Lietuvos Respublikos Seimas

PRANEŠIMAS SPAUDAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

 

Spaudos tarnybai 2003-04-09

 

 

Komitetas 2003-04-09 posėdyje svarstė Seimo nutarimo “Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos jungtinei metodistų bažnyčiai” projektą Nr.IXP-1335 ir jam pritarė, nes Metodistų bažnyčia atitinka Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio nustatytas sąlygas religinėms bendrijoms, kurioms galima suteikti valstybės pripažinimą. Religinės bendrijos gali pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą praėjus 25 metams nuo jų pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje (t. y. ji teisėtai veikė po 1918 m. vasario 16 d.), kai valstybė ją pripažįsta kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalimi, kuomet jų mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai, ir jei jos turi visuomenės palaikymą. Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia yra palaikoma visuomenės, bendrija nėra kontraversiška, jos veikloje 1999 m. duomenimis dalyvavo apie 300 žmonių, pastebima narių skaičiaus augimo tendencija. Bendrija stengiasi dalyvauti visuomenės gyvenime. Lietuvos jungtinė metodistų bažnyčia priklauso vienai iš keleto svarbiausių protestantiškos krikščionybės krypčių (metodistus galima minėti greta evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, baptistų, anglikonų, sekmininkų). Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios mokymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir dorai. Ekspertų išvados leidžia teigti, kad metodistai nuo XX a. pradžios įsiliejo į Lietuvos istoriją, todėl metodistų istorinį, socialinį ir dvasinį palikimą galima laikyti Lietuvos palikimo dalimi.

Dalyvaujant Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierei A.Burneikienei, Kontrolierės patarėjai S.Vidrinskaitei, Europos teisės departamento vyr. specialistei D.Steponienei ir specialistei E.Matulionytei, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorei T.Birmontienei, Lietuvos kūno kultūros akademijos Taikomosios fizinės veiklos katedros vedėjai R.Adomaitienei, Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkui V.Simonko, “Zonta International” organizacijos vadovei R.Trakimienei, Komitetas surengė klausymus dėl Lygių galimybių įstatymo projekto Nr.IXP-2122 ES, Seimo nutarimo “Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų pakeitimo patvirtinimo” projekto Nr.IXP-2123 ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.IXP-2124. Teikiamo įstatymo projekto Nr.IXP-2122 tikslas – rengiantis narystei Europos Sąjungai, parengti reikalingus teisės aktus ir suderinti jau galiojančius teisės aktus su Europos Sąjungos Tarybos 2000/43/EB Direktyva ir 2000/78/EB Direktyva. Lygių galimybių įstatymo projekto parengimui turėjo įtakos realūs žmonių skundai ir paklausimai dėl diskriminacijos, t. y. dėl asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Komiteto nuomone, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, įstatymo projekte reikėtų papildomai numatyti nediskriminavimo dėl socialinės kilmės, genetinių ypatumų, kalbos, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turto, gimimo pagrindus. Komitetas nusprendė svarstyti įstatymo projektus toliau, kai bus gautos Vyriausybės išvados.

Taip pat Komitetas svarstė Tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-561A. Svarstyme dalyvavo Seimo nariai S.Dmitrijevas ir V.Tomaševski bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV generalinis direktorius A.Petrauskas. Komitetas pritarė naujos redakcijos įstatymo projektui, dalinai atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymus.

Aptarti kiti klausimai ir patvirtinta kito posėdžio darbotvarkė.

 




Naujausi pakeitimai - 2003 04 11.
Eglė Gibavičiūtė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Žmogaus teisių komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas