Lietuvos Respublikos Seimas

G. Purvaneckienės ir A. Klišonio komandiruotės į Belgijos Karalystę (2003 03 14-15) ataskaita

2003 m. kovo 14 – 15 d. Briuselyje įvyko Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos (BTKT) plenarinė sesija. Baltijos Asamblėjos delegacijoje buvo: Giedrė Purvaneckienė, Trivimi Velliste, Jānis Reirs, Audrius Klišonis, Silva Golde, Baiba Moļņika, Renata Jankauskaitė, Ene Rõngelep, Ingrīda Sticenko ir Marika Laizāne-Jurkāne.

Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos (BTKT) pirmininkas Jean-Marie Happart atidarė plenarinę sesiją. Jis pabrėžė, kad plečiantis Europos Sąjungai vis svarbesnis tampa Beneliukso šalių bendradarbiavimas. Prieš kelerius metus Beneliukso Parlamentas ieškojo naujos vietos tarptautinio bendradarbiavimo plotmėje. Dabar aišku, kad mažosios valstybės turi susivienyti, kad galėtų visapusiškai atstovauti savo interesams. Beneliukso šalių bendradarbiavimas užtikrina nuolatinį Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo dialogą ir diskusijas.

Beneliukso Parlamentas buvo įsteigtas tarsi tris parlamentus jungiantis tiltas ir dirba kaip Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo informacijos ir patirties mainų forumas. Visos trys vyriausybės ir parlamentai laikosi bendros pozicijos ir požiūrio į Europos Sąjungos ir NATO raidą.

Beneliukso ir Baltijos valstybių bendradarbiavimas yra labai svarbus abiem šalims. Ne tik Baltijos Asamblėja pasisemia patirties iš Beneliukso Parlamento, bet ir Beneliukso parlamentarai įgyja daug patirties ir gauna daug informacijos iš Baltijos šalių parlamentarų.

Per BTKT sesiją parlamentarai svarstė šias temas:

1. Beneliukso šalių užsienio politika (46-oji bendra vyriausybių ataskaita, NATO ir Europos saugumo ir gynybos politika, padėtis Artimuosiuose Rytuose);

2. Jūros tarša;

3. Vandens ir potvynių problema;

4. Belgijos įstatymas dėl užsieniečių;

5. Policijos ir žvalgybos tarnybų vykdoma kontrolė;

6. Ombudsmeno postas;

7. Biotechnologijos;

8. BTKT reformos;

9. 2002 m. biudžeto ataskaita ir 2003 m. biudžetas.

Baltijos Asamblėjos vardu Giedrė Purvaneckienė kreipėsi į BTKT sesiją. Ji pabrėžė, kad sprendimas plėsti ES ir NATO atvėrė naują Europos istorijos puslapį. Be abejonių, saugumo ir stabilumo zona plečiasi visomis kryptimis, mažindama skirtumus, kurie atsirado dėl istorinių lūžių. Prahoje ir Kopenhagoje Vidurio ir Rytų Europos valstybės buvo pakviestos kurti naują šiuolaikinį pasaulį, kuris remiasi integracija ir bendromis vertybėmis. Tikimės, kad mūsų valstybės sėkmingai įsilies į šį procesą ir praturtins jį savo kultūrine ir socialine įvairove.

Manome, kad Baltijos Asamblėja ir toliau veiksmingai panaudos Šiaurės Tarybos ir Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos patirtį, kaip suderinti atskirų valstybių interesus, ir, turint omenyje visas valstybės – kaip suderinti jų interesus su Europos Sąjungos reikalavimais; bus stebimas ir analizuojamas ES narystės poveikis mažoms valstybėms.

Šiaurės Tarybos Prezidentas Inge Lonning kreipėsi į BTKT sesiją Šiaurės Tarybos vardu. Jis pabrėžė, kad parlamentinis bendradarbiavimas skatina taiką, plėtotę, klestėjimą ir gerovę. Mažoms valstybėms reikės plėsti tarpusavio bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Jeigu Baltijos, Šiaurės ir Beneliukso valstybės intensyvins ir stiprins bendradarbiavimą (taip pat ir su ES institucijomis), tada mes turėsime didesnes galimybes įtakoti sprendimų priėmimo procesą Europos lygmeniu. Ne visada būtina pasiekti visiško bendro Baltijos, Šiaurės ir Beneliukso šalių sutarimo ar panašių požiūrių ir pozicijų, bet būtina aiškiai žinoti, kad esame draugai. Dėl to I. Lonning pasiūlė aptarti galimybę 2004 m. surengti bendrą Baltijos, Šiaurės ir Beneliukso šalių konferenciją visoms vienuolikai valstybių ypatingos svarbos klausimais. Visos pasaulio valstybės turi galvoti apie taiką ir gerovę. Be to, Šiaurės valstybės svarstys daugiau tarptautinio taikos palaikymo ir civilinio krizių valdymo klausimų.

Beneliukso parlamentarai taip pat aptarė BTKT reformų procesą. J.M. Happart pranešė apie 2002 m. įkurtą darbo grupę, kurios tikslas – aptarti būsimą BTKT veiklą. Šios darbo grupės pagrindinis uždavinys yra suteikti Beneliukso šalių bendradarbiavimui naujos dinamikos. Darbo grupės nariai svarsto įvairius pasiūlymus dėl BTKT veiklos ateityje, BTKT struktūrinių vienetų reformos, t.t. Šio reformų proceso ataskaita bus parengta iki kitos BTKT plenarinės sesijos.

Dalyvaudama BTKT plenarinėje sesijoje Baltijos Asamblėjos delegacija susitiko su BTKT Užsienio reikalų komiteto nariais, Belgijos Federacinio Parlamento Europos reikalų komiteto ir Belgijos Senato Užsienio reikalų komiteto nariais. Šio susitikimo metu parlamentarai aptarė Beneliukso šalių pozicijų ir požiūrių koordinavimą dėl Europos Sąjungos ir Europos Sąjungos politikos bei regioninių struktūrų kūrimo Europos Sąjungos lygmeniu.

Priedai prie ataskaitos:

Nr. 1 G. Purvaneckienės, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkės, kalba, pasakyta Beneliukso Tarpparlamentinėje konsultacinės tarybos plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2003 m. kovo 14 – 15 d. Briuselyje, Belgijoje;

Nr. 2 Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir Šiaurės Tarybos Prezidento susitikimo, įvykusio 2003 m. kovo 14 d. Briuselyje, protokolas;

Nr. 3 Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdžio su Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos Kultūros, švietimo ir sveikatos apsaugos komitetu, įvykusio 2003 m. kovo 14 d. Briuselyje, protokolas;

Nr. 4 Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdžio, įvykusio 2003 m. kovo 15 d. Briuselyje, protokolas.

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje

sekretorė

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo ir Šiaurės Tarybos Prezidento posėdis

2003 m. kovo 14 d. Briuselis

17:00 – 17:30 val.

Posėdžio darbotvarkė

1. Atidarymas.

2. Diskusija 4-ojo jungtinio Šiaurės Tarybos ir Baltijos Asamblėjos posėdžio klausimu (preliminari programa, ŠT ir BA prezidiumų posėdžių darbotvarkių projektai, t.t.).

3. Diskusija Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimo prioritetų (2003 – 2005 m.) klausimu.

4. Kiti klausimai.

Posėdžio dalyviai

Baltijos Asamblėjos Prezidiumas:

1. Giedrė Purvaneckienė, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

2. Trivimi Velliste, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkės pavaduotojas, Estijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

3. Jānis Reirs, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkės pavaduotojas, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovas

4. Audrius Klišonis, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narys, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovės pavaduotojas

5. Silva Golde, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narė, Latvijos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovo pavaduotoja

Šiaurės Tarybos Prezidiumas:

6. Inge Lonning, Šiaurės Tarybos Prezidentas

Baltijos Asamblėjos sekretoriatas:

7. Baiba Moļņika, Baltijos Asamblėjos sekretorė

8. Renata Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos BA sekretorė

9. Ene Rõngelep, Estijos delegacijos BA sekretorė

10. Ingrīda Sticenko, Latvijos delegacijos BA sekretorė

11. Marika Laizāne-Jurkāne, projektų vadovė, BA sekretoriatas

Šiaurės Tarybos sekretoriatas:

12. Jan Widberg, ŠT sekretoriato vyr. patarėjas

13. Kjell Myhre-Jensen, Norvegijos sekretoriato Šiaurės Taryboje vadovas

G. Purvaneckienė pastebėjo, kad baigiama pasirengti 4-ajam jungtiniam posėdžiui: jau paskirti jungtinio posėdžio temomis kalbėsiantys pranešėjai, planuojami bendri komitetų ir partijų grupių posėdžiai, t.t. Ji pasidomėjo jungtinio posėdžio baigiamuoju dokumentu.

I. Lonning paminėjo, kad kitą savaitę įvyks Šiaurės Tarybos Prezidiumo posėdis, kurio metu bus aptartas jungtinio posėdžio baigiamojo dokumento pirmasis projektas. Jis pažymėjo, kad po šio posėdžio baigiamojo dokumento projektas bus nusiųstas Baltijos Asamblėjai.

T. Velliste pranešė, kad po parlamento rinkimų Estijoje dar prieš 4-ąjį jungtinį posėdį bus suformuota Estijos delegacija Baltijos Asamblėjoje.

G. Purvaneckienė pranešė, kad Baltijos Asamblėjos Prezidiumas aptarė bendrus Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos bendradarbiavimo prioritetus ir jos patvirtino.

I. Lonning kalbėjo, kad šie pasiūlymai dėl abiejų organizacijų bendrų prioritetų bus svarstomi per Baltijos Asamblėjos ir Šiaurės Tarybos prezidiumų posėdį Lunde.

Tvirtino:

G. Purvaneckienė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje vadovė

Parengė:

R. Jankauskaitė, Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Giedrės Purvaneckienės,

Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkės, kalba

Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos sesijoje

2003 m. kovo 14 – 15 d., Briuselis, Belgija

Leiskite man, pone Prezidente, išreikšti Jums nuoširdžią pagarbą ir padėkoti už Jūsų paramą ir bendradarbiavimo palaikymą visus šiuos metus. Be to, leiskite man viso Baltijos Asamblėjos Prezidiumo narių vardu padėkoti Jums už galimybę dalyvauti šioje Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos sesijoje šią gražią ankstyvo pavasario dieną. Sušildyti Jūsų draugystės ir šilumos mes visada Jūsų tarpe jaučiamės lyg būtume būryje senų gerų draugų.

Kai matėmės paskutinį kartą, viešėjote Lietuvoje šaltą sausio mėnesį, tomis dienomis, kurios daugeliui žmonių Lietuvoje asocijuojasi su tragiškais 1991 m. sausio 13 d. įvykiais, kai už Lietuvos laisvę buvo pralietas nekaltų žmonių kraujas. Ir vis dėlto, ši diena taip pat siejama ir su šiltais prisiminimais, nes būtent šią dieną 1983 m. Europos Parlamentas atsiliepė į 1979 m. rugpjūčio 23 d. 45 Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių paskelbtą memorandumą, žinomą Pabaltijiečių memorandumo vardu. Memorandumą pasirašę 4 estai, 6 latviai ir 35 lietuviai kreipėsi su prašymu pripažinti Baltijos valstybių teisę į apsisprendimą ir nepriklausomybę. Europos Parlamentas buvo vienintelė tarptautinė institucija, atsiliepusi į šį pabaltijiečių kreipimąsi ir 1983 m. sausio 13 d. priėmusi Rezoliuciją dėl situacijos Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. 2003 m. sausio 13 d. minėjome Europos Parlamento rezoliucijos 20-mečio jubiliejų. Leiskite išreikšti Jums gilią mūsų pagarbą už supratimą ir palaikymą, dar kartą š. m. sausio 13 d. Vilniuje prisimenant šių įvykių akimirkas.

Beneliukso valstybių parama visada buvo labai svarbi kuriant mūsų valstybes. Manau, tiek mes, tiek ir Jūs pajutome, jog Lietuva, Latvija ir Estija pasikeitė, tačiau šios permainos įvyko ne per vieną dieną ir ne kiekvieno gyvenimą jos pakeitė vienodai, bet visgi trys Baltijos valstybės sėkmingai grįžta į Europos šeimą ir turbūt visi jaučiame, kad renkamės teisingą kelią.

Baltijos valstybių solidarumo jėgą vėl pajutome praėjusiais metais, kurie trijų Baltijos valstybių gyvenime buvo išties neeiliniai: Prahoje sulaukėme pakvietimo pradėti stojimo derybas dėl narystės Šiaurės Atlanto aljanse, o Kopenhagoje ES patvirtino derybų pabaigą. Šie du užsienio politikos pasiekimai žymi galutinį valstybingumų įtvirtinimą, kokybiškai naują saugumo lygmenį, grąžina tris Baltijos valstybes į jų istorinę vietą Europoje.

Sprendimais išplėsti Europos Sąjungą ir NATO atverstas naujas Europos ir galbūt viso pasaulio raidos puslapis, tai lauktas ir kartu - istorinis žingsnis. Nėra abejonių, kad saugumo ir stabilumo zona plečiasi visomis kryptimis, užpildydama istorijos lūžiuose atsivėrusias spragas. Ir labai svarbu, kad šis procesas nesustotų. Prahoje ir Kopenhagoje Vidurio ir Rytų Europa pakviesta kurti naują, šiuolaikinį pasaulį, pagrįstą integracija ir bendromis vertybėmis. Tikimės, kad mūsų valstybės sklandžiai įsilies į šį procesą ir jį praplės didesne kultūrinių bei socialinių akcentų įvairove.

Mieli kolegos,

Šių svarbių istorinių įvykių fone Baltijos Asamblėja nelieka statiška, prisitaikydama prie naujų įvykių ji keičiasi, pertvarkydama savo struktūrą. Norime būti labiau susitelkę, konkretesni, matyti savo darbo rezultatus, todėl pradedame aktyviau konsoliduotis su nacionaliniais parlamentais, Baltijos Ministrų Taryba, o taip pat aktyviname veiklą su dviem svarbiausiais savo partneriais – Šiaurės Taryba ir Beneliukso Tarpparlamentine konsultacine taryba.

Baltijos Asamblėja dabar ypač pabrėžia konkretaus bendradarbiavimo plėtojimo svarbą. Dialogo ir plataus artimų kontaktų dėka bus nustatomi poreikiai ir sritys, kurioms teiktina pirmenybė. Tai būtina sąlyga rezultatams pasiekti. Manome, kad darbas prioritetinėmis kryptimis turi palengvinti ir paspartinti integracijos į ES ir NATO procesus, o taip pat manome, kad reikėtų geriau išnaudoti galimybes laimėti iš kooperacijos tarp Baltijos valstybių, o ne konkuruoti tarpusavyje, kas vis dar pasitaiko.

Manome, kad Baltijos Asamblėja ir toliau veiksmingai panaudos Šiaurės Tarybos ir Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos patyrimą: suderinti skirtingų valstybių interesus tarpusavyje, o visų bendrai – prie Europos Sąjungos reikalavimų, stebėti ir analizuoti buvimo ES pasekmes mažoms valstybėms.

Atsisveikiname neilgam, nes jau gegužės mėnesį Beneliukso Tarpparlamentinės konsultacinės tarybos atstovus tikimės pamatyti Lietuvoje organizuojame BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto seminare, kuriame diskutuosime kultūros paveldo klausimais. Nuoširdžiai viliamės, kad šis renginys bus naudingas ir įdomus abiem organizacijoms.

Baigdama norėčiau Jums visiems padėkoti už bendrą darbą, malonų ir sėkmingą bendradarbiavimą, kuris mus lydėjo visus šiuos metus. Per šį laikotarpį, reikiamą akimirką jausdami ir Jūsų pagalbą bei paramą pasiekėme daugelį užsibrėžtų tikslų, sutvirtėjo mūsų valstybių pozicijos. Dar kartą nuoširdžiai dėkodama visiems norėčiau patikinti, kad Baltijos valstybių tikslas – vieninga Europa taikiame pasaulyje.

Ačiū už dėmesį.




Naujausi pakeitimai - 2003 04 10.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas