Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijos įstatymo projektas (Nr.IXP-1901(3))

Projektas – IXP-1901(3)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SODININKŲ BENDRIJŲ

ĮSTATYMAS

2003 m. d. Nr.

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato sodininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjiškų sodų teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

  1. Gyvenamasis (sodo) namas – pastatas, kurio didžioji dalis patalpų skirtos žmonėms gyventi, o kitos patalpos yra pagalbinės.
  2. Mėgėjiška sodininkystė – laisvalaikio veikla turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių bei bitininkystės produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius.
  3. Mėgėjiško sodo sklypas (toliau – sodo sklypas) – mėgėjiškų sodų teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas, kuriame sodininkas užsiima mėgėjiška sodininkyste.
  4. Mėgėjiškų sodų teritorija – teisės aktu mėgėjiškai sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į individualius sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).
  5. Sodininkas – fizinis asmuo, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimantis mėgėjiška sodininkyste.

3 straipsnis. Sodininkų bendrijos samprata

  1. Sodininkų bendrija (toliau – bendrija) – yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiškų sodų teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
  2. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais.
  3. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais.

 

4 straipsnis. Bendrijų susivienijimai

1. Bendrijos gali jungtis į bendrijų susivienijimus (toliau – susivienijimai) – savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Susivienijimų veiklą nustato Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei susivienijimo įstatai.

2. Susivienijimai yra kaimo ar miesto, kuriame yra susivienijimo buveinė, bendruomenės dalis ir visapusiškai veikia puoselėdami ir plėtodami mėgėjišką sodininkystę bei jos tradicijas:

  1. organizuoja ir teikia konsultacijas sodininkams dėl sodų sklypų tvarkymo, žemės ūkio augalų auginimo bei kitos mėgėjiškos sodininkystės veiklos;
  2. skleidžia informaciją apie mėgėjišką sodininkystę, užsiima leidybine ir švietėjiška veikla;
  3. atstovauja savo nariams ir gina jų interesus valstybės bei savivaldybių institucijose;
  4. padeda realizuoti savo narių užaugintą produkciją;
  5. turi kitų teisių ir pareigų, numatytų jų įstatuose bei Asociacijų įstatyme.

5 straipsnis. Sodininkų draugijos

1. Bendrijos, susivienijimai ir sodininkai gali jungtis į sodininkų draugijas (toliau – draugijos) – savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Draugijų veiklą nustato Asociacijų įstatymas, kiek šis įstatymas nenustato kitaip, bei draugijos įstatai.

2. Draugijų tikslai: veikti puoselėjant ir plėtojant mėgėjišką sodininkystę ir jos tradicijas, inicijuoti ir bendradarbiauti atliekant tyrimus mėgėjiškos sodininkystės ir aplinkosaugos srityse, diegti jų rezultatus, teikti konsultacijas bei rekomendacijas sodininkams, bendrijoms bei susivienijimams dėl įstatų rengimo, sodų sklypų tvarkymo, augalų auginimo bei kitos mėgėjiškos sodininkystės veiklos; skleisti informaciją apie mėgėjišką sodininkystę (leidybinė, švietėjiška, konsultacinė ir kita veikla); atstovauti savo nariams ir ginti jų interesus.

ANTRASIS SKIRSNIS

MĖGĖJIŠKŲ SODŲ TERITORIJOS IR SODŲ

SKLYPŲ TVARKYMAS BEI NAUDOJIMAS

6 straipsnis. Mėgėjiškų sodų teritorija ir jos tvarkymo bendrieji reikalavimai

  1. Mėgėjiškų sodų teritoriją sudaro sodininkų naudojama, nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) ar priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.
  2. Mėgėjiškų sodų teritorija, taip pat jos dalys, kurios yra užstatytos bendrojo ar asmeninio naudojimo statiniais ir inžinerine įranga, yra žemės ūkio paskirties žemė.
  3. Mėgėjiškų sodų teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą.
  4. Mėgėjiško sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:

  1. pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui;
  2. atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora (gyvatvore) galima esant rašytiniam susitarimui su bendras ribas turinčių sklypų savininkais, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – esant sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimui.

5. Medžius (vaismedžius) ir krūmus (vaiskrūmius) mėgėjiškų sodų teritorijoje tvarko ir prižiūri sodininkai savo nuožiūra. Sodo sklype medžiai (vaismedžiai) ir krūmai (vaiskrūmiai) sodinami laikantis šių reikalavimų:

1) aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos;

2) žemaūgiai medžiai (vaismedžiai), iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;

3) krūmai (vaiskrūmiai) sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos;

4) sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimyninio sklypo naudotojams. Mažesniu atstumu jie gali būti sodinami esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.

6. Mėgėjiškų sodų teritorijose sodininkai, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, pagal parengtą projektą be atskiro statybos leidimo nuosavybės teise valdomame sodo sklype gali statyti ar rekonstruoti:

  1. vieną gyvenamąjį (sodo) namą ir vieną jo priklausinį. Bendra pastatais užstatomo ploto suma, apskaičiuota tarp pamatų išorinių pusių, turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų viso sklypo ploto. Gyvenamojo (sodo) namo aukštis nuo žemės paviršaus iki aukščiausios stogo vietos turi būti ne didesnis kaip 8,5 m, o priklausinio aukštis – iki 4,5 m;
  2. sodo baldus ir mažosios architektūros bei smulkius rekreacinės paskirties statinius (suolelius, sporto aikšteles, židinius, skulptūras, dekoratyvines tvoreles, lieptus ir kitus trumpalaikius statinius).

7. Mėgėjiškų sodų teritorijose sodininkai, gyvenamuosius (sodo) namus bei priklausinius, kurie neatitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų ir paskirties, taip pat bendrija bendrojo naudojimo objektus stato pagal Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus ir tvarką. Ši nuostata taikoma kai tokie objektai statomi ne nuosavybės teise valdomuose sodo sklypuose.

8. Mėgėjiškų sodų teritorija turi būti tvarkoma taip, kad esant reikalui į ją galėtų patekti atlikdami pareigas priešgaisrinės saugos, policijos, greitosios pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.

9. Vidaus tvarką mėgėjiškų sodų teritorijoje nustato bendrijos narių susirinkimo patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės. Vidaus tvarkos taisyklės skelbiamos viešai bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir jos įgyvendinimas

  1. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiškų sodų teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
  2. Mėgėjiškų sodų teritorijoje sodininkų lėšomis įrengtas elektros perdavimo linijas, transformatorių pastotes, elektros skydus ir kitus elektros perdavimui reikalingus įrenginius akcinė bendrovė "Vakarų skirstomieji tinklai” ir akcinė bendrovė “Rytų skirstomieji tinklai” savo aptarnaujamose teritorijose per 18 mėnesių išperka Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
  3. Mėgėjiškų sodų teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus valdo bendrija Civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.
  4. Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti atlikti turto inventorizaciją iš naujo. Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas.
  5. Asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjiškų sodų teritorijoje ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoja iš jos arba yra pašalinami, per vieną mėnesį nuo sklypo įsigijimo dienos, išstojimo ar pašalinimo privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainos. Už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.

6. Sodininkai ir kiti asmenys lankydamiesi mėgėjiško sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjiškų sodų teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų.

7. Sodininkai ir kiti asmenys, padarę žalą bendrijai, atsako ir atlygina nuostolius įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Sodo sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas ir sodo sklypo perleidimo sąlygos

1. Žemės įstatymo nustatyta tvarka žemės ūkio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis mėgėjiško sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama, kai planuojama veikla neatitinka mėgėjiškos sodininkystės tikslų.

2. Mėgėjiškų sodų teritorijos daliai, kurioje pakeista pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatomas naujas jos naudojimo bei tvarkymo režimas pagal teritorijų planavimo dokumentus.

3. Sodininkas, prieš perleisdamas savo sklypą kitam asmeniui, privalo pranešti bendrijai jos įstatų nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai. Pažyma pateikiama notarui sudarant sodo sklypo pirkimo – pardavimo, dovanojimo ar kitą sodo sklypo perleidimo sutartį.

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS STEIGIMAS

9 straipsnis. Bendrijos steigimas

  1. Bendrijos steigėjais gali būti bendrijos steigimo sutartį sudarę sodininkai. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai.
  2. Bendriją gali steigti mažiausiai trys steigėjai.
  3. Sudarę steigimo sutartį, bendrijos steigėjai steigimo sutartyje nustatyta tvarka viešai praneša mėgėjiškų sodų teritorijos sodininkams apie steigiamą bendriją, parengia bendrijos įstatų projektą, šio Įstatymo nustatyta tvarka sušaukia steigiamąjį susirinkimą.
  4. Visi bendrijos steigėjai ir sodininkai, dalyvavę steigiamajame susirinkime ir balsavę už bendrijos įsteigimą, nuo bendrijos įregistravimo tampa jos nariais.

 

10 straipsnis. Bendrijos steigiamasis susirinkimas

  1. Steigėjai iki bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre privalo parengti darbotvarkę ir sušaukti steigiamąjį susirinkimą.
  2. Apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos steigėjai steigimo sutartyje nustatyta tvarka viešai praneša visiems mėgėjiškų sodų teritorijos sodininkams ir kartu pateikia jo darbotvarkę, bendrijos įstatų projektą bei nurodo susirinkimo vietą ir laiką.
  3. Steigiamajame susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti visi sodininkai. Steigiamajame susirinkime jie turi tas pačias teises kaip ir steigėjai.
  4. Steigiamajam susirinkimui (taip pat pakartotiniam susirinkimui) taikomos šio Įstatymo nuostatos bendrijos narių susirinkimui dėl kvorumo, sprendimų priėmimo bei protokolo surašymo.
  5. Steigiamasis susirinkimas turi patvirtinti bendrijos įstatus, išrinkti bendrijos narių susirinkimo renkamų bendrijos organų narius.
  6. Steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota 2/3 susirinkime dalyvavusių mėgėjiškų sodų teritorijos sodininkų balsų dauguma.
  7. Jeigu steigiamasis susirinkimas neįvyksta, pakartotinis bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, skaičiuojant nuo prieš tai skelbto steigiamojo susirinkimo dienos. Pakartotinis steigiamasis susirinkimas šaukiamas tokia pat tvarka kaip ir neįvykęs susirinkimas.

11 straipsnis. Bendrijos įstatai

  1. Bendrijos įstatai yra bendrijos steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje.
  2. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta:
    1. bendrijos pavadinimas; teisinė forma – bendrija; bendrijos buveinė; bendrijos veiklos tikslai; narystės bendrijoje sąlygos, bendrijos narių teisės, pareigos; priėmimo į bendrijos narius, išstojimo ir pašalinimo iš bendrijos narių sąlygos ir tvarka; bendrijos narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir balsavimo jame tvarka; bendrijos valdymo organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka bei šių organų narių atsakomybė; kiti bendrijos organai, jų kompetencija bei šių organų rinkimo ir atšaukimo tvarka; tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, nepiniginių įmokų įvertinimo bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarka; bendrijos pajamų paskirstymo bei naudojimo tvarka; bendrijos finansiniai metai, jeigu jie nėra kalendoriniai metai; bendrijos įstatų keitimo tvarka; bendrijos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas.

  1. Įstatuose gali būti nustatyta ir kitų įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.
  2. Bendrijos įstatus po steigiamojo susirinkimo turi pasirašyti visi steigėjai. Pakeistus bendrijos įstatus pasirašo narių susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti bendrijos įstatus, įgaliotas asmuo.
  3. Bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti bendrijos įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas, o jį pasirašo susirinkimo įgaliotas asmuo.

Įstatų pakeitimai bei visas pakeistų įstatų tekstas kartu su kitais teisės aktų nurodytais dokumentais turi būti pateikti juridinių asmenų registrui. Pakeisti bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.

12 straipsnis. Bendrijos registravimas
    Bendrija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Bendrija įregistruojama po to, kai įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinti bendrijos įstatai, išrinkti pagal bendrijos įstatus narių susirinkimo renkami bendrijos organai, taip pat kai juridinių asmenų registrui pateikti Civiliniame kodekse, šiame Įstatyme nurodyti dokumentai. Bendrijai įregistruoti, be Civilinio kodekso 2. 64 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi būti pateikta steigimo sutartis, steigiamojo susirinkimo protokolas, steigiamajame susirinkime dalyvavusių sodininkų sąrašas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS VALDYMAS

13 straipsnis. Bendrijos organai

1. Bendrijos organai yra:

  1. bendrijos narių susirinkimas;
  2. bendrijos valdymo organas, kuris gali būti vienasmenis – bendrijos pirmininkas arba kolegialus - bendrijos valdyba.

2. Gali būti sudaroma revizijos komisija (renkamas revizorius).

3. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.

14 straipsnis. Bendrijos narių susirinkimas

1. Bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę:

1) keisti bendrijos įstatus;

2) iš bendrijos narių rinkti ir atšaukti bendrijos valdymo organo narius, o esant kolegialiam valdymo organui – valdybai, iš jos narių rinkti valdybos pirmininką bei tvirtinti valdybos darbo reglamentą;

3) nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką arba sutarčių su mėgėjiškų sodų teritorijos priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar asmenimis sudarymo sąlygas;

4) iš bendrijos narių rinkti revizijos komisiją bei jos pirmininką (revizorių) ir tvirtinti jos darbo reglamentą. Jeigu revizijos komisija nesudaroma (revizorius nerenkamas), rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

5) tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką;

6) vertinti bendrijos valdymo organo veiklą, tvirtinti metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar audito išvadas apie bendrijos finansinę veiklą;

7) spręsti naujų narių priėmimo į bendriją, narių skatinimo, drausminimo ir šalinimo iš bendrijos klausimus;

8) nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus;

9) nustatyti ir tvirtinti mėgėjiškų sodų teritorijos vidaus tvarkos ir bendrojo naudojimo turto priežiūros taisykles;

10) spręsti klausimus dėl bendrijos stojimo į susivienijimus ir draugijas, išstojimo iš jų;

11) priimti sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo ir patvirtinti reorganizavimo sąlygas;

12) priimti sprendimą pertvarkyti bendriją;

13) priimti sprendimą likviduoti bendriją, atšaukti bendrijos likvidavimą, išskyrus šiame Įstatyme numatytas išimtis;

14) rinkti ir atšaukti bendrijos likvidatorių, išskyrus šiame Įstatyme numatytas išimtis.

2. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir kitais pagal bendrijos įstatus jo kompetencijai priskirtais klausimais.

3. Bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.

4. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.

5. Sprendimas dėl nario pašalinimo iš bendrijos ir šio straipsnio 1 dalies 11, 12 ir 13 punktuose nurodyti narių susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių narių balsų.

6. Balsavimas bendrijos narių susirinkime yra atviras. Slaptas balsavimas yra privalomas visiems nariams dėl klausimų, dėl kurių nors vienas narys pageidauja slapto balsavimo ir tam pritaria ne mažiau kaip 1/10 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.

7. Bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka

  1. Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdymo organas bei 1/10 bendrijos narių.
  2. Bendrijos narių susirinkimas šaukiamas bendrijos valdymo organo sprendimu.
  3. Bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką. Joje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, vietos ir datos, siūlomų sprendimų projektai. Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos.
  4. Jei bendrijos valdymo organas nepriėmė sprendimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą per 10 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos, narių susirinkimas gali būti sušaukiamas 1/4 bendrijos narių sprendimu.
  5. Eilinis bendrijos narių susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos.
  6. Neeiliniai narių susirinkimai šaukiami bendrijos valdymo organo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/10 bendrijos narių iniciatyva.
  7. Bendrijos valdymo organas ar nariai, priėmę sprendimą sušaukti narių susirinkimą, turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos įstatų nustatyta tvarka pranešti bendrijos nariams apie narių susirinkimo sušaukimą ir nurodyti susirinkimo datą, vietą bei pateikti susirinkimo darbotvarkę. Jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti bendrijos įstatus, svarstyti lėšų skolinimosi, bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo klausimus, apie bendrijos narių susirinkimo sušaukimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu.
  8. Kiekvienas bendrijos narių susirinkimas turi išrinkti susirinkimo pirmininką ir sekretorių.
    1. Bendrijos narių susirinkime dalyvaujantys nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Narys, dalyvaujantis bendrijos narių susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo, nesantis bendrijos nariu, taip pat turi pateikti ir dokumentą, patvirtinantį jo teisę balsuoti narių susirinkime. Narių registravimo sąrašą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Registravimo sąraše turi būti nurodyti nariai, jau balsavę raštu.
    2. Bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis narių susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Sprendimai pakartotiniame susirinkime priimami paprasta ar šio Įstatymo nustatytais atvejais – kvalifikuota pakartotiniame narių susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma.

  1. Bendrijos narių susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus bendrijos narių susirinkimo metu pasirašo visi susirinkime dalyvavę bendrijos nariai.
  2. Protokolą pasirašo bendrijos narių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Kartu gali pasirašyti ir bendrijos narių susirinkimo įgalioti asmenys.
  3. Protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bendrijos susirinkimo dienos. Prie bendrijos narių susirinkimo protokolo turi būti pridedama: bendrijos narių susirinkime dalyvavusių narių registracijos sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; dokumentai, patvirtinantys, kad nariams buvo pranešta apie narių susirinkimo sušaukimą; pastabos dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl šių pastabų.

16 straipsnis. Bendrijos valdymo organas

  1. Bendrijos valdymo organo narius iš bendrijos narių renka narių susirinkimas bendrijos įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Valdymo organo narių kadencijų skaičius neribojamas.
  2. Jeigu bendrijos valdymo organas yra kolegialus – bendrijos valdyba, jos narių skaičių nustato bendrijos įstatai. Turi būti ne mažiau kaip trys valdybos nariai.
  3. Bendrijos valdyba veikia pagal bendrijos narių susirinkimo patvirtintą darbo reglamentą. Bendrijos valdybos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas.
  4. Bendrijos valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Valdyba gali priimti sprendimą. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Balsavimo metu kiekvienas bendrijos valdybos narys turi vieną balsą. Valdybos narys neturi teisės balsuoti, kai valdybos posėdyje sprendžiamas su jo veikla valdyboje susijęs ar jo atsakomybės klausimas. Valdybos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė valdybos narių. Jei bendrijos valdybos narių balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, lemia bendrijos valdybos pirmininko balsas. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami, išskyrus, kai sprendimą pasirašo visi valdybos nariai.
  5. Ne vėliau kaip likus 10 dienų iki eilinio bendrijos narių susirinkimo bendrijos valdymo organas privalo parengti bendrijos veiklos ataskaitą. Joje turi būti bendrijos veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga, svarbiausi įvykai bendrijoje einamaisiais finansiniais metais iki eilinio narių susirinkimo, bendrijos veiklos planai ir prognozės. Bendrijos įstatuose gali būti nustatyta ir daugiau reikalavimų bendrijos veiklos ataskaitai.

17 straipsnis. Bendrijos valdymo organo kompetencija ir atsakomybė

  1. Bendrijos valdymo organas organizuoja bendrijos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis. Bendrijos valdymo organas veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius. Šio Įstatymo nurodytus sandorius bendrijos valdymo organas gali sudaryti, kai yra narių susirinkimo sprendimas dėl jų sudarymo.
  2. Bendrijos valdymo organas vykdo:
    1. bendrijos veiklos organizavimą ir jos įstatų įgyvendinimą;
    2. bendrijos metinės pajamų ir išlaidų sąmatos, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinio bei ilgalaikio plano įgyvendinimą, taip pat metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą bendrijos narių susirinkimui;
    3. bendrijos bendrojo naudojimo turto ir objektų registravimo knygos, jų techninių ir juridinių dokumentų tvarkymą ir saugojimą ;
    4. informacijos ir dokumentų pateikimą narių susirinkimui šio Įstatymo nustatytais atvejais ir narių prašymu;
    5. bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui;
    6. šiame Įstatyme nurodytos informacijos viešą paskelbimą įstatuose nustatyta tvarka;
    7. informacijos pateikimą bendrijos nariams;
    8. kitas šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrijos įstatuose nustatytas pareigas.

3. Bendrijos valdymo organas nagrinėja bendrijos narių pareiškimus, prašymus ir skundus, per vieną mėnesį pateikia atsakymą;

4. Bendrijos valdymo organas turi užtikrinti, kad revizijos komisijai (revizoriui) ar auditoriui būtų pateikti visi sutartyje su audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingi bendrijos dokumentai.

5. Bendrijos valdymo organų narių, nevykdančių arba netinkamai vykdančių pareigas, atsakomybę nustato Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai.

6. Bendrijos valdybos nariai už nuostolius, patirtus dėl valdybos sprendimų, priimtų pažeidžiant bendrijos įstatus, šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, bendrijai atsako solidariai. Bendrijos valdybos narys, balsavęs prieš tokį sprendimą arba nedalyvavęs valdybos posėdyje ir per 7 dienas po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, įteikė bendrijos valdybos pirmininkui rašytinį protestą, atleidžiamas nuo pareigos atlyginti nuostolius.

18 straipsnis. Veiklos kontrolė

  1. Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas (revizorius) renkami narių susirinkime ne ilgesnei kaip 3 metų kadencijai.
  2. Revizijos komisijos (revizoriaus) darbo tvarką nustato jos darbo reglamentas.
  3. Revizijos komisijos nariu (revizoriumi) negali būti bendrijos valdymo organo nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais ar bendrijos pirmininku sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai).
  4. Jeigu revizijos komisija nesudaroma (nerenkamas revizorius), bendrijos įstatuose gali būti numatyta, jog jos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja bendrijos narių susirinkimo renkama audito įmonė.
  5. Revizijos komisija (revizorius) arba audito įmonė:

  1. tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą;
  2. informuoja bendrijos narių susirinkimą, bendrijos valdymo organą apie bendrijos veiklos pažeidimus;
  3. finansiniams metams pasibaigus, narių susirinkimui pateikia išvadą dėl bendrijos metinės finansinės atskaitomybės;

4) privalo atlikti neeilinį ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių, ir ataskaitą pateikti bendrijos narių susirinkimui.

PENKTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS IR JOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

19 straipsnis. Bendrijos teisės ir pareigos

  1. Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams.
  2. Bendrijai draudžiama:

  1. bendrijos pajamas skirti kitai, negu yra nustatyta bendrijos įstatuose, veiklai;
  2. neatlygintinai perduoti bendrijos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį bendrijos nariui ar kitam asmeniui;
  3. teikti paskolas, įkeisti savo turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas savo prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą;
  4. skolintis pinigų iš savo nario ar kito asmenens mokant palūkanas;
  5. būti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens steigėja.

3. Bendrija turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais.

4. Bendrija gali turėti antspaudą. 20 straipsnis. Bendrijos nariai
    Bendrijos nariu gali būti mėgėjiškų sodų teritorijos, kurioje įsteigta bendrija, sodininkas. Jei mėgėjiško sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų. Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

  1. Bendrijos buveinėje turi būti narių registravimo knyga, kurioje registruojami visi sodininkai. Joje turi būti nurodyta sodininko vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas ir jo adresas. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jei tai numatyta bendrijos įstatuose. Su šia registravimo knyga turi teisę susipažinti kiekvienas bendrijos narys.
  2. Narystė bendrijoje pasibaigia nariui mirus, nariui netekus nuosavybės ar kitų teisių, kurių pagrindu valdė mėgėjiško sodo teritorijoje esantį sodo sklypą, nariui išstojus iš bendrijos ar bendrijai jį pašalinus iš jos bei bendriją likvidavus.
  3. Bendrijos nariui gali būti išduodamas bendrijos įstatuose nustatytos formos bendrijos nario pažymėjimas.
  4. 21 straipsnis. Bendrijos nario teisės ir pareigos

    1. Bendrijos nario teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrijos įstatai.
    2. Bendrijos narys turi šias teises:

  1. dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, rinkti ir būti išrinktas bendrijos valdymo organo nariu, revizijos komisijos nariu (revizoriumi);
  2. reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus;

  1. imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo ir individualiems objektams, ir reikalauti padarytus nuostolius atlyginti;
  2. pateikęs bendrijos nario pažymėjimą, viešosios prekybos vietose (turgavietėse, mugėse, prekybos paviljonuose ir kt.) be patento ar atskiro leidimo parduoti sodo sklype išaugintą mėgėjiškos sodininkystės produkciją;
  3. susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą:
  4. įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises;
  5. kitas bendrijos įstatuose nustatytas neturtines teises;
  6. išstoti iš bendrijos;

  1. Bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjiškų sodų teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų.
  2. Bendrijos narys turi šias pareigas:

1) laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus;

  1. tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarant žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai;
  2. tausoti bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis mėgėjiško sodo teritorijos vidaus tvarkos taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo šeimos nariai ar kiti teisėti jo turto naudotojai;
  3. nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas;

5) apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su mėgėjiškų sodų teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;

6) dalyvauti bendrijos valdymo organo organizuojamose talkose ir kituose bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbuose bendrijos įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.

7) be bendrijos valdymo organo ar jo įgalioto asmens leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjiškų sodų teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo objektų;

8) perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį sodo sklypą, atsiskaityti su bendrija pagal visas savo prievoles;

9) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nuosavybės teise jam priklausančio sodo sklypo perleidimo, įstatų nustatyta tvarka, pranešti bendrijos valdymo organui apie numatomą sudaryti perleidimo sandorį ir išstojimą iš bendrijos;

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BENDRIJOS TURTAS IR PAJAMOS

22 straipsnis. Bendrijos turtas

Bendrijai turtas gali priklausyti nuosavybės teise. Bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Bendrijos pajamos, jų apskaita ir pajamų naudojimas

1. Bendrijos pajamas sudaro:

  1. bendrijos narių, kitų sodininkų mokesčiai ir tiksliniai įnašai.
  2. pajamos iš bendrijos turto;
  3. iš bendrijos veiklos gautos pajamos;
  4. valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos; fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; kitos teisėtai įgytos pajamos. 2. Narių mokesčiai mokami pinigais. Tiksliniai įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai. Nepiniginiais įnašais negali būti darbai ir paslaugos. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

    3. Bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu.

    SEPTINTASIS SKIRSNIS

    BENDRIJOS PABAIGA IR PERTVARKYMAS

    24 straipsnis. Bendrijos reorganizavimas

  5. Bendrija gali būti reorganizuota Civiliniame kodekse numatytais jungimo ir skaidymo būdais.

  1. Reorganizavime dalyvaujančių bendrijų valdymo organai privalo parengti bendrijos reorganizavimo sąlygas, kuriose turi būti numatyta:

    1. kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios bendrijos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šią bendriją;
    2. reorganizavimo būdas, pasibaigiančios bendrijos, po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrijos, naujai steigiamos bendrijos;
    3. pasibaigiančios bendrijos nario tapimo po reorganizavimo veiksiančios bendrijos nariu tvarka, sąlygos ir terminai;
    4. momentas, nuo kurio pasibaigiančios bendrijos teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai bendrijai;
    5. bendrijos valdymo organui ir kitiems organams reorganizavimo metu suteikiamos papildomos teisės.

  1. Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios bendrijos įstatai.
  2. Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta visų reorganizavime dalyvaujančių bendrijų įstatuose nurodytuose leidiniuose tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba paskelbta visų reorganizavime dalyvaujančių bendrijų įstatuose nurodytuose leidiniuose vieną kartą ne vėliau kaip 30 dienų iki narių susirinkimo dėl reorganizavimo ir pranešta visiems bendrijos kreditoriams raštu. Skelbimo būdas turi būti nurodytas bendrijos įstatuose. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:

  1. šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyta informacija;
  2. kur ir nuo kada galima susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo veiksiančių bendrijų įstatais ir reorganizavime dalyvaujančių bendrijų praėjusių 3 finansinių metų metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis.

  1. Reorganizavimo sąlygas kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios bendrijos valdymo organas turi pateikti juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą įstatuose nurodytame leidinyje dieną.
  2. Reorganizavime dalyvaujančios bendrijos kreditorius turi teisę reikalauti nutraukti ar įvykdyti prieš terminą prievolę, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir jei kreditoriaus reikalavimu bendrija nesuteikė prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo.
  3. Ne vėliau kaip likus 30 dienų iki bendrijos narių susirinkimo dėl reorganizavimo reorganizavime dalyvaujančių bendrijų nariai turi teisę susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančių veiklą ar naujai steigiamų bendrijų įstatais bei praėjusių 3 finansinių metų finansinėmis atskaitomybėmis. Jei reorganizavimo sąlygos sudaromos praėjus 6 mėnesiams po nors vienos reorganizavime dalyvaujančios bendrijos finansinių metų pabaigos, pagal tas pačias taisykles, kaip ir prieš tai buvo sudaryta finansinė atskaitomybė, turi būti sudaroma ir pateikiama tarpinė finansinė atskaitomybė. Ji neturi būti sudaryta anksčiau nei likus 3 mėnesiams iki reorganizavimo sąlygų sudarymo.
  4. Reorganizavime dalyvaujančių bendrijų valdymo organai privalo bendrijų nariams raštu pranešti apie visus esminius pasikeitimus, atsiradusius po reorganizavimo sąlygų sudarymo iki sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo, ir šį rašytinį pranešimą pridėti prie šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų, taip pat apie esminius pasikeitimus žodžiu pranešti bendrijos narių susirinkime.
  5. Sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrijos narių susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimas dėl bendrijos reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus 30 dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą. Sprendimu dėl bendrijos reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti veiklą tesančių bendrijų ar priimti nauji po reorganizavimo steigiamų naujų bendrijų įstatai.
  6. Dokumentas, patvirtinantis narių susirinkimo sprendimą dėl bendrijos reorganizavimo, turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui.
  7. Laikoma, kad reorganizavimas baigtas, kai yra įregistruotos visos po reorganizavimo įsteigtos naujos bendrijos ar įregistruoti visų veiklą tęsiančių bendrijų pakeisti įstatai.

25 straipsnis. Bendrijos pertvarkymas
Bendrija gali būti pertvarkoma į kitus viešuosius juridinius asmenis Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 26 straipsnis. Bendrijos likvidavimas
    Bendrija likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

  1. Jeigu bendrijoje liko mažiau kaip 3 nariai, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą bendrija privalo pranešti juridinių asmenų registrui juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
  2. Likviduojamos bendrijos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus likęs bendrijos turtas perduodamas kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nurodo bendrijos narių susirinkimas ar teismas, priėmęs sprendimą likviduoti bendriją.

.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27 straipsnis. Valstybės institucijų ir savivaldybių santykiai su bendrijomis ir sodininkais

1. Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdo viešąjį bendrijų teritorijų administravimą, statinių statybos kontrolę bei viešosios tvarkos priežiūrą, turėdamos tikslą plėtoti ir puoselėti mėgėjišką sodininkystę bei jos tradicijas, gali remti bendrijas, jų susivienijimus ar draugijas, siekiančius tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti mėgėjiškus sodus ir jų kraštovaizdį, saugoti gamtą ir auginti žemės ūkio produkciją bei tvarkyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Valstybės ir savivaldybių rėmimo būdus ir sąlygas nustato kiti teisės aktai bei specialiosios programos.

2. Įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka valstybė ir savivaldybės gali remti bendrijas visiškai ar iš dalies padengdamos išlaidas mėgėjiškų sodų bendrojo naudojimo objektų – kelių, vandens tiekimo, nuotekų valymo ir kitų objektų – statybai, priežiūrai ir atnaujinimui.

3. Savivaldybės bendrijas gali remti šiais būdais:

1) įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendrijas ir jų narius atleisdama nuo žemės ir kitų mokesčių;

2) rengdamos ir įgyvendindamos specialiąsias bendrijų rėmimo programas;

3) teikdamos nemokamas konsultacijas bendrijų steigimo, veiklos pasibaigimo ir pertvarkymo, mėgėjiškos sodininkystės veiklos, teritorijų planavimo, žemės naudojimo ir kraštovaizdžio tvarkymo klausimais.

4. Bendrijoms remti savivaldybėse gali būti sudaromas specialusis bendrijų rėmimo fondas. Jo sudarymo ir lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

28 straipsnis. Ginčų sprendimas

1. Ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Jeigu bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio ginčus gali nagrinėti bendrijos valdymo organas arba bendrijos narių susirinkimas įstatų nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą ginčo šalims turi būti pranešta raštu. Jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme.

29 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Bendrijų, susivienijimų ir draugijų įstatų galiojimas ir keitimas

1. Bendrijų, susivienijimų ir draugijų, įsteigtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams.

2. Bendrijų, susivienijimų ir draugijų įstatus, prieštaraujančius Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams, turi pakeisti pirmasis po šio Įstatymo įsigaliojimo sušauktas jų organas, turintis teisę keisti įstatus.

31 straipsnis. Kai kurių šio Įstatymo nuostatų įsigaliojimas

  1. Šio Įstatymo nuostatos, susijusios su juridinių asmenų registru, įsigalioja nuo juridinių asmenų registro pradžios.
  2. Iki juridinių asmenų registras pradės veikti, bendrijos registruojamos galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

 

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

 

 

 

Komiteto nariai – išvados rengėjai:

Gintautas Kniukšta

 

Vladas Žalnerauskas




Naujausi pakeitimai - 2003 04 09.
Simantė Kairienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Kaimo reikalų komitetas  >   Projektų svarstymo eiga  >   2003 metai

LR Seimas