Lietuvos Respublikos Seimas

G. Purvaneckienės komandiruotės į Briuselį (Belgijos Karalystė) 2003 m. birželio 27- 30 d. ataskaita apie dalyvavimą Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos sesijoje

Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos (BTKT) plenarinė sesija vyko 2003 m. birželio 28 – 29 d. Briuselyje.

Sesijos metu Beneliukso šalių parlamentarai aptarė šias temas:

- Beneliukso šalių bendradarbiavimas išorės politikos srityje ir debatai dėl Europos Konvento bei Europos Konstitucijos;

- Beneliukso šalių ekonomikos augimo tempų lėtėjimas, ypač ekonominės veiklos, žemės ūkio ir žuvininkystės srityse;

- Turizmo ekonominė svarba Beneliukso šalyse;

- Biotechnologija/Direktyva dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos (98/44/EB);

- Maisto pramonei skirtų žemės ūkio produktų apsaugos problema;

- Nitratų sukeliama tarša – skystų trąšų apdorojimas;

- Seminaras kultūrinio paveldo tema Klaipėdoje;

- Asmenų judėjimo specialaus komiteto metinė ataskaita;

- Energetikos politika;

- Teismo sprendimai Kohll-Decker bylose/tarpvalstybinė sveikatos priežiūra;

- 2003 fiskalinių metų biudžeto derinimas;

- 2004 m. biudžetas;

- Vyriausybių atsakas į ankščiau patvirtintas rekomendacijas;

- Nacionalinių delegacijų nauji nariai/pasikeitimai.

***

Belgijos užsienio reikalų ministrui Michel pristačius ataskaitą apie Europos Konventą, kilo karštos diskusijos. Jis pažymėjo, kad Europos Konventas suteikė Europai naujų idėjų. Jis labai teigiamai įvertino pasiektus rezultatus, pažyminčius Europos debatų brandą. Belgija pasisako už sistemingesnį kvalifikuotosios daugumos balsavimo sistemos naudojimą, o 75 proc. Europos piliečių norėtų turėti Europos saugumo ir gynybos politiką. Jis pasidžiaugė tuo, kad jau sukurtas Europos Konstituciją įtvirtinančios sutarties projektas. Diskusijos apie Europos Konstituciją bus tęsiamos spalio mėn. per Tarpvyriausybinę konferenciją, kurioje dalyvaus 15 ES valstybių narių ir 10 šalių kandidačių. Europos Konstitucija turi būti galutinai parengta iki 2004 m. gegužės mėn. Michel pažymėjo, kad reikėtų tinkamai apibrėžti būsimojo Europos Bendrijos prezidento ir užsienio reikalų ministro galias. Jis pabrėžė, jog labai svarbu apsvarstyti Europos Sąjungos finansinę pusę, o mintį, kad ES gali išlaikyti valstybių narių lygybę, jis pavadino mitu.

Van Den Brande išreiškė nuomonę, kad Europos Konventas yra atviras forumas ir svarbiausia jame siekti kompromisų. Jis pažymėjo, kad Europos Komisija turėtų prisiimti labai svarbų vaidmenį. Tuo pat metu jis pabrėžė aktyvaus piliečių dalyvavimo formuojant ES institucijas svarbą ir būtinybę, kad naująją Konstituciją priimtų visos ES valstybės narės. Van Den Brande sutiko su Michel nuomone, kad lygybė tarp valstybių narių yra prasimanymas. Jis pažymėjo, kad labai dažnai parlamentai paliekami vyriausybių nuošalėje ir Europai trūksta stiprios užsienio politikos. Taip pat Europai reikėtų labiau plėtoti išorės politiką.

Bommel, Nyderlandų Socialistų partijos atstovas, per diskusiją teigė, kad visai nebūtina išlaikyti Europos Konvento, nes jis tik dar viena Europos Bendrijos institucija.

***

Freddy Sarens, BTKT Kultūros, švietimo ir visuomenės sveikatos komiteto pirmininkas, per plenarinę sesiją trumpai papasakojo apie BTKT atstovų dalyvavimą Baltijos jūrinės kultūros ir jūrinio kultūros paveldo seminare, vykusiame š. m. gegužės 30 d. Klaipėdoje. Jis minėjo, kad per susitikimą buvo pasikeista patirtimi su kolegomis iš kitų Baltijos šalių abiem pusėms svarbiais klausimais. Jis pranešė, kad Baltijos Asamblėjos atstovų prašymu, Beneliukso šalys pateiks teisės aktus apie kultūros paveldo išsaugojimą. Šio seminaro tęsinys bus BTKT 2004 m. organizuojamas seminaras apie jūrų uostus. Plačiąja prasme jūrų uostų plėtra taip pat yra susijusi su jūrinės kultūros ir paveldo išsaugojimu. Freddy Sarens pažymėjo, kad buvo minima daug idėjų apie tai, kad Baltijos Asamblėjos ir BTKT bendradarbiavimas ateityje taip pat galėtų vykti ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo bei oro uostų plėtros srityse.

***

Baltijos Asamblėjos vardu, į BTKT sesiją kreipėsi Giedrė Purvaneckienė. Ji su džiaugsmu pažymėjo, kad 2003 m. gegužės 10 – 11 dienomis Lietuvoje įvykęs referendumas dėl narystės ES parodė, kad Lietuvos piliečiai aktyviai remia savo šalies siekį įstoti į Europos Sąjungą. Giedrė Purvaneckienė pažymėjo, kad Baltijos Asamblėjos ir Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos bendradarbiavimas plečiasi, įgaudamas naujas formas ir iškeldamas naujus tikslus. Baltijos Asamblėja siūlo nustatyti ateities bendradarbiavimo prioritetines sritis, siekdama sukurti bendrą problemų identifikavimo ir sprendimo tvarką. Transporto ir energetikos plėtra yra vienas iš pagrindinių Baltijos Asamblėjos prioritetų, todėl Baltijos Asamblėjos nariai pritaria BTKT pasiūlymui organizuoti seminarą jūrų uostų tema. Baigdama savo kalbą, Giedrė Purvaneckienė teigė esanti įsitikinusi, jog regioninių organizacijų – Baltijos Asamblėjos, Šiaurės Tarybos ir Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos – bendradarbiavimas stiprės ir Europoje po plėtros.

***

Lankydamasi BTKT plenarinėje sesijoje, Giedrė Purvaneckienė dalyvavo susitikime su BTKT Prezidiumu (BTKT Pirmininku Jean-Marie Happart, BTKT Pirmininko pavaduotoju John Schummer ir BTKT Pirmininko pavaduotoju Baarda) ir BTKT Kultūros, švietimo ir visuomenės sveikatos komiteto pirmininku Freddy Sarens, bei trišaliame susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Šiaurės Tarybos generalinė sekretorė Frida Nokken.

***

Per susitikimą su Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos valdybos nariais buvo aptarti šie klausimai: Bendradarbiavimo 2004 metais programa bei tolesnis Baltijos Asamblėjos Kultūros, švietimo ir mokslo komiteto ir BTKT Kultūros, švietimo ir visuomenės sveikatos komitetų bendradarbiavimas. BTKT valdyba toliau svarstė Baltijos Asamblėjos pasiūlytus bendradarbiavimo prioritetus 2004 metams, t.y. Glaudesnio Baltijos šalių ir Europos bendradarbiavimo plėtojimo priemonių sukūrimas: ekonominio bendradarbiavimo tarp Baltijos ir Beneliukso šalių stiprinimas, atkreipiant ypatingą dėmesį į Baltijos ir Beneliukso šalių uostų bendradarbiavimą; Baltijos ir Beneliukso šalių miestų ir savivaldybių bendradarbiavimas; Dalijimasis tarpparlamentinės veiklos patirtimi, atstovaujant regionus ES; Regioninio bendradarbiavimo, pasinaudojant ES parama, skatinimas. BTKT pirmininko pavaduotojas John Schummer pateikė pasiūlymą dėl bendradarbiavimo uostų plėtojimo srityje. Giedrė Purvaneckienė buvo tos nuomonės, kad visi prioritetai turi būti aptarti su nacionalinėmis delegacijomis ir komitetais ir galutinis susitarimas turi būti priimtas Baltijos Asamblėjos sesijoje. BTKT Generalinis sekretorius Ludy Michiels pristatė BTKT sesijų 2004 metais preliminarų grafiką (kovo 19 - 20 d., birželio 25 - 26 d., gruodžio 3 - 4 d.), o seminarą uostų tema pasiūlė organizuoti balandžio 23 - 24 d.

***

Freddy Sarens pristatė Klaipėdoje vykusio Baltijos jūrinės kultūros ir jūrinio kultūros paveldo seminaro išvadas. Jis pažymėjo, kad teisės aktai bus išversti ir su jais bus susipažįstama, o taip pat, kad bus organizuojamas seminaras uostų tema. Jo nuomone, labai svarbu nustatyti bendradarbiavimo prioritetus, nes tai padės suprasti, kokios temos bus aktualiausios ES kontekste. Freddy Sarens taip išreiškė mintį, kad reikėtų stiprinti ryšius su Europos Parlamentu.

BTKT pirmininkas Jean-Marie Happart išreiškė norą suorganizuoti susitikimą, pratęsiantį tarpvalstybinę konferenciją (2001 vasario 8 - 9 d.). Jis pažymėjo, kad svarbu sužinoti Estijos ir Latvijos vyriausybių reakciją į per konferenciją pateiktus pasiūlymus dėl Valka-Valga teritorijos problemų sprendimo.

Nagrinėjant kitus klausimus, Giedrė Purvaneckienė susitikimo dalyviams pristatė preliminarią 22-osios Baltijos Asamblėjos sesijos programą. Ji informavo, kad per šią sesiją numatytas susitikimas su BTKT delegacija.

***

Pagrindinis klausimas BTKT valdybos, Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos generalinio sekretoriaus diskusijoje buvo trišalės konferencijos suorganizavimas 2004. Pagal nustatytą tvarką, šis renginys turėtų būti organizuojamas Šiaurės šalyse. Frida Nokken Šiaurės Tarybos Prezidiumui pasiūlė organizuoti trišalę konferenciją Šiaurės Tarybos konferencijos Šiaurės dimensijos tema rėmuose. Ši konferencija įvyks 2004 m. balandžio 19 - 20 d. Suomijoje. John Schummer pranešė, kad BTKT negali priimti šio pasiūlymo dėl gegužės mėnesį vyksiančių rinkimų. Jis pasiūlė renginį organizuoti rudenį, t. y. spalio-lapkričio mėn. Frida Nokken paprašė BTKT ir Baltijos Asamblėjos narių atsiųsti savo pasiūlymus dėl renginio datos Šiaurės Tarybos sekretoriatui, kad būtų rastas tinkamiausias laikas ir vieta. Ji taip pat pasiteiravo apie galimas renginio temas. Pasak Ludy Michiels, Šiaurės Taryba preliminariai pasiūlė, kad susitikimo tema galėtų būti energetikos politika ir BTKT Energetikos ir aplinkosaugos komitetas tam visiškai pritaria. Frida Nokken sutiko aptarti galimybę energetikos politiką pasirinkti pagrindine konferencijos tema su Šiaurės Taryba.

Giedrė Purvaneckienė pritarė minčiai, kad ši tema gali būti svarbi visoms susijusioms šalims. Buvo nutarta toliau tartis dėl galimos konferencijos temos, vietos ir laiko, o galutinį sprendimą priimti per Šiaurės Tarybos sesiją Osle spalio 27 - 29 d.

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos

Leiskite man, pone Prezidente, išreikšti Jums nuoširdžią pagarbą ir viso Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narių vardu padėkoti už galimybę dalyvauti šioje Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos sesijoje.

KALBA

Per pastaruosius metus Baltijos valstybėms pavyko įveikti nemažai iššūkių, NATO ir Europos Sąjungos plėtra mums kėlė naujus uždavinius, kurie tapo papildomais veiksniais, mobilizuojančiais vykdyti reformas. Baltijos Asamblėja taip pat įnešė savo indėlį, siekdama Lietuvos, Estijos ir Latvijos narystės Europos Sąjungoje ir NATO ir tikėdama, kad ši narystė atkurs istorinį teisingumą ir sustiprins kultūrinį bei socialinį Europos vientisumą. 2004 metų pavasarį bus baigtas ilgas Baltijos valstybių kelias link narystės ES ir NATO.

2003 m. gegužės 10 – 11 dienomis Lietuvoje įvykęs referendumas dėl narystės ES parodė, jog Lietuva šiame kelyje sėkmingai įveikė dar vieną barjerą, įvykęs referendumas pademonstravo, jog net 91 proc. balsavusiųjų rinkėjų remia savo šalies eurointegracinę politiką. Baltijos Asamblėja tikisi, jog Latvijos bei Estijos žmonės rugsėjo mėnesį įvyksiančiuose referendumuose taip pat pareikš tvirtą savo apsisprendimą šiuo klausimu.

Baltijos valstybių bendradarbiavimas ir toliau išlieka labai intensyvus ir daugiaplanis, kadangi visas šalis jungia tos pačios žmogiškosios laisvės ir demokratijos vertybės. Trijų Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - bendradarbiavimas vyksta daugiau kaip dešimtmetį ir mūsų valstybės yra pasirengusios tęsti jį ir įstojusios į ES bei NATO.

Trijų Baltijos ir Beneliukso šalių bendradarbiavimas irgi įrodė savo gyvybingumą. Beneliukso valstybės daug padėjo vykdant reformas, integruojantis į Europą. Už tai esame nuoširdžiai Jums dėkingi. Dabar jaučiame pareigą mūsų sukauptą reformų ir eurointegracijos patirtį perduoti mūsų kaimynams. Tai bus mūsų įnašas į vieningos Europos kūrimą. Todėl labai svarbus Baltijos Asamblėjos prioritetas 2004 m. - bendradarbiavimas teikiant pagalbą ir perduodant reformų patirtį trečiosioms šalims.

Baltijos Asamblėjos ir Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos bendradarbiavimo patirtis jau turi nemažą istoriją, o pastarojo meto renginiai parodo, kad bendradarbiavimas plečiasi, įgaudamas naujas formas ir iškeldamas naujus tikslus. Abiejų organizacijų atstovų dalyvavimas vieni kitų sesijose išaugo į jungtinius abiejų organizacijų komitetų posėdžius, kartu rengiamus seminarus ir konferencijas.

Šiais metais aktyviai dirbo abiejų organizacijų kultūros komitetai bei aiškinosi problemas, susijusias su paveldo apsauga Baltijos ir Beneliukso valstybėse, nes vykstant globalizacijai šie klausimai turi būti tyrinėjami visų mažų Europos valstybių labui. 2003 m. gegužės 30 d. Klaipėdoje įvykusiame bendrame Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos Kultūros, švietimo ir sveikatos apsaugos komiteto seminare dalyviai aptarė Baltijos jūrinės kultūros ir jūrinio kultūros paveldo unikalumą ir svarbą, taip pat šiuo metu didėjantį jūrinio kultūros paveldo pažeidžiamumą bei pritarė Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto parengtam rezoliucijos dėl jūrinio kultūros paveldo Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje projektui, kuris turės teigiamos įtakos jūrinio kultūros paveldo apsaugai.

Šiais metais Baltijos Asamblėja priėmė sprendimą pasiūlyti Beneliukso Tarpparlamentinei konsultacinei tarybai apibrėžti bendrus darbo prioritetus 2003 – 2005 m., kurie padėtų įdiegti suderintą įvairių problemų nustatymo ir sprendimo modelį, o tai ekonominio bendradarbiavimo tarp Baltijos ir Beneliukso valstybių suaktyvinimas, o ypač bendradarbiavimo tarp Baltijos šalių ir Beneliukso uostų skatinimas, o taip pat bendradarbiavimo tarp Baltijos valstybių ir Beneliukso miestų bei savivaldybių suaktyvinimas bei keitimasis tarpparlamentinės veiklos patirtimi, atstovaujant regionams ES.

Energetikos ir transporto infrastruktūros plėtra Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjoje laikotarpiu šiais metais yra kaip vienas iš svarbiausių prioritetų, nes mes suprantame, jog Europos Sąjungos plėtra nebus visavertė, kol tai bus tik politinė plėtra, neužtikrinanti naujų narių integracijos į vieningą ES infrastruktūros erdvę. Negalime kalbėti ir apie regiono vientisumą, kol visų jo šalių nejungia moderni energetikos ir transporto infrastruktūra, kol prie mūsų šalių sienų nusidriekusios ilgos eilės. Baltijos valstybės modernius uostus, kelius ir geležinkelius, vieningą energetikos rinką mato kaip vieną svarbiausių regioninės integracijos priemonių, užtikrinančių ekonominę plėtrą ir žmonių kontaktus. Kadangi Baltijos valstybėms yra labai svarbi Beneliukso valstybių patirtis, o ypač aptariant uostų plėtros klausimus, kaip jau minėjau, pasiūlėme laikyti tai vienu iš Baltijos Asamblėjos ir Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos prioritetų 2003 – 2005 m.

Mieli kolegos,

Baltijos Asamblėja labai vertina trijų organizacijų - Šiaurės Tarybos, Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos ir Baltijos Asamblėjos - bendradarbiavimą pagal sąlyginę formulę 5+3+3 ir laiko tai pagrindine ir geriausia vertybe iš ilgalaikio bendradarbiavimo patirties.

Mename šių trijų organizacijų bendrus renginius bei priimtus dokumentus. Apžvelgus bendros veiklos temas, tampa akivaizdu, kad aptarti klimato kaitos klausimai (2001 m., Briuselis) ar maisto saugos ir aplinkosaugos problemos (2002 m., Vilnius) bei mažų valstybių ateitis yra svarbūs ne tik regionui, bet visoms Europos, ir ne tik Europos, valstybėms. Jos parodo mažų valstybių parlamentarų galimybes įžvelgti savo vietos problemas pasauliniame kontekste.

Laukdama narystės Europos Sąjungoje, Baltijos Asamblėja yra pasirengusi pasitelkti savo patirtį ir pasidalyti ja naujoje situacijoje bei tikisi, jog turės progų padaryti tai drauge su ŠT ir BTKT, kad Europa galėtų pajusti trigubą intensyvumą. Seniau pratę apie save galvoti kaip apie mažas valstybes, dabar jos turės galimybę tapti daug didesnės grupės dalimi, kurioje turės balsą ir įtakos politikos kūrimą.

Atsisveikiname neilgam, nes tikimės Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos atstovus pamatyti šių metų pabaigoje lapkričio 28 – 30 d. Vilniuje įvyksiančioje Baltijos Asamblėjos sesijoje, kurioje pirmininkavimas Baltijos Asamblėjoje 2004 m. bus perduotas Latvijai.

Baigdama norėčiau Jums visiems padėkoti už bendrą darbą, malonų ir sėkmingą bendradarbiavimą, kuris mus lydėjo visus šiuos metus. Per šį laikotarpį, reikiamą akimirką jausdami ir Jūsų pagalbą bei paramą pasiekėme daugelį užsibrėžtų tikslų, sutvirtėjo mūsų valstybių pozicijos. Tvirtai tikiu, kad Baltijos ir Beneliukso valstybių bendradarbiavimas ir toliau plėtosis pasitikėjimo, geros valios atmosfera, nes juk visų mūsų tikslas - sukurti demokratišką, klestinčią, vieningą, saugią ir taikią Europą.

Ačiū už dėmesį.




Naujausi pakeitimai - 2003 07 16.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas