Lietuvos Respublikos Seimas

Vytenio Povilo Andriukaičio komandiruotės į Rumuniją 2003 m. kovo 28-31 dienomis ataskaita

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1409 buvau komandiruotas į Bukareštą (Rumunija), kur 2003 m. kovo 28-29 dienomis dalyvavau Konvento dėl Europos ateities Europos socialistų frakcijos (PES) ir Europos Parlamento socialistų frakcijos trečiajame bendrame seminare Europos Sąjungos institucijų darbo efektyvumo didinimo klausimais.

Seminarui pirmininkavo Konvento dėl Europos ateities vicepirmininkas Giuliano Amato ir Konvento prezidiumo narys Klaus Hänsch. 2003 m kovo 28 dieną seminare buvo svarstyti klausimai, susiję su Europos Sąjungos Tarybos reformavimu: Europos Sąjungos Tarybos pirmininko galimas rinkimas, rotarinis šalių-narių pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, Europos Sąjungos Tarybos formavimo problemos, jos reorganizavimo aspektai.

Seminare savo pozicijas dėl Europos Sąjungos institucijų reformos pristatė Rumunijos Ministras Pirmininkas Adrian Nastase. Jis akcentavo būtinybę Europos Sąjungos institucijas reformuoti tik laikantis šalių lygybės ir lygiateisiškumo principo ir išlaikant pusiausvyrą tarp Europos Sąjungos institucijų. A.Nastase pažymėjo, kad Rumunijai bus labai sudėtinga stoti į “pasikeitusią” Europos Sąjungą, nes ji nepateko su pirmąja banga į dabartinę Europos Sąjungą, todėl ji pasisakytų už tam tikrą pereinamąjį laikotarpį Europos Sąjungos institucijų reformoje.

Diskusiją pradėjęs G.Amato akcentavo, kad Europos Sąjungos Tarybos reforma turėtų būti “lanksti instrumentuose, bet aiški principuose”. Šalių lygybė ir lygiateisiškumas, tarpvyriausybinio metodo derinimas su bendrijų metodu, įstatymų leidžiamosios tarybos atskyrimas nuo politiką koordinuojančių tarybų – tai principai, dėl kurių galima sutarti. Kaip ir dėl QMV (kvalifikuotos daugumos balsavimo) principo išplėtimo, vienbalsiškumą paliekant tik specifiniais klausimais. Bet yra probleminių ir neaiškių dalykų, nes nėra magiško sprendimo išsiplėtusioje Europos Sąjungoje.Tad sutarimas toliau yra būtinas. Harmonija ir suartėjimas – štai kas svarbu. O sritys, kuriose daugiausia neaiškumų, irgi žinomos. Pirma, kaip surasti sprendimus tarp dvidešimt septynerių šalių “galvų, galvojančių apie savo namus”. Antra, kaip išjudinti vykdomąją mašiną – sudėtingą ir lėtą. Trečia – kaip vieningai reprezentuoti Europos Sąjungą išoriniuose sąntykiuose. Štai kodėl rotacija, Europos Sąjungos Tarybos Prezidento ir jo komandos formavimas, Prezidento biuro formavimas yra tos dilemos, kurias reikia spręsti. Labai svarbus ir Europos Sąjungos Tarybos atsiskaitomumo klausimas. Koks turėtų būti Europos Sąjungos Tarybos Pirmininko atsiskaitomumas ir kokia jo veiksmų demokratinė kontrolė? Tai nėra savaime aiškūs dalykai. G.Amato paragino diskusijų metu pamėginti atsakyti į šiuos klausimus.

Diskusijose pasisakė visi seminaro dalyviai. Buvo pabrėžta, kad Europos Sąjungos Taryba – tai ne superegzekutyvinė institucija, kad vykdomosios veiklos srityje ji turi koordinuoti šalių politikas ir brėžti ilgalaikes gaires. Buvo pritarta minčiai atskirti įstatymų leidybos ir vykdomąsias tarybas. Ministrų Tarybų skaičius turėtų būti padidintas, įtraukiant ir Socialinę Tarybą. Turėtų būti kalbama apie indikatyvinę, mandatorinę ir kitokias kontrolės formas. Nemažai dalyvių pasisakė už rotacijos principo išlaikymą Europos Viršūnių Tarybai ir permanentinio pirmininkavimo išlaikymą Ministrų Taryboms. Buvo ginančių nuomonę, kad Europos Viršūnių Tarybai pirmininkautų Generalinis Sekretorius ir t.t. Sutarta, kad vieningą nuomonę bus galima pareikšti po šių diskusijų apibendrinimo.

Aš seminare pristačiau Lietuvos socialdemokratų partijos grupės dėl Europos Sąjungos ateities ir mano, kaip Lietuvos atstovo Konvente, nuostatas dėl Europos Sąjungos institucinės sąrangos.

Antrąją seminaro dieną posėdžiui pirmininkavo Klaus Hänsch. Buvo diskutuojama Europos Komisijos reformavimo klausimais. K.Hänsch iškėlė tokius klausimus:

1. Jei viena šalis – vienas komisaras, ar tuomet nesutrinka pusiausvyra tarp didelių ir mažų šalių?

2. Ar Europos Komisijos Prezidentas turėtų teisę pasirinkti komisarų komandą?

3. Ar jis turėtų teisę komisarams formuoti užduotis?

4. Ar komisarai turėtų teisę duoti nurodymus savo direktoratams?

5. Ar Europos Komisija privalo išsaugoti įstatymų iniciatyvos teisę? Ir t.t

Diskusijos dalyvių nuomonės šiais klausimais buvo daug vieningesnės. Šalių lygybės, lygiateisiškumo užtikrinimas Europos Komisijoje taip pat, kaip ir Europos Komisijos teisė į įstatymų iniciatyvą, nekėlė abejonių. Komisarų įtaka direktoratams turi būti stiprinama. Europos Parlamentas turėtų rinkti Europos Komisijos Prezidentą Europos Viršūnių Tarybos siūlymu. Bet nuomonės išsiskyrė dėl Europos Komisijos Prezidento rinkimuose reikalingos balsų daugumos ir dėl Nacionalinių parlamentų įtraukimo į Europos Komisijos Prezidento rinkimus.Buvo nuomonių, kad Konstitucijoje iš viso nereikėtų numatyti Europos Komisijos komisarų skaičiaus

Kaip ir pirmuoju klausimu, taip ir šiuo buvo nutarta išvadas pateikti apibendrinus visas išsakytas mintis.

PRIDEDAMA:

1. Trečiojo PES narių Konvente seminaro Bukarešte programa, 2 lapai,

2. Vytenio Povilo Andriukaičio seminaro dalyviams pristatytos jo ir LSDP grupės dėl Europos Sąjungos ateities nuostatos dėl Europos Sąjungos institucinės sąrangos, 4 lapai.

Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis

Indrė Baliukaitė, 2396464




Naujausi pakeitimai - 2003 07 16.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   RUMUNIJA

LR Seimas