama veiksmingiau ir sparčiau. Todėl manome, kad, nekeičiant pagrindinių nuostatų, Programą būtina ir toliau įgyvendinti, o atsiradusias priežastis, trukdančias imtis numatytų priemonių, tinkamai šalinti.

VTEK, kaip vienas iš Programą įgyvendinančių subjektų, vykdydama Programos priemonių planą 2002 metais atliko tokį darbą:

• parengė Lobistinės veiklos įstatymo (naujos redakcijos) projektą (priimtas 2003 03 20, įsigaliojo 2003 05 01), Lobistų etikos kodekso projektą (dalyvaujant Nacionalinės lobistų asociacijos ir Teisingumo ministerijos atstovams);

• kaip Vyriausybės sudarytos darbo grupės narė dalyvavo rengiant Valstybės tarnautojų elgesio kodekso projektą (jis parengtas ir pateiktas Vyriausybei);

• parengė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatų (naujos redakcijos) projektą (priimtas 2003 03 20, įsigaliojo 2003 05 01).

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) parengti atsižvelgiant į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimus, Lobistinės veiklos įstatymo ir Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas, suderinti su Seimui pateiktais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo papildymo ir pakeitimo bei Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202-1 ir 259-1 pakeitimo įstatymų projektais. Nuostatuose patikslinti VTEK uždaviniai ir funkcijos, įtvirtinti pagrindiniai veiklos principai – teisingumas, nešališkumas, skaidrumas, viešumas ir atskaitomybė.

VTEK 2002 metais įvykdė visas Programoje jai numatytas priemones.

Atkreiptinas dėmesys, kad VTEK dar 2001 metais parengė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui įteikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Jame: a) papildytos ir patikslintos kai kurios naujai priimtų į valstybės tarnybą asmenų privačių interesų deklaracijų pateikimo nuostatos; b) patikslintos VTEK teisės reikšti teismuose ieškinius dėl tarnybos santykių ir sutarčių nutraukimo, suderinus su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis; c) nustatytas VTEK sprendimų apskundimo terminas ir sprendimo privalomumas pareigūnams ir valstybės institucijoms ir kai kurios kitos aktualios nuostatos. Šie įstatymo pakeitimai labai reikalingi tiek VTEK nagrinėjant tarnybinės etikos pažeidimus, tiek teismams nagrinėjant skundus dėl VTEK priimtų sprendimų. Nors šio įstatymo pakeitimo projektas 2002 metais svarstytas Seime, tačiau jo priėmimas atidėtas.

VI. Lobistinės veiklos kontrolė ir jos vykdymo problemos

VTEK Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka kontroliuoja lobistinę veiklą.

Kaip lobistas 2002 metais pageidavo užsiregistruoti vienas juridinis asmuo. Iš viso nuo 2001 metų į lobistų sąrašą įrašyti septyni (du juridiniai ir penki fiziniai) asmenys. Už įrašymą į lobistų sąrašą ir lobisto pažymėjimo išdavimą sumokėdami valstybės rinkliavą jie valstybės biudžetą papildė 30 tūkst. litų.

Lobistinės veiklos įstatymas reglamentuoja informacijos apie lobistinę veiklą viešumą, todėl „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbiama apie įrašytus į sąrašą lobistus, apie lobistinės veiklos sustabdymą, atnaujinimą, nutraukimą ar pabaigą. Duomenis ir informaciją apie lobistinę veiklą turi teisę gauti bet kuris asmuo. Tuo tikslu VTEK interneto svetainėje skelbia visą informaciją apie lobistinę veiklą.

Lobistinės veiklos įstatymas šią veiklą reglamentuoja kaip verslą, kuriame dalyvauja privatus kapitalas. Dėl šios veiklos koreguojami teisės aktai ir spartinamas jų rengimas, taupomos valstybės lėšos, mažinama visuomenės konfliktų. Tai dar viena priežastis reglamentuoti lobistinę veiklą kaip verslą.

Lobistai kasmet iki vasario 15 dienos privalo pateikti VTEK praėjusių kalendorinių metų lobistinės veiklos ataskaitas. VTEK pateiktos septynios 2002 metų lobistinės veiklos ataskaitos. Vieno lobisto (juridinio asmens) prašymu ataskaitos pateikimo terminą VTEK remdamasi įstatymu atidėjo.

Palyginti su 2001 ir 2002 metų lobistine veikla, 2002 metais legalios lobistinės veiklos rodikliai padidėjo. Antai 2002 metais lobistinę veiklą realiai vykdė penki lobistai, 2001 metais – tik trys lobistai. 2002 metais sudaryta septyniolika sutarčių, kurių bendra suma – 106 125 litų, o 2001 metais – keturios sutartys, kurių bendra suma – 17 300 litų. Šie duomenys rodo nedidelę, tačiau vis dėl to pastebimą legalios lobistinės veiklos plėtimosi tendenciją.

Pagrindinės lobistinės veiklos kryptys – įstatymų projektų, savivaldybių sprendimų projektų, jų pakeitimų teikimas. Lobistai veikia tokias viešojo administravimo sritis: Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimus; Vilniaus ir Kauno savivaldybių tarybų sprendimų priėmimą; kitų teisės aktų įgyvendinimą. Vienu atveju sudaryta lobistinės veiklos vykdymo sutartis dėl Europos Sąjungos direktyvos pritaikymo Lietuvos įstatymuose.

ATPK 172(25) straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą lobistinę veiklą. Tačiau 2002 metais teismuose nebuvo iškelta ir nagrinėta administracinių bylų dėl neteisėtos lobistinės veiklos ar kitų Įstatymo pažeidimų.

Lobistinės veiklos praktika Lietuvoje rodo, kad įgyvendinant galiojantį Lobistinės veiklos įstatymą legalios lobistinės veiklos problemų kilę kur kas daugiau, nei tikėtasi. Kitų lobistine veikla nelegaliai užsiimančių asmenų nenoras ją įteisinti vertė pakeisti ir papildyti šią veiklą reglamentuojantį įstatymą.

2002 metais veikęs Lobistinės veiklos įstatymas neleido VTEK kontroliuoti neregistruotų asmenų lobistinės veiklos, o tai trukdė nustatyti nelegalaus lobizmo atvejus. Be to, latentinis lobistinės veiklos pobūdis sunkina šios veiklos valstybinę kontrolę.

Todėl kilo būtinybė reguliuoti asmenų įtaką teisės aktų leidybai ir darant įstatymų leidybą skaidresnę užkirsti kelią plisti korupcijai. Beje, lobizmas, kaip atstovavimas įvairiems interesams arba veiksmai, kuriais siekiama veikti įstatymų leidybą, Vakarų šalyse yra paplitęs reiškinys. Dažnai tokia veikla net laikoma neatskiriamu demokratijos požymiu. Tačiau, kaip matyti iš pateiktos informacijos apie nedidėjantį lobistų sąrašą ir lobistinės veiklos intensyvumą, galima daryti išvadą, kad Lietuvoje galiojantis Lobistinės veiklos įstatymas nepakankamai veiksmingas.

VTEK, vykdydama Nacionalinę kovos su korupcija programą, Seimui pateikė Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – reglamentuoti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkertant kelią nelegaliai lobistinei veiklai, lemiančiai korupcijos atsiradimą ir plitimą, t. y. siekiant išvengti korupcijos įtakos teisėdarai. Pakeitus keletą įstatymo normų, VTEK galės veiksmingiau kontroliuoti nelegalių lobistų veiklą.

Pateikdama šio įstatymo projektą, VTEK atsižvelgė į ne pelno organizacijų veiklą. Projekte numatyta, kad konkrečios organizacijos bendriems narių interesams įgyvendinti gali vykdyti lobizmo požymių turinčią veiklą be registracijos VTEK. Tačiau pasitaiko, kad ne pelno organizacijos, vykdydamos savo rėmėjų užduotis ir dangstydamosi nevyriausybinės organizacijos vardu, aktyviai dalyvauja platesniame nei savo narių interesų įgyvendinimas teisėdaros procese. VTEK nuomone, tai neigiama tendencija.

Lobistinės veiklos įstatymo poreikį pabrėžė ir Europos Komisija. Ji lobizmo reglamentavimą taip pat sieja su skaidresne Lietuvos įstatymų leidyba. Be to, pasak šios komisijos, tinkamas lobistinės veiklos reglamentavimas palengvintų kovą su korupcija.

Naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas priimtas ir įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 dieną.

Kadangi Lietuvoje vis dar trūksta informacijos apie lobistinę veiklą, VTEK atstovai dalyvavo Lietuvos radijo ir televizijos laidose, taip pat Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Europos prekybos ir pramonės rūmų asociacijos organizuotuose seminaruose bei kituose visuomeniniuose renginiuose, susijusiuose su lobistinės veiklos samprata, teisiniu reglamentavimu, nelegaliu lobizmu ir panašiai.

Be to, pastebėta, kad visuomenė vis labiau suvokia legalios lobistinės veiklos naudą. Lobistinė veikla jau suprantama kaip abipusė piliečių ir valdžios sąveika, kaip mechanizmas, kuris leidžia reaguoti į sparčiai kintančius socialinių grupių interesus, jų vertybinius poslinkius ir lūkesčius.

VII. Korupcijos prevencija, VTEK veiklos viešumas ir visuomenės švietimas

Minėta, kad 2002 m. gegužės 28 dieną priimtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas, kuriame įtvirtinta, jog VTEK yra viena iš korupcijos prevenciją vykdančių įstaigų, kuri, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, analizuoja asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, tarnybinės etikos problemas, siekdama panaikinti viešųjų ir privačių interesų konflikto prielaidas, teikia specialioms institucijoms informaciją apie asmenis, pažeidusius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Pagrindiniai šio įstatymo tikslai – mažinti giminių, pažįstamų protegavimą, politinės ir administracinės valdžios (galių) naudojimą privatiems tikslams, ugdyti aiškią ir principingą asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, poziciją derinant privačius ir viešuosius interesus ir kita.

Viena iš alternatyvių korupcijos prevencijos perspektyvų yra VTEK bendradarbiavimas su žiniasklaida ir kaupiama pagrindiniuose Lietuvos dienraščiuose pateikiama informacija apie politikų, valstybės tarnautojų viešąją ir privačią veiklą. Fiksuojami ne tik duomenys apie konkrečius asmenis, bet ir informacija apie asmenų ryšius ir viešąją veiklą, susijusią su įvairiomis interesų grupėmis – verslo atstovais, įmonėmis ir asociacijomis bei kitomis institucijomis, t. y. visa, kas sukelia ar gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Planuojama 2003 metais šią duomenų bazę sujungti su privačių interesų bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (o ateityje ir politikų, tarnautojų, kitų valstybės tarnyboje dirbančių asmenų elgesio kodeksų) pažeidėjų duomenų bazėmis.

Tokie duomenys galės būti ne tik pagalbinė, bet ir kardinali korupcijos prevencijos priemonė tiek skiriant asmenis į atitinkamas pareigas, tiek sudarant galimybę matyti galiojančių teisės aktų, valstybės valdžios institucijų veiksmų, procedūrų, kitų sričių spragas.

Viešumo principas įgyvendinamas VTEK vykdant visuomenės švietimo programą. Antikorupcinis visuomenės švietimas yra neatskiriama visuomenės švietimo dalis siekiant ugdyti pilietiškumą. Vilniuje, Utenoje, Klaipėdoje, Skuode, Neringoje, Marijampolėje 2002 metais surengti seminarai. Juose dalyvavo įvairių institucijų tarnautojai: savivaldybių merai, jų pavaduotojai, tarybos ir valdybos nariai, savivaldybės administratoriai, apskričių viršininkų administracijų vadovai ir kiti darbuotojai (tarp jų ir žemėtvarkos specialistai), seniūnijų, vyriausybės atstovų tarnybų darbuotojai, mokesčių sistemos tarnautojai.

Seminaruose aptarti pagrindiniai klausimai: etikos ir tarnybinės etikos sąvokos ir jų skirtumai; valstybės tarnautojų veiklos etikos principai ir elgesio taisyklės; valstybės tarnyboje dirbančių asmenų prievolės, plačiau aiškinant viešųjų ir privačių interesų konflikto supratimą; VTEK bylos teismuose ir teismų praktikoje; valstybės tarnautojų elgesio kodeksų projektai ir kita.

Be to, anoniminės apklausos būdu asmenys testuoti, testų rezultatai aptarti, nurodytos pagrindinės klaidos interpretuojant Įstatymo nuostatas. Tokių seminarų organizavimas duoda konkrečių rezultatų: valstybės tarnautojai geriau suvokia įstatymą, jo keliamus reikalavimus, todėl vėliau kyla mažiau rūpesčių, mažiau klystama. Tarnautojai pradėjo vengti situacijų, kai galimas viešojo ir privataus interesų konfliktas, išvengiama kitų ribojančių ir draudžiančių Įstatymo nuostatų pažeidimo, labiau laikomasi įpareigojančių jo nuostatų.

Be to, pristačius VTEK kaip instituciją, išaiškinus jos uždavinius ir vykdomas funkcijas, asmenys, tapus neaišku, kaip tinkamai derinti viešuosius ir privačius interesus, dažniau kreipiasi į VTEK prašydami paaiškinimų ir rekomendacijų. Tad dažniau išvengiama ir situacijų, kai asmenys tarnauja ne valstybei ir visuomenei, o savo privačiam interesui.

Didelė problema įgyvendinant korupcijos prevenciją, kad asmenys, padarę korupcinius pažeidimus, lieka nenubausti. Pernai pakeisti ATPK straipsniai, leidžiantys VTEK bausti visus pažeidėjus už bet kurį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą, tačiau korupciniams pažeidimams ypač būdingas latentinis pobūdis. Todėl jie dažniausiai nustatomi praėjus drausminės, tarnybinės ar administracinės atsakomybės taikymo terminui. Atsakomybės už tokius pažeidimus senaties termino prailginimas – viena iš problemų, spręstinų ir naujai rengiamuose politikų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų elgesio kodeksuose.

VTEK siekia ne tik nubausti kaltininkus. Dažnai informacijos apie pažeidėją paskelbimas yra labai veiksminga priemonė sprendžiant tokio asmens karjeros ar kitokius su jo socialiniu statusu susijusius klausimus. Tai atgraso nuo atitinkamų pažeidimų ir kitus asmenis – potencialius pažeidėjus.

Komisija, įgyvendindama įstatymų jai pavestus uždavinius, nuolatos bendradarbiauja su Seimo Etikos ir procedūrų komisija, Specialiųjų tyrimų taryba, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės kontrole ir kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis. Toks bendradarbiavimas būtinas atsižvelgiant į įstatymų keliamus uždavinius. Korupcijos prevencijos įgyvendinimu privalo būti suinteresuotos ir dėl bendrų tikslų susivienyti visos valstybės institucijos.

Santrauka

Apibendrinant 2002 metais atlikto darbo rezultatus, VTEK nuomone, tikslinga atkreipti dėmesį į tokias antikorupcinės veiklos aktualijas, problemas ir siūlymus:

1. VTEK, kaip Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga, kolegiali institucija, 2002 metais tęsė ir atliko reikšmingą darbą spręsdama įstatymų jai priskirtus viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje, lobistinės veiklos kontrolės ir kitus korupcijos prevencijos uždavinius, vadovaudamasi savo veikloje teisingumo, nešališkumo, skaidrumo ir viešumo principais.

2. Ataskaitiniu laikotarpiu VTEK tyrė, svarstė ir nagrinėjo įvairias problemas, priėmė sprendimus viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimais. Dažniausiai nustatyta Įstatymo 11 straipsnio reikalavimo vengti interesų konflikto nevykdymas. Tokių pažeidimų, lemiančių ir nusikalstamą veiką, prevencija ir toliau lieka aktualus VTEK ir kitų institucijų uždavinys.

Veiksminga antikorupcinių pažeidimų prevencijos priemonė yra atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimas. Tačiau dėl ypač būdingo tokiems pažeidimams latentinio pobūdžio ir įstatymų (dažniausiai ATPK) netobulumo daug pažeidėjų lieka nenubausta. Todėl siūloma keisti nuobaudų už korupcinius pažeidimus skyrimo (senaties) terminą – prailginti jį bent iki vienų metų.

3. Įgyvendindama įstatymų pavestą viešųjų ir privačių interesų derinimo kontrolės ir priežiūros funkciją, 2002 metais VTEK išnagrinėjo daugiau kaip penkis šimtus įvairių organizacijų, įstaigų, kitų institucijų ir piliečių pareiškimų, skundų, paklausimų ir kitų raštų, parengė atitinkamus atsakymus, ištyrė arba pavedė kompetentingoms institucijoms ištirti probleminius klausimus. Didelę prevencinę reikšmę turi ir VTEK teikiamos žodinės konsultacijos bei rekomendacijos (2002 m. jų būta per tris tūkstančius) valstybės tarnautojams įvairiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo taikymo klausimais. Tai padeda išvengti interesų konflikto.

4. Nemažai VTEK padirbėta siekiant gerinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų deklaravimą, kad būtų užtikrintas šių interesų viešumas. Aukščiausio lygio politikų ir pareigūnų deklaracijos 2002 metais pateiktos atsakingiau, tačiau prievolę nurodyti privačius interesus, kaip ir ankstesniais metais, dar dažnai netinkamai vykdė savivaldybių politikai ir pareigūnai. Asmenų, deklaracijose nurodančių privačius interesus, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, mažėja. Šio reiškinio priežastis VTEK analizuoja ir vertina nevienareikšmiškai. Tai gali būti susiję ir su subjektyviomis aplinkybėmis, t. y. pareigūnų neatsakingumu arba sąmoningu tyčiniu vengimu nurodyti esant privačių interesų.

Gerinant privačių interesų deklaracijų suvestinių duomenų parengimą ir analizę, tikslinga padaryti Įstatymo pakeitimus ir tokius duomenis paskelbti ne liepos 15 dieną, o dviem mėnesiais vėliau.

5. Svarbus VTEK darbo (kokybės) vertinimo rodiklis yra mažas priimtų sprendimų apskundimo teismui skaičius, turint omenyje, kad absoliuti dauguma tokių skundų teismuose pripažįstami nepagrįstais.

Tačiau rūpesčių kelia tai, kad įstatymuose nenurodyta, kas turėtų atlyginti teismo išlaidas pareiškėjui, kurio skundas patenkintas. Lėšų VTEK šiam reikalui neskiriama.

6. VTEK nuomone, reikšmingas darbas 2002 metais atliktas įgyvendinant jai pavestas Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonės, Lobistinės veiklos įstatymą, Korupcijos prevencijos įstatymą. Dalyvauta rengiant naujus ir tobulinant galiojančius antikorupcinius įstatymus ir teisės aktus, tarp jų – Valstybės tarnautojų elgesio kodekso projektą, Lobistinės veiklos įstatymo (naujos redakcijos) projektą, parengta nauja VTEK nuostatų redakcija ir kita.

Atkreiptinas dėmesys į būtinumą paspartinti dar 2001 metais VTEK parengto ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui įteikto Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimą Seime. Įstatymo pakeitimai ir papildymai reikalingi tiek VTEK nagrinėjant tarnybinės etikos pažeidimus, tiek teismams nagrinėjant skundus dėl VTEK priimtų sprendimų.

7. Korupcijos prevencijos ir VTEK veiklos veiksmingumas labai priklauso nuo tinkamo informacinio analitinio darbo, viešumo ir visuomenės švietimo. Šiam darbo barui, ypač savivaldybių lygmeniu, VTEK 2002 metais skyrė ir toliau ketina skirti daugiau dėmesio.

VTEK antikorupcinės veiklos sėkmei taip pat reikšmingas geras dalykinis bendradarbiavimas su kitomis specialiomis valstybės institucijomis ir žiniasklaida.

Komisijos pirmininkas Vytautas Andriulis

 




Naujausi pakeitimai - 2003 09 08.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2002 metų ataskaitos

LR Seimas