Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2002 metų ataskaita

LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS KOMISIJA

Kodas 8874149 Vytenio 6, LT-2009 Vilnius Tel. (8~ 5) 233 06 60  Faks. (8~ 5) 264 71 25 El.p. lrtk@rtk.lt

 

 

 

2003 06 10

Lietuvos Respublikos Seimui

 

Lietuvos Respublikos Seimas, 2002 metų lapkričio 19 d. išklausęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos veiklos 2001 metų ataskaitą, 2003 m. kovo 25 d. priimtame nutarime pasiūlė Lietuvos radijo ir televizijos komisijai daugiau dėmesio skirti operatyviam televizijos ir radijo programų struktūros vertinimui bei kontrolei. Seimas taip pat pageidavo, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija pateiktų jam pasiūlymus dėl papildomų įgaliojimų jai suteikimo – papildyti atitinkamais straipsniais Visuomenės informavimo įstatymą, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir kitus teisės aktus.

Svarstant Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2001 metų ataskaitą Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitete, buvo akcentuota analitinės informacijos kaupimo ir vertinimo svarba. Todėl pateiksime daugiau skaičių ir faktų, atspindinčių Lietuvos audiovizualinę rinką, kuri galėtų sudominti Seimo narius.

Faktai ir skaičiai apie Lietuvos audiovizualinę rinką

 

 

2000

2001

2002

Gyventojų skaičius

3 521 100

3 487 000

3 475 000

Namų ūkių, turinčių televizorius, skaičius

1 100 000

944 000

931 000

Gyventojų, galinčių priimti televizijos programas, procentas

98

98

98

Kabelinės televizijos abonentų skaičius

230 000

241 000

260 000

MDTV abonentų skaičius

31 000

33 000

35 000

Palydovinių antenų skaičius

50 000

60 000

70 000

LRTK reguliavimo sritis (be LRT): faktai ir skaičiai

 

 

2001

2002

Radijo transliuotojai

31

38

Televizijos transliuotojai

27

26

Kabelinės televizijos operatoriai

56

55

MDTV operatoriai

3

3

Priimta sprendimų

156

154

Paskelbta konkursų

36 (įvyko 31)

34 (įvyko 24)

Suteikta licencijų

25

40

Panaikinta licencijų

10

17

Pratęsta licencijų

9

11

Taikyta nuobaudų*

7

6

Suteikta licencijų naujiems transliuotojams

16

11

* Nuobaudos už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus

 

LRTK administracinių gebėjimų stiprinimas

Lankantis Europos Komisijos pareigūnams Lietuvoje, o taip pat susitinkant su jais užsienyje, visada domimasi LRTK administracinių gebėjimų stiprinimu. Pati aktualiausia, jų nuomone, problema yra ta, kad būtų įstatymu įtvirtinta LRTK galimybė taikyti finansines sankcijas (administracines baudas) transliuotojams už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus. Todėl ypač aktualus yra galiojančio Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas atitinkamais straipsniais, suteikiančiais LRTK teisę taikyti transliuotojams finansines sankcijas už Visuomenės informavimo įstatyme numatytus pažeidimus, nelaukiant naujo ATPK priėmimo 2004 metais. LRTK dar 2002 m. pradžioje pateikė atitinkamus pasiūlymus Kultūros ministerijai, tačiau iki 2002 metų pabaigos toks ATPK pataisų projektas Vyriausybei taip ir nebuvo pateiktas. Dėl tokio vėlavimo LRTK negali pasinaudoti galima Europos valstybių ekspertų parama, įgyvendinant įvairius projektus, kadangi Lietuvos pažadas papildyti ATPK minimais straipsniais neįgyvendinamas nuo 2000 metų.

2002 metais LRTK priėmė tokius audiovizualinei rinkai aktualius sprendimus: “Dėl licencijos mokesčio kabelinės televizijos ir MDTV operatoriams nustatymo”. (2002 02 20 d. sprendimas Nr.16). Šiuo sprendimu buvo nustatyti licencijų mokesčių dydžiai kabelinės televizijos ir MDTV operatoriams, pervedami Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui nepriklausomų kūrėjų garso ir vaizdo projektams remti; “Dėl kabelinės televizijos licencijų tekstų patvirtinimo”. (2002 03 13 d. sprendimas Nr.17). Šiuo sprendimu buvo patvirtinti kabelinių televizijų licencijų tipiniai tekstai bei naujas licencijos priedas, nustatantis savo pačių parengtos TV programos struktūrą; “Dėl KTV operatorių licencijuojamos veiklos teritorijų išplėtimo” (2002 08 28 sprendimas Nr. 107). Juo nustatyta, kad kabelinių TV operatoriams, kurių licencijuojamos veiklos teritorija aprėpia tik dalį miesto (savivaldybės), kuriame jie teikia KTV paslaugas, licencijuojamos veiklos teritorija gali būti išplėsta iki viso miesto (savivaldybės) ribų, atitinkamai pakeičiant turimos licencijos sąlygas; “Dėl KTV operatorių licencijuojamos veiklos teritorijų išplėtimo tvarkos” (2002 10 18 sprendimas Nr. 116). Šiuos sprendimu nustatyta tvarka, kaip KTV operatoriai gali išplėsti licencijuojamos veiklos teritorijas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija praktiškai užtikrino, kad visos Lietuvoje kabelinės televizijos ir MDTV tinklais rodomos TV programos būtų retransliuojamos tik sudarius atitinkamas sutartis su šių programų rengėjais (transliuotojais). Komisija aktyviai dalyvavo rengiant Kino įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo projektus, ne kartą teikė pasiūlymus dėl ATPK ir Telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymų projektų, Komisijos atstovai dalyvauja daugelio šių įstatymų pakeitimo įstatymų projektų rengimo, derinimo darbo grupėse.

2002 m. liepos 17 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje buvo sudaryta darbo grupė kabelinės televizijos ir mikrobangės daugiakanalės televizijos kodavimo tvarkai nustatyti. Ši grupė kreipėsi į visas su šiuo klausimu susijusias valstybės institucijas, KTV ir MDTV operatorių asociacijas su prašymu pateikti pasiūlymus dėl kodavimo tvarkos, kuri galiausiai buvo parengta ir patvirtinta. Toliau buvo analizuojama kabelinių televizijų ir MDTV operatorių abonentinio mokesčio nustatymo skaidrumo kriterijai. Operatoriai raginami be išlygų vykdyti licencinius įsipareigojimus, kad visiems tos pačios kategorijos abonentams būtų nustatytas vienodas abonentinis mokestis.

2002 m. pabaigoje kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba buvo baigta rengti radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategija, kuri buvo pateikta Vyriausybei tvirtinti ir pradėtas rengti šios strategijos įgyvendinimo plano projektas.

Teisinės bazės tobulinimas

2002 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais buvo atliktas Komisijos veiklą reglamentuojančių dokumentų teisinis auditas. Atsižvelgiant į pasikeitusias Civilinio kodekso nuostatas, Komisija parengė ir patvirtino naują LRTK nuostatų redakciją (patvirtinta 2002 10 30 Komisijos sprendimu Nr. 133), LRTK darbo reglamentą (patvirtintas Komisijos nutarimu 2002 11 06), kitus dokumentus.

PHARE “Dvynių” projektas ir tarptautinė LRTK veikla

Siekiant geriau įgyvendinti Lietuvos audiovizualinę politiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos įstatymus ir jos tarptautinius susitarimus, 2001 m. rugpjūčio 9 d. buvo pasirašyta PHARE “Dvynių” sutartis tarp Prancūzijos Ministro Pirmininko kabineto Žiniasklaidos departamento ir Lietuvos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kuris įgaliojo Lietuvos radijo ir televizijos komisiją įgyvendinti šį projektą. Pagrindiniai projekto uždaviniai buvo:

įvertinti Lietuvos audiovizualinio sektoriaus teisinės bazės suderinimo su Europos Sąjungos teisės aktais laipsnį; parengti Programų transliavimo etikos kodeksą; sustiprinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracines galias; įkurti Stebėsenos (monitoringo) kambarį ir sustiprinti kontrolės mechanizmą; patobulinti radijo ir televizijos programų transliavimo strateginį planą.

Projekto metu LRTK priėmė 22 užsienio ekspertus, kurie 32 kartus buvo atvykę į Lietuvą pasidalinti savo patirtimi minėtais klausimais. LRTK nariai ir administracijos darbuotojai buvo supažindinti su audiovzualinės rinkos reglamentavimo praktika Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir Graikijoje.

LRTK ir projekto partneriai surengė 4 seminarus Lietuvos ir ES audiovizualinės teisinės bazės, transliuotojų etikos principų, naujų technologijų ir kitais klausimais, užsakė 6 audiovizualinės rinkos tyrimus dėl reklamos kiekio, smurto scenų, skaitmeninės TV, kabelinės TV, auditorijos poreikių ir kt.

Projektas buvo baigtas 2002 m. rugpjūčio 8 d.; visiškai įvykdyti 4 iš 5 numatytų uždavinių, – Programų transliavimo etikos kodekso nepavyko parengti iki projekto pabaigos dėl laiko stokos ir dėl transliuotojų bei LRTK požiūrio į tokio kodekso įgyvendinimą skirtumų. Tačiau tiek rekomendacinio pobūdžio programų rengimo bei transliavimo nuostatų, tiek pačių transliuotojų rengiamo etikos kodekso rengimas juda į priekį.

2002 metais Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai dalyvavo visuose trijuose konvencijos dėl televizijos be sienų Nuolatinio komiteto posėdžiuose, o taip pat EPRA (“Europos reguliuojančių institucijų platforma” – European Platform of Regulatory Authorities) konferencijose Slovėnijoje ir Belgijoje. LRTK veikla, ypač programų stebėsena (monitoringu), domėjosi atvykusi Latvijos radijo ir televizijos tarybos delegacija.

Apie radijo ir TV programų stebėseną (monitoringą)

Europos audiovizualinį sektorių reguliuojančių institucijų veiklos pranešimuose pabrėžiama, kad radijo ir televizijos programų stebėsena (monitoringas) yra vienas iš pagrindinių ir tradicinių šių institucijų veiklos uždavinių. Dėl gausėjančio, o kartais net viršijančio leistinas normas reklamos kiekio tiek komercinių transliuotojų, tiek ir visuomeninio transliuotojo programose neretai sulaukiama auditorijos nepasitenkinimo. Ypač svarbu, kad būtų vykdomos galiojančių teisės aktų nuostatos dėl reklamos atskyrimo nuo transliuojamų laidų, paslėptos reklamos uždraudimo, naujų reklamos formų įteisinimo arba reglamentavimo. Taigi šalies audiovizualinio sektoriaus reguliuotojas, atliekantis radijo ir TV programų stebėseną (monitoringą), turi prižiūrėti transliuotojų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, kontroliuoti ir padėti jiems ir visai visuomenei pasiekti, kad Lietuvoje transliuojamos programos atitiktų nacionalinius ir Europos teisės aktus.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija per palyginti trumpą laiką parengė pagrindinį transliuotojų dokumentą - transliavimo veiklos licencijas, kurios jiems buvo įteiktos 2000 metų gegužę. Tačiau licencinių sąlygų laikymasis konkurencinėje kovoje turi būti užtikrintas objektyviais ir visiems žinomais metodais. Todėl iškilo būtinybė paspartinti tokių programų stebėjimo mechanizmų rengimą.

2002 metais Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kooperavusi savo ir PHARE projekto “Audiovizualinės politikos stiprinimas Lietuvoje” monitoringo skyriaus steigimui skirtas lėšas, įsteigė LRTK Stebėsenos (monitoringo) skyrių, kuris aprūpintas šiam darbui reikalinga vaizdo, garso ir programine įranga. Šiuo metu Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Stebėsenos (monitoringo) skyrius jau tiria, kaip komerciniai radijo ir televizijos transliuotojai laikosi teisės aktų ir licencinių įsipareigojimų.

Norint išvengti įvairaus Lietuvos ir Europos teisės aktų interpretavimo, Lietuvos radijo ir televizijos komisija parengė Stebėsenos (monitoringo) taisykles, kurios reglamentuoja stebėsenos (monitoringo) procesą, detalizuoja Lietuvoje veikiantiems transliuotojams ir visam audiovizualiniam sektoriui įstatymų reikalavimus dėl reklamos laiko apskaitos, jos išskyrimo iš kitų programos dalių, teleparduotuvės ir rėmimo pranešimų transliavimo sąlygas ir kt.

Priėmus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą ir Komisijai parengus Stebėsenos (monitoringo) taisykles, prasidėjo konkretus ir kur kas dalykiškesnis Komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos bendradarbiavimas, kurio rezultatai, nustatant transliuotojų pažeidimus ir taikant jiems sankcijas, turėtų pasirodyti jau šiais metais.

Ryšiai su kitomis institucijomis

Komisija palaiko glaudžius ryšius su Seimo komitetais, Kultūros ministerijos, Europos komiteto specialistais, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, Ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos misija prie Europos Komisijos. Su kai kuriomis organizacijomis pasirašomos bendradarbiavimo sutartys dėl operatyvaus pasikeitimo informacija. Ypač pagerėjo bendradarbiavimas su Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) bei Lietuvos gretutinių teisių asociacijos agentūra (AGATA), o taip pat LRT taryba.

Kadangi pagal Visuomenės informavimo įstatymą LRTK turi prižiūrėti Europos kūrinių ir nepriklausomų autorių sukurtų kūrinių transliuojamose programose kvotų dinamiką visose nacionalinio masto (ne tik komercinėse) televizijose, 2002 metais LRTK kreipėsi į tris nacionalines komercines televizijas bei LRT tarybą ir vadovybę, prašydama pateikti duomenis apie tokių kūrinių dalį jų transliuojamose programose. Nacionaliniai transliuotojai pateikė tokius duomenis:

Europos kūriniai LRT programoje sudarė 64 %, LNK programoje - 38 %, TV3 programoje - 45 %, TV 4 programoje – 52 % programos laiko.

Europos televizijos programų gamintojų produkcija yra gerokai brangesnė už Lotynų Amerikos šalių produkciją, ir kadangi nėra kategoriško reikalavimo savo programose jau šiandien transliuoti ne mažiau kaip 50 % Europos kūrinių, bet svarbios jų didėjimo tendencijos ir priežastys, dėl kurių ši produkcija dar nesiekia šio rodiklio, LRTK nuolat seka Europos kūrinių ir nepriklausomų gamintojų proporcijas ir dinamiką nacionalinio masto transliuotojų programose.

Komisija 2002 metais taip pat pradėjo daug aktyviau bendradarbiauti su Vartotojų teisių apsaugos taryba, komunikacijos agentūrų asociacija (KOMAA), TNS Gallup (SIC Gallup Media) , keičiasi patirtimi ir praktika, nustatant paslėptos reklamos kriterijus.

Kitas svarbus Komisijos pradedamas darbas yra padėti Vyriausybės įgaliotai institucijai sukurti mechanizmą, nustatantį reikalavimus, kurių turi būti laikomasi transliuojant programas ar laidas apie Lietuvos Respublikos visuomenei itin reikšmingus įvykius.

Interneto tinklapis www.rtk.lt

2002 m. rugpjūčio 14 d. pradėjo veikti naujasis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos interneto tinklapis. Jame – naujienos ir aktualijos, pranešimai spaudai, teisės aktai, informacija apie priimtus ir diskutuojamus Komisijos sprendimus, duomenys apie visus Lietuvos transliuotojus, jų adresai ir telefonai. Pateikiama išsami informacija anglų kalba, dėl ko jaučiamas daug didesnis užsienio organizacijų ir piliečių susidomėjimas Komisijos veikla. Per antrąjį 2002 metų pusmetį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos tinklapis susilaukė daugiausia lankytojų iš šių valstybių – JAV, Vokietijos, Suomijos, Prancūzijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Danijos, Belgijos, Rusijos, Japonijos, Nyderlandų, Norvegijos bei Kanados.

Nemažai sprendimų projektų interneto svetainėje skelbiami prieš Komisijos posėdžius. Visi Komisijos priimti sprendimai (2001 m. – 156, 2002 m. – 146) interneto svetainėje yra klasifikuojami pagal kategorijas ir lengvai surandami. LRTK tinklapyje skelbiami Komisijos pareiškimai, patys tiksliausi ir patikimiausi duomenys apie Lietuvos transliuotojus. LRTK interneto puslapį dabar taip pat galima aplankyti iš Lietuvos Respublikos Seimo, “DELFI”, LOL, RRT bei kitų interneto svetainių.

Komercinio transliavimo rinka

Pokyčiai komercinio transliavimo rinkoje, jos kitimo tendencijos taip pat sukelia didelį spaudos, reklamos ir naujienų agentūrų susidomėjimą. Transliuotojų komercinių pajamų augimo dinamiką LRTK pradėjo apibendrinti ir viešai pateikti nuo 2002 balandžio. Transliuotojų komercinių pajamų duomenys yra naudingi ir tam, kad, analizuojant įvairių rinkos sektorių (radijo, televizijos, KTV, MDTV) pajamų dinamiką, LRTK galėtų optimaliau vertinti, kiek ir kokių transliuotojų gali išgyventi rinkoje. Šiuos duomenis, remdamasi transliuotojų įmokomis Komisijos veiklai finansuoti, Lietuvoje gali suskaičiuoti ir pateikti tik LRTK. Ji taip pat suskaičiuoja, kokią reklamos rinkos dalį užima, pvz., grupė radijo stočių, priklausančių vienam savininkui, dvi televizijos programas ir vieną radijo programą transliuojanti savininkų grupė ir panašiai. LRTK yra įstatymu įpareigota sekti koncentracijos procesus audiovizualiniame sektoriuje. Tačiau reikalingi ir įstatyminiai koncentracijos principų žiniasklaidoje nustatymai. Dabar LRTK nagrinėja Europos valstybių patirtį šioje srityje ir siūlys padaryti pataisas Visuomenės informavimo įstatyme. Manome, koncentracijos žiniasklaidoje įstatyminius pagrindus padės parengti ir tarptautinė konferencija, kurią LRTK kartu su Europos Žiniasklaidos institutu planuoja surengti Vilniuje šiais metais.

Transliuotojų komercinės pajamos 1997 – 2002 (litais)

 

 

1997

1998

1999

2000

2001

2002

Kabelinė televizija

16 550 654

29 931 833

39 096 000

43 597 547

46 646 250

48 011 625

Radijo stotys

11 040 833

17 326 166

15 063 666

14 832 083

15 256 250

17 666 750

Televizija

50 234 198

75 579 000

75 165 500

75 028 291

77 566 000

91 868 625

MDTV

2 148 147

4 445 333

7 105 888

8 176 208

8 694 375

9 088 250

IŠ VISO

79 973 832

127 282 500

136 431 000

141 634 129

148 162 875

166 635 250

Pateikti duomenys atspindi tik komercinių transliuotojų pajamų dinamiką. Juose neatsispindi visuomeninio transliuotojo - Lietuvos radijo ir televizijos bei ORT/TEM (Latvijos jurisdikcijoje esančio transliuotojo) komercinės pajamos.

Visos šalies reklamos rinkos tyrimą atlikusi TNS Gallup (SIC Gallup Media), bendradarbiaudama su Lietuvos radijo ir televizijos komisija, žiniasklaidos planavimo agentūromis, šalies komercinėmis televizijomis bei Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, paskelbė tokius duomenis:

KANALAS/NET MLN LT

2001

2002

Pokytis 2002/2001

TV

75

96

28,00 %

LAIKRAŠČIAI

69

74

7,25 %

ŽURNALAI

26

28

7,69 %

RADIJAS

17,7

18

1,69 %

LAUKO REKLAMA

10

16

60,00 %

Iš viso (TV, radijas, spauda, lauko reklama)

197,7

232

17,35 %

INTERNETAS

-

1,5

 

KINAS

-

0,2

 

Iš viso

197,7

233,7

 

TNS Gallup (SIC Gallup Media) duomenimis, vienam gyventojui skiriamas reklamos pinigų kiekis praėjusiais metais Lietuvoje išaugo nuo 16 eurų iki 19,4 eurų. “Pagal šį rodiklį Lietuva vis dar atsilieka nuo kaimyninių Baltijos šalių”,- pranešė spaudai bendrovės direktorius Gytis Juodpusis. Pasak jo, gerokai mažesniu gyventojų skaičiumi pasižyminčioje Estijoje vienam žmogui reklamai skiriami net 38 eurai. “Atsižvelgiant į šiuos faktorius, galima prognozuoti, kad Lietuvos reklamos rinka ateityje dar labiau augs”,- teigė bendrovės vadovas.

Baltijos valstybių reklamos rinka 2002 m. TNS Gallup (SIC Gallup Media) duomenimis pateikiama šioje lentelėje:

Baltijos šalių reklamos rinka (NET) eurais

 

Lietuva

Latvija

Estija

Baltijos šalys

2002 m.

IŠ VISO (mln. EUR)

67,6

69,4

52,0

189,0

POKYTIS % EUR

18 %

14 %

8 %

14 %

IŠ VISO (LTL)

233 mln. LTL

40.5 mln. LVL

814 mln. EEK

NA

POKYTIS % LTL

18 %

18 %

8 %

NA

Valiutos kursas: 1 euras =

3.45 LTL

0.583 LVL

15.65 EEK

NA

Gyventojai 01.01.2002 (mln.)

3,484

2,375

1,361

7,220

IŠ VISO (EUR skirti vienam žmogui)

19

29

38

26

TV

27,8

41,1 %

23,4

33,6 %

12,5

24,0 %

63,7

33,7 %

Radijas

5,2

7,7 %

8,7

12,5 %

5,0

9,6 %

18,9

10,0 %

Laikraščiai

21,4

31,7 %

24,2

34,8 %

23,5

45,2 %

69,1

36,6 %

Žurnalai

8,1

12,0 %

8,1

11,6 %

6,9

13,3 %

23,1

12,2 %

Lauko reklama

4,6

6,8 %

3,8

5,5 %

2,8

5,4 %

11,2

5,9 %

Internetas

0,4

0,6 %

0,8

1,1 %

1,3

2,5 %

2,5

1,3 %

Kinas

0,1

0,1 %

0,6

0,9 %

NA

NA

0,7

0,4 %

2001 m.

IŠ VISO (mln. EUR)

57,3

60,7

48,0

166,0

POKYTIS % EUR

14 %

13 %

11 %

13 %

IŠ VISO (LTL)

197.7 mln. LTL

34.2 mln. LVL

751 mln. EEK

NA

POKYTIS % LTL

6 %

14 %

11 %

NA

Valiutos kursas: 1 euras =

3.45 LT

0.563 LVL

15,65 EEK

NA

Gyventojai 2001-01-01 (mln.)

3,491

2,366

1,367

7,224

IŠ VISO (EUR skirti vienam žmogui)

16

26

35

23

TV

21,7

37,9 %

20,4

33,6 %

10,6

22,1 %

52,7

31,7 %

Radijas

5,1

9,0 %

7,6

12,6 %

4,8

10,0 %

17,5

10,5 %

Laikraščiai

20,0

34,9 %

22,6

37,1 %

23,0

47,9 %

65,6

39,5 %

Žurnalai

7,5

13,2 %

6,2

10,2 %

6,3

13,0 %

20,0

12,0 %

Lauko reklama

2,9

5,1 %

3,0

5,0 %

2,2

4,5 %

8,1

4,9 %

Internetas

NA

NA

0,5

0,9 %

1,2

2,4 %

1,7

1,0 %

Kinas

NA

NA

0,4

0,7 %

NA

NA

0,4

0,2 %

 

 

 

 

 

 

VIDUTINĖ SAVAITĖS IR DIENOS AUDITORIJA (REACH)

2002 M.

Duomenys: TNS Gallup (SIC Gallup Media)

Radijo auditorijos tyrimas, 2002 metai

Apklausti 12.354 12-74 metų amžiaus respondentai

Televizijos kanalų auditorijos struktūra 2002 metais

 

 

Duomenys: TNS Gallup (SIC Gallup Media)

 

Audiovizualinės rinkos reglamentavime darbų ir neišspręstų klausimų lieka dar daug:

Pirma: Istoriškai susiklosčius taip, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas yra silpnas, o komerciniai transliuotojai – stiprūs, kokie galimi problemos sprendimo modeliai ir ar tikrai atėjo laikas turėti Lietuvoje nepriklausomą visuomeninį transliuotoją?

Antra: Liberalios audiovizualinės rinkos vystymosi Lietuvoje perspektyvos ir galimi pavojai - ar ir toliau oficialūs kandidatai į Lietuvos Respublikos Prezidentus galės vesti televizijos laidas?

Trečia: Informacinės visuomenės kūrimas ir visuomenės informavimas: kiek technologijų konvergencija įtakoja žmogaus teisę į informaciją?

Ketvirta: Žiniasklaidos etikos ribos tarp reguliacijos ir savitvarkos.

Penkta: Audiovizualinės politikos strategija: regioninė politika, nacionalinių mažumų problemos globalizacijos metu.

Šešta: Žiniasklaidos koncentracija: kiek reikia turėti televizijos kanalų, radijo programų arba abiejų žiniasklaidos priemonių, kad nekiltų pavojus, jog vienas jų savininkas ims formuoti mūsų visuomenės mintis? Kokią rinkos dalį turi užimti vieno savininko ar kompanijos valdomos žiniasklaidos priemonės, kad būtų išsaugotas nuomonių pliuralizmas?

Klausimų gali būti užduota dar daugiau. Tačiau visus iškilusius klausimus Lietuvos radijo ir televizijos komisija analizuoja, bando rasti atsakymus bei juos spręsti visuomenės ir kiekvieno jos nario labui ir gerovei.

Šios ataskaitos pabaigoje vėl prisiminkime, kokius uždavinius Lietuvos radijo ir televizijos komisijai kėlė Seimas po praėjusių metų ataskaitos. Taigi, 2003 m. kovo 25 d. priimtame nutarime Seimas pageidavo, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija pateiktų jam pasiūlymus dėl papildomų įgaliojimų Komisijai suteikimo – papildyti atitinkamais straipsniais Visuomenės informavimo įstatymą, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir kitus teisės aktus. LRTK šiuo metu kartu su kitomis giminingomis institucijomis rengia Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir Seimas jau šiais metais galės įvertinti Komisijos siūlymų svarbą audiovizualinio sektoriaus plėtrai. Visuomenės informavimo įstatymo papildymai ir pakeitimai brendo jau keletą metų. Įstatymą norima papildyti nuostatomis apie licencijavimo liberalizavimą, suderinti jį su rengiamu Elektroninių ryšių įstatymu, papildyti naujomis sąvokomis – antžeminė televizija ir radijas, skaitmeninė televizija ir radijas, palydovinė televizija ir radijas, retransliuotojas, politinė reklama, socialinė reklama, patikslinti transliavimo, transliuotojo sąvokas. Reikėtų taip pat svarstyti apie įstatymo papildymą nuostatomis, užtikrinančiomis pliuralizmą bei užkertančiomis kelią galimam monopolio įsigalėjimui.

Iki šiol lieka neįgyvendinta Visuomenės informavimo įstatymo nuostata apie tai, kad be nuobaudų transliuotojams už įstatymo pažeidimus – įspėjimo, licencijos sustabdymo ir licencijos panaikinimo - turi būti taikomos ir piniginės baudos. Tai vienintelis neišspręstas klausimas, dėl kurio Lietuvai priekaištauja Europos Komisijos pareigūnai ir vis laukia, kada Kultūros ministerija pateiks Vyriausybei jau senokai suderintą projektą, kad dar šiais metais minėtomis nuostatomis būtų papildytas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Jei šių metų trečiame ketvirtyje šiuo metu galiojantis ATPK nebus pataisytas, bus sustabdyta bet kokia PHARE parama Lietuvos audiovizualiniam sektoriui.

 

 

 

Pirmininkas Jonas Liniauskas




Naujausi pakeitimai - 2003 06 11.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2002 metų ataskaitos

LR Seimas