Lietuvos Respublikos Seimas

2003 m. balandžio 16 d. komiteto posėdis

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

P O S Ė D I S

2003-04-16

 

SVARSTYTA: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 7 ir 22 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS IXP-2234

NUSPRĆSTA:

Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui

SVARSTYTA: ĮSTATYMO dėl Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą PROJEKTAS IXP- 2430 ES

NUSPRĆSTA:

Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui

SVARSTYTA: Muziejų įstatymo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS IXP-2288

NUSPRĆSTA:

Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui

SVARSTYTA: Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo papildymo ĮSTATYMO PROJEKTAS IXP-2013

NUSPRĆSTA:

Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas.

SVARSTYTA: Akcinių bendrovių "Lietuvos energija", Lietuvos elektrinė" ir akcinių bendrovių "Rytų skirstomieji tinklai", "Vakarų skirstomieji tinklai" akcijų mainų ĮSTATYMO PROJEKTAS IXP-2421

NUSPRĆSTA:

Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

SVARSTYTA: PASIŪLYMAI Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektui IXP-2193 (2)

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Seimo narys

A.Sysas

1. Siūlau iš statuto projekto 23 str. 1 d. išbraukti 2, 3 ir 5 punktus:

“1. Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti skatinami ir apdovanojami:

1) padėka;

2) pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio pinigine premija;

3) vardine dovana;

4) žinybiniu ženklu;

5) vardiniu ginklu;

6) suteikiant aukštesnį laipsnį šio Statuto 13 straipsnyje nustatyta tvarka.”

2. Siūlau pakeisti ir sujungti statuto projekto 29 str. ir 30 str. bei jį išdėstyti taip:

“29 straipsnis. Pareigūnų darbo laikas ir budėjimas

1. Pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant šio Statuto 30 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vidaus reikalų įstaigos vadovas savo sprendimu pareigūnui gali pavesti dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės darbo laiko norma.

2. Pareigūnui negalima pavesti dirbti daugiau kaip 8 valandas viršvalandžių per vieną dieną. Pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 24 valandos. Į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Didžiausias vieno pareigūno viršvalandžių skaičius per metus negali viršyti 250 valandų.

3. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams dirbti viršvalandžius galima pavesti tik šio Statuto 30 straipsnyje nustatytais atvejais. Tokiais atvejais pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, o didžiausias vieno pareigūno viršvalandžių skaičius per metus negali viršyti 164 valandų.

5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams, į kurių pareigas įeina nuolat pasikartojantis darbas nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, priemokos mokamos šio Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Budėjimo laikas

1. Pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų.

2. Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Už 32 budėjimo valandas kompensuojama suteikiant papildomą poilsio dieną.

Pareigūnų darbo laiko trukmę ir budėjimą reglamentuoja Darbo kodekso XIII skyriaus nuostatos.”

3. Siūlau iš statuto projekto 34 str. išbraukti 2 dalį:

“ 2. Pareigūnams už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, taip pat esant svarbioms priežastims vidaus reikalų ministras bei vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali suteikti iki 10 kalendorinių dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomų mokamų atostogų iki 5 kalendorinių dienų gali suteikti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų įgalioti pareigūnai.”

4. Siūlau statuto 36 str. papildyti nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

“6. Priedų už kvalifikacinę kategoriją ir laipsnį suma negali viršyti 55 procentų pareiginės algos.”

 

 

 

 

 

5. Siūlau iš statuto projekto 38 str. išbraukti 2 ir 3 dalis:

“2. Pareigūnams, tarnaujantiems Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų pajėgų misijose už Lietuvos Respublikos ribų, mokama priemoka. Jos dydį nustato Vyriausybė.

3. Pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu, gali būti mokama iki 10 procentų pareiginės algos dydžio priemoka.”

 

 

6. Siūlau pakeisti statuto projekto 42 str. 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

“3. Laikinojo nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu pareigūnams mokamas vidutinis jų darbo užmokestis, o vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, kol jam sueis vieneri metai - 60 procentų vidutinio jų darbo užmokesčio.”

Nepritarta.

Siūlytina pritarti A. Sakalo pasiūlyme suformuluota 23 str. 1 dalies redakcijai.

 

Nepritarta.

Direktyva 2000/34/EB, pakeičianti direktyvą 93/104/EB, Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei kiti analogiški teisės aktai nustato išimtis, pagal kurias tam tikrų profesijų darbuotojams gali būti nustatytos kitokios darbo laiko normos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarta

Siūloma pritarti A. Sakalo pasiūlytai šio straipsnio redakcijai

Nepritarta

Ši nuostata numatyta Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. kurio nuostatos taikomos ir pareigūnams.

Nepritarta

Šios priemokos yra nustatytos galiojančiais teisės aktais ir nusistovėjusios praktikoje, todėl jas siūloma nustatyti ir statuto projekte.

Pritarta

Seimo nariai:

E.Skarbalius,

A.Kašėta,

K.Skamarakas,

J.Utovka

1. Projekto 38 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

,,3. Pareigūnams, kurių darbas tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu, gali būti mokama iki 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoka pagal tarnybinio gyvūno parengimo lygį.“

2. Projekto 38 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

,,4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų priemokų mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.“

3. Projekto 49 straipsnį išdėstyti taip:

,,Pareigūnai specialių tarnybinių užduočių, susijusių su apribojimu palikti užduoties vietą, vykdymo laikotarpiu, taip pat vykdantys tarnybą lauko sąlygomis, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Aprūpinimo maistu tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.“

4. Projekto 53 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

,,4. Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

5. Projekto 53 straipsnio buvusią 4 dalį laikyti 5 dalimi.

Pritarta

 

 

 

 

Pritarta

 

 

Pritarta

 

 

 

 

 

Pritarta

 

 

 

 

 

Seimo nariai:

J.Bernatonis,

V.Popovas

1. Pakeisti Vidaus tarnybos statuto projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Vidaus reikalų įstaigos

Vidaus reikalų įstaigos yra:

1) vidaus reikalų centrinės įstaigos (Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Policijos departamentas); Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Valstybės sienos apsaugos tarnyba); Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba); Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Vadovybės apsaugos departamentas); Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (specializuoti policijos daliniai, pavaldūs vidaus reikalų ministerijai) (toliau - Viešojo saugumo tarnyba);

2) Policijos viešojo saugumo dalinys (tarnyba) ir kitos vidaus reikalų įstaigos (vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžios teritorinės, specializuotos ir kt. įstaigos);

3) vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos.”

2. Pakeisti Vidaus tarnybos statuto projekto 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Vidaus tarnybos laipsniai suteikiami Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento bei jiems pavaldžių padalinių, Viešojo saugumo tarnybos bei vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų pareigūnams.”

3. Pakeisti Vidaus tarnybos statuto projekto 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Pareigūnas Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus. Atsižvelgdamas į vidaus tarnybos sistemos poreikius, esant būtinybei, vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti pareigūno buvimo Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve laiką, tačiau bendras pareigūno buvimo Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve laikas per visą jo tarnybą negali viršyti 6 8 metų.“

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarta

 

 

 

 

 

 

 

Pritarta

Seimo nariai: Algirdas Sysas,

Jonas Korenka

Siūlau papildyti statuto projekto 38 str. 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytų priemokų mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Priemokų dydis už viršvalandinį ir nakties darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis.”

Nepritarta

Priemokų dydis ir taip turėtų būti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. Be to priemokų dydžio ribos numatytos 38 straipsnio 5 dalyje.

Seimo nariai:

A.Kašėta

G.Jakavonis

K.Rimšelis

1. Siūlome pakeisti Statuto 13 straipsnio 6-9 dalis ir jas išdėstyti taip:

“6. Pirminės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) vidaus tarnybos grandinis;

2) vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis;

3) vidaus tarnybos puskarininkis;

4) vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis.

7. Vidurinės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) vidaus tarnybos leitenantas;

2) vidaus tarnybos vyresnysis leitenantas;

3) vidaus tarnybos kapitonas.

8. Aukštesniosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:

1) vidaus tarnybos majoras;

2) vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas;

3) vidaus tarnybos pulkininkas.

9. Aukščiausiosios grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsnis yra vidaus tarnybos generolas.”

2. Siūlome pakeisti Statuto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

“14 straipsnis. Laipsnių suteikimas

1. Vidaus tarnybos majoro ir vidaus tarnybos pulkininko leitenanto bei komisaro ir vyresniojo komisaro laipsnius nuo leitenanto iki pulkininko leitenanto įskaitytinai bei nuo inspektoriaus iki vyresniojo komisaro įskaitytinai suteikia vidaus reikalų ministras vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo teikimu.

2. Vidaus tarnybos grandinio ar jaunesniojo policininko laipsnis suteikiamas įgijus bazinį profesinį parengimą arba po įvadinio mokymo kursų baigimo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu, paskyrus pareigūną į atitinkamas pareigas.

3. Aukštesnis pirminės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas pareigūnui atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, nuopelnus, einančiam atitinkamas pareigas ir ištarnavusiam:

1) vidaus tarnybos grandiniu, jaunesniuoju policininku – ne mažiau kaip 3 metus;

2) vidaus tarnybos jaunesniuoju puskarininkiu, policininku - ne mažiau kaip 3 metus;

3) vidaus tarnybos puskarininkiu, vyresniuoju policininku – ne mažiau kaip 3 metus.

4. Aukštesnį pirminės grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas. Vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik pakėlus kvalifikaciją ir įgijus aukštąjį išsilavinimą bei paskirtiems į atitinkamas pareigas.

4 5. Vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis suteikiamas vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymu asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją profesiją, atitinkančią pareigybių aprašymo reikalavimus, einantiems atitinkamas pareigas.

5 6. Aukštesnis viduriniosios grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus, einant atitinkamas pareigas ir ištarnavus:

1) vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus;

2) vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus.

Aukštesnį viduriniosios grandies pareigūnų laipsnį suteikia vidaus reikalų centrinės ar profesinio mokymo įstaigos vadovas.

7. Vidaus tarnybos majoro ar komisaro laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus, einant atitinkamas pareigas ir ne mažiau kaip 3 metus ištarnavus kapitonu ar komisaru inspektoriumi.

6 8. Aukštesnis aukštesniosios grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, nuopelnus, einant atitinkamas pareigas ir ištarnavus:

1) vidaus tarnybos majoru, komisaru – ne mažiau kaip 4 metus;

2) vidaus tarnybos pulkininku leitenantu, vyresniuoju komisaru – ne mažiau kaip 4 metus.

9. Vidaus tarnybos pulkininko ar vyriausiojo komisaro laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu

8 Generolo laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu. Generolo laipsnis pareigūnui gali būti suteiktas paskyrus pareigūną Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi ir turinčiam pulkininko laipsnį.

9 Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas paskyrus pareigūną policijos generaliniu komisaru. ir turinčiam vyriausiojo komisaro laipsnį.

10. Generalinio komisaro ar vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas Respublikos Prezidento dekretu vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas paskyrus pareigūną policijos generaliniu komisaru. Vidaus tarnybos generolo laipsnis pareigūnui gali būti suteiktas paskyrus pareigūną Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi ir turinčiam vidaus tarnybos pulkininko laipsnį.

10 11. Už ypač didelius nuopelnus tarnyboje aukštesnis laipsnis anksčiau už nustatytą terminą arba viena pakopa aukštesnis (negu priklausytų pagal einamas pareigas) laipsnis suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą.

11 12. Pareigūnui, turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas.

12 13. Laipsnis gali būti pažemintas, skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovo, pažemina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas. Laipsnį, suteiktą vidaus reikalų ministro, pažemina (įskaitant leitenanto laipsnio pažeminimą iki vyresniojo puskarininkio laipsnio bei inspektoriaus laipsnio pažeminimą iki viršilos laipsnio) vidaus reikalų ministras vidaus reikalų centrinės ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo teikimu. Laipsnį, suteiktą Ministro Pirmininko, pažemina (įskaitant pulkininko laipsnio pažeminimą iki pulkininko leitenanto laipsnio bei vyriausiojo komisaro laipsnio pažeminimą iki vyresniojo komisaro laipsnio) Ministras Pirmininkas vidaus reikalų ministro teikimu. Buvęs laipsnis gali būti grąžinamas ne anksčiau kaip po vienerių metų bendra laipsnių suteikimo tvarka.

13 14. Pareigūnų laipsnių priklausomybę nuo pareigūno einamų atitinkamų pareigų ir pareigūnų laipsnių suteikimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

14 15. Priimant į vidaus tarnybą Lietuvos Respublikos pilietį, tarnavusį valstybės tarnyboje statutiniu valstybės tarnautoju, taip pat tarnavusį užsienio valstybių statutinėse pajėgose ir turintį (turėjusį) pareigūno specialų, pareiginį laipsnį arba rangą, suteikiamas pareigūno vidaus tarnybos laipsnis.

15 16. Vidaus reikalų įstaigose gali būti kapelionai. Jų veiklos sąlygas ir tvarką pagal savo kompetenciją reglamentuoja vidaus reikalų ministras, derindamas jas su atitinkamų valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje bažnyčių, kurios skiria kapelionus, vadovybe. Kapelionui kaip pirmasis laipsnis suteikiamas vidaus tarnybos kapitono arba komisaro inspektoriaus laipsnis. Aukštesnis laipsnis kapelionui suteikiamas šio statuto nustatyta tvarka.”

Nepritarta

13 straipsnio 5-8 dalyje prieš išvardinant konkrečius laipsnių pavadinimus yra nurodyta, kad tai yra vidaus tarnybos laipsniai, todėl tuos pačius žodžius kartoti prieš kiekvieną laipsnio pavadinimą netikslinga.

Nepritarta

Šie pasiūlymai buvo apsvarstyti ir jiems nepritarta, komitete svarstant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus įstatymo projektui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarta

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarta

Šie pasiūlymai buvo apsvarstyti ir jiems nepritarta, komitete svarstant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus įstatymo projektui.

 

 

 

 

Seimo narys

A. Sakalas

1. Siūlau iš statuto projekto išbraukti 14 straipsnio 17 dalį:

“17. Vidaus reikalų įstaigose gali būti kapelionai. Jų veiklos sąlygas ir tvarką pagal savo kompetenciją reglamentuoja vidaus reikalų ministras, derindamas jas su atitinkamų valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje bažnyčių, kurios skiria kapelionus, vadovybe. Kapelionui kaip pirmasis laipsnis suteikiamas kapitono arba komisaro inspektoriaus laipsnis. Aukštesnis laipsnis kapelionui suteikiamas šio Statuto nustatyta tvarka.”

2. Siūlau pakeisti statuto projekto 23 str. 1 dalies 2 ir 6 punktus:

“23 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai

1. Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareigūnai gali būti skatinami ir apdovanojami:

1) padėka;

2) pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio pinigine premija; vienkartine (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka;

3) vardine dovana;

4) žinybiniu ženklu;

5) vardiniu ginklu;

6) suteikiant aukštesnį laipsnį šio Statuto 13 14 straipsnyje nustatyta tvarka.”

3. Siūlau pakeisti statuto projekto 28 str. 5 ir 6 dalis:

“5. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, administracinio teisės pažeidimo ar pripažįstamas nekaltu Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka bei nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Laikotarpis, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, į vidaus tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, administracinio teisės pažeidimo, ar kai jis pripažįstamas nekaltu Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka bei nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas.”

4. Siūlau pakeisti statuto projekto 34 straipsnį ir išdėstyti jį taip:

“34 straipsnis. Kitos atostogos

1. Pareigūnui gali būti suteikiamos ir kitos įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytos atostogos.

2. Pareigūnams už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, taip pat esant svarbioms priežastims Paskatinimo tvarka, taip pat esant svarbioms priežastims vidaus reikalų ministras bei vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai gali suteikti iki 10 kalendorinių dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomų mokamų atostogų iki 5 kalendorinių dienų gali suteikti vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų įgalioti pareigūnai.”

5. Siūlau pakeisti statuto projekto 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

“2. Pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą pareigūnui nustatoma šio Statuto 32 straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė, suteikiama galimybė įgyti kvalifikacinę kategoriją, nustatoma teisė į šio Statuto 50 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigūnų pensijas

6. Siūlau pakeisti statuto projekto 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Valstybė laiduoja pareigūnams nemokamą sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų, savivaldybių sveikatos fondų lėšų. Pareigūnų papildomo asmens sveikatos priežiūros rėmimo programos finansuojamos iš valstybės biudžeto.”

7. Siūlau išbraukti statuto projekto 40 straipsnį.

“40 straipsnis. Pareigūnų ir kursantų gyvybės ir sveikatos draudimas

1. Pareigūnų gyvybė ir sveikata visam jų tarnybos laikotarpiui privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar susijusių su jo tarnyba, vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pareigūnas apdraudžiamas suma, lygia jo darbo užmokesčiui, kuris mokamas draudžiamojo įvykio mėnesį, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos.

2. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų gyvybė ir sveikata privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu visam jų profesinio ar įvadinio mokymo laikotarpiui. Kursantas apdraudžiamas suma, lygia draudžiamojo įvykio metu nustatytai minimaliajai mėnesinei algai, padaugintai iš 12.

3. Pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką, draudimo išmokų dydžių nustatymo bei išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Draudimo išmokos nemokamos, jeigu:

1) pareigūnas ar kursantas žuvo arba susižalojo darydamas tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą;

2) pareigūno žuvimo arba susižalojimo priežastis buvo su tarnybinių pareigų atlikimu nesusijęs apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių arba kitų svaigiųjų medžiagų, o kursanto žuvimo arba susižalojimo priežastis buvo nesusijusi su jo profesiniu ar įvadiniu mokymu;

3) pareigūnas ar kursantas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo;

4) pareigūnas ar kursantas žuvo ar susižalojo autoavarijos metu, jei vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti arba perdavė ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų arba neturinčiam teisės jos vairuoti;

5) pareigūno ar kursanto sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba profesiniu ar įvadiniu mokymu.”

Pritarta

 

 

 

 

 

 

Pritarta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarta

 

 

 

 

Pritarta

 

 

 

 

 

 

Pritarta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NUSPRĘSTA:

Siūlyti Seimui atsižvelgti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl pasiūlymų įstatymo projektui (IXP-2193(3).

Balsavimo rezultatai:

7- už

1 - susilaikė

SVARSTYTA: TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektui IXP-2193(2SP)

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektą juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projekto 2 straipsnio 1 punkte po skaičiaus “1995” reikėtų įrašyti “Nr. 92-2056”.

2. Projekto 2 straipsnio 2 punktą reikėtų išbraukti, nes jame nurodytas įstatymas yra pripažintas negaliojančiu (Žin., 2000, Nr.32-890), Įstatymas priimtas nauju pavadinimu ir išdėstytas nauja redakcija, todėl aiškinimas, kad vienas negaliojančio įstatymo pakeitimas dar tebegalioja, teisės požiūriu yra nepagrįstas.

Vertinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projektu tvirtinamą Vidaus tarnybos statuto projektą (toliau - Statuto projektas) juridinės technikos požiūriu ir pagal jo santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Statuto projekto 2 straipsnio 3 dalyje įvardinta vidaus reikalų statutinė įstaiga ir pateikta šios įstaigos samprata. Toks įstaigų rūšies įvardijimas yra nepriimtinas, nes įstaiga negali būti statutinė ar nestatutinė. Įstaiga tėra subjektas, įsteigtas tam tikroms funkcijoms vykdyti. Be to, sąvoka "statutinė" neatskleidžia įstaigos paskirties, įstaigos paskirtį, funkcijas atskleidžia įstaigos steigimo akte apibrėžtos funkcijos, įstaigos veikla. Kaip žinia, visų Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų steigimą, veiklą reglamentuoja statutai, tačiau tai nereiškia, kad aukštosios mokyklos yra statutinės, o jų darbuotojai - statutiniai.

Projekte siūlomas apibrėžimas įneša ne aiškumo, o painiavos, nei Civilinis kodeksas, nei Valstybės tarnybos ar kiti įstatymai nenumato tokios įstaigų rūšies, todėl jo reikėtų atsisakyti.

2. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti kitų valstybės tarnautojų, tarnaujančių vidaus reikalų įstaigose, tarnybą reglamentuojantys teisės aktai. Be kitų, nurodytas ir Valstybės tarnybos įstatymas.

Vertinant šių dviejų straipsnio dalių turinį, galima preziumuoti, kad vidaus reikalų įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas. Antra vertus, projekto 5 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į kitus teisės aktus, todėl galima teigti, kad Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos jiems yra taikomos. Juo labiau, kad pagal projekto 37 straipsnio 3 dalį, kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos bus taikomos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes reikėtų aiškiai nurodyti, ar Valstybės tarnybos įstatymas subsidiariai taikomas ir vidaus reikalų įstaigų pareigūnams, kaip tai numatyta Valstybės tarnybos įstatyme.

Projekte taip pat reikėtų nustatyti, kurios Statuto nuostatos taikomos (netaikomos) pareigūnams, į pareigas skiriamiems ne šio Statuto nustatyta tvarka, tačiau tarnaujantiems vidaus reikalų įstaigose.

3. Statuto projekto 14 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad vidaus reikalų įstaigose gali būti kapelionai, kuriems gali būti suteikiami laipsniai. Ši nuostata abejotina, kadangi Statuto projekto 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laipsniai suteikiami pareigūnams. Tai, kad kapelionas yra dvasininkas, kuris atlieka savo pareigas vidaus reikalų įstaigose, nereiškia, jog jis tampa pareigūnu.

4. Projekto 16 straipsnio 13 dalį reikėtų išbraukti kaip perteklinę, nes tokio paties turinio nuostatos jau numatytos projekto 15 straipsnio 4 dalyje.

 

 

 

 

5. Projekto 20 straipsnio 4 dalyje reikėtų aiškiau reglamentuoti perkėlimo bei skyrimo į kitas pareigas tvarką ("Esant būtinumui pareigūnas gali būti perkeliamas į kitas nestatutines pareigas vidaus reikalų ministerijoje arba siunčiamas tarnauti į kitas valstybės institucijas ar įstaigas einant nestatutines pareigas, paliekant jį vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve. Nesant būtinumo, pareigūnas grąžinamas į statutines pareigas. Tokiu atveju pareigūnas grąžinamas į jo eitoms nestatutinėms pareigoms lygiavertes arba aukštesnes pareigas.

Skiriant į aukštesnes pareigūno pareigas pareigūnas atestuojamas ir esant teigiamai atestacijos išvadai skiriamas į aukštesnes pareigas." Pacituotoje formuluotėje reikėtų suvienodinti vartojamas sąvokas arba aiškiau reglamentuoti perkėlimo bei skyrimo į kitas pareigas tvarką, nes šioje formuluotėje sąvokų "siunčiamas", "grąžinamas", "skiriamas" turinys gali būti įvairiai suprantamas. Be to, reikėtų atsisakyti formuluotės "nestatutinės", "statutinės" pareigos, nes pareigos taip nėra klasifikuojamos.

Statutinis valstybės tarnautojas, vykdydamas savo pareigas, gali atlikti įvairias funkcijas, tačiau skirstyti tas funkcijas (pareigas) į statutines ir nestatutines nėra pagrindo, be to, tai būtų gana sunku padaryti.

6. Projekto 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 27 straipsnio 2 dalies 3 punktui, todėl nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti.

Projekto 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų patikslinti nuorodą į 13 straipsnį, nes laipsnių suteikimo tvarką reglamentuoja 14 straipsnis.

7. Atsižvelgiant į Statuto projekto 25 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą, Statuto projekto 26 straipsnio 7 dalies antras ir trečias sakinys keistini, pavyzdžiui, tokiais sakiniais: “Tarnybinis patikrinimas tęsiamas įsigaliojus baudžiamąjį procesą ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną užbaigiančiam sprendimui, jeigu jis nėra panaikintas. Tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pratęsimo, neskaitant laiko, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos ar atostogų, bet ne vėliau, nei praėjus vieneriems metams nuo nusižengimo padarymo dienos.”

8. Tikslintinos Statuto projekto 28 straipsnio 5 ir 6 dalys, jose vietoj žodžių “administracinio teisės pažeidimo ar pripažįstamas nekaltu Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka” įrašytini žodžiai “nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo.”

9. Projekto 29 ir 31 straipsnių nuostatas reikėtų iš esmės tikslinti, nes jos prieštarauja ES direktyvai 93/104/EB "Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų". Siūlymas nustatyti 24 valandų trukmės pamainą ar už 32 budėjimo valandas kompensuoti suteikiant papildomą poilsio dieną nesiderina ne tik su ES direktyvomis, bet ir su saugos darbe reikalavimais. Siūlytume minėtus straipsnius suderinti su minėtos direktyvos nuostatomis arba jų atsisakyti ir vadovautis Darbo kodekso XIII skyriaus nuostatomis.

 

 

 

 

10. Projekto 32 straipsnyje numatyta, kad pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą. Taip pat nustatyta kitokia atostogų trukmės skaičiavimo tvarka. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šios nuostatos nesiderina su Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis, o į vidaus tarnybos stažo trukmę įskaitomi laikotarpiai nesiderina su Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje nustatyta stažo skaičiavimo tvarka.

 

 

 

11. Projekto 34 straipsnį reikėtų braukti, nes šio straipsnio 1 dalies nuostata yra blanketinio pobūdžio.

Projekto 34 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti atostogas už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, o taip pat esant svarbioms priežastims. Ši nuostata nepriimtina, nes už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis projekto 38 straipsnyje yra numatytos priemokos. Samprata "taip pat esant svarbioms priežastims" gali būti įvairiai interpretuojama, todėl gali kilti ginčai dėl atostogų suteikimo ar atsisakymo jas suteikti šiuo pagrindu.

12. Projekto 37 straipsnio 2 dalies nuostatą "nustatoma teisė į šio statuto 50 straipsnyje nurodytas pareigūnų pensijas" reikėtų braukti. Visų pirma, ši nuostata prieštarauja pareigūnų ir karių pensijų skyrimą reglamentuojantiems įstatymams. Antra, skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas būtina vadovautis pensijų įstatymais, todėl pensijos skyrimas nesilaikant pensijų įstatymų laikytinas neteisėtu. Be to, projekto 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal įstatymą, reglamentuojantį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Taigi, pačiame Statuto projekte yra teikiama nuoroda į specialųjį įstatymą, todėl ir tarnybos stažas pensijai skirti turi būti nustatomas pagal specialiajame įstatyme nustatytas taisykles.

13. Projekto 39 straipsnio 1 dalies sakinį būtina išbraukti. Palikus šią nuostatą, pareigūnui turėtų būti ne tik suteikiama medicininė pagalba, bet nemokamai duodami visi vaistai bei medicininės paskirties gaminiai, tačiau tai iš esmės nesiderina su sveikatos draudimą, vaistų kompensavimą ir sveikatos veiklą reglamentuojančiais įstatymais.

14. Projekto 40 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pareigūnų ir kursantų gyvybė ir sveikata visam tarnybos bei mokymo laikotarpiui privalomai draudžiami valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje ar susijusių su jo tarnyba, vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos bei mokymų laikui. Ši nuostata turėtų būti iš esmės patikslinta. Visų pirma, projekte painiojami draudimo ir žalos atlyginimo santykiai.

Projekte numatyta, kad žala, atsiradusi dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, turi būti atlyginta ir to niekas neginčija. Tačiau iki šiol nei vienas statutinis valstybės tarnautojas nebuvo ir nėra privalomai draudžiamas. Aktuariniai skaičiavimai parodė, kad valstybei finansiškai nenaudinga mokėti draudimo įmokas draudimo bendrovei, nes statutinių valstybės tarnautojų pareigos yra susijusios su padidinta rizika, todėl draudimo įmokos būtų didesnės, palyginus su išmokomis, kurios išmokamos iš valstybės biudžeto atsitikus nelaimingam atsitikimui. Tačiau valstybė įtvirtino teisę gauti žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir tą žalą atlygina išmokėdama įstatyme nustatyto dydžio išmokas iš valstybės biudžeto. Jeigu projekto nuostata nebus pakeista, būtina nustatyti kas, kokio dydžio ir kokiai draudimo bendrovei turi mokėti draudimo įmokas. Tam reglamentuoti būtina parengti specialų įstatymą, numatyti pagrindus (draudiminius įvykius) draudimo išmokoms išmokėti, reglamentuoti nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarką ir kitus būtinus santykius, susijusius su naujos draudimo rūšies įvedimu.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje dėl šio projekto pateikti motyvai yra niekuo nepagrįsti, nes iki šiol nei vienas statutinis valstybės tarnautojas nėra privalomai draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų taryboje ar profesinių ligų. Todėl projekte nereikėtų siūlyti įteisinti to, kas neegzistuoja ir praktikoje nenumatoma įgyvendinti, o priešingai - analogiško turinio nuostatas pašalinti iš galiojančių įstatymų.

Atsižvelgiant į projekto 40 straipsniui pateiktas pastabas reikėtų apsispręsti, ar pareigūnas bus draudžiamas, ar jam bus išmokėta kompensacija iš valstybės biudžeto. Todėl projekte reikėtų atsisakyti 40 arba 41 straipsnio, nes priešingu atveju, už tą patį įvykį bus mokama du kartus.

 

 

 

 

 

Pritarta (redakcinio pobūdžio pastaba)

Pritarta

(redakcinio pobūdžio pastaba)

 

 

 

 

Nepritarta. Pabrėžti, kad vidaus reikalų įstaigos, kuriose tarnauja pareigūnai (statutiniai valstybės tarnautojai), yra statutinės, būtina siekiant jas išskirti iš kitų VRM valdymo srities įstaigų, akcentuojant, kad jose tarnaujančių pareigūnų tarnyba organizuojama statutiniais pagrindais.

Nepritarta.

Valstybės tarnybos įstatymas (4 str. 2 d.) nustato, kiek jis bus taikomas pareigūnams.

Be to, Vidaus reikalų ministerija parengs Policijos veiklos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame bus detaliau apibrėžta Statuto nuostatų taikymas pareigūnams, į pareigas skiriamiems ne šio Statuto nustatyta tvarka, tačiau tarnaujantiems vidaus reikalų įstaigose.

Pritarta. Atsižvelgiant į pastabą pritartina A.Sakalo pasiūlymui išbraukti 14 str. 17 d.

 

Nepritarta. To paties turinio nuostatos pasikartojimas tikslingas atsižvelgiant į tai, kad Projekto 15 str. reglamentuoja pareigūno pareigų paaukštinimą, o 16 - tarnybinį kaitumą.

Iš dalies pritarta. Redaguojant projektą tikslinga suvienodinti sąvokas ir vietoj žodžio “siunčiamas” įrašyti “perkeliamas”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš dalies pritarta. Pritarta A. Sakalo pasiūlytai redakcijai.

 

 

Nepritarta.

Teisės norma suformuluota atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 d. redakciją.

 

 

 

 

 

Pritarta. Siūloma pritarti A. Sakalo pasiūlytai redakcijai

 

Nepritarta. Direktyva 2000/34/EB, pakeičianti direktyvą 93/104/EB, Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei kiti analogiški teisės aktai nustato išimtis, pagal kurias tam tikrų profesijų darbuotojams gali būti nustatytos kitokios darbo laiko normos.

Nepritarta. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. statutiniams valstybės tarnautojams be išimčių taikoma VTĮ nustatyta darbo apmokėjimo tvarka, kitus teisinius santykius, tarp jų ir stažo skaičiavimo bei atostogų, gali reglamentuoti statutai.

Iš dalies pritarta

Siūloma pritarti A. Sakalo pasiūlytai šio straipsnio redakcijai

 

 

 

 

 

Pritarta. Žr. A.Sakalo pasiūlytą šio straipsnio redakciją.

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarta. Žr. A.Sakalo pasiūlytą šio straipsnio redakciją.

 

Pritarta. Siūlytina 40 straipsnį išbraukti.

Siūloma pritarti A.Sakalo pasiūlymui dėl šio straipsnio išbraukimo.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NUSPRĘSTA:

Siūlyti Seimui atsižvelgti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl pasiūlymų įstatymo projektui (IXP-2193(3).

Balsavimo rezultatai:

7- už

1 – susilaikė

SVARSTYTA: PASIŪLYMAI Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui IXP-2194(2SP)

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Seimo nariai:

A.Kašėta

G.Jakavonis

G.Purvaneckienė

K.Rimšelis

1. Projekto 5 straipsnio “Pareigūnų laipsnių prilyginimas ir pervardijimas” 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:

“1. Pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai, kuriuos pareigūnai turėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų specialiems nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardijami pagal Statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnį:

1) eilinio laipsnis, grandinio laipsnis – vidaus tarnybos grandinio laipsniu;

2) jaunesniojo puskarininkio laipsnis – vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio laipsniu;

3) puskarininkio laipsnis – vidaus tarnybos puskarininkio laipsniu;

4) viršilos laipsnis – vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsniu;

5) jaunesniojo leitenanto laipsnis, leitenanto laipsnis – vidaus tarnybos leitenanto laipsniu;

6) vyresniojo leitenanto laipsnis – vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsniu;

7) kapitono laipsnis – vidaus tarnybos kapitono laipsniu;

8) majoro laipsnis – vidaus tarnybos majoro laipsniu;

9) pulkininko leitenanto laipsnis - vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsniu;

10) pulkininko laipsnis - vidaus tarnybos pulkininko laipsniu;

11) generolo laipsnis – vidaus tarnybos generolo laipsniu.

2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų pareiginiai laipsniai, kuriuos šie pareigūnai turėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų specialiems nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardijami pagal Statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnį:

1) policininko stažuotojo pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos grandinio laipsniu;

2) policininko pareiginis laipsnis - vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio laipsniu;

3) vyresniojo policininko pareiginis laipsnis - vidaus tarnybos puskarininkio laipsniu;

4) viršilos pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsniu;

5) jaunesniojo inspektoriaus pareiginis laipsnis, inspektoriaus pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos leitenanto laipsniu;

6) vyresniojo inspektoriaus pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsniu;

7) komisaro inspektoriaus pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos kapitono laipsniu;

8) komisaro pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos majoro laipsniu;

9) vyresniojo komisaro pareiginis laipsnis - vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsniu;

10) vyriausiojo komisaro laipsnis - vidaus tarnybos pulkininko laipsniu.”

 

Nepritarta

Šis pasiūlymas susijęs pasiūlymais įstatymo projektui IXP-2193(3), kuriems komitetas nepritarė.

Be to šie pasiūlymai buvo apsvarstyti ir jiems nepritarta, komitete svarstant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus įstatymo projektui IXP-2194.

NUSPRĘSTA:

Nepritarti pasiūlymui

Balsavimo rezultatai:

Bendru sutarimu.

SVARSTYTA: TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui IXP-2194(2SP)

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Seimo Teisės departamento išvada Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektui IXP-2194(2SP)

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos reikalavimų atžvilgiu ir pagal santykį su galiojančiais įstatymais, galima pateikti keletą pastabų ir pasiūlymų:

1. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vidaus reikalų sistemos pareigūnais laikomi Lietuvos teisės universiteto policijos fakultetuose tarnavę pareigūnai, o 7 dalyje nustatyta, kad Lietuvos teisės universiteto policijos fakulteto dėstytojai yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnai. Konstitucijos 141 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje. Lietuvos teisės universitetas yra valstybinė aukštoji mokykla, jos dėstytojų darbas apmokamas iš valstybės biudžeto, todėl akivaizdu, kad jie dirba civilinėje valstybinėje įstaigoje. Konstitucijoje vartojamas terminas “civilinė valstybinė tarnyba” turi nepriklausomą prasmę nuo Valstybės tarnybos įstatyme vartojamo termino “valstybės tarnyba”, kuris apima tik viešojo administravimo sferą. Civilinė valstybinė tarnyba yra suprantama plačiau, todėl asmenys, dirbantys ar einantys pareigas iš valstybės biudžeto finansuojamose valstybės ar savivaldybių įstaigose yra laikomi einančiais pareigas civilinėje valstybinėje tarnyboje Konstitucijos 141 straipsnio prasme. Lietuvos teisės universiteto policijos fakulteto dėstytojai taip pat laikomi einančiais pareigas civilinėje valstybinėje tarnyboje ir jiems turėtų būti taikomas Konstitucijos 141 straipsnio apribojimas. Dėl šios priežasties dėstytojai negali turėti laipsnių. Jeigu Lietuvos teisės universiteto dėstytojams norima suteikti laipsnius ir juos priskirti vidaus tarnybos pareigūnams, reikia keisti Lietuvos teisės universiteto statutą ir šios aukštosios mokyklos statusą reglamentuoti taip, kaip šiuo metu reglamentuotas Lietuvos karo akademijos statusas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad projekto nuostatos nesiderina su Konstitucijos 141 straipsnio reikalavimais (žiūr.Konstitucinio Teismo 1996 m. gegužės 29 d. sprendimas "Dėl Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Respublikos Prezidento 1993 m. kovo 16 d. dekreto Nr.15 "dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėties" dalis dėl Romasio Vaitekūno patvirtinimo vidaus reikalų ministru atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją".

Projekto 1 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui, nes Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja viešojo administravimo valstybės tarnautojų statusą. Valstybinių aukštųjų mokyklų dėstytojams bei darbuotojams Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas. Be to, Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja pensijų skyrimo ar mokėjimo.

Projekto 1 straipsnio 7 dalies 4 punktas nesiderina su valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojančiais įstatymais. Šio punkto nuostatas reikėtų tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo projekto IXP-2193(2) 40 bei 41 straipsniams pareiktas pastabas.

2. Projekto 2 straipsnio 2 dalį reikėtų braukti, kadangi neaišku, kaip turėtų būti nustatomi joje numatyti prieštaravimai. Be to, sąvoka "socialinės garantijos" gali būti įvairiai interpretuojama ir dėl to gali kilti neaiškumų taikant šios dalies nuostatas. Pvz., Vidaus tarnybos statute reglamentuotos priemokos, kompensacijos, papildomos atostogos taip pat gali būti priskirtos prie socialinių garantijų, todėl remiantis projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata, gali kilti neaiškumų kam ir kokias garantijas taikyti. Manytume, kad nuo Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo reikėtų taikyti tik jame numatytas garantijas.

3. Galima būtų pasiūlyti patikslinti Vidaus tarnybos statuto ir šio įstatymo įsigaliojimo datas. Taip pat reikėtų apibrėžti pereinamąjį laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad kai kurioms nuostatoms įgyvendinti (pvz., įspėti pareigūnus apie numatomą perkėlimą į kitas pareigas dėl reorganizavimo) reikės daugiau laiko. Be to, pagal projekto 6 straipsnį, įstatymui įgyvendinti reikalingi teisės aktai turi būti priimti per 3 mėnesius po jo įsigaliojimo.

 

 

 

 

 

Nepritarta

Iš esmės pritariant, kad teisinis reglamentavimas, kad Lietuvos teisės universiteto policijos fakulteto dėstytojai yra prilyginami vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, yra ydingas, šiuo metu palikti galioti esančius teisinius santykius yra būtina, atsižvelgiant į tai, kad LTU Policijos fakulteto dėstytojai privalo turėti specialių žinių (vidaus reikalų sistemos tarnybų valdymas, operatyvinė veikla, profesinė ir specialioji taktika, specialių darbo įgūdžių formavimas, šaudyba, specialusis fizinis pareigūnų rengimas ir pan.), kurių kaupti ir perteikti būsimiems pareigūnams nestatutiniai valstybės tarnautojai negali, nes viešumas ir informacijos apie ją gavimas ribojamas tarnybinės ir valstybinės paslapties apsauga.

Keisti LTU Policijos fakulteto statusą, pagal Lietuvos karo akademijos statusą ar įkurti naują aukštąją mokyklą, šiuo metu sudėtinga ir netikslinga dėl didelių laiko, organizacinių ir finansinių resursų sąnaudų, tačiau pasiūlymas svarstytinas ateityje.

 

 

Nepritarta. Iki Statuto įsigaliojimo pareigūnų turėtos socialinės garantijos turėtų būti taikomos tol, kol bus priimti ir įsigalios reikiami statutui įgyvendinti būtini teisės aktai, tiek, kiek neprieštarauja Vidaus tarnybos statutui.

Nepritarta.

Keisti statuto ir šio įstatymo įsigaliojimo datą netikslinga, atsižvelgiant į tai, kad 2003 05 01 įsigalios naujieji BK, BPK. Be to Policijos departamento prie VRM ir Tardymo departamento prie VRM pertvarkymas į vieną ikiteisminio tyrimo įstaigą turės būti atliktas taip pat iki 2003 05 01.

NUSPRĘSTA:

Nepritarti pastaboms

Balsavimo rezultatai:

1 už

6 prieš

2 susilaikė

 

SVARSTYTA: PASIŪLYMAI DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IXP-2425(2)

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Seimo narys

A.Sysas

1. Papildyti įstatymo projekto 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

“4. Prokuratūros siuntimu mokęsis ilgiau kaip 3 mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 9 punktų ir 2 dalies 1–4, 7 punktų nuostatas prokuroras privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius 2 metus.”

2. Išbraukti 39 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, buvusį 5 punktą laikyti 3 punktu.

 

 

3. Išbraukti 44 straipsnio 2 dalies 3 punktą, atitinkamai pakeičiant kitų punktų numeraciją.

 

 

 

 

4. Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose ir 2 dalies 5, 7, punktuose nustatytais atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytu atveju, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.”

 

Pritarta

 

 

 

 

 

Nepritarta

Tikslinga palikti galimybę prokurorus skatinti vienkartine išmoka ar vardine dovana.

Nepritarta

Išbraukus 2 dalies trečią punktą, nebūtų galima atleisti prokuroro, kuris be svarbios priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą.

Nepritarta

Netikslinga susiaurinti išeitinių išmokų mokėjimo atvejus.

 

 

 

Seimo nariai:

E.Šablinskas,

D.A.Barakauskas

    1. Papildyti įstatymo projekto 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

“39 straipsnis. Prokurorų skatinimas

1. Už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą ar pasižymėjimą tarnyboje prokurorai gali būti skatinami:

    1. padėka;
    2. prokuroro garbės arba kitu pasižymėjimo ženklu;
    3. vienkartine (iki penkių minimalių gyvenimo lygių dydžio) pinigine išmoka;
    4. vardine dovana (iki penkių minimalaus gyvenimo lygių dydžio vertės);
    5. suteikiant aukštesnį kvalifikacinį rangą;
    6. įteikiant vardinį ginklą.”

 

 

Pritarta

Seimo narė Nijolė Steiblienė

Siūlau Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 19 straipsnį papildyti 5 dalimi:

"5. Prokurorai privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu ir kitais atvejais, kai pažeistas viešasis interesas ir valstybės pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti."

Nepritarta

Komitetas pritarė alternatyviam Seimo nario G.Didžioko pasiūlymui, papildyti 19 str. 1 dalį.

Seimo narys

G. Didžiokas

Siūlau Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

"1. Prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, savivaldybių ar valstybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti".

 

 

Pritarta

Seimo narys

J. Sabatauskas

1.Siūlau pakeisti LR prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 35 straipsnio 3 dalies 2 punktŕ, išbraukiant žodžius “apygardos prokuratūroje arba apylinkės prokuratūros struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas”, ir įrašant žodžius “teritorinėje prokuratūroje” ir išdėstyti 3 dalį taip:

“3. Prokuroro kvalifikacinius rangus suteikia generalinis prokuroras įsakymu remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis, įvertinus jų kvalifikaciją arba skatinimo tvarka:

1) einant prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba apygardos vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas – ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą;

2) einant prokuroro pareigas teritorinėje prokuratūroje apygardos prokuratūroje arba apylinkės prokuratūros struktūrinio padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigas – ne aukštesnį kaip vyresniojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą.”

 

2. Siūlau 47 straipsnio 1 dalį pakeisti, vietoj žodžių ir skaičių “2 dalies 5, 7, 8 punktuose” įrašyti žodžius ir skaičius “2 dalies 5, 8 punktuose” ir išdėstyti šią dalį taip:

“1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 8, 11, 12 punktuose ir 2 dalies 5, 7, 8 punktuose nustatytais atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytais atvejais, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.”

 

 

 

Pritarta

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarta

 

NUSPRĘSTA:

Pritarti 1 Seimo nario A.Syso pasiūlymui

Balsavimo rezultatai:

Bendru sutarimu

NUSPRĘSTA:

Nepritarti 2 Seimo nario A.Syso pasiūlymui

Balsavimo rezultatai:

1 už

6 prieš

1 susilaikė

NUSPRĘSTA:

Nepritarti 3 Seimo nario A.Syso pasiūlymui

Balsavimo rezultatai:

1 už

6 prieš

1 susilaikė

NUSPRĘSTA:

Nepritarti 4 Seimo nario A.Syso pasiūlymui

Balsavimo rezultatai:

1 už

6 prieš

1 susilaikė

NUSPRĘSTA:

Pritarti Seimo narių D.A.Barakausko ir E.Šablinsko pasiūlymui

Balsavimo rezultatai:

7

1 prieš

1 susilaikė

NUSPRĘSTA:

Nepritarti Seimo narės N.Steiblienės pasiūlymui

Balsavimo rezultatai:

1 už

4 prieš

2 susilaikė

NUSPRĘSTA:

Pritarti Seimo nario G.Didžioko pasiūlymui

Balsavimo rezultatai:

4 už

1 prieš

2 susilaikė

 

SVARSTYTA: TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo PROJEKTO IXP-2425 (2SP)

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Seimo Teisės departamentas

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu ir jo santykį su galiojančiais įstatymais, būtų galima pateikti kai kurių pastabų ir pasiūlymų:

1. Išbrauktinas keičiamo įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas, kadangi jame numatyta funkcija atliekama vykdant kitas prokuratūros funkcijas. Be to, tokia funkcija neišskiriama nustatant generalinės prokuratūros ir teritorinių prokuratūrų funkcijas projekto 8 ir 9 straipsniuose.

2. Atsižvelgiant į tai, kad sutinkamai su keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalimi juridiniu asmeniu yra laikoma tik generalinė prokuratūra, darytina išvada, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje prokuratūra negali būti įvardijama kaip valstybės institucija. Todėl siūlytume šią dalį keisti, jos pirmą sakinį išdėstant taip: “Prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros, atliekančios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame Įstatyme ar kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.” Atsižvelgiant į tai, reikėtų išbraukti keičiamo įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį, o šio straipsnio 2 dalį išdėstyti 9 straipsnio 1 dalimi.

keičiamo įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalyje nustatytą antspaudo pavadinimą reikėtų papildyti žodžiu “generalinė” ir tokiu būdu šį pavadinimą suderinti su nuostata, kad juridiniu asmeniu yra ne visa prokuratūra, o tik generalinė prokuratūra. Šioje dalyje taip pat reikėtų nustatyti, kad generalinė prokuratūra yra viešasis juridinis asmuo.

3. Keičiamo įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių “teisingumo ministras” reikėtų dėti tašką, o likusią sakinio dalį išdėstyti tokiu nauju sakiniu: “Du komisijos nariai skiriami iš universitetų, kuriuose suteikiamas teisės magistro arba teisininko profesinis kvalifikacinis laipsnis, pasiūlytų socialinių teisės krypties mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį turinčių asmenų.”. Priešingu atveju taptų neaišku, kokie universitetai siūlytų savo atstovus, nes sutinkamai su šio straipsnio nuostatomis į Egzaminų komisija deleguojami tik du socialinių teisės krypties mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį turintys asmenys, o universitetai, kuriuose suteikiamas teisės magistro arba teisininko profesinis kvalifikacinis laipsnis, šiuo metu yra trys.

4. Siūlytina patikslinti teikiamo įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti, pavyzdžiui, taip: “Prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vykdydami savo funkcijas, atsižvelgia į generalinio prokuroro patvirtintas rekomendacijas, formuojančias ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką.”.

 

 

 

 

 

 

5. Keičiamo įstatymo projekto 23 straipsnio 3 dalyje nuorodą į 30 straipsnio 5 dalį reikėtų pakeisti į 30 straipsnio 3 dalį; išbraukti nuorodą į 39 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes tokio punkto nėra; papildyti nuoroda į 45 straipsnio 6 dalį ir į 53 straipsnio 2 dalį; atsisakyti nuorodos į 54 straipsnio 2 dalį.

6. Keičiamo įstatymo projekto 32 straipsnio 4 dalies nuostatas reikėtų papildyti nuorodomis į 44 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir 2 dalies 6 punktą.

7. Keičiamo įstatymo projekto 50 straipsnio 9 dalyje reikėtų numatyti, kad kvalifikacijos kėlimo atostogų metu yra nemokamas ne tik darbo užmokestis, bet kad už šį laikotarpį nesuteikiamos ir kasmetinės atostogos. Nes priešingu atveju gautųsi, kad už vienas atostogas galės būti suteikiamos ir kitos atostogos.

 

 

 

Nepritarta

 

 

 

Nepritarta

Prokuratūrą tikslinga įvardinti kaip valstybės instituciją, kitaip liktų neaiškus teritorinių prokuratūrų statusas.

 

 

Pritarta (redakcinio pobūdžio pastaba)

 

 

 

Pritarta (redakcinio pobūdžio pastaba)

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarta

Generalinio prokuroro rekomendacijos turėtų turėti privalomąjį pobūdį, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti vieningą ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo praktiką, bei į tai, kad prokuroras organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui.

Pritarta (redakcinio pobūdžio pastaba)

 

 

Pritarta (redakcinio pobūdžio pastaba)

Nepritarta

NUSPRĘSTA:

Siūlyti Seimui atsižvelgti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę dėl pasiūlymų įstatymo projektui (IXP-2425(2)

Balsavimo rezultatai:

Bendru sutarimu

 

 




Naujausi pakeitimai - 2003 04 17.
Rivena Jankauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Teisės ir teisėtvarkos komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas