Lietuvos Respublikos Seimas

2003-07-02

Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė įstatymo „Dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos pakeitimų protokolų ratifikavimo“ projektui Nr. IXP-2685

Seimo Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šiuos klausimus:

Įstatymo „Dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos pakeitimų protokolų ratifikavimo“ projektą Nr. IXP-2685. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo ratifikavimo projektui. Įstatymo ratifikavimo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič bei Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Kairys. Pagrindinis teikiamų ratifikuoti protokolų tikslas – suderinti valstybių – Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos narių – nuostatas dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos, sudarytos 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje, taikymo.

Įstatymo „Dėl Protokolo (Protokolas dėl SST), iš dalies pakeičiančio 1924 m. rugpjūčio 25 d. Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistą 1968 m. vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisyklės) ratifikavimo“ projektą Nr. IXP-2686. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė pateiktam įstatymo ratifikavimo projektui. Įstatymo ratifikavimo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič bei Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Vyšniauskis. Protokolo (Protokolas dėl SST – Specialioji skolinimosi teisė), iš dalies pakeičiančio 1924 m. rugpjūčio 25 d. tarptautinę konvenciją dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistą 1968 m. vasario 23 d. protokolu (Visbiu taisyklės), priimto 1979 m. gruodžio 21 d. Briuselyje, ratifikavimo tikslas – sureguliuoti vežėjo atsakomybės klausimus, vykdant krovinių vežimo jūra sutartį. Protokolu dėl SST yra keičiamos Hagos–Visbiu taisyklių normos, susijusios su vežėjo atsakomybės ribojimu. Protokolu dėl SST vietoj Hagos–Visbiu taisyklių nuostatų, kuriomis numatytas vežėjo atsakomybės ribojimas frankais, nustatoma, jog vežėjo atsakomybė ribojama Tarptautinio valiutos fondo nustatytos specialiosios skolinimosi teisės atsiskaitymo vienetais. Valstybės, Tarptautinio valiutos fondo narės, nacionalinės valiutos vertė specialios skolinimosi teisės atžvilgiu apskaičiuojama pagal Tarptautinio valiutos fondo patvirtintą vertinimo metodiką. Protokolas dėl SST buvo priimtas 1979 metais, siekiant išvengti vežėjo atsakomybės susiejimo su tam tikra viena valiuta ir dėl valiutos vertės svyravimų kylančio vežėjo teisinės padėties nestabilumo.

Įstatymo „Dėl 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais (COTIF) pakeitimo 1999 m. birželio 3 d. protokolo ratifikavimo“ projektą Nr. IXP-2687. Po svarstymo Komiteto nariai vienbalsiai pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo ratifikavimo projektui. Įstatymo projektą pristatė Komiteto išvadų rengėjas Vaclov Stankevič, Susisiekimo ministerijos Tranzito ir geležinkelio transporto departamento geležinkelio transporto skyriaus vedėjas Simas Garuolis bei Susisiekimo ministerijos Tranzito ir geležinkelio transporto departamento geležinkelio transporto skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Skačenko. 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1284 „Dėl prisijungimo prie 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF)“. Lietuvos prisijungimas prie šios sutarties įsigaliojo 1995 m. lapkričio 11 d. COTIF reglamentuoja tarptautinio krovinių (įskaitant pavojingus krovinius, skubias siuntas, privačius vagonus ir konteinerius) ir keleivių vežimo geležinkeliais klausimus. Prisijungus prie COTIF, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgijo galimybę integruotis į Vakarų Europos geležinkelių transporto sistemą, todėl COTIF taikymas yra viena svarbiausių Lietuvos geležinkelių integracijos į Europos Sąjungą bei nacionalinio saugumo užtikrinimo. Tarptautinę geležinkelių transporto organizaciją (OTIF) sudaro 41 šalis narė (tarp jų – dauguma Europos valstybių, visos ES narės, keletas Šiaurės Afrikos ir Pietryčių Azijos valstybių, kaimyninės Lenkijos ir Latvijos Respublikos). 2003 metais į OTIF numato įstoti ir Estija. Bendrų tarptautinės teisės normų taikymas skatina tarptautinius vežimus geležinkeliais, todėl tikimasi, kad laipsniškas COTIF taikymo plėtojimas leis padidinti krovinių srautus tarp Lietuvos ir šių valstybių.

1999 m. gegužės 26 d. – birželio 3 d. Vilniuje vykusioje penktojoje Tarptautinio vežimo geležinkeliais organizacijos (OTIF) Generalinė Asamblėja priėmė naują COTIF 1980 redakciją, kuri yra 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties pakeitimo 1999 m. birželio 3 d. protokolo neatsiejama dalis. COTIF pakeitimų būtinumą sąlygojo poreikis suderinti COTIF teisės normas su Europos Sąjungos direktyvų paketu dėl geležinkelių transporto paslaugų rinkos liberalizavimo. 1999 metų COTIF turi tris naujus priedus – taisykles dėl geležinkelių infrastruktūros naudojimo tarptautiniame geležinkelių transporte, taisykles dėl geležinkelių įrangos standartų bei taisykles dėl techninių sąlygų tvirtinimo, riedmenų bei geležinkelių medžiagų sertifikavimo. Tai atitinka ir ES politiką dėl geležinkelių techninės sąveikos. Tarp kitų COTIF revizijos tikslų paminėtinas siekis prisiderinti prie pasikeitimų vežimų rinkoje, reikalaujančių gerinti geležinkelių transporto paslaugų kokybę.




Naujausi pakeitimai - 2003 07 03.
Salvinija Jurėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Užsienio reikalų komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas