Lietuvos Respublikos Seimas

INFORMACIJA apie Kaimo reikalų komiteto 2003-04-09 d. posėdį (Nr.12)

Komiteto posėdyje buvo išklausyta Sigito Puodžiuko - VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus informacija apie Lietuvos žemės ūkio integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) diegimą bei įgyvendinimą Lietuvoje.

ES reglamentuose numatyta, kad gauti paramą tiesioginėmis išmokomis iš ES struktūrinių fondų galima su sąlyga, kad šalyje bus pilnai įgyvendinta ir tinkamai funkcionuojanti Integruota administravimo ir kontrolės sistema.

Žemės ūkio ministro 2002 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 399 ,,Dėl Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos įgyvendinimo” patvirtinta IAKS įgyvendinimo tvarka, kurioje numatytos institucijų, dalyvaujančių kuriant ir įgyvendinant šią sistemą funkcijos.

IAKS sudėtinės dalys: Gyvulių identifikavimo ir registravimo bei Žemės sklypų tapatybės nustatymo sistemos, kompiuterinės duomenų bazės, paraiškos paramai gauti bei kontrolės sistema. Šių sudėtinių dalių kūrimą ir įgyvendinimą reglamentuoja žemės ūkio ministro įsakymai bei sistemos kūrime dalyvaujančių institucijų teisės aktai.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) - pagrindinė institucija, atsakinga už ES paramos lėšų tinkamą administravimą, kontrolę bei paramos lėšų apskaitą. Šios funkcijos tinkamai gali būti užtikrintos tik įgyvendinus šiuolaikines informacinių sistemų technologijas, užtikrinančias patikimos informacijos apie paramos gavėjus bei jų gamybinę veiklą surinkimą bei apdorojimą.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kartu su Nacionaline žemės tarnyba vykdo darbus, susijusius su kitos IAKS sudėtinės dalies - Žemės sklypų tapatybės nustatymo sistemos (žemės sklypų registro) kūrimu ir įgyvendinimu. Tai dagiausia lėšų reikalaujantis IAKS elementas, nes sistema turi remtis kompiuterinėmis geografinėmis informacinėmis sistemomis, grafinėmis žemės sklypų blokų duomenų bazėmis, įskaitant pasėlių nuotraukas iš palydovo, labai kokybiškų ortofoto žemėlapių gamyba bei jų nuolatiniu atnaujinimu.

Siekiant tinkamai pasirengti tiesioginių išmokų administravimui bei užtikrinti buvo papildytas ministro įsakymas, nustatantis, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra atsakinga už ES reglamentų įgyvendinimą veterinarijos srityje sistemos kūrimo, įgyvendinimo ir palaikymo darbus. Kitai IAKS sistemos kūrime dalyvaujančiai institucijai - ŽŪIKVC priskirtos centrinės duomenų bazės tvarkymo funkcijos.

Žemės ūkio ministerija užtikrino, kad ši sistema bus įdiegta laiku ir atitiks ES keliamus reikalavimus. Šiai užduočiai įvykdyti numatytos reikiamos lėšos bei konkretūs darbų atlikimo terminai. Informacija Komitete priimta žiniai.

Komiteto posėdyje svarstant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų veiklos ataskaitą bendru sutarimu buvo nuspręsta iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų veiklos ataskaitai su sekančiomis pastabomis:

1. žemės ūkiui kasmet skiriama nepakankamai nacionalinio biudžeto lėšų žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti;

2. nesubalansuoti ekonominiai santykiai žemės ūkio produkcijos gamybos, perdirbimo bei maisto produktų prekybos sferose;

3. lėtai vykdomas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas;

4. iš esmės neišspręstas melioracijos įrenginių tinkamos techninės būklės užtikrinimo finansavimas;

5. stiprintinas žemės ūkio konsultavimas, kaimo gyventojų švietimas ir informavimas;

6. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimo 2002-2003 metų programa ir jos įgyvendinimo priemonės nėra pakankamai efektyvios ir nesudaro galimybių daugiau eksportuoti lietuviškų maisto produktų.

Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl padėties šalies pieno ūkyje. Komiteto nuomone per pastaruosius du metus dirbama "gaisrų gesinimo" principu, ypatingai paaštrėjus padėčiai - skiriama tam tikra papildoma finansinė parama pieno gamintojams ir perdirbėjams, tačiau tai nesprendžia tų problemų, kurios laukia pieno gamintojų ir perdirbėjų stojant į ES.

Neįvertinamas tas faktas, kad jeigu nebus vykdoma sunkiai suderėta pieno kvota - laukiami žymiai dideli nuostoliai ir tai palies visą Lietuvos ūkį, įskaitant pieno gamybos, perdirbimo ir prekybos grandis. ES šalyse jau daug metų pieno rinka griežtai reguliuojama. Lietuvai nepriėmus jokių reguliavimo priemonių, ši rinka tapo visiškai destabilizuota.

Komiteto posėdyje buvo pažymėta, kad perdirbėjai, konkuruodami tarpusavyje ir su prekybiniais tinklais, stengiasi mažinti žaliavos supirkimo kainą iki jokia logika nepateisinamų dydžių, nesirūpina perdirbimo kaštų mažinimu, kurie yra dvigubai didesni negu ES šalyse, didėja jų įsiskolinimai bankams už gautas paskolas gamybos modernizavimui. Tai praktiškai gula ant pieno gamintojų pečių.

Žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai ir kiti stambesni pieno gamintojai, suprasdami ūkių modernizavimo ir gamybos specializavimo svarbą, pertvarko savo ūkius, diegia pažangias technologijas, ima kreditus, didina pieno produkcijos gamybą ir klimpsta į skolas. Įsigalioja principas- kuo daugiau gamini- tuo didesnis nuostolis.

Smulkiesiems pieno gamintojams ši verslo šaka paskutinis pajamų šaltinis, kuris vis labiau senka. Iki šiol smulkiesiems gamintojams nepasiūlyta jokia konkreti veiklos alternatyva.

Šalims kandidatėms ES rinkos reguliavimo priemonės įsigalios nuo 2004 m. gegužės 1 d. tačiau mūsų kaimynai lenkai jau nelaukia, kol tai sutvarkys Briuselis ir iš savo labai deficitinio biudžeto randa galimybę subsidijuoti mėsos intervencinius pirkimus, jau įvedė tikslines pieno kainas.

Komitetas ragina jau dabar pradėti ruoštis ir įgyvendinti Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo nuostatas, kurios numato konkrečias žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir rinkos ekonominio reguliavimo priemones bei tikslinių pieno kainų įvedimą.

Komitetas yra tos nuomonės, kad reikia pradėti modeliuoti rinkos reguliavimo priemones, rengti pieno produktų gamybos kaštų nustatymo metodiką ir realiai ruoštis dirbti ES rinkos reguliavimo sąlygomis.

Komitetas, įvertinęs š. m. balandžio 9 d. svarstomų Vyriausybėje pieno sektoriaus problemų rezultatus, numato priimti sprendimą dėl pieno sektoriaus stabilizavimo priemonių sekančiame komiteto posėdyje.

Kaimo reikalų komitetas posėdyje svarstė Seimo narių Vaclovo Karbausko ir Sauliaus Lapėno pasiūlymams Lietuvos Respublikos cukraus įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektui (IXP-2315) . Komiteto nariai bendru sutarimu nutarė pritarti Seimo narių Vaclovo Karbausko ir Sauliaus Lapėno pasiūlymams Lietuvos Respublikos cukraus įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo projektui (IXP-2315).

KRK informacija




Naujausi pakeitimai - 2004 03 05.
Simantė Kairienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Kaimo reikalų komitetas  >   Apie posėdžius  >   2003 metai

LR Seimas