Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba

 

“Nacionalinių parlamentų rolė ir bendradarbiavimo formos išsiplėtusioje Europos Sąjungoje ir pasirengimas Tarpvyriausybinei konferencijai, bei Šiaurės dimensija ir regioninis Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimas” Šiaurės ir Baltijos 8 susitikime Palangoje 2003 m. rugpjūčio 24-26dienomis.

 

Glaudus Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas buvo ir yra geras sėkmingo regioninių klausimų koordinavimo pavyzdys. Atsižvelgiant į tai, jog skiriasi Baltijos bei Šiaurės šalių narystė Europos Sąjungoje ir NATO, NB8 formatas išlieka tinkama priemonė spręsti praktinius klausimus pritaikant įvairias konsultacijų formas. Manau, kad 10-metį trunkantis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas bei Baltijos šalių narystė ES ir NATO gali tapti pamatu politinio ir ekonominio Šiaurės regiono sukūrimui, siekiant apsaugoti Šiaurės bei Baltijos šalių pozicijas Europos Sąjungoje ir aptarti regiono saugumo klausimus.

 

Mūsų diskusijos tema yra plati – parlamentinio ir regioninio bendradarbiavimo stiprinimas. Savo praneėime pamėginsiu trumpai apžvelgti rūpimus klausimus.

Mano manymu, yra ypatingai svarbu, kad formuojasi platus konsensusas vienareikšmiškai palaikantis nacionalinės parlamentinės kontrolės būtinumą ES lygiu priimamiems sprendimams.

Vykdomoji valdžia gali, tačiau neturi funkcionuoti uždarame vidiniame cikle. Kiekvienoje valstybėje narėje nacionalinis parlamentas turi būti pagrindinis politinis demokratijos garantas. Todėl esu tikras, kad stojančios valstybės labai rimtai įvertino patirtį tų valstybių narių, kurių konstitucijose įrašyta nuostata dėl nacionalinės vyriausybės atskaitomumo parlamentui ES sprendimų priėmimo procese. Lietuvoje pareikšta būtent tokia politinė valia.

 

Nacionalinių parlamentų vaidmuo - užtikrinti kuo skaidresnį Europos Sąjungos funkcionavimą. Tačiau nežiūrint skirtingų konstitucinių tradicijų individualiose valstybėse narėse, esminis klausimas išlieka, kaip organizuoti parlamentinę priežiūrą, kad būtų užtikrintas maksimalus vykdomosios valdžios atsiskaitomumas. Išsiplėtusioje ES reikia galvoti apie ES lygiu priimamų sprendimų kokybę ir legitimumą.

 

Tikiu, kad efektyvus pasikeitimas informacija tarp nacionalinių parlamentų gali sėkmingai sustiprinti parlamentinę priežiūrą. Manau, kad būtų tikslinga pamėginti apibrėžti tas sritis, kuriose intensyvesnis dialogas tarp parlamentų galėtų duoti gerų rezultatų.

 

 

Todėl labai palaikau Švedijos pusės iniciatyvą sukurti darbo grupę, kuri įvertintų tolesnio tarpparlamentinio bendradarbiavimo turinį ir mechanizmus.

 

Pasikeitimas informacija būtų naudingas ir tokiais klausimais – kaip nacionaliniai parlamentai ruošiasi įgyvendinti Konstitucinės sutarties jiems suteiktas funkcijas, ypač subsidiarumo kontrolę; kaip mes derinsime pozicijas dėl Komisijos siūlomų teisės aktų atitikimo subsidiarumo principui; kaip parlamentai ketina reaguoti į tiesiogiai gaunamus dokumentus; kaip parlamentuose vyks Konstitucinės sutarties projekto aptarimas; kaip bus kontroliuojami vyriausybės veiksmai Europos Sąjungoje; kaip keisis COSAC darbas; kaip ateity bus naudojama Konvento metodo sėkminga patirtis ir t.t.

 

Galų gale, mums, naujoms narėms, būtų be galo svarbu žinoti, kaip Jūsų parlamentai kontroliavo savo vyriausybių atstovus ankstesnėse Tarpvyriausybinėse konferencijose, aptarti ES parlamentų pirmininkų kaip stebėtojų dalyvavimo galimybę TVK.

 

Taigi, siūlyčiau pagalvoti apie tai kaip Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentarai galėtų keistis nuomonėmis apie Tarpvyriausybinės konferencijos eigą (galbūt galėtų būti rengiami specializuotų komitetų susitikimai). Laikausi tos nuomonės, kad iki Tarpvyriausybinės konferencijos pabaigos mes turime žinoti visus mechanizmus, kurie užtikrintų ES sprendimų priėmimo skaidrumą ir legitimumą. Nuo joje priimtų sprendimų priklausys visų mūsų šalių piliečių gerovė, todėl tikiu, kad nebus skubama užbaigti Tarpvyriausybinės konferencijos, jei dėl to nukentėtų priimamų sprendimų kokybė.

 

Norėčiau pabrėžti, kad aštuonių formatas turi didelį potencialą platesnėje Europoje. Manau, kad nesuklysiu pasakęs, kad koordinuotas tarpparlamentinis bendradarbiavimas lėmė ir prekybos, ir investicijų augimą, ir laipsnišką politinių ir ekonominių barjerų išnykimą regione. Infrastruktūros, aplinkosaugos, organizuoto nusikalstamumo ir nelegalios migracijos prevencijos klausimai, geri kaimyniniai ryšiai, bendri iššūkiai regionui formuoja bendrą požiūrį ir įtakoja bendrus veiksmus.

 

Tai taip pat leidžia mums tikėtis Jūsų, kolegos, paramos mums rūpimiems strateginės svarbos projektams. Tai ir transporto infrastruktūros plėtra Baltijos regione (Via ir Rail Baltica, kas leis sujungti transporto koridoriais Šiaurės, Rytų ir Pietų Europą); ir energetikos sistemų integravimas į bendrą Europos energetikos rinką (bendros rinkos plėtra su Baltijos šalimis ir Lenkija pietuose ir Baltijos šalimis bei Suomija šiaurėje), siekiant padidinti šalių energetikos sistemų nepriklausomybę nuo vieno šaltinio; ir bendri veiksmai užtikrinant dalinimąsi demokratijos plėtojimo patirtimi su ES kaimynėmis Rytuose.

 

Parlamentai turi dideles galimybes stiprinti daugiašalį ir dvišalį bendradarbiavimą, ypatingai plėtojant Platesnės Europos koncepcijos Naujųjų kaimynų iniciatyvą. Parlamentinės regioninio bendradarbiavimo tradicijos pagrindu mes galime sėkmingai propaguoti europinių vertybių ir europinės pasaulio tvarkos suvokimą.

 

ES ir aplinkinio žiedo – ES kaimynių ir pačios ES - abipusė priklausomybė jau yra tikrovė. Tačiau aplinkinis žiedas yra netolygus, nevienodas ten esančių valstybių ekonominio ir politinio išsivystymo lygis.

Todėl mūsų veiksmai turėtų būti diferencijuojami tam, kad pasiektume jog žiedas taptų pasiturintis, draugiškas, suteikiantis galimybę taikiai bendradarbiauti.

 

Baltijos jūros regione susiliejo interesų visuma – Šiaurės šalių resursai ir Baltijos šalių didelis augimo ir vystymosi potencialas. Dabar Baltijos regionas laikomas vienu iš sparčiausiai besivystančių Europoje. Šia patirtimi galime ir turime dalintis su kitais kraštais, ypač kaimyniniais regionais Rytuose.

 

ES artimoje ateityje turės bendrą sieną su šalimis Rytuose. Mūsų tikslas turėtų būti sustiprinti savo sienų saugumą, paspartinti ekonomines reformas ir verslo ryšių kūrimą, sumažinti ekonominio ir socialinio išsivystymo lygio skirtumus apibus sienos, spręsti ekologines problemas. Tai užtikrintų trejopą naudą – senoms bei naujoms Europos Sąjungos narėms, ir kaimyninėms šalims, nesančioms ES. Senosios Europos Sąjungos narės galėtų padidinti ekonomikos augimo tempus, naujosios – greičiau sumažintų ekonominius ir socialinius skirtumus su senomis, o “naujosios kaimynės” turėtų galimybę semtis ekonominių ir politinių reformų patirties.

 

 

 

Lietuva galėtų vaidinti ypatingą vaidmenį šiame procese, kadangi tam gali pasitarnauti tai, jog Lietuva yra išorinė ES siena, turi geografinį artumą su Baltarusija ir Rusija, bei gerų santykių su rytinėmis kaimynėmis patirtį.

 

Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas išsaugoti savo žmonių saugumą ir gerovę ir dalintis savo patirtimi su šalimis, siekiančiomis ateityje tapti demokratinio pasaulio tarptautinių organizacijų dalimi, naudoja įvairias parlamentinio bendradarbiavimo formas su tų šalių parlamentais.

 

Kuriama Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Parlamentinė Asamblėja, kurioje veiks speciali parlamentarų grupė, kuri leis keistis ES integracijos patirtimi.

 

Sėkmingai veikia Lietuvos Respublikos Seimo ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Dūmos forumas, kurio susitikimuose diskutuojama Kaliningrado srities ateitis vystymosi, bei Lietuvos ir srities bendradarbiavimo klausimais.

 

Baltijos Asamblėjos patirtimi domisi Pietų Kaukazo valstybės. Mes turime kuo pasidalinti, nes visos trys Baltijos šalys išsikovojo savo nepriklausomybę pirmiausiai stiprindamos regioninį bendradarbiavimą ir politinius ryšius regione, siekdamos užtikrinti savo valstybių ir regiono saugumą ir stabilumą. O dabar mes drauge stovime ant ES bei NATO slenksčio.

 

Todėl manau, kad iškelta trijų Baltijos Valstybių ir trijų Pietų Kaukazo valstybių bendradarbiavimo idėja paskatintų teigiamos darbotvarkės formavimą Pietų Kaukaze. Mes turime vilties, kad tai taps bendra visų trijų Baltijos šalių iniciatyva.

 

Su Baltarusija Lietuva tęsia specifinius projektus – kaip apvalaus stalo diskusijos, parama nevyriausybinėms organizacijoms, seminarai laisvai spaudai ir demokratinėms jėgoms, kursai pasieniečiams, aplinkosauginiai projektai susiję su Nemuno upe, kuri įteka į Baltijos jūrą ir t.t.. Kviesčiau drauge pagalvoti apie tai, kaip Šiaurės ir Baltijos valstybės galėtų prisidėti prie šios šalies demokratizavimo.

Žinodamas, kad apie Kaliningrado sritį turėsime progos padiskutuoti rytoj, pasakysiu tik tiek, kad Lietuva laikosi tos nuomonės, kad tranzito klausimai į ir iš Kaliningrado jau išspręsti, ir dabar ES ir Rusijos bendradarbiavimas turi peraugti į kitą lygį, skatinantį ekonominį ir socialinį srities vystymąsi. Tuo pačiu jos ateitis priklauso nuo Rusijos valdžios veiksmų – kiek laisvės ji suteiks regionui vidaus, išorės ir ekonominiais klausimais.

 

Europos Komisijos nuostatos Naujųjų kaimynų politikos siūlymuose yra gera proga Kaliningrado sričiai harmonizuoti regiono įstatymus pagal ES teisę, ir žengti konkrečius žingsnius srities pažangai ir gyventojų gerovei skatinti.

 

Politiškai ir ekonomiškai stabili Ukraina - svarbi visai Europai. Tai šalis, kuri gali daugiausiai laimėti, jei tinkamai pasinaudos Naujųjų kaimynų iniciatyva. Mes manome, kad turime būti aktyvūs regioninio vystymo dalyviai ir privalome dalintis savo demokratinių reformų patirtimi. Todėl kviesčiau Jus pasvarstyti apie tai, kaip galima būtų parlamentų lygmenyje mums drauge perduoti Europinės, politinės ir ekonominės integracijos patirtį Ukrainai.

 

Pietų Kaukazas – tai jau Naujųjų kaimynų iniciatyvos praplėtimas ateičiai. Tačiau šiam regionui reikėtų skirti vis didesnį dėmesį ir su juo aktyviau bendradarbiauti jau dabar. Bendradarbiavimo su Europos Sąjunga perspektyvos sukuria palankesnes sąlygas reformoms ir pasikeitimams regione. Be to, tai suteikia visuomenei tikėjimo ateitimi. O tai savo ruoštu skatina jos paramą regione vykdomoms reformoms.

 

Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija yra išreiškusios norą semtis regioninio bendradarbiavimo, pilietinės visuomenės ugdymo, politinių ir ekonominių reformų patirties. Lietuvos Respublikos Seimo URK pirmininkas vyko į visas tris šalis ir aptarė bendradarbiavimo galimybes; Pietų Kaukazo Parlamentinės iniciatyvos vadovai lankėsi Lietuvoje ir Latvijoje, bei aptarė galimybes įtraukti Pietų Kaukazą į ES Naujųjų kaimynų iniciatyvą. Juk ateityje ir šis regionas taps ES kaimynais, kai Turkija, Rumunija ir Bulgarija taps ES narėmis.

 

Grįžtu prie opios problemos visoms mūsų demokratinėms visuomenėms – Baltarusijos – ji negali palikti mūsų abejingų.

 

Jos valdžia nenori kloti pagrindų demokratinėms ir ekonominėms reformoms šalyje ir normalizuoti santykių su Vakarais. AS SIŪLAU

 

Aš siūlau pragmatiškai pasverti kiekvieną ryšių palaikymo galimybę, ir koncentruotis ties pilietinės visuomenės stiprinimo bei demokratinių jėgų šalyje skatinimo iniciatyvomis, sienos stiprinimo, bendradarbiavimo per sieną, ir žmonių kontaktais, bei aplinkos apsaugos klausimais. Svarbu, kad Baltarusijos žmonės nesijaustų izoliuoti, o jaustų, kad patys yra savo gyvenimo kalviai.

 

ES kontekste būtina, kad Baltarusija ne vien pabaigtų sienos demarkacijos su ES darbus, bet ir pasirašytų readmisijos sutartį su ES ir kitomis šalimis.

 

Ir baigdamas noriu kreiptis į Jus, kolegos, labai opiu klausimu, kuris kelia susirūpinimą ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos jūros regionui. Kalbu apie naftos telkinį D6, esantį netoli Lietuvos sienos, šalia Kuršių nerijos, įtrauktos į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą, kurį Rusija numato pradėti eksploatuoti šių metų pabaigoje. Mums rūpi šio unikalaus gamtos kampelio apsauga.

 

Mes siūlėme sudaryti bendrą ekspertų grupę su Rusija, kad įvertintume šio telkinio eksploatavimo įtaką aplinkai. Tačiau iki šiol negavome nei atsakymo, nei Rusijos atliktos valstybinės ekologinės naftos telkinio D6 ekspertizės rezultatų.

 

Šiaurės ir Baltijos šalių bendrija – tai platesnio akiračio bendrija, besiremianti siekiais išsaugoti gamtą ir jos paveldą, užtikrinti sveiką aplinką ateinančioms kartoms.

 

Tikiu, kad mes drauge galėtume paraginti Rusijos pusę, kad pradėtų realų bendradarbiavimą su visomis susijusiomis pusėmis – tiek su Lietuva, tiek su UNESCO, tiek su visu Baltijos regionu. Juk Baltijos jūra, kuri skalauja mūsų valstybių krantus – tai visų mūsų turtas, taigi, ekologinės katastrofos atveju žalą pajustume mes visi.

 

Brangūs kolegos, esu tikras, kad diskusijų metu kils ir daugiau klausimų. Gal mūsų susitikimo išdavoje mums pasisektų sudaryti NB8 tolesnio parlamentinio bendradarbiavimo pasiūlymų sąrašą. Siūlau pagalvoti ir apie tai. O dabar nieko nedelsdamas skelbiu diskusijų pradžią. Norintys pasisakyti, prašau indikuoti tai man arba Generaliniam sekretoriui, ar mano patarėjai.

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2003 08 25.
Vida Genovaitė Nacickaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas