Lietuvos Respublikos Seimas

INFORMACIJA apie Kaimo reikalų komiteto 2003-09-03 d. posėdį Nr.28

Kaimo reikalų komitetas 2003 m. rugsėjo 3 d. posėdyje apsvarstė Maisto įstatymo 2, 3, 5, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei šio Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė bei pasiūlė pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos, Valstybinės augalų apsaugos tarnybų pasiūlymus. Įstatymo projektas skirtas suderinti šiuo metu Lietuvoje galiojantį Maisto įstatymą su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis.

Taip pat pritarta Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą ratifikavimo projektui bei iš esmės pritarta darbo grupės "Dėl Seimo darbo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare koncepcijai ir reikalingiems teisės aktų pakeitimų projektam parengti" darbo rezultatams.

Komiteto posėdyje išnagrinėtos Lietuvos mėsos perdirbimo pramonės konkurencingumo išlaikymo galimybės. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas Audrius Rudys atkreipė Komiteto narių dėmesį, kad sparčiai auga Latvijos ir Estijos mėsos produktų importas į Lietuvą ir vietiniai gamintojai išstumiami iš rinkos. Panaudodamos kitų šalių pigius subproduktus ir mėsą, minėtų šalių įmonės gali tiekti į Lietuvą dešreles ir dešras kainuojančias po 4-5 litus, kuriuos mūsų parduotuvėse kainuoja apie 10-11 litų.

Siekiant apsaugoti vidaus rinką nuo nekokybiškų ir nesaugių mėsos produktų ir subproduktų Kaimo reikalų komitetas pasiūlė Vyriausybei imtis visų galimų mūsų šalies rinkos apsaugos priemonių, išnagrinėti galimybę leisti į Lietuvą įvežti tik ES veterinarinius numerius turinčių įmonių produkciją.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nurodyta suaktyvinti vartotojų informavimą apie importuojamų į Lietuvą mėsos ir kitų maistui skirtų produktų kilmę, jų sudėtį, kokybę ir saugumą.

Taip pat pasiūlyta Vyriausybei išanalizuoti Estijos ir Latvijos mėsos perdirbėjų naudojamas priemones konkurenciniam pranašumui prieš Lietuvos gamintojus pasiekti, taip pat padėtį vidaus rinkoje ir ieškoti adekvačių būdų mūsų šalies mėsos perdirbimo pramonės ir viso mėsos ūkio konkurencingumui didinti.

Kartu pasiūlyta sustiprinti prekybos tinklų veiklos kontrolę, siekiant sudaryti galimai palankesnes sąlygas mūsų šalies žemės ūkio produkcijos gamintojams ir perdirbėjams.

Komitetui pateikta informacija, kad dabartinių metu net 18 perdirbimo įmonių negali teikti gyvulines atliekas utilizavimui į Rietavo veterinarinės sanitarijos įmonę dėl nesuderintų įkainių.

Vyriausybei pasiūlyta užtikrinti, kad gyvulinės kilmės atlietų utilizavimas vyktų nepertraukiamai, o faktinės atliekų turėtojų sąnaudos atliekų utilizavimui iki įstojimo į ES neaugtų.

Rekomenduota Žemės ūkio ministerijai išanalizuoti kiaulininkystės ir paukštininkystės plėtros perspektyvas, Lietuvai tapus ES nare, nes ūkininkai bei įmonės, besiverčiančios kiaulių ir paukščių auginimu, labai nerimauja dėl konkurencinių sąlygų Europos Sąjungoje ryšium su sparčiai augančiu šios pigios produkcijos importu į šalį bei numatomu pašarų, energetinių resursų kainų padidėjimu.

Komitetas priėmė sprendimą "Dėl netradicinių žemės ūkio šakų plėtros".

Atsižvelgiant į vaistinių ir prieskoninių augalų auginimo ir kitų netradicinių žemės ūkio šakų, kaip vienos iš žemės ūkio prioritetinių krypčių plėtros aktualumą, pasiūlyta Žemės ūkio ministerijai Kaimo rėmimo programos 2004 metų sąmatoje numatyti paramą vaistinių ir prieskoninių augalų augintojams, remti investicijas į šių kultūrų auginimą, perdirbimą, prekybą ir reklamą.

Žemės ūkio ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija turi numatyti priemones vaistinių ir prieskoninių augalų auginimo mokslo tiriamųjų ir taikomųjų darbų vykdymui. Taip pat rekomenduota Švietimo ir mokslo ministerijai vienoje iš veikiančių aukštesniųjų žemės ūkio mokyklų pradėti rengti vaistažolių auginimo ir ekologinės žemdirbystės specialistus.

Komitetas išklausė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio ir Finansų viceministro Vito Vasiliausko informaciją dėl žemės verčių žemėlapių taikymo apskaičiuojant žemės mokestį. Komiteto nariai konstatavo, kad žemės verčių žemėlapis buvo parengtas ir patvirtintas tam gerai nepasirengus. Apie naują žemės mokesčio skaičiavimo metodiką nebuvo reikiamai supažindinta visuomenė. Pagal šį žemėlapį keliasdešimt kartų išauga sodų sklypų bei namų valdų kaina, tiek pat padidėja ir žemės mokestis, nepadidėjus iš šios žemės gaunamoms pajamoms.

Komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei šiais metais apskaičiuoti žemės mokestį pagal senąją tvarką, o ateityje peržiūrėti ir pakoreguoti žemės verčių žemėlapį.

Komitetas apsvarstė aktualius pasirengimo įsisavinti Europos Sąjungos paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai klausimus.

Kaimo reikalų komitetas įvertindamas pasirengimo įgyvendinti ES bendrąją žemės ūkio politiką svarbą bei atsižvelgdamas į kitų šalių kandidačių taikomą bei numatomą taikyti paramą šiai sričiai nusprendė pasiūlyti Vyriausybei numatyti 2004 metų valstybės biudžete lėšas, užtikrinančias žemės ūkio produkcijos gamintojams 55 proc. ES lygio tiesiogines išmokas bei taikyti mūsų šaliai palankesnę supaprastintą tiesioginių išmokų administravimo schemą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia užtikrinti tinkamus Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros ir kitų institucijų administracinius gebėjimus, ypatingą dėmesį skiriant SAPARD ir struktūrinių fondų lėšų racionaliam įsisavinimui bei žemės ūkio produkcijos intervenciniams pirkimams bei sustiprinti kaimo gyventojų mokymą, informavimą ir konsultavimą ES Bendrosios politikos įgyvendinimo ir jos reformavimo klausimais.

 

KRK informacija




Naujausi pakeitimai - 2004 03 05.
Simantė Kairienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Kaimo reikalų komitetas  >   Apie posėdžius  >   2003 metai

LR Seimas