Lietuvos Respublikos Seimas

Vytenio Povilo Andriukaičio vizito į Atėnus 2003 m. balandžio 15-17 dienomis Ataskaita

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr.1437 buvau komandiruotas į Atėnus (Graikijos Respublika) 2003 m. balandžio 15–17 dienomis kartu su valstybine delegacija dalyvauti pasirašant Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Į delegacijos sudėtį buvau įtrauktas kaip Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, atsakingas už Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties, derybinių pozicijų bei eurointegracinių įstatymų svarstymą Europos reikalų komitete ir Seime.

Šis valstybinės delegacijos vizitas vainikavo ilgametes Lietuvos Respublikos pastangas įsijungti į Europos Sąjungos valstybių šeimą. Man teko didelė garbė būti pakviestam į Lietuvos Respublikos delegaciją dalyvauti Atėnuose pasirašant Lietuvai ir Europai tikrai istorinę Europos Sąjungos plėtros sutartį. Tenka tik dėkoti likimui, kad buvau Kovo 11-osios dokumentų rengimo darbo grupės narys, Kovo 11-osios akto signataras. Buvau 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės nariu. Kaip Lietuvos Respublikos Seimo atstovui Konvente dėl Europos ateities tenka dirbti ir prie Europos Konstitucinės sutarties rengimo, o kaip COSAC nariui prisidėti prie sklandesnio derybų su Europos Sąjunga organizavimo. Tad neatsitiktinai tapau ir Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sutarties pasirašymo liudininku. Manau, kad Lietuvos visuomenei tai taip pat neeilinis išgyvenimas. 1987-1989 metais tik nedidelė dalis Lietuvos žmonių svarstė apie tokią galimą perspektyvą. O štai po 14 metų tai tampa realybe. Juo labiau, Lietuva įgyvendino du strateginius tikslus: integravimosi ir į NATO, ir į Europos Sąjungą. Istoriko akimis stebint šį procesą, galima drąsiai teigti, kad po daugiau nei 200 metų laikotarpio Lietuvos istorijos tolesnei raidai vėl susiklostė labai palankios geopolitinės tendencijos, įtraukusios ją į Euroatlantinę erdvę. Būtent dabar Lietuvos santykiai su Rusija įgauna daug geresnes perspektyvas, juolab, kad nebegresia prarasti savo valstybingumo. Taigi, nors daugelio mūsų gyvenimuose praėjęs laikotarpis paliko gilius pėdsakus, galima drąsiai teigti, jog vertėjo sumokėti tokią kainą, kad pasiektume tokį rezultatą – Europos vienijimąsi ir Lietuvos sugrįžimą į Europos Sąjungą

Būdamas delegacijos sudėtyje galėjau stebėti Europos Vadovų Tarybos susitikimą su Europos Konvento Prezidentu Valéry Giscard d'Estaing’u, susitikti su nemaža dalimi čia dalyvavusių nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų ar atstovų, Konvento narių, gauti informacijos apie mažųjų šalių vadovų pasitarimą Europos Sąjungos institucijų reformavimo klausimais. Europos Sąjungos Vadovų Tarybos susitikimą su Konvento Prezidentu Valéry Giscard d'Estaing’u protokolavo URM sekretorius Rytis Martikonis (protokolas pridedamas). Konvento Prezidentas pristatė tai, dėl ko Konvente iš principo sutariama, o taip pat išdėstė savo požiūrį į institucinę Europos Sąjungos reformą. “Mažųjų valstybių” bendrą požiūrį į Europos Sąjungos institucines reformas pristatė Liuksemburgo premjeras. Šį požiūrį palaikė ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas J.E. A.Brazauskas (kalba pridedama). Šiame susitikime sutarta, kad Konventas Konstitucinės sutarties projektą turi parengti iki 2003 m. birželio 20 d. ir pristatyti jį Europos Sąjungos Vadovų Tarybos posėdžiui Salonikuose.

Aš asmeniškai susitikau su Airijos, Lenkijos, Čekijos, Slovėnijos, Estijos, Švedijos, Vengrijos atstovais iš Europos reikalų komitetų ar šių šalių atstovais Konvento dėl Europos ateitis ir derinau bendras pozicijas Europos Sąjungos Konstitucijos svarstymo klausimais. Pakviečiau Lenkijos, Čekijos, Estijos, Latvijos atstovus dalyvauti Lietuvos Respublikos Seime rengiamoje konferencijoje “Europos Sąjungos rytų dimensija”.

Prieš šį susitikimą įvyko ir “mažųjų valstybių” premjerų pusryčiai. Juose dalyvavo Belgijos, Olandijos, Liuksemburgo, Suomijos, Airijos, Austrijos, Portugalijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos, Vengrijos, Maltos ir Kipro vyriausybių delegacijų atstovai. Renginyje taip pat dalyvavo Rumunijos atstovai. Nedalyvavo Danijos, Švedijos ir Graikijos atstovai. Visos šalys sutarė, kad 17 šalių nuostatos turi būti išdėstytos labai aiškiai, ginant šalių lygiateisiškumo principą. Buvo akcentuota, kad dabartinės 10 stojančių šalių turi įstoti į tą pačią Europos Sąjungą, į kurią ir prašėsi (apibendrinantis dokumentas pridedamas).

Įvyko ir Europos Sąjungos Vadovų Tarybos susitikimas su Europos Parlamento Pirmininku Pat Cox’u. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas J.E.Algirdas Brazauskas ir Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Susitikime buvo pabrėžtas Atėnuose pasirašomos sutarties reikšmingumas Europos vienijimuisi. Pabrėžta bendrųjų Europos vertybių įgyvendinimo svarba taikai, stabilumui ir Europos saugumui, Europos Sąjungos atvirumas naujoms narėms bei naujos Europos Sąjungos santykių su naujais kaimynais perspektyvos. Pagrindinės Europos Sąjungos Vadovų Tarybos diskusijų nuostatos išdėstytos Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Ryčio Martikonio ataskaitoje (ataskaita pridedama).

Stojimo sutarties pasirašymo ceremonija vyko senojoje Stoa of Attalos, kur Atėnų demokratijos laikais buvo rengiami susirinkimai ir priimami sprendimai. Stoa of Attalos yra Akropolio papėdėje, tad Europos vienijimuisi parinkta išties simbolinė vieta. Sutarties pasirašymo ceremonija prasidėjo 2003 m. balandžio 16 d. 15 val. 15 min. Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininko, Graikijos Ministro Pirmininko Kosto Simičio kalba. Ją klausė šalių vadovai, premjerai, užsienio reikalų ministrai ir delegacijų nariai. Lietuvos delegaciją sudarė Lietuvos Respublikos Prezidentas J.E. Rolandas Paksas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas J.E. Algirdas Mykolas Brazauskas, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Petras Auštrevičius, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris ir aš. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos delegacija galėjo būti ir šiek tiek kitos sudėties. Ypač žvelgiant iš 10-ties metų politikos perspektyvos.

K.Simitis kalbėjo apie istorijos tąsą, Europos vienijimąsi, “kregždžių nešamą alyvos medžio šaką”, simbolizuojančią Europos viltį turėti tvirtą taiką. Manau, kad visos šalių vadovų pasakytos kalbos Atėnų iškilmingoje ceremonijoje galėtų būti išleistos atskiru leidiniu, kaip vertingas dokumentų šaltinis. Pacituosiu tik svarbesnes šalių vadovų kalbų detales.

Belgijos premjeras Guy Verhofstadt’as į visus 500 milijonų europiečių ir ypač į tuos 80 milijonų, dar neseniai patyrusių totalitarizmo grėsmę, kreipėsi - “mano tėvynainiai”. Čekų premjeras Vladimir Shpidla minėjo sunkų praeities kelią, kuris mus užgrūdino taip, kad jaučiames kaip lygūs nariai, galėsiantys prisidėti prie socialiai teisingesnės Europos. Danų premjeras Pol Nirup Rasmuzen’as “moderniuose Atėnuose prie Akropolio kojų” prisiminė ir 1956-tuosius Vengrijoje, ir 1968–uosius Čekoslovakijoje, ir 1982–ųjų metų Lenkijos solidarumą, ir 1989–ųjų metų Baltijos kelią. Jis 10-čiai stojančių šalių pasakė: ”Jūs atlikote sunkų darbą ir pavertėte plėtrą galima!” Vokietijos kancleris Gerhard Schröder’is prisiminė Vokietijos pradėtą karą ir jo pasekmes, pasidžiaugė prasidėjusiu susivienijimu vardan laisvės ir klestėjimo. Estijos prezidentas Arnoldas Rüütel’is pabrėžė Europos sugrįžimą į Estiją, Europos atsinaujinimą ir lygybę tarp didelių ir mažų šalių. Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blair’as akcentavo ne tik klestėjimą ir bendrą rinką, bet gilumines vertybes, kurios leidžia būti pavyzdžiu pasauliui. Ispanijos premjeras Jose Maria Aznar’as pabrėžė ir Rumunijos bei Bulgarijos pastangas būti Europoje. Prancūzijos Prezidentas Jacques Chirac’as akcentavo demokratijos plėtrą į rytus, sanglaudą bei pabrėžė, kad reformuotai Europai reikia Europos projektus kuriančios konstitucijos ir kolektyvinių ambicijų bei susiklausymo. Airijos premjeras Bertie Ahern’as sakė, kad dabar Europa ir vėl ta, kuri gali įtakoti pasaulį, parodydama, kad atramos taškas - solidarumas. Italijos premjeras Silvio Burlusconi paminėjo Europos kūrėjus ir jų svajonę – sąjungą taikoje! Europa, kaip ir JAV, tampa superžaidėja. Kipro Prezidentas Tassos Papadopoulos sveikino už tai, kad Kipras žengia ne tik Europos Sąjungon, bet ir savo vienybėn. Latvijos Prezidentė Vaira Vike-Freiberga daug kalbėjo apie vertybes, kurios mus vienija. Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas ypač pabrėžė Europos vienybės aktą. Liuksemburgo premjeras Jean-Claude Juncker’is pabrėžė solidarumą su visomis šalimis, taip pat su Rumunija ir Bulgarija. Vengrijos premjeras Péter Medgyessy padėkojo kartoms, kovojusioms už vengrų laisvę, ir pabrėžė Vengrijos galimybes įnešti savo indėlį į Europos Sąjungos kultūrą. Maltos premjeras Edward Fenech Adami akcentavo, kad stojimas į Europos Sąjungą – tik proceso pradžia, leidžianti kurti vis artėjančią Europą. Olandijos premjeras Jan Pieter Balkenende konstatavo, kad vienijimasis tik prasideda, ir Graikijos alyvmedžio šakelė tam mus įkvepia. Austrijos premjero Wolfgang Schüssel’io dėmesys buvo nukreiptas į išsilaisvinimo procese padėtus gerus pagrindus ateičiai. Lenkijos Prezidentas Aleksander Kwaśniewski pabrėžė, kad Lenkija jaučiasi vienijimosi bendraautore, jauna, dinamiška visuomene naujose galimybėse. Portugalijos premjeras José Manuel Durão Barroso kalbėjo apie istorijos rašymą Graikijoje ir visų sugrįžimą į demokratijos namus. Slovėnijos premjeras paminėjo Jugoslavijos kolapsą ir pamokas, kurios palieka nesantaiką tarp tautų. Slovakijos Prezidentas Rudolf Schuster’is akcentavo tautų lygybės dvasią. Suomijos Prezidentė Tarja Halonen prisiminė Helsinkio susitarimus, atvėrusius kelią pilnai plėtrai. Švedijos premjeras Göran Persson’as pacitavo Willy Brandt’ą: “turi augti kartu tai, kas kartu vienas kitam priklauso”. Europos Parlamento pirmininkas Pat Cox’as vaizdžiai atskleidė Europos Sąjungos vėliavos prasmę – harmonija 12-oje mėnesių, 12-oje valandų, 12-oje žvaigždžių – bendro idealo siekime. Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi akcentavo Europos Sąjungos projekto atvirumą, Europos namų – taikaus pasaulio - projekto patrauklumą Europai ir jos naujiesiems kaimynams.

Pasisakymams buvo skirta po 3 minutes. Sutarties pasirašymas vyko iškilmingoje aplinkoje. Visų vadovų kalbos buvo nukreiptos į ateitį. Ir neatsitiktinai, nes kitą dieną įvyko Europos konferencija. Joje dalyvavo visų Europos valstybių, išskyrus Baltarusiją, atstovai. Buvo akcentuojama paneuropinio bendradarbiavimo perspektyva, naujųjų kaimynų situacija. Rusija ir Moldova pasveikino plėtrą. Ukrainos Prezidentas pareiškė, kad Ukrainos tikslas – integracija į Europos Sąjungą. Tai buvo gana plačiai komentuota. Europos konferencija priėmė bendrą deklaraciją (tekstas pridedamas). Buvo pasodintas simbolinis Europos parkas.

Esu įsitikinęs, kad ir toliau turime aktyviai dalyvauti socialiai teisingesnės Europos Sąjungos ateities, mūsų geresnės integracijos į Europos Sąjungą paieškose, naujųjų kaimynų, platesnės Europos studijose ir organizuoti daugiau konferencijų šiomis temomis. Lietuva turi realių perspektyvų įtakoti Europos Sąjungos Rytų dimensijos plėtrą bei būti aktyvia Europos Sąjungos nare.

PRIDEDAMA. 8 lapai.

Pagarbiai,

Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytenis Povilas Andriukaitis




Naujausi pakeitimai - 2003 06 25.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   GRAIKIJA

LR Seimas