Lietuvos Respublikos Seimas

D. Veličkos komandiruotės į Laapprenrantą (Suomijos Respublika) 2003 m. birželio 24 – 25 dienomis A T A S K A I T A apie dalyvavimą Šiaurės Tarybos seminare ,,Atviro kodo programinė įranga – techniniai privalumai ir nauda visuomenei”

2003 m. birželio 25 d. Laapprenrantą mieste (Suomija) Šiaurės Tarybos Verslo ir pramonės komitetas organizavo seminarą tema ,,Atviro kodo programinė įranga – techniniai privalumai ir nauda visuomenei”.

Baltijos Asamblėjos Ekonomikos reikalų, komunikacijų ir informatikos komitetas buvo pakviestas į seminarą. Baltijos Asamblėjos delegaciją sudarė komiteto nariai Domininkas Velička ir Uldis Mārtiņš Klauss bei Baltijos Asamblėjos projektų vadovė Marika Laizāne-Jurkāne.

Seminarą pradėjo Šiaurės Tarybos Verslo ir pramonės komiteto pirmininkas Kent Olsson. Savo kalboje K. Olsson sakė, kad atviro kodo programos suteikia galimybes gauti informaciją, užtikrina jos saugumą ir funkcionalumą. Atviro kodo programinė įranga turi ekonominių, techninių ir kitų privalumų bei gali pasitarnauti visuomenei. Ekonominis didesnio saugumo ir savalaikiškumo poveikis naudojant atviro kodo programas gali būti labai didelis. Jis taip pat pabrėžė, kad Šiaurės ir Baltijos šalys turėtų bendradarbiauti šioje sityje ir siekti sukurti panašias atviro kodo programinės įrangos sistemas.

IBM Danija generalinis direktorius Ole Haaber pristatė pranešimą tema ,,Atviro kodo programinės įrangos taikymas ir integravimas pagrindinėse viešosiose ir verslo srityse”. Kalbos pradžioje jis pateikė atviro kodo programinės įrangos (AKP) formuluotę: tai – programinė įranga, kurios ryšio kodas skelbiamas viešai ir yra visiems prieinamas. O. Haaber pabrėžė, kad pagrindiniai atviro kodo programinės įrangos privalumai yra tokie: efektyviai panaudojamos lėšos, lankstumas, greitas naujovių perėmimas, moduliavimo galimybės, prieinamumas ir kt. Šiaurės šalių vyriausybėms jis rekomendavo imtis šių žingsnių: 1) atvirą kodą laikyti pagrindine koncepcija; 2) įdiegti atviro kodo standartus viešajame sektoriuje; 3) supažindinti žmones su Linux (vienas iš AKP projektų); 4) įvertinti Linux sistemą kaip informacinių technologijų (IT), tyrimų ir taikomosios veiklos bei ekonominės plėtotės strategijų dalį.

Šiaurės šalių ministrų tarybos vyr. patarėjas Rene Belsoe pristatė pranešimą tema ,,Politinė Šiaurės šalių atviro kodo programinės įrangos dimensija”. Jis pabrėžė, kad Šiaurės šalių ministrų taryba parengė IT plėtros darbo planą 2002 – 2004 m. Akivaizdu, kad Šiaurės šalys šioje srityje turi dirbti kartu, nes informacinės technologijos taikomos įvairiose dimensijose ir turi atskirų regioninių ypatybių. Jis pabrėžė, kad informacinių technologijų plėtojimas turi ekonominių, visuomeninių ir techninių privalumų.

Suomijos nacionalinės muitų valdybos vyr. konsultantas Markku Oraviita pristatė pranešimą tema ,,Suomijos patirtis, taikant atviro kodo programinę įrangą valstybinėse institucijose”. Jis pateikė informaciją apie Linux sistemos įdiegimą į Suomijos nacionalinės muitų valdybos darbą (nuo 1997). Jis pabrėžė, kad kalbant apie Linux sistemos įdiegimą reikia paminėti du pagrindinius aspektus: šiuolaikinės technologijos ir techninės galimybės (funkcionalumas, kompiuterių ir technologijų suderinamumas ir kt.). Taip pat būtina suteikti galimybes gauti informaciją ir užtikrinti tos informacijos saugumą.

Sirius Consulting/Nordic Industrial Fund projektų vadovas Ralf Wahlsten kalbėjo apie ,,Problemas ir kliūtis, įdiegiant atviro kodo programinę įrangą Šiaurės šalyse”. Jis sakė, kad Šiaurės šalys pirmauja kuriant atviro kodo programas, tačiau atsilieka jas įdiegiant. R. Wahlsten rekomendavo sudaryti Šiaurės šalių atviro kodo iniciatyvą, kuri remtų atviro kodo programinės įrangos įdiegimą ir reikalautų atviro ryšio kodo, kai yra visuomeninėms organizacijoms įsigyjant programinę įrangą. Šiuo metu atviro kodo programoms plėtoti reikia: 1) politinės paramos ir paskatinimo (koordinavimo grupės sukūrimas ir priimtinų sprendimų dėl programinės įrangos patentų priėmimas); 2) išteklių (maždaug 10 žmonių grupės finansavimas dvejus metus); 3) bendradarbiavimo (tarp politikų ir administratorių, taip pat tarp IT įmonių ir visuomeninių organizacijų); 4) matomumo.

Forbrugerinformationen atstovas Morten Ellegaard kalbėjo tema ,,Atviro kodo programinė įranga – vartotojo požiūris”. Daugelyje sričių atviras kodas tampa alternatyva nuosavybinėms programoms. Jis pabrėžė, kad turėtų būti rūpinamasi vartotojo interesais. Vartotojams reikia suteikti visas galimybes gauti informaciją.

Seminaro dalyviai aptarė politines rekomendacijas atviro kodo programinės įrangos taikymui ir propagavimui.

Domininkas Velička

Baltijos Asamblėjos Ekonomikos reikalų,

komunikacijų




Naujausi pakeitimai - 2003 07 03.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   SUOMIJA

LR Seimas