Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo narių V.P.Andriukaičio, A.Skardžiaus, I.Šiaulienės, P.Papovo, R.Šukio komandiruotės į Helsinkį (Suomijos Respublika) 2003 m. gegužės 20-23 dienomis ATASKAITA

LR Seimo valdybos 2003 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1503 Seimo Pirmininko pavaduotojai Vytenis Povilas Andriukaitis (delegacijos vadovas) ir Artūras Skardžius bei Seimo nariai Irena Šiaulienės, Petras Papovas ir Raimondas Šukys 2003 m. gegužės 20-23 dienomis buvo komandiruoti į Helsinkį (Suomijos Respublika), kur dalyvavo Europos Komisijos Plėtros generalinio direktorato Techninės pagalbos ir informacijos apsikeitimo skyriaus (TAIEX) surengtame seminare “Suomijos ES reikalų koordinavimas”.

Seminare dalyvavo ir kiti 2002 m. liepos 19 d. Seimo valdybos sprendimu sudarytos darbo grupės dėl Seimo darbo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare koncepcijai ir reikalingiems teisės aktų pakeitimų projektams parengti nariai: Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius prof. Vilenas Vadapalas, Seimo Teisės departamento direktorius Kęstutis Virketis, Vyriausybės kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos departamento direktorė Jolanta Dubinienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Seimo Europos reikalų komiteto vyresnioji patarėja Loreta Raulinaitytė, Seimo Informacijos analizės skyriaus Parlamentinių tyrimų poskyrio vedėjas Alvidas Lukošaitis, Seimo Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Seimo Pirmininko patarėjas teisės klausimais Egidijus Rumbutis, Lietuvos Respublikos Prezidento referentė Europos Sąjungos klausimais Eglė Jankauskaitė, Seimo Europos reikalų komiteto padėjėjas Andrejus Didenko.

Darbo grupės narių vizito tikslas – susipažinti su Suomijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo modelio ypatumais ir išsamiai išnagrinėti institucinius bei procedūrinius Suomijos ES reikalų koordinavimo aspektus, įskaitant ir informacijos srautų valdymą. Suomijos modelis yra vienas iš galimų Lietuvos pasirinkimų, rengiantis narystei ES.

Pirmosios seminaro dienos metu buvo svarstomi specializuotų Eduskuntos (parlamento) komitetų vaidmuo ES reikaluose, Suomijos ES reikalų priežiūros konstituciniai aspektai bei Europos Komisijos atstovybės darbo ypatumai Suomijoje. Ypatingą seminaro dalyvių susidomėjimą sukėlė Eduskuntos Didžiojo komiteto patarėjo Pekka Nurminen pranešimas apie Eduskuntos specializuotų komitetų vaidmenį, vykdant parlamentinę ES reikalų kontrolę. Pranešėjo teigimu, kuriant Suomijos ES reikalų koordinavimo modelį buvo remtasi Danijos patirtimi. Suomija iš dalies patobulino danišką modelį. Suomija Europos Sąjungoje yra žinoma kaip stiprias parlamentines tradicijas puoselėjanti valstybė. Suomija pasižymi šalies Konstitucijoje aiškiai įtvirtintomis Eduskuntos galiomis, sprendžiant ES klausimus, galimybe neribotai gauti visą su ES reikalais susijusią informaciją ir informacijos konfidencialumo užtikrinimu.

Skirtingai nuo Danijos, Suomijoje sprendžiant Europos Sąjungos reikalus, dalyvauja visi specializuoti Eduskuntos komitetai. Eduskuntos Pirmininkui gavus iš Vyriausybės su ES reikalais susijusį bei Eduskuntos kompetencijai priklausantį teisės akto projektą, jis persiunčiamas Didžiajam komitetui (Europos reikalų komitetui) arba Užsienio reikalų komitetui (ES Užsienio ir saugumo politikos klausimai) ir vienam ar keliems specializuotiems komitetams. Specializuoti komitetai sudaryti pagal formulę: vienas parlamentinis komitetas – viena ministerija. Specializuoti komitetai teikia “nuomonę” Didžiajam komitetui, kuris parlamento vardu priima galutinį spendimą, paprastai atsižvelgdamas į specializuoto komiteto nuomonę. Jeigu kelių specializuotų komitetų nuomonės išsiskiria, tai Didžiojo komiteto sprendimas yra galutinis. Kaip pabrėžė pranešėjas, Eduskuntoje Didysis komitetas atlieka miniplenarinio posėdžio vaidmenį, t.y. priima sprendimus viso parlamento vardu. Didžiojo komiteto posėdžiai yra uždari, tačiau komiteto sprendimai yra viešai skelbiami.

Eduskuntos Pirmininkas ir seniūnų sueiga gali nuspręsti, kad ES klausimas turi būti svarstomas Eduskuntos plenariniame posėdyje. Tačiau plenarinis posėdis gali tik pareikšti nuomonę, privalomąjį sprendimą priima tik Didysis komitetas.

Lietuvos delegacijos nariai susitiko su Eduskuntos Generaliniu sekretoriumi Seppo Tiitinen, kuris delegacijos narius supažindino su Suomijos parlamentine tradicija, Eduskuntos darbo tvarka bei statutu. Generalinis sekretorius, kuris pats dalyvavo kuriant Suomijos ES reikalų koordinavimo modelį, pabrėžė, kad specialiai tuo tikslu sudarytos darbo grupės darbe dalyvavo tik Suomijos valstybės tarnautojai. Suomijos parlamentas pradėjo paruošiamuosius darbus daug anksčiau, už Suomijos Vyriausybę. Darbo grupėje buvo nuspręsta, kad Eduskunta turi aktyviai dalyvauti ES reikaluose, kontroliuojant Vyriausybę bei nubrėžiant Suomijos politikos ES atžvilgiu kryptis. Tradiciškai Suomijos užsienio politikos klausimuose buvo siekiama surasti vieningą visų valdžios institucijų poziciją. Ši tradicija buvo perkelta ir į ES reikalus. Seppo Tiitinen pabrėžė, kad Eduskuntos Didžiajame komitete labai retai vyksta balsavimas (per 8 metus, vyko tik 8 balsavimai). Visada bandoma surasti bendrą sutarimą.

Parlamentinė Vyriausybės priežiūros sistema Suomijoje veikia jau nuo XX a. pradžios. Po naujos Suomijos Konstitucijos įsigaliojimo 2000 m. kovo 1 d. Eduskunta gavo teisę formuoti Vyriausybę bei rinkti šalies Ministrą Pirmininką. Eduskuntą taip pat sprendžia šalies biudžeto klausimus. Kiekvieną ketvirtadienį 16.30 val. Eduskuntos plenariniame posėdyje Vyriausybė atsako į parlamentarų klausimus. Klausimai visada užduodami žodžiu. Kaip parodė praktika, toks priežiūros mechanizmas veikia gerai, ministrai visada stengiasi kuo išsamiau atsakyti į jiems užduodamus klausimus.

Lietuvos delegacijos nariai susitiko su Eduskuntos sekretoriato ES reikalams vadovu, Didžiojo komiteto vyr. Patarėju Peter Saramo, kuris pateikė informaciją apie Suomijos ES reikalų priežiūros konstitucinius aspektus. Peter Saramo sakė, kad pakeitimai Suomijos Konstitucijoje buvo padaryti tam, kad būtų atstatyta pusiausvyra Suomijos valdžios kompetencijų pasidalinime. Suomijos įstojimas į ES neprieštaravo šalies Konstitucijai, tačiau Suomijos vyriausybės atstovai, balsuodami Europos Ministrų Tarybos posėdžiuose gavo teisę dalyvauti ES teisėkūros procese. Lietuvos delegacijai buvo išsamiai supažindinti su Suomijos Konstitucijos straipsniais, reglamentuojančiais šalies valdžių kompetenciją ES reikaluose.

Lietuvos delegacija apsilankymo Europos Komisijos atstovybėje metu susitiko su atstovybės vadovo pavaduotoju Timo Pesonen, kuris pristatė Europos Komisijos atstovybės Suomijoje darbo pasikeitimus po Suomijos įstojimo į ES. Buvo pabrėžta, kad Suomijai tapus ES nare, Komisijos atstovybėje dirba tik Suomijos piliečiai, o atstovybės vaidmuo informacijos tarp Europos Komisijos ir Suomijos valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei visuomenės apsikeitimo procese dar labiau sustiprėjo.

Antrąją seminaro dieną buvo svarstomas Eduskuntos Konstitucinės teisės bei Užsienio reikalų komiteto vaidmuo, aptartas ES reikalų koordinavimas Suomijos Vyriausybės lygmenyje bei Suomijos Prezidento vaidmuo sprendžiant Suomijos užsienio politikos klausimus. Lietuvos delegacija susitiko su Eduskuntos Konstitucinės teisės komiteto pirmininku Kimmo Sasi bei kitais komiteto nariais. Konstitucinės teisės komitetas yra vienas iš 13 nuolatinių Eduskuntos komitetų. Komitetas užtiktina Konstitucijos laikymąsi ir žmogaus teisių apsaugos kontrolę, o kartais atlieka ir Konstitucinio teismo funkcijas. Komitetas taip pat turi teisę priimti sprendimus dėl Vyriausybės narių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. K.Sasi dar kartą pabrėžė Vyriausybės pareigą laiku teikti Eduskuntai visą su ES susijusią informaciją. Buvo tik keli atvejai, kai informaciją Vyriausybė pateikė Eduskuntai jau po to, kai Vyriausybės atstovai Taryboje buvo išsakę Suomijos nuomonę dėl tam tikrų klausimų. Dėl to Vyriausybė buvo labai kritikuojama ir šiuo metu informacijos apsikeitimo mechanizmas dirba gerai.

Eduskuntos Užsienio reikalų komiteto vaidmenį ES reikaluose pristatė komiteto patarėjas Antti-Juha Peltari. Patarėjas teigė, kad Užsienio reikalų komitetas kuruoja ES Bendrosios užsienio ir saugumo politikos, Europos saugumo ir gynybos politikos bei ES išorinius santykius (kartu ir tokius ES pirmojo ramsčio klausimus, kaip Bendrąją prekybos politiką bei bendradarbiavimą su Pasaulio prekybos organizacija). Komitetas reikalingą informaciją gauna iš Vyriausybės kanceliarijos ir bendradarbiauja su Suomijos Užsienio reikalų ministerija. Užsienio reikalų komitetą sudaro 17 narių ir 9 jų pavaduotojai. Pavaduotojai turi teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose, dalyvaujant ir tikriesiems nariams. Politinės partijos komitete atstovaujamos pagal proporciją jų turimoms vietoms Eduskuntoje. Komitetas posėdžiauja vieną kartą per savaitę. Ypatingais atvejais komitetas rengia bendrus posėdžius kartu su Didžiuoju komitetu.

Informaciją apie Suomijos Prezidento vaidmenį sprendžiant ES klausimus Lietuvos delegacijai pateikė Suomijos Prezidento patarėjas Martti Manninen. Savo pranešime patarėjas teigė, kad Prezidento atstovai dalyvauja Suomijos Tarpžinybinio ES reikalų komiteto darbe, kuriam vadovauja Vyriausybės sekretoriato ES klausimais vadovas - valstybės sekretorius ES reikalams. Komitetas atlieka patariamąjį ir tarpininko vaidmenį koordinuojant ES klausimus. Komitetas sprendžia tarpžinybines problemas, susijusias su kelių ministerijų kompetencija, skiria ekspertus į ES institucijas bei sprendžia su Europos Teisingumo Teismo sprendimais susijusius klausimus. Komiteto darbe, be Prezidento institucijos, dalyvauja visos ministerijos, Ministro Pirmininko kabinetas, Suomijos Bankas bei Teisingumo kanclerio kabinetas. ES reikalų komitetas posėdžiauja viena kartą per savaitę - trečiadienį.

Suomijos Prezidentas kartais tiesiogiai dalyvauja Vyriausybės Užsienio ir saugumo politikos komiteto posėdžiuose. Prezidentas paeiliui su šalies Ministru Pirmininku pirmininkauja šiam komitetui. Komitetas svarsto ES Bendrosios saugumo ir užsienio politikos bei Europos gynybos ir saugumo politikos klausimus. Komitetas posėdžiauja kas antrą penktadienį iškart po Vyriausybinio ES reikalų komiteto posėdžio. Prezidento atstovai šiuo metu taip pat dalyvauja trijų iš 40 tarpžinybinių ES reikalų komiteto įsteigtų darbo grupių darbe.

Lietuvos delegacijos atstovai susitiko ir su Valstybės sekretoriaus pavaduotoju Europos Sąjungos reikalams H.Luotto. Vyriausybės atstovas pristatė vyriausybinę ES reikalų koordinavimo schemą. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į Vyriausybinio ES reikalų komiteto, tarpžinybinio ES reikalų komiteto bei Vyriausybinio ES reikalų sekretoriato veiklą. 2000 m. įsigaliojo naujoji Suomijos Konstitucija, kurios skirsnio, pavadinto “Kompetencija užsienio politikos srityje”, 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad "Vyriausybė yra atsakinga už nacionalinių sprendimų, kuriuos numatoma priimti Europos Sąjungoje, rengimą ir priima sprendimus dėl lydinčių Suomijos priemonių, jei nereikalingas sprendimo patvirtinimas Parlamente”. Tokiu būdu Konstitucijoje buvo įtvirtintas Ministro Pirmininko vaidmuo ES reikaluose. Vyriausybės atstovas pabrėžė, kad Suomijai įstojus į ES, Europos Sąjungos reikalai, buvę užsienio politikos dalimi, tapo vidaus politikos dalimi.

Trečiosios seminaro dienos metu Lietuvos delegacija susipažino su Eduskuntos Didžiojo komiteto darbu svarstant Konvento dėl Europos ateities klausimus. Delegacijos nariai susitiko su Eduskuntos Užsienio reikalų komiteto patarėju Antti-Juha Paltari bei Didžiojo komiteto patarėja Helena Tuuri. H.Tuuri teigė, kad Didysis komitetas labai aktyviai dalyvauja svarstant Konvento klausimus. Komitetas rengia ekspertų pogrupių susitikimus, kuriuose rengiami pasiūlymai Suomijos atstovams Konvente dėl Europos ateities. Didysis komitetas savo posėdžiuose taip pat nuolat aptaria aktualiausius Konvento klausimus. Komiteto patarėja trumpai apibūdino Didžiojo komiteto posėdžio eigą.

Apie Suomijos Užsienio reikalų ministerijos vaidmenį ES reikaluose Lietuvos delegacijai informaciją pateikė Suomijos Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento direktorius Jan Store, ministerijos Vidurio ir Pietų-Rytų Europos skyriaus direktorius Pekka Ospana bei skyriaus patarėjas Ari Tasanen. Departamento direktorius teigė, kad Suomijos Užsienio reikalų ministerija tebevaidina svarbų vaidmenį ES reikaluose. URM yra atsakinga už Bendrosios užsienio ir saugumo politikos, Europos saugumo ir gynybos politikos bei ES išorinius (tiek ekonominius, tiek politinius) santykius, įskaitant vystymosi politiką bei ES plėtrą. URM atstovauja Suomijai Europos Teisingumo Teisme, ruošia Bendrųjų reikalų tarybos, COREPER susitikimus. Kita svarbi URM funkcija – diplomatinė pagalba atsakingoms žinyboms bei Suomijos užsienio politikos vientisumo priežiūra. Suomijos URM per savo ambasadas ES valstybėse narėse nuolat vykdo lobistinį darbą, ieškodama koalicijų partnerių ES sostinėse dėl svarstomų klausimų Europos Sąjungos Taryboje.

J.Store sakė, kad Suomijos integracijos į ES metu pagrindinis ES reikalų koordinavimo centras buvo šalies Užsienio reikalų ministerijoje. Bet po Suomijos pirmininkavimo Europos Sąjungai 1999 m. , ES reikalams visiškai tapus nacionalinių institucijų vidaus politikos dalimi, 2000 m. liepos 1 d. ES reikalų koordinavimo centras buvo perkeltas iš URM į Ministro Pirmininko kanceliarijos ES reikalų sekretoriatą. Kaip teigė departamento direktorius, ES reikalų koordinavimas šalies Užsienio reikalų ministerijoje buvo efektyvus, koordinavimą perkėlus į Vyriausybės kanceliariją, jis tapo dar efektyvesnis. Efektyviausias ES reikalų koordinavimas turi remtis Ministro Pirmininko autoritetu bei Premjerui pavaldžiu sekretoriatu.

Trečiosios seminaro dienos pabaigoje Lietuvos delegacija susitiko su Eduskuntos Didžiojo komiteto pirmininku Ville Itälä bei kitais komiteto nariais. Įvyko seminaro apibendrinimas. Lietuvos delegacijos atstovai padėkojo kolegoms iš Suomijos už puikiai organizuotą seminarą bei pasidžiaugė labai aukšta politine kultūra bei senomis parlamentinėmis tradicijomis Suomijoje, kai skirtingų valdžių atstovai sugeba rasti valstybei naudingą poziciją sunkiausiais užsienio bei vidaus politikos klausimais.

PRIDEDAMA:

1. Seminaro Helsinkyje programa, 4 lapai,

2. Seimo Europos reikalų komiteto sekretoriato parengta pažyma apie Suomijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo modelį, 8 lapai.

Delegacijos vadovas Vytenis Povilas Andriukaitis

Andrej Didenko, 239 65 92, el.p. Andrej.Didenko@lrs.lt




Naujausi pakeitimai - 2003 06 25.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   SUOMIJA

LR Seimas