Lietuvos Respublikos Seimas

2003m. birželio 11d. komiteto posedis

Komiteto posėdis 2003 06 11 d.

  1. SVARSTYTA: Nestabili kriminogeninė padėtis Raseiniuose ir jos sprendimo būdai.

Posėdyje dalyvavęs Policijos Generalinis komisaras V.Grigaravičius informavo, kad siekdamas kuo objektyviau įvertinti kriminogeninę situaciją Raseiniuose, Raseinių rajono policijos komisariato veiklos problemas bei suteikti praktinę ir metodinę pagalbą, š.m. birželio 5 d. komandiruota į Raseinių r. PK Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų grupė praktinei-metodinei pagalbai teikti. Taip pat vyko Generalinės prokuratūros ir Kauno m. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų grupė. Minėti pareigūnai kartu su Raseinių r. apylinkės prokuratūros ir Raseinių r. PK pareigūnais sudarė tyrimo grupes. Taip pat sudaryti detalūs ikiteisminio tyrimo proceso ir operatyvinių veiksmų planai, apibrėžtas būtinas papildomų pareigūnų skaičius tyrimui vykdyti.

Policijos generalinio komisaro įsakymu Raseinių r. PK komisaras A.Bakša nušalintas nuo einamų pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui. Vyriausiajam komisarui A.Stončaičiui pavesta laikinai eiti Raseinių r. PK komisaro pareigas.

Policijos generalinio komisaro nurodymu Policijos departamente pradėtas tarnybinis patikrinimas įvertinti kriminogeninę situaciją Raseiniuose ir Raseinių rajono policijos komisariato vadovų veiklą užtikrinant viešąją tvarką rajone,, užkardant, atskleidžiant nusikalstamas veikas. Raseinių rajono savivaldybės taryboje aptarta rajono viešosios tvarkos būklė, rajono kriminogeninė situacija ir nagrinėjamų konfliktų tyrimas. Tarybos posėdyje dalyvavo komisaras A.Bakša ir rajono vyriausiasis prokuroras E.Chmieliauskis. Savivaldybės taryba, išklausiusi informaciją, nutarė sudaryti savivaldybės tarybos narių grupę teisėtvarkos būklei gerinti rajone.

Komiteto nariai, išklausę informaciją apie esamą situaciją, nusprendė pirmiausia lokalizuoti susidariusią įtampą, užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą ir detaliai ištirti giluminius procesus, vykstančius rajono bendruomenėje.

Taip pat nuspręsta įpareigoti Policijos Generalinį komisarą V.Grigaravičių iki 2003 07 03 d. pateikti komitetui detalią ataskaitą, kodėl susiklostė tokia padėtis, kas kaltas ir kokių reikia imtis priemonių, kad tokių atvejų daugiau nepasikartotų.

2.SVARSTYTA: ĮSTATYMO dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.13 dėl mirties bausmės panaikinimo visais atvejais ratifikavimo projektas IXP-1842

NUSPRĘSTA: Balsų dauguma pritarti pateiktam projektui.

3.SVARSTYTA: Seimo nutarimo “ Dėl asmens duomenų apsaugos valstybinėse institucijose užtikrinimo” projektas IXP-2604.

NUSPRĘSTA: Balsų dauguma pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimui.

4.SVARSTYTA: Baudžiamojo proceso kodekso 151, 168, 276 ir 407 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas IXP-2607

NUSPRĘSTA: Bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.

5.SVARSTYTA: Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr.VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr.IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr.IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4, 5, 10 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 10(1) straipsniu bei 14 ir 45 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas IXP-2608

NUSPRĘSTA: Bendru sutarimu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.

6.SVARSTYTA: Ar kai kurios nuostatos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto IXP-1740(5*) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

NUSPRĘSTA: Išanalizavus LR Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, galima daryti prielaidą, kad Įstatymo kai kurios nuostatos prieštarauja LR Konstitucijai.

1. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalį būtina suderinti su Konstitucijos 41 straipsnio nuostata, kad mokslas privalomas asmenims iki 16 metų. Atitinkamai taisytina Projekto 29 str. 8 d. draudžianti vaikui nutraukti mokymąsi pagal privalomas švietimo programas, kadangi “vaiku” pagal Seimo ratifikuotą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 1 str. yra laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau.

2. Konstitucijos 40 str. numato, kad valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigose tėvų pageidavimu mokoma tikybos. Konstitucijos 26 str. 5 d. suteikia teisę tėvams ir globėjams nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Kadangi Konstitucijoje kalbama apie tėvų ir globėjų teises, darytina išvada, kad kalbama apie tam tikrą vaikų grupę, pagal Civilinio kodekso 2.7 str. globėjus gali turėti tik nepilnamečiai iki 14 metų. Jeigu pripažinti, kad Konstitucija kalba apie tėvų ir globėjų teises būtent tokių nepilnamečių atžvilgiu, reikėtų keisti Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 31 str. 2 ir 3 d., 46 str. 1 d. 3 p. bei 47 str. 2 d. 4 p. numatant ne 15, o 14 metų amžiaus ribą.

3. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 42 str. 1 d. 1 p. derintinas su Konstitucijos 67 str., kuris nenumato Seimui teisės steigti mokyklas.

4. Konstitucijos 41 str. 1 d. nuostata nedviprasmiškai nustato asmenų, kuriems yra privalomas mokslas, amžių – t.y. iki 16 metų. Vadinasi, tiek valstybė (jos institucijos), tiek tėvai (ar vaiko globėjai), turi pareigą užtikrinti, kad būtų sudarytos realios galimybės ir sąlygos įgyti privalomą išsilavinimą arba mokytis vaikui iki nurodyto amžiaus, savo ruožtu, moksleiviai privalo laikytis šio įpareigojimo ir mokytis iki 16 metų. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 46 str. 2 d. 3 punkto nuostatos, kad mokinys privalo “nebaigęs pagrindinio ugdymo programos mokytis pagal ją iki 18 metų” nustato kitokį, nei reikalauja Konstitucija amžių.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu Teisės ir teisėtvarkos komitetas, preliminariai įvertino ir teikia išvadą, kad:

Projekto 25 str. 2 d., 46 str. 2 d. 3 p. nuostatos gali prieštarauti Konstitucijos 41 str. 1 d., numatančiai, jog mokslas privalomas asmenims iki 16 metų, o ne iki 18 metų,

Projekto 31 str. 2 ir 3 d., 46 str. 1 d. 3 p. bei 47 str. 2 d. 4 p. gali prieštarauti Konstitucijos 26 str. 5 d., kuri suteikia teisę nepilnamečiams nuo 14 metų, o ne nuo 15 metų patiems pasirinkti privalomo dorinio ugdymo dalykus.

Projekto 42 str. 1 d. 1 p. gali prieštarauti Konstitucijos 67 str., kadangi Konstitucija nenumato Seimo teisės steigti valstybinių universitetų.

Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

7.SVARSTYTA: Dėl preliminariaus vertinimo ar Vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 14, 15, 16, 17, 20, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 36, 38, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 29(1) straipsniu įstatymo projekto (IXP-2565(2)) 7 straipsnis atitinka Konstituciją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statutu 67 straipsnio 3 punktu Teisės ir teisėtvarkos komitetas , preliminariai įvertino įstatymo projektą ir daro prielaidą, kad įstatymo projekto 7 straipsnis gali prieštarauti Konstitucijai.

Sprendimo motyvai: Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, negalima remtis tik vienu jos straipsniu, o reikia žiūrėti į visumą. Konstitucinis Teismas nutarime nurodė, kad meras negali būti tuo pat metu ir vykdomosios, ir atstovaujamosios valdžios atstovas ir buvo padaryti atitinkami pakeitimai. Užsienyje atleisti merui kvalifikuota 2/3 balsų dauguma dažniausia yra nustatoma valstybėse, kuriose meras renkamas tiesiogiai. Konstitucijos 74 str. yra baigtinis sąrašas asmenų, kuriems taikomas atšaukimas kvalifikuota balsų dauguma ir apkaltos proceso tvarka. Svarstomu pakeitimu, meras būtų prilygintas pareigūnams, kuriems taikoma apkalta, nors jis nėra toks ir jo negalima statyti į vieną lygį. Be to, egzistuoja proporcingumo principas, apie kurį pasisakęs ir Konstitucinis Teismas. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje numatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas. Ieškant atsakymo į klausimą, ar konkretus ribojimas yra būtinai reikalingas demokratinėje visuomenėje, pirmiausia reikia išsiaiškinti ribojimo tikslus bei paskirtį, o antra, nustatyti, ar ribojimo priemonės proporcingos siekiamam teisėtam tikslui. Problematiškas yra įstatymo įsigaliojimas. Viduryje kadencijos keisti išrinkimo ar atšaukimo tvarką neleistinas dalykas. Pakeitimas turėtų įsigalioti kitai savivaldybių tarybų kadencijai. Pataisos įsigalios dabartiniams paskirtiems meras, kas iš esmės varžo tarybos narių teises, kurie rinko merus vadovaudamiesi galiojančiu įstatymu ir rinko žinodami, kad galės atšaukti tuo pačiu balsų skaičiumi ir tvarka. Priėmus siūlomas pataisas būtų kišamasi į jau egzistuojančius teisinius santykius, būtų pažeisti tarybos narių teisėti lūkesčiai, kad meras išrinktas ir kontroliuojamas ta pačia balsų dauguma. Projektas, nenumatant 7 str. įsigaliojimo nuo kitos kadencijos savivaldybių tarybų rinkimų, gali prieštarauti Konstitucijai. Atsižvelgiant į įstatymo galiojimą ir tai, kad gali būti apribotos savivaldybės tarybos nario teisės, kurias jis turėjo įgaliojimų atsiradimų metu, gali būti pažeistas teisinės valstybės principas. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad priėmus Projekto 7 str. galėtų būti pažeisti proporcingumo, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių konstituciniai principai.

Balsavimo rezultatai: 6 už; 1 prieš; 1 susilaikė.




Naujausi pakeitimai - 2003 06 11.
Rivena Jankauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Teisės ir teisėtvarkos komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas