Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba 2003 m. gegužės 13 d. rytiniame posėdyje

2003 m. gegužės 13 d. pranešimas VIR

Gerbiami kolegos,

Po pertraukėlės susirinkome tęsti savo darbo.

Įtempta buvo ta pertraukėlė, tačiau paskutinė jos dieno buvo malonios, laimingos.

Todėl šiandien į posėdį mes susirinkome vėl tapę kitokie.

Nuoširdžiai sveikinu jus visus, neišskirdamas net vieno kito euroskpetiko.

Tokia buvo tautos valia. Ir mes galime drąsiai didžiuotis tokia valia.

Ir tokia tauta....

Didžiuotis ir toliau vykdyti jos valią – ir ratifikuojant mūsų stojimo į Europos Sąjungos sutartį, ir dirbant kitus valstybei svarbius darbus, iš kurių itin svarbus – nustatyti tarpinstitucinio darbo tvarką, leidžiančią mums geriau atstovauti mūsų žmonių ir valstybės interesus europinėse institucijose bei turėti tvirtesnį balsą Europos politikos formavime.

Dėkoju Seimo nariams, įnešusiems savąjį žodį ir savąją darbą į nepaprastai svarbų mūsų valstybės ir tautos europėjimo etapą.

Dėkoju ir tiems, kurie buvo ir liko nusiteikę prieš Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą, nes jų žodis, kitoks žodis, leido pasauliui dar kartą pajusti, kad Lietuva tampa aukštesnės politinės kultūros šalimi, tikrai demokratine valstybe.

Negaliu dėkoti tik keletui mūsų.

Tiems, kurie agitavo Lietuvą apskritai neiti į referendumą. Dėkodamas jiems, aš juos paprasčiausiai įžeisčiau.

Tačiau nedėkoju ne dėl mandagumo. Manau, kad raginimas neiti į referendumą jau išeina iš politinės kovos sferos ir pereina į visai kitą erdvę, kurią aš pavadinčiau politinės diversijos erdve.

Ką reiškia, kai sąžiningas euroskeptikas, ilgai ir nuoširdžiai raginęs balsuoti prieš Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą, paskutinėmis dienomis iki referendumo staiga persiorientuoja ir ima raginti apskritai boikotuoti referendumą?

Ogi reiškia tai, kad jis staiga ėmė suvokti, jog Lietuvos didžiuma yra euroentuziastų pusėje - ir jiems nieko kito nelieko, kaip savo tautai sukliudyti pareikšti šitą valią.

O tai jau, dovanokite, ne kas kita, kaip ėjimas prieš tautos valią. Ir tai šiandien reikia pasakyti atvirai.

Referendumas – galutinis tautos žodis, tačiau jis dar bus ilgai diskutuojamas. Jau bandoma užginčyti jo teisėtumą: esą valdžia per daug rodė savo euroentuziazmą ir tuo suklaidino, dezorientavo visuomenę.

Kokie įdomūs politiniai blaškymaisi. Pirmą referendumo dieną, kai rinkėjų aktyvumas ėmė kelti šiokio tokio nerimo, buvo šaukiama, kad tokį neaktyvumą lemia žmonių nepasitikėjimas valdžia. O kai kitą dieną aktyvumas staiga šokteli, pasirodo, vėl kalta valdžia – kam ji ragino žmones eiti balsuoti.

Nemanau, kad per keletą dienų mūsų žmonių meilė valdžiai būtų taip suvešėjusi, jog kiekvienas jos pasakytas žodis taptų vėliava, paskui kurią visi bėga tekini. Manau, kad tokie euroskeptikų svaičiojimai greičiau reiškia, kad referendumo priešai pasijuto esą agonijoje ir jau nekontroliuoja nei savo veiksmų, nei savo žodžių.

Atskirai norėčiau išskirti Seimo nario Viktoro Uspaskich vaidmenį šiame referendume. Jis didžiuojasi, kad Kėdainiai referendume buvo aktyvūs. Ir tai yra tiesa. Kaip ir yra tiesa, jog Kėdainiai irgi yra Lietuva. Tačiau Kėdainiai – dar ne visa Lietuva. O visoje Lietuvoje referendumo dienomis vadinamasis “Uspaskicho referendumas” įnešė didelės sumaišties. Buvo vietų, kuriose jo parašų rinkėjai, gavę, o gal nusipirkę mažiau raštingo žmogaus parašą, “paleisdavo” jį namo, sakydami, kad tokiu būdu jis jau dalyvavo referendume dėl Europos Sąjungos.

Todėl pono Uspaskicho aiškinimai, kad jo iniciatyvinės grupės nariai nepažeidė įstatymų yra šventvagiški. Ne viską, ko nedraudžia įstatymai, gali leisti daryti padoraus žmogaus sąžinė.

Tačiau grįžkime prie malonesnių dalykų.

Referendumo dienomis akivaizdžiai regėjome daugumos politikų susitelkimą dirbti kartu, veikti bendrai, burtis svarbiam tikslui. Užbaigus referendumo informacinės kampanijos štabo veiklą, prie manęs priėjo keli štabo nariai. Jie tiesiog negalėjo susilaikyti nepasakę: kaip būtų smagu, jeigu mes toliau taip vieningai dirbtume.

Malonu ir tai, kad Lietuvos radijas ir televizija pagaliau tapo nacionaliniu transliuotoju, kuriam rūpi valstybės reikalai.

Daug malonių momentų buvo per šias nepaprastos įtampos dienas.

 

Šiandien savo valstybės kalendoriuje mes jau turime dvi 11-ąsias dienas – kovo ir gegužės. Ir du svarbius aktus. Tik kovo 11-osios akto signatarų buvo vos per šimtą, o antrojo, gegužės 11-osios, signatarų susidarė pusantro milijono.

Ačiū jiems, naujiesiems mūsų signatarams.

Dar kartą ačiū ir Seimo nariams, viską padariusiems, kad referendumas ir įvyktų, ir pavyktų.




Naujausi pakeitimai - 2003 05 13.
Artūras Zeleniakas



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas