Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko dalyvavimo Europos Sąjungos Parlamentų pirmininkų konferencijoje Atėnuose gegužės 22-24d Ataskaita

Konferencijoje dalyvavo 25 šalių parlamentų ir pirmininkai. Joje diskutavome apie besiplečiančios Europos keliamus iššūkius nacionaliniams parlamentams, ir kaip tampriau bendradarbiaujant tarp nacionalinių parlamentų ir su Europos parlamentu galima būtų surasti kelius su jais susidoroti. Dar kartą buvo aiškiai matomos atskirų šalių skirtingos pozicijos naujų parlamentinių darinių kūrimo prasme (Europos Kongresas, Europos Pirmininkų konferencija, t.t.) ir bendra pozicija bendradarbiavimo efektyvumo skatinimo prasme.

Konferencijoje aptarėme “Europos Parlamentų vaidmenį Europos Ateities Konvento darbe”, kuriam pagrindinius pranešimus rengė Prancūzijos Atstovų Rūmų pirmininkas Jean-Luis Debre (Žan Luji Debre) ir Vengrijos Parlamento pirmininkė Katalin Szili (Katalin Sili) (pranešimai pirdedami). Buvo įdomu pastebėti, jog visi kalbėjusieji sutiko, kad Europos Sąjungos skaidrumo ir darbo kokybę reikia kelti palaikant tampresnius ryšius tarp parlamentų, tačiau siūlomi atskirų šalių parlamentų pirmininkų būdai tai pasiekti skyrėsi. Dauguma plėtros procese dalyvaujančių šalių pritarė Vengrijos atstovei, kuri tvirtino, kad nereikia kurti naujų institucijų ES viduje. Jų pakanka - reikia gerinti esančių institucijų darbo kokybę ir tarp-institucinę sąveiką. Prancūzijos atstovas atvirkščiai manė, kad reikalingas naujas nenuolatinis darinys - Pirmininkų Konferencija - kad būtų ginami žmonių interesai išsiplėtusioje Europoje.

Savo pranešime šiuo klausimu aš pažymėjau, kad labai svarbi “išankstinio perspėjimo procedūra”, kad parlamentinė vyriausybės kontrolė turėtų būti stiprinama per Tarybų darbo atvirumą, ir kad nacionaliniai parlamentai turėtų dalyvauti ir kitų Europos Sąjungos Konstitucinės reikšmės projektų kūrime. Paminėjau, kad tai jog Europos Komisija visus savo konsultacinius dokumentus (žaliąsias knygas, baltąsias knygas ir pranešimus, ES Tarybos posėdžių darbotvarkes ir ataskaitas), bei Komisijos ir Audito rūmų metines ataskaitas turės persiųsti tiesiogiai valstybių narių parlamentams tuo pat metu kaip ir Europos Parlamentui bei ES Tarybai, turėtų pagerinti sprengimų priėmimo skaidrumą, demokratijos principų taikymą ir visuomenės informavimo galimybę (pranešimas pridedamas).

Antrąja tema “Europos Parlamentų rolė išsiplėtusioje Europoje: politinė ir institucinė dimensija” pagrindinius pranešimus skaitė Europos Parlamento Pirmininkas Pat Cox ir Italijos Atstovų Rūmų pirmininkas Ferdinando Casini (pranešimai pirdedami). Kolegos, aukštesniųjų ir žemesniųjų rūmų pirmininkai, sutiko, kad parlamentinės dimensijos išsiplėtusioje Europoje svarba auga, nes parlamentai turi užtikrinti ne tik demokratijos principų puoselėjimą, bet ir priimamų sprendimų Europos Sąjungos viduje legitimumą. Nacionaliniams parlamentams atitenka savo vyriausybių kontrolės priežiūra, o Europos Parlamentui – Komisijos ir Europos Tarybos darbo priežiūra. Beje pastarąja Europos Parlamentas dalinsis su nacionaliniais parlamentais, kurie tuo pat metu gaus visus dokumentus - įstatymų projektus - tiesiogiai iš Europos Komisijos, ir per šešias savaites turės pateikti Komisijai pagrįstą nuomonę, kodėl vienas ar kitas projektas prieštarauja subsidiarumo principui.

Savo pranešime pažymėjau, kad nereikia kurti naujų parlamentinio bendradarbiavimo institucijų, nes dabartinė institucinė sistema sudaro geras galimybes plėtoti parlamentinio bendradarbiavimo dimensiją. Efektyvus pasikeitimas informacija tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento įvairiose politikos srityse gali sėkmingai sustiprinti parlamentinę priežiūrą (pranešimas pridedamas).

Švedijos parlamento pirmininkas pateikė pasiūlymą – sukurti darbo grupę tarpparlamentiniam bendradarbiavimui pagerinti, kuri iki kitų metų parengtų gaires, kaip pakelti tarpparlamentinio bendradarbiavimo efektyvumą. Neprieštaravau tokios grupės sukūrimui, nes manau, kad kuo daugiau išnagrinėsime vieną ar kitą klausimą, tuo aiškiau apibrėšime tas horizontalias sritis, kuriose intensyvesnis dialogas tarp nacionalinių parlamentų ir su Europos Parlamentu galėtų duoti geriausių rezultatų.

Vokietijos Budnestago pirmininko pasiūlymas – kad pasibaigus Konventui, jo medžiaga, skirta 2004 metų Tarpvyriausybinei konferencijai, būtų svarstoma nacionaliniuose parlamentuose ir dar prieš Tarpvyriausybinę konferenciją svarstoma Konvente – buvo vertinamas kaip įdomus. Jis buvo įtrauktas į susitikimo Išvadas.

Į paskutinį Išvadų projekto variantą, buvo įtrauktas ir teiginys, kuris yra labai svarbus visoms plėtros procese dalyvaujančioms kandidatėms, kad visų plėtros procese dalyvaujančių šalių dalyvavimas Tarpvyriausybinėje konferencijoje lygiomis teisėmis su ES šalimis narėmis yra svarbiausias faktorius vykdant Kopenhagoje priimtus įsipareigojimus.

Konferencijos pabaigoje buvo sutarta dėl Išvadų galutinio teksto varianto ir nutarta suformuoti darbo grupę, kuri paruoštų tarpparlamentinio bendradarbiavimo sustiprinimo gaires, jas aptarti Italijos pirmininkavimo metu Italijoje, bei pateiktį galutinį jų variantą Nyderlanduose 2004 metais vyksiančioje Parlamentų pirmininkų konferencijoje.

Pridedu: 1. Parlamentų pirmininkų sakytas kalbas.

2. Švedijos Parlamento pirmininko pasiūlymą dėl darbo grupės sukūrimo.

3. Konferencijos darbotvarkę.

4. Konferencijos Pirmininko Išvadas.

5. Konferencijos dalyvių sąrašą.

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba “Europos parlamentai ir Konventas dėl Europos ateities” sakyta Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų susitikime Graikijoje gegužės 22-24d.

Ekscelencijos, ponai ir ponios,

Leiskite trumpai peržvelgti Konvento veiklos naudą nacionaliniams parlamentams tuo pačiu pabrėžiant Lietuvos poziciją atskirais Konvente diskutuojamais klausimai.

Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje parlamentai tiesiogiai dalyvauja rengiant Europos Sąjungos Konstitucinę sutartį. Manau, kad tai yra labai teisingas žingsnis, priartinęs nacionalinius parlamentus bei 25 šalių piliečius prie Europos Sąjungos Konstitucijos kūrimo ir apskritai - Europos Sąjungos plėtros problematikos.

Konventas dėl Europos ateities suteikė galimybę parlamentų nariams susitikti, bendradarbiauti, polemizuoti pačiomis įvairiausiomis temomis, bei išplėsti ES tematika besidominčių nacionalinių parlamentų narių ratą. Juk anksčiau reguliariai susitikdavo tik parlamentų Europos reikalų komitetų nariai - 1989 m. įsteigtos Europos reikalų komitetų konferencijos rėmuose (COSAC). Tuo tarpu Konvente dalyvauja ne tik parlamentų Europos reikalų komitetų, bet ir kitų profilinių komitetų atstovai. Manau, kad tokią praktiką turėtume išlaikyti ir ateityje.

Manau, kad tikrai didelis pasiekimas, jog Konvente dėl Europos ateities dirbančių nacionalinių parlamentarų atstovų iniciatyvumo dėka sukurti svertai, įgalinantys nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese.

Visų pirma, paminėtina nacionalinių parlamentų vykdoma subsidiarumo principo laikymosi kontrolė. Tai, kad pagal taip vadinamą “išankstinio perspėjimo procedūrą” kiekvienos valstybės narės parlamentas per šešias savaites turės galimybę nusiųsti Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkams motyvuotą nuomonę, kurioje išdėstys priežastis, dėl kurių minėtas siūlymas neatitinka subsidiarumo principo, yra didelis žingsnis parlamento rolės Europos Sąjungoje stiprinimo link. Tikiu, kad vienos trečiosios nacionalinių parlamentų motyvuotos nuomonės pakaks, kad Komisija peržiūrėtų savo pasiūlymą. Sutinku, kad po įstatymo įsigalėjimo, subsidiarumo kontrolė pereitų į Europos Teisingumo Teismą, į kurį valstybės narės galės paduoti ieškinį dėl subsidiarumo principo pažeidimo.

Na ir žinoma sveikinu tai, kad dėl Konvento darbo pagerės ir nacionalinių parlamentų, o tai reiškia ir visuomenės informavimas apie ES reikalus. Demokratijos kartelę pakėlėme ir tuomet, kai Konventas pasiūlė jog valstybių narių parlamentai gautų kiekvieną teisės aktų planavimo ar politinės strategijos instrumentą, konsultacinius dokumentus, Komisijos ir Audito rūmų metines ataskaitas kurios butų pateikiamos Europos Parlamentui ir Tarybai tuo pat metu kaip ir nacionaliniams parlamentams. Esu tikras, kad galimybė būti informuotais apie ES daromus sprendimus yra svarbi visiems mūsų šalių piliečiams.

Su siūlymu reikalauti, kad ES Tarybos posėdžiai būtų atviri, ir kad posėdžių stenogramos būtų prieinamos nacionalinių parlamentų atstovams, taip pat sutinku. Manau, kad tai palengvintų parlamentinę savo vyriausybės narių, atstovaujančių nacionalinius interesus Tarybos posėdžiuose, kontrolę.

Tikiu, jog kiekvienas iš mūsų sutiktume, kad parlamentinis bendradarbiavimas ne tik kelia pasitikėjimą tarp šalių, bet ir padeda spęsti iškilusius klausimus. Todėl siūlau pritarti tarpparlamentinio bendradarbiavimo sutarties pasirašymui tarp Europos Parlamento ir valstybių narių parlamentų, numatant galimybę bendradarbiauti profiliniams komitetams ir parlamentų administracijoms.

Taigi, Konvento pasėkoje atsirado daug naujų procedūrų. Tačiau jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad Konvento metodas parodė, jog reikia kurti naujas institucijas. Nemanau, kad Europos tautų kongresas prisidėtų prie skaidrumo ir demokratijos principų plėtros.

Tikiu, kad ligšsiolinė praktika parodė, kad nacionaliniai parlamentai, aktyviai bendradarbiaudami tarpusavyje ir su Europos Parlamentu, gali patys puikiai susidoroti su jiems iškylančiais uždaviniais, prireikus rinkdamiesi ir ad hoc.

Gerbiami kolegos, ponios ir ponai,

Nacionaliniai parlamentai yra ES Konstitucijos bendraautoriai, legitimizavę Konvento metodą. Todėl jie turi prisiimti ir dalį atsakomybės už naujosios ES Konstitucinės sutarties projekto kokybę. Tarpvyriausybinė konferencija, priimsianti sprendimą dėl ES Konstitucijos, turi jausti nacionalinių parlamentų ir nevyriausybinių organizacijų bei plačiosios visuomenės dėmesį. Todėl aš pasisakau, kad ir ateityje Europos parlamentai turėtų aktyviai ir betarpiškai dalyvauti svarstant ES konstitucinės reikšmės dokumentų projektus.

Dėkui už dėmesį.

Artūras Paulauskas




Naujausi pakeitimai - 2003 05 30.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   GRAIKIJA

LR Seimas