Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko kalba 10-ojoje metinėje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje (2003.06.27)

2003 m. birželio 27 d. pranešimas VIR

 

 

Garbieji svečiai, Tarpparlamentinės Ortodoksų Asamblėjos sesijos vadovai ir dalyviai,

Lietuvai didelė garbė būti tokio svarbaus renginio šeimininke.

Tačiau tai, kad Tarpparlamentinės Ortodoksų Asamblėjos vadovai pasirinko mūsų šalį, rodo, kad jūs Lietuvoje – ne visai svečiai…

Jūs paprasčiausiai beveik namie, nes manoma, kad pirmosios stačiatikių cerkvės Lietuvoje atsirado jau prieš 800 metų.

Dar XIII a., kai lietuviai buvo užkariavę nemažai slavų žemių, vietos gyventojai, bijodami gresiančio pavojaus, kurį kėlė totoriai, gana geranoriškai sutiko Lietuvos kunigaikščių, neretai pereidavusių į stačiatikių tikėjimą, valdžią.

Stačiatikių dvasininkai, įsitikinę, kad lietuviai gerbia jų stačiatikybę, mielai ėjo tarnybą dirbdami raštininkais slavų žemių reikalams.

Itin prasminga, kad jūsų Asamblėjos sesija mūsų žemėje vyksta būtent tais metais, kai Lietuva švenčia savo karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų.

Karaliaus Mindaugo sūnus Vaišvilkas buvo stačiatikių vienuolis, Lietuvoje skleidęs stačiatikių idėjas. Yra žinoma apie 40 Lietuvos kunigaikščių pasikrikštijusių stačiatikių apeigomis.

Stačiatikiams, o ypač gyvenantiems Pskovo žemėse, puikiai žinomas lietuvių kunigaikštis Daumantas, kaip vienas iš stačiatikių šventųjų – šventasis Timofėjus. O Pskovo centras iki šiol vadinamas Daumanto miestu – „Dovmantov gorod”.

Nepaisant to, kad Lietuva gerą šimtmetį buvo caro priespaudoje, o stačiatikybė buvo Lietuvos valstybinė religija, XX amžiuje Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, stačiatikiai nebuvo diskriminuojami, turėjo religinę laisvę, o stačiatikių dvasininkams valstybė net mokėjo atlyginimus.

Kai praėjusio amžiaus pabaigoje Lietuvoje prasidėjo atgimimas ir Lietuva vėl viešai ir garsiai šimtatūkstantiniuose mitinguose deklaravo savo nepriklausomybės siekį, tarp nepriklausomybės vėliavnešių buvo ir stačiatikiai (ortodoksai).

Aistringas ir išmintingas žodis, kurį tada ne vienąkart lemtingais momentais sakė Lietuvos metropolitas Chrizostomas ir vienas šios jūsų Asamblėjos sesijos Vilniuje iniciatorių ir organizatorių, mūsų Seimo narys Nikolajus Medvedevas, laidavo, kad mūsų dainuojanti revoliucija, netapo nesantaikos obuoliu, besiridinėjančiu tarp Lietuvoje gyvenančių tautų ir religijų.

Šiandien stačiatikiai (ortodoksai) - antroji pagal dydį tikinčiųjų grupė Lietuvoje. Beveik 150 tūkstančių mūsų valstybės gyventojų nurodė, kad išpažįsta šį tikėjimą. Šiai bendruomenei save priskyrė 52 proc. ukrainiečių, 46 proc. rusų ir 32 proc. baltarusių. Stačiatikių (ortodoksų) daugiausia gyvena Klaipėdos (8,2 proc.), Vilniaus (8 proc.) ir Utenos (7,5 proc.) apskrityse.

Pernai keli šimtai stačiatikių dalyvavo Palangoje pastatytos Iversko Dievo Motinos ikonos cerkvės pašventinime. Į Palangos stačiatikių cerkvės šventinimo apeigas iš Maskvos buvo atvykęs nuolatinis Šv.Sinodo narys metropolitas Juvenalis. Šventinimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos metropolitas Chrizostomas, daug Lietuvos stačiatikių dvasininkų.

Prieš porą metų Kaune atstatyta Kristaus Prisikėlimo cerkvė, kurią tarybų valdžia buvo pavertusi baigiančiuų griūti sandėliu, jau tapo ne tik jaukia cerkve, bet ir savotišku kultūros centru, kuriame Kauno stačiatikių bendruomenė susitinka su menininkais, ypač vokalistais, kurie mielai čia dainuoja, nes cerkvė turi nepaprastai gerą akustiką.

Lietuva – tai kraštas, kuriam dažnai tekdavo būti slenksčiu tarp Rytų ir Vakarų.

Čia visada gana gražiai sugyveno pačios skirtingiausios religijos. Ypač tai būdinga Vilniui, kur nuo seno nesipykdamos kryžiuodavosi skirtingos kultūros ir civilizacijos, o svarbiais šio gražaus Europos miesto architektūros akcentais būdavo šalia viena kitos stovinčios ir be pykčio viena į kitą žiūrinčios pagonių šventyklos, Romos katalikų bažnyčios, bizantiškos ortodoksų bažnyčios, sinagogos bei karaimų kinesės. Todėl “civilizacijų dialogo” sąvoka Lietuvoje, o ypač Vilniuje, įgauna ypatingą prasmę.

Todėl esu tikras, kad ši Vilniaus dvasia bus produktyvaus Jūsų Asamblėjos sesijos darbo garantas. Manau, kad ta dvasia tikrai pravers, nes jūsų svarstomi klausimai yra svarbūs visoms pasaulio tautoms ir valstybėms.

Linkiu Jums visiems produktyvaus darbo ir malonios viešnagės Lietuvoje.




Naujausi pakeitimai - 2003 06 27.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas