Lietuvos Respublikos Seimas

INFORMACIJA apie Kaimo reikalų komiteto 2003-06-18 d.posėdį

Komitetas apsvarstė ir pritarė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Pakeitimo esmė yra suvienodinti ūkininkų ir žemės ūkio veikla užsiimančių juridinių asmenų dalyviams (akcininkams, nariams, dalininkams) sąlygas gauti lygiaverčius žemės plotus už kitose vietovėse turėtą ar paveldėtą žemę, jeigu jie norimą įsiteisinti nuosavybėn žemę naudoja ne vėliau kaip nuo 2000 m. sausio 1d. Pažymėtina, kad minėtiems piliečiams žemė galės būti perduota lygiaverčiais sklypais tuo atveju, jei pagal patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą šioje žemėje nesuprojektuoti žemės sklypai kitiems piliečiams, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į žemę.

Komitetas pritarė Seimo nutarimų projektams, kuriais numatyta patvirtinti komisijos, prižiūrinčios Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo įgyvendinimą, sudėtį, patvirtinti šios komisijos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir šios komisijos nuostatus (IXP-2622, IXP-2623, IXP-2624).

Seimo Kaimo reikalų komitetas 2003 m. birželio 18 d. posėdyje apsvarstė LR Saugomų teritorijų įstatymo 2, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. IXP-2626 ir bendru sutarimu jam pritarė.

Posėdyje išklausyta Žemės ūkio ministerijos sekretoriaus Vytauto Grušausko informacija apie Kaimo reikalų komiteto sprendimo dėl ekologinio ūkio vystymo įgyvendinimo eigą.

Sekretorius pažymėjo, kad Žemės ūkio ministerija įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2001 m gruodžio 05 d. sprendimą Nr. 57 ,,Dėl ekologinio žemės ūkio plėtros “ėmėsi konkrečių priemonių.

2002 m lapkričio 29 d. ministro įsakymu Nr.466 patvirtinta ekologinio žemės ūkio plėtros programa 2003 – 2006 m kurioje numatytos priemonės ekologinės žemės ūkio gamybos ir rinkos plėtrai, sertifikavimo sistemos tobulinimui, žemdirbių mokymui, specializuotų duomenų informacijos kaupimui ir skleidimui, ekologinės žemės ūkio gamybos moksliniams tyrimams. Numatoma siekti, kad 2006 m. ekologinės gamybos plotai sudarys iki 5 proc. žemės ūkio naudmenų.

Patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės bei ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo forma ir vedimo tvarka.. Taip pat parengtos ekologinės žuvininkystės taisyklės.

Lietuvos ekologinio žemės ūkio teisinė ir norminė bazė yra suderinta su ES dokumentais.

Kalbėdamas apie ekologinio ūkio plėtra V. Grušauskas nurodė, kad įgyvendinant anksčiau priimtus įstatymus ir ekologinių ūkių plėtros programą, ekologinių ūkių plotai respublikoje kasmet vidutiniškai didėja apie 30 proc.,o šiemet pagal gautas paraiškas prognozuojamas dar didesnis augimas. Dabar yra įregistruota apie 400 ekologinių ūkių ir vidutinis ekologinio ūkio dydis sudaro 20 ha. Ekologinės gamybos ūkiai labiau paplitę Šiaurės rytų Lietuvoje: Molėtų, Biržų, Pasvalio, Utenos, Švenčionių rajonuose.

Sertifikuotų ekologinių ūkių subsidijavimui 2002 m. išmokėta tiesioginių išmokų 1,2 mln.Lt.,o 2003 m ekologinio ūkio rėmimui numatyta 3,0 mln.Lt. Ūkiams padengiama 75 proc. sertifikavimo darbų išlaidų.

Šiais metais lyginant su 2001 m., nuo 120 iki 300 Lt padidintos išmokos už sertifikuotą javų hektarą, nuo 250 iki 500 Lt už sertifikuotą daržovių hektarą, nuo 500 iki 700 Lt už sertifikuotą sodų hektarą.

Norint pasiekti deklaruojamą tikslą, kad 2010 m. ekologinė žemės ūkio gamyba apimtų 15,0 proc. žemės ūkio naudmenų, būtina kasmet ekologinės žemės ūkio gamybos naudmenas padidinti 6270 ha. tuo tarpu iki šiol vidutiniškai kasmet didėjo po 1200 ha. Kaip rodo ES bei kitų šalių pavyzdžiai, didžiausias augimas pasiekiamas kai sertifikuoti plotai viršija 3 proc. žemėnaudos.

Viešosios įstaigos ,,Ekoagros” direktorė Ineta Rutkovaitė informavo apie įstaigos veiklą, kuri vykdo ekologinės žemės ūkio gamybos ūkių ir įmonių produkcijos sertifikavimą. 2000 m. įstaiga akredituota Tarptautinėje ekologinio žemės ūkio federacijoje ( IFOAM ). Direktorė atkreipė Žemės ūkio ministerijos dėmesį į tai, kad įstaiga neturi lėšų suremontuoti patalpas, nėra reikiamos įrangos ryšių ir kompiuterių komunikacijų. Įstaiga taip pat neturi užtektinai techninių priemonių, inventoriaus, transporto priemonių, o esama finansinė būklė neleidžia jų įsigyti.

Šiaurės Lietuvos karstiniame regione aktyviai dirba VšĮ ,,Tatulos programa” , kurios fondo pirmininkas Almonas Gutkauskas išdėstė ekologinio ūkio vedimo problemas.

Pagal tyrimo duomenimis 73 proc. respondentų teiktų pirmenybę ekologiškiems maisto produktams ir 88 % apklaustųjų mano, kad ekologiški produktai turi didelę perspektyvą Lietuvoje.

Tačiau šalies parduotuvėse ekologiškų produktų asortimentas menkas.

Žemdirbiai dar neturi pakankamai žinių ir patirties rinkodaroje, nėra plačios informacinės sistemos ir strategijos ekologiškų produktų rinkai suburti nepakankamai skiriama dėmesio marketingui, rinkos tyrimams. Ekologinės gamybos ūkiai neišnaudoja šioje srityje kooperacijos galimybių. Rinkai konsoliduoti nekuria mažmeninio specializuotų ekologiškų, natūralių, sveikų produktų parduotuvių tinklo.

Reikia parengti teisinę ir techninę bazę bei numatyti priemones sertifikuotoms sėkloms ir dauginamąjai medžiagai auginti, spręsti nesertifikuoto cukraus naudojimo bičių maitinimo preparatams vystant ekologinę bitininkystę.

Reikalinga parengti ekologinės paukštininkystės, triušininkystės, sėklininkystės taisykles.

Svarbiausiu uždaviniu lieka pasiruošimas ES fondų teikiamos paramos ekologiniam ūkininkavimui įsisavinimas.

Labai aktualus mažų įmonių steigimo klausimas, kurios galėtų perdirbti ekologinę produkciją.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta atkreipė dėmesį į tai, kad yra Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, kuriame įteisintas ekologinio žemės ūkio plėtotės reguliavimas.

Pirmininkas pasiūlė Žemės ūkio ministerijoje sudaryti darbo grupę minėtoms problemoms spręsti ir įtraukti į šią grupę Komiteto narius Mykolą Pronckų ir Viktorą Rinkevičių bei š. m. rudenį apsvarstyti, kaip šalinamos kliūtys trukdančios plėtoti ekologinį ūkininkavimą.

Svarstant klausimus dėl pramoninių šiltnamių aprūpinimo elektros energija bei dujomis ir atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją tvarkos, Ūkio ministras Petras Čėsna pasiūlė suinteresuotoms šalims š.m. liepos pradžioje susirinkti Ūkio ministerijoje, kur būtų išnagrinėti perteklinės elektros panaudojimo ir kiti klausimai ir priimti atitinkami sprendimai.

Komiteto nariai, atsižvelgdami į tai, kad sunku vietinėje rinkoje parduoti lietuviškus maisto produktus, nusprendė išklausyti informaciją apie lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų panaudojimą Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijų sistemoje.

Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Valdemaras Sarapinas informavo, kad 2003 m. sutarčių dėl maisto produktų tiekimo vertė sudarė 13,3 mln. litų ir 85 proc. tiekimų sudaro iš Lietuvos gamintojų.

Pirkimai vykdomi decentralizuotai pagal palinius ir pagal karių mitybos normas.Tačiau pakeitus Viešųjų pirkimų įstatymą neliko nuostatos, pagal kurią buvo galima savo nuožiūrą užpirkti prekių iki 75 tūkst. litų pagal supaprastintą struktūrą.

Siekiant geriau išsiaiškinti galimybes supirkti lietuviškus maisto produktus valstybinių įstaigų reikmėms, Komitetas nusprendė svarstymą pratęsti š. m. birželio 23 d. posėdyje, pakviečiant Viešųjų pirkimų tarnybos, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijų bei maisto produktų gamintojų atstovus.

KRK informacija




Naujausi pakeitimai - 2004 03 05.
Simantė Kairienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Kaimo reikalų komitetas  >   Apie posėdžius  >   2003 metai

LR Seimas