Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba “Europos parlamentų vaidmuo išsiplėtusioje Europoje: politinė ir institucinė dimensija” sakyta Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų susitikime Graikijoje gegužės 22-24d.

2003 m. gegužės 23 d. pranešimas VIR

Mūsų diskusijos tema yra plati. Todėl visų pirma noriu padėkoti visiems pranešėjams už įdomius, kūrybingus ir gerai struktūrizuotus pranešimus.

Mums ypatingai svarbu, kad formuojasi platus konsensusas, kuris vienareikšmiškai teigiamai atsako į klausimą, ar reikalinga nacionalinė politinė kontrolė ES lygiu priimamiems sprendimams. Vykdomoji valdžia, ypatingai intensyvėjant ES lygmens sprendimų priėmimo procesui, gali, tačiau neturi funkcionuoti uždarame vidiniame cikle. Kiekvienoje valstybėje narėje nacionalinis parlamentas turi būti pagrindinis politinis demokratijos garantas. Todėl stojančios valstybės privalo labai rimtai įvertinti patirtį tų valstybių narių, kurių konstitucijose įrašyta nacionalinės vyriausybės atskaitomumo parlamentui ES sprendimų priėmimo procese nuostata. Lietuvoje turi būti pareikšta tokia politinė valia.

Nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vaidmuo užtikrinant demokratijos kokybę Europos Sąjungoje papildo vienas kitą. Visiškai pritariu EP ir Vengrijos parlamento prezidentui, bei visiems, kurie pabrėžia, jog nereikia kurti naujų parlamentinio bendradarbiavimo institucijų. Dabartinė institucinė sistema sudaro geras galimybes plėtoti parlamentinę dimensiją.

Nežiūrint skirtingų konstitucinių tradicijų individualiose valstybėse narėse, esminis klausimas išlieka, kaip organizuoti parlamentinę priežiūrą, kad būtų užtikrintas maksimalus vykdomosios valdžios atsiskaitomumas. Išsiplėtusioje ES reikia galvoti apie ES lygiu priimamų sprendimų kokybę ir legitimumo lygį. Efektyvus pasikeitimas informacija tarp nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento įvairiose politikos srityse gali sėkmingai sustiprinti parlamentinę priežiūrą. Todėl visos iniciatyvos, kurios skatina veiksmingą pasikeitimą informacija ir tarpparlamentinį bendradarbiavimą yra palaikytinos.

Tam tikromis sąlygomis bendradarbiavimas vienose srityse gali būti labiau naudingas, negu kitose. Prezidento Cox pasiūlymai, atkreipiantys dėmesį į besiplečiantį klausimų ratą ypatingai naudingi. Manau, kad būtų tikslinga bendrai apibrėžti tas horizontalias sritis, kuriose intensyvesnis dialogas tarp nacionalinių parlamentų ir su Europos Parlamentu galėtų duoti geriausią rezultatą. Todėl pritariu darbo grupės sukūrimui, kuri įvertintų tolesnio tarpparlamentinio bendradarbiavimo turinį ir mechanizmus. Darbo grupė turėtų baigti darbą maždaug tokiu pat metu, kaip Tarpvyriausybinė konferencija, kuomet bus galutinai suformuluotos nuostatos, dabar diskutuojamos Konvente.

Galiausiai, norėčiau palaikyti mintį, kad koordinuotas tarpparlamentinis bendradarbiavimas yra veiksmingas pasaulio valdymo (world governance) įrankis. Parlamentai turi dideles galimybes stiprinti daugiašalį ir dvišalį bendradarbiavimą, ypatingai plėtojant Platesnės Europos, Naujųjų kaimynų koncepciją. Lietuvos parlamentas turi didelę regioninio bendradarbiavimo patirtį.

Baltijos Asamblėja, jungianti trijų Baltijos valstybių parlamentines delegacijas, kilo iš Šiaurės Tarybos ir Beneliukso Tarybos tradicijos. Lietuvos – Lenkijos, Lietuvos-Ukrainos parlamentinės asamblėjos sprendžia aktualius dviejų kaimynių politinio gyvenimo klausimus. Ilgalaikė Lietuvos Seimo ir Kaliningrado Dūmos ryšių tradicija padėjo sėkmingai spręsti Kaliningrado tranzito klausimą. aip pat kaip ir trišaliai Lietuvos, Rusijos ir Europos Parlamento delegacijų Kaliningrado klausimu susitikimai, surengti Europos Parlamento iniciatyva.

Neseniai Vilniuje surengta parlamentinė konferencija Platesnės Europos tema sulaukė plataus dalyvių rato, įskaitant pačius Naujuosius kaimynus, būsimas naujas ES nares, Europos Komisiją. Tokia parlamentinė regioninio bendradarbiavimo tradicija yra svarbus mechanizmas, kurio pagrindu mes galime sėkmingai propaguoti europinių vertybių ir europinės pasaulio tvarkos suvokimą (European understanding of the world order).




Naujausi pakeitimai - 2003 05 23.
Artūras Zeleniakas



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas