Lietuvos Respublikos Seimas

S. Burbienės ir J. Čekuolio komandiruotė į Moldovos Respubliką (2003 05 26-28)ataskaita

Š.m. gegužės 27 d. Kišiniove, Moldova, vyko Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdis, kuriame dalyvavome LR Seimo Valdybos nutarimu. Šioje ataskaitoje informuojame apie nagrinėtus klausimus bei priimtus sprendimus.

Moldova nuo š.m. gegužės vidurio pradėjo savo pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų komitetui laikotarpį. Pagal Europos Tarybos naujai įvestą tradiciją pirmininkaujančioje šalyje ir rengiami Nuolatinio komiteto posėdžiai.

Nemažai dėmesio buvo skirta Moldovos politikos ir ekonomikos klausimams. Kalbą sakė Moldovos prezidentas V.Voroninas. Jis pažymėjo, kad Moldova buvo pirmoji NVS valstybė, tapusi Europos Tarybos nare, ir Europos integracija toliau išlieka prioritetine Moldovos užsienio politikos kryptimi. Nors Europos Taryba Moldovą dažnai kritikuoja dėl nevisiško demokratijos normų laikymosi, V.Voroninas pripažino, kad be ET pagalbos Moldovai nebūtų lengva eiti demokratijos keliu. ET ekspertai analizavo net 39 kertinius Moldovos įstatymus, ET iniciatyva pavyko sudaryti Moldovos politikų Apskritąjį stalą, kuriame, o ne Parlamente būna nagrinėjami svarbiausi valstybės klausimai. Kaip žinia, absoliučią daugumą Moldovos parlamente sudaro šalies Komunistų partijos frakcija, ji turi net Konstitucijos pakeitimams būtiną daugumą ir opozicijos atstovai nuolat skundžiasi, kad jų nuomonė yra visiškai ignoruojama. Praėjusiais metais opozicija buvo pradėjusi rengti masines kasdienes demonstracijas Kišiniovo centre ir jeigu ne skubus Europos Tarybos įsikišimas, politinė įtampa šalyje būtų žymiai didesnė. Apskritasis stalas, pirmininkaujant Europos Tarybos atstovui, leido politikus sukviesti bendroms diskusijoms.

V.Voroninas su dideliu pasitenkinimu pažymėjo, kad Moldova prisijungė prie Pietryčių Europos Stabilumo pakto, kol kas tik stebėtojo teisėmis, bet šalis siekia kuo greičiau tapti pilnateise nare. Tuo, pasak prezidento, Moldova prisideda prie regioninio bendradarbiavimo ir regioninio stabilumo. Tačiau pačioje Moldovoje išlieka didelės teritorinės įtampos židinys – taip vadinama Padniestrės respublika su apsišaukėliu prezidentu, kurios nepripažįsta nei viena pasaulio valstybė. V.Voroninas paskelbė apie iniciatyvą parengti naują Moldovos Konstitucijos projektą, kuri suteiktų Padniestrei maksimaliai didelį autonomijos statusą. Projekto paruošimo darbe pakviesti dalyvauti ir Europos Tarybos Venecijos komisijos ekspertai. Tikimasi, kad į šią iniciatyvą pozityviai pažvelgs ir Padniestrės separatistų lyderiai.

Moldovos užsienio reikalų ministras Nikolaje Dudau pristatė šalies pirmininkavimo ET Ministrų komitetui programą. Per artimiausius šešis mėnesius Moldova sieks toliau ruošti ET trečiąjį viršūnių susitikimą, bus toliau plėtojami dar Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu suformuoti regioninio bendradarbiavimo Europoje projektai, pačioje Moldovoje ketinama surengti ET konferencijas dėl Europos socialinės chartijos įgyvendinimo, Europos šalių sveikatos apsaugos sistemų koordinavimo, nevyriausybinių organizacijų skatinimo Europoje. Itin didelio dėmesio verta Moldovos iniciatyva imtis taip vadinamų “užšaldytų Europos konfliktų” sprendimo bei surengti tarptautinę konferenciją Padniestrės problemos klausimu. Moldova sieks, kad būtų priimta Europos konvencija prieš prekybą žmonėmis. Kišiniove š.m. lapkričio 5-6 dienomis vyks ET Ministrų komiteto 113-oji sesija.

Moldovos parlamento pirmininkė Eugenija Ostapčiuk informavo apie šalies parlamento darbą, buvo leista pasisakyti ir opozicinių frakcijų atstovams, kurie kritikavo šalies valdžią dėl nepakankamo dėmesio opozicijos iniciatyvoms, dėl žiniasklaidos kontrolės bei dėl visiškai nevykstančio bendradarbiavimo tarp skirtingų frakcijų parlamento viduje. Greta to, pažymėtina, jog itin daug kritikos Moldova sulaukia iš Europos Tarybos pusės dėl itin silpnos vietos savivaldos.

Moldova iki šiol negali pasigirti dideliu tarptautinės bendruomenės dėmesiu dvišaliu pagrindu, todėl jautėsi, kad Moldovos valdžia su didelėmis viltimis laukia atvykstant su oficialiu vizitu Lenkijos prezidento A.Kvasnievskio, kuris greičiausiai pristatinės Lenkijos regioninio bendradarbiavimo ir tolesnės Europos integracijos iniciatyvas.

Nuolatinis ETPA komitetas patvirtino pokyčius Lietuvos delegacijos sudėtyje. Vietoje ministru tapusio Seimo nario J.Oleko, delegacijos nariu patvirtintas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A.Sysas. Jis tapo ET Parlamentinės Asamblėjos Socialinių reikalų, sveikatos ir šeimos politikos komiteto pilnateisiu nariu bei Politinių reikalų komiteto pakaitiniu nariu.

Nuolatinis komitetas patvirtino š.m. birželio 23-27 dienomis vyksiančios ET Parlamentinės Asamblėjos sesijos darbotvarkę. Sesijoje numatomos diskusijos šiais klausimais: bendrosios Europos žemės ūkio politikos ateitis, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko veikla Rytų Europoje, pozityvūs autonomijų suteikimo Europoje pavyzdžiai, prekybos moterimis problemos, artėjantys Europos Konvento sprendimai bei Europos Tarybos vieta būsimoje Europos institucijų architektūroje, politinių kalinių padėtis Azerbaidžane. Numatoma, jog kalbas sakys ES žemės ūkio politikos komisaras F.Fischler, Slovakijos prezidentas R.Schuster.

Kadangi LR Seimo narė S.Burbienė buvo paskirta ET PA Ekonomikos komiteto pranešėja klausimu “Moldovos ekonomikos vystymasis – iššūkiai ir perspektyvos”, tai Nuolatinio komiteto, kuris turi kai kuriuos Parlamentinės Asamblėjos įgaliojimus, posėdyje buvo aptartas jos paruoštas pranešimas. (pilnas tekstas – rekomendacija ir informacinė dalis pridedama tik elektroniniame variante) .

Vyko diskusijos, kuriose dalyvavo ir Jonas Čekuolis, pasisakiusieji teigiamai įvertino paruoštą rekomendaciją ir vienbalsiai už ją balsavo. Pagrindinės rekomendacijos, įvertinant ypatingai sunkią Moldovos ekonominę ir socialinę padėtį yra šios:

– Europos valstybės kviečiamos sudaryti dvišales laisvos prekybos sutartis;

– Europinės struktūros kviečiamos labiau koordinuoti teikiamos pagalbos programas, jas tarpusavyje derinti;

– siūloma turtingiausioms valstybėms (Paryžiaus klubo narėms, įskaitant Rusiją) atidėti dvišalių skolų grąžinimą, jas restruktūrizuoti;

– padėti normalizuoti padėtį ryšium su Padniestrės problema, imantis ne tik derybinių priemonių, bet ir tam tikrų sankcijų, pvz. taip vadinamo Padniestrės prezidento neįsileisti į savo šalis ir t.t.;

– Ukraina raginama sutvarkyti valstybės sieną, norint išvengti kontrabandos ir pan.;

Moldova raginama įgyvendinti skurdo mažinimo programą, skatinti kooperaciją, ypač žemės ūkyje; vykdyti administracinę reformą; įgyvendinti muitinėje informacinę sistemą ASYCUDA; bendradarbiauti šiuo klausimu su kaimyninėmis šalimis; plėtoti informacines technologijas; elektroninę bankininkystę; sudaryti sąlygas dukterinių komercinių bankų steigimui; įvesti indėlių draudimo sistemą; toliau restruktūrizuoti energetikos sektorių; įstoti į ET Socialinio vystymo banką; pertvarkyti vietinių biudžetų sistemą, užtikrinant jų savarankiškumą.

Priedas: rekomendacija (tik eletroniniame variante)

Seimo nariai Sigita Burbienė

Jonas Čekuolis




Naujausi pakeitimai - 2003 07 16.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   Kitos šalys

LR Seimas