Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje narių G. Kirkilo, A. Griciaus ir A. Sadecko komandiruotės į Čekijos Respubliką 2003 m. gegužės 24-28 d. a t a s k a i t a

2003 m. gegužės 24-28 dienomis Čekijos sotinėje Prahoje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija.

Sesijoje dalyvavo virš 300 parlamentarų iš NATO šalių ir asocijuotų valstybių, taip pat parlamentarai iš stebėtojo statusą asamblėjoje turinčių šalių, Čekijoje akredituotų diplomatinio korpuso atstovai.

Pirmąją sesijos dieną vyko delegacijų sekretorių posėdis ir NATO-Rusijos parlamentinio nuolatinio komiteto posėdis. Šiame posėdyje stebėtojo teisėmis pirmą kartą kartu su kitų pakviestų į NATO valstybių delegacijų vadovais dalyvavo Lietuvos delegacijos vadovas G. Kirkilas. Tai buvo antrasis šio komiteto posėdis. Komitetas susitinka sesijų metu. Pagrindinė posėdžio tema Rusijos delegacijos siūlymu buvo karas Irake. Rusijos delegacijos manymu, Irako krizė atskleidė gilius Šiaurės Atlanto Sutarties Aljanso valstybių tarpusavio prieštaravimus, kurie išliko ir karui pasibaigus. Rusijos Dūmos delegacijos vadovė L. Sliska paragino visas valstybes ieškoti tinkamiausių būdų, atkuriant Iraką.

Pagrindinės šios sesijos pranešimų ir diskusijų temos – karas Irake, jo pasekmės ir pamokos Šiaurės Atlanto aljansui, Europos saugumo politika ir transatlantiniai ryšiai, kova prieš terorizmą.

Penkiems NATO PA komitetams, posėdžiavusiems dvi dienas, svarstyti buvo pateikta 15 raportų projektų.

Gynybos ir saugumo komitete raportą “Irako krizė ir jos poveikis aljansui” pristatęs NATO PA viceprezidentas Pierre Lellouche (Prancūzija) gana kategoriškai pareiškė, kad Irako krizė suskaldė aljansą. Jo manymu, kariniai veiksmai, kuriais buvo siekiama nuversti Sadamo Huseino rėžimą, deja, buvo vienintelė išeitis. Pranešėjas apgailestavo, kad Prancūzija ir Vokietija neparėmė JAV ir jos sąjungininkų, priimant sprendimą pradėti karą ir tokį jų žingsnį galima laikyti akivaizdžiu šių valstybių pralaimėjimu, sprendžiant krizę Irake.

Komiteto pranešėjo David Price (Kanada) parengtame raporte apie pakviestųjų šalių pasirengimą ir pasiektą pažangą, vykdant karinę reformą ir prisitaikant prie NATO reikalavimų. Lietuvai, kaip ir kitoms šalims-kandidatėms, skiriama atskira raporto dalis. Lietuvos delegacija rengia papildymus raportui, kurio galutinis variantas bus pristatytas rudens sesijoje Orlande, JAV lapkričio mėnesį.

Siekiant parengti kuo išsamesnį raportą, 2003 m. birželio mėnesį Lietuvoje rengiamas šio komiteto atstovų vizitas.

Civilinės saugumo dimensijos komitete buvo pristatytas specialus raportas “Rusų mažumos padėtis Baltijos valstybėse”, kurį parengė Rusijos Dūmos delegacijos vadovė Liubov Sliska. Šis raportas buvo parengtas, nesilaikant asamblėjos reglamento, jo rengimui nebuvo pritarta komitete, todėl dar prieš pristatant raportą, kilo aštrios diskusijos dėl jo būtinumo ir teisėtumo. Po diskusijų buvo nutarta išklausyti pranešėjos ir surengti diskusiją. Nors raporto pavadinime buvo įvardintos Baltijos valstybės, apie rusakalbių padėtį Lietuvoje nebuvo užsimenama. Pranešime buvo pateikiama teisinė situacija Latvijoje ir Estijoje “rusakalbių mažumų” požiūriu. Pranešėjos teigimu, šių šalių įstatymai diskriminuoja rusiškai kalbančius asmenis, užkerta kelią gauti darbą, mokytis gimtąja kalba, nesuteikia socialinių garantijų. L. Sliska kreipėsi į NATO šalių parlamentarus ragindama atsižvelgti į tokią Latvijos ir Estijos vyriausybių politiką rusų mažumų atžvilgiu, ratifikuojant NATO ir ES sutartis.

G. Kirkilo manymu, raportas neatitinka tikrovės ir dauguma įstatymų traktuojami ne visai teisingai. Daugiausia problemų ir pasipiktinimo Latvijoje ir Estijoje gyvenantiems rusams kelia reikalavimas mokėti kalbą, o tai pagrįstas reikalavimas. Tačiau tai nereiškia, kad rusų kalba yra draudžiama, kaip pateikia raporto autorė. Latvijos ir Estijos delegacijų atstovai taip pat neigė L. Sliskos pareikštas mintis. Jų teigimu, visos tarptautinės organizacijos, vertinančios žmogaus teisių padėtį įvairiose šalyse, yra teigiamai įvertinusios tautinių mažumų padėtį abiejose valstybėse, Latvija ir Estija atitinka visus ES ir NATO šalių reikalavimus, todėl raportas neatitinka dabartinės situacijos ir toliau svarstomas neturėtų būti.

Šį pasiūlymą palaikė JAV, Vokietijos, Nyderlandų, Gruzijos atstovai, tačiau komiteto pirmininkei Alice Mahon (Jungtinė Karalystė) reikalaujant, buvo pritarta jos pasiūlymui artimiausiu metu apsilankyti Latvijoje ir Estijoje, po vizito parengti sekretoriato raportą, o rudens sesijoje išklausyti nepriklausomo eksperto pranešimo apie tautinių mažumų padėtį Latvijoje ir Estijoje.

Didelio susidomėjimo susilaukė žinomos Rusijos žurnalistės Anna Politkovskaja pranešimas apie karą Čečėnijoje. Pranešėja neigė, kad tai Rusijos valdžios karas prieš terorizmą. Tai kas vyksta šiuo metu Čečėnijoje A. Politkovskaja pavadino čečėnų tautos genocidu. Pranešėja neneigė, kad Čečėnijos teritorijoje veikia atskiros teroristinės grupuotės, tačiau dėl to neturi kentėti visa čečėnų tauta, kuri ir taip yra ties išnykimo riba. Pranešėjos teigimu, Vakarų pasaulis stengiasi nematyti to, kas vyksta Čečėnijoje ir netgi laiko 2003 m. kovo mėnesį referendumą teisėtu, nes taip yra patogiau. Tarptautiniai stebėtojai į Čečėniją neįleidžiami, todėl informaciją, kurią pateikia oficiali Maskva, patikrinti sunku. A. Politkovskaja atvirai apkaltino prezidentą Putiną ir jo vadovaujamas specialiąsias tarnybas prisidėjus prie taip vadinamų teroristinių išpuolių prieš civilius sprogdinant gyvenamuosius namus Maskvoje ir kituose Rusijos miestuose, bei nužudant niekuo nekaltus žmones, šturmuojant čečėnų teroristų užgrobtą teatrą Dubrovkoje praeitų metų rudenį. A. Politkovskaja ragino parlamentarus nepamiršti Čečėnijos ir nepasitikėti oficialios Maskvos teikiama informacija, kuri neatitinka tikrovės.

Politikos komitete kalbėjęs Čekijos Užsienio reikalų ministras Cyril Svoboda pažymėjo, kad Irako krizė buvo išbandymas visoms Aljanso narėms bei pakviestosioms valstybėms. Čekija, ne taip seniai tapusi tikrąja Aljanso nare, pasisako už transatlantinių ryšių stiprinimą ir glaudesnį dialogą tarp NATO narių. Ministro teigimu, Čekija remia Europos saugumo ir gynybos politiką (ESDP), tačiau jos funkcijos neturėtų dubliuoti NATO struktūrų funkcijų.

Karl A. Lamers (Vokietija) pristatė pranešimą apie transatlantinį saugumą ir Europos indėlį Aljanse. Algirdas Gricius pasiūlė raporte atspindėti nuolatinio pirmininkavimo idėjos Europos Taryboje aspektus.

Visi komitetų raportų projektai bus papildyti ir pateikti diskusijoms ir balsavimui metinei sesijai Orlande, JAV.

Antrosios komitetų posėdžių dienos pavakarę vyko neeilinis Plenarinis posėdis, kuriame kalbėjo ir į parlamentarų klausimus atsakė NATO Generalinis sekretorius lordas Lobertson. Savo kalboje Generalinis sekretorius padėkojo parlamentarams už jų indėlį, sprendžiant opiausius šių dienų klausimus ir siekiant kuo racionalesnių krizių valdymo būdų. G. Robertson teigimu, prieš šešis mėnesius Prahoje priimti sprendimai dėl NATO plėtros buvo vieni iš reikšmingiausių Aljanso istorijoje. Prahos Viršūnių susitikimą galima vadinti transformacijų susitikimu – pasikeitė NATO politika, aljansas priėmė sprendimą dėl plėtros, atsirado naujos galimybės ir naujos bendradarbiavimo formos. Tačiau šiandien visas pasaulis susiduria su naujomis grėsmėmis - terorizmu, masinio naikinimo ginklo kūrimu ir platinimu, todėl bendradarbiavimas būtinas kaip niekados. Generalinio sekretorius teigimu, transatlantiniai ryšiai jau įrodė savo reikšmę įvairių krizių atveju, todėl labai svarbu, kad ir ateityje jie būtų stiprūs. Vis stiprėjantys NATO ryšiai su Rusija ir Ukraina puikiai įrodo kaip galima pakeisti santykius po šaltojo karo.

Algirdas Gricius Lietuvos delegacijos vardu padėkojo lordui Robertson už jo asmeninį indėlį NATO plėtros procese ir už nuolatinį dėmesį Lietuvai bei visoms narystės siekiančioms šalims. Į A. Griciaus klausimą, ar tikslinga jo nuomone, toliau tęsti taip vadinamo “Vilniaus 10” veiklą, įtraukiant į ją naujas nares, tokias kaip Gruziją, Ukrainą ir kt., Generalinis sekretorius atsakė, kad tai prasmingas darbas. G. Robertson mano, kad prie Vilniaus dešimtuko gali prisijungti visos bendrų tikslų siekiančios valstybės, o Lietuva kartu su senosiomis proceso dalyvėmis galėtų pasidalinti savo solidžia patirtimi, sukaupta integruojantis į euroatlantines struktūras.

Priešpaskutinę sesijos dieną vyko asamblėjos Nuolatinio komiteto posėdis, kuriame stebėtojo teisėmis dalyvavo Lietuvos ir kitų pakviestų valstybių delegacijų vadovai. Tai buvo antrasis Nuolatinio komiteto posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos atstovas. 2003 m. balandžio 4-6 dienomis Paryžiuje vyko Nuolatinio komiteto posėdis, kuriame pirmą kartą dalyvauti buvo pakviestas Lietuvos delegacijos vadovas G. Kirkilas.

Šiame posėdyje buvo svarstomi organizaciniai šios sesijos klausimai, pristatyta metinės sesijos, kuri vyks lapkričio mėnesį JAV mieste Orlande darbotvarkė, diskutuojama dėl 2003 metų asamblėjos veiklos ir Metinio turo Italijoje programos, kur pirmą kartą dalyvaus ir Lietuvos delegacijos atstovas, svarstomas 2004 metų biudžetas. Nuolatinis komitetas pritarė Ukrainos-NATO tarpparlamentinės Tarybos įkūrimui NATO PA rėmuose. G. Kirkilas komiteto narius informavo apie Lietuvos ir Ukrainos parlamentinės asamblėjos įkūrimą, bei aktyvėjantį bendradarbiavimą su Gruzija, Azerbaidžanu bei Armėnija, ir užtikrino, kad Lietuva prisidės prie demokratinių procesų šiose šalyse stiprinimo ir pasidalins savo patirtimi, sukaupta per pastarąjį dešimtmetį. Asamblėjos prezidentas Douglas Bereuter padėkojo Lietuvai už iniciatyvas ir pasiūlė metinei sesijai parengti pranešimą apie nuveiktu Lietuvos darbus šioje srityje.

Paskutinę sesijos dieną vyko plenarinis posėdis, kuriame kalbėjo NATO PA prezidentas Douglas Bereuter, Čekijos Respublikos Ministras Pirmininkas Vladimir Špidla.

Plenariniame posėdyje Nuolatinio komiteto siūlymu Švedijai buvo suteiktas Asamblėjos asocijuoto nario statusas. Didžiąja balsų dauguma buvo pritarta reglamento papildymas dėl pataisų raportams pateikimo tvarkos.

Po to vyko plenarinė diskusija tema”Irakas ir transatlantiniai ryšiai”.

Delegacijos vadovas Gediminas Kirkilas




Naujausi pakeitimai - 2003 07 03.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   ČEKIJA

LR Seimas