Lietuvos Respublikos Seimas

Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų veiklos ataskaita

Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų veiklos ataskaita

 

RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBA

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

 

 

2002 METŲ VEIKLOS

A T A S K A I T A

 

 

VILNIUS

2003

ĮŽANGINIS ŽODIS

Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau vadinama – RRT), kaip nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija, per trumpą savo veiklos laikotarpį atliko reikšmingus telekomunikacijų, radijo ryšio ir pašto reguliavimo darbus.

2001 m. gegužės 1 d. įsteigtos Ryšių reguliavimo tarnybos 2002 m. pagrindinis uždavinys buvo tinkamai pasirengti telekomunikacijų paslaugų rinkos liberalizavimui, pasibaigus fiksuoto telefono ryšio rinkos monopoliui. Tam didelę įtaką turėjo ir Telekomunikacijų įstatymo pakeitimai, sąlygoti pasirengimo narystei Europos Sąjungoje.

Dabar telekomunikacijų operatoriai bei potencialūs šios rinkos dalyviai turi teisiškai apibrėžtas konkurencines sąlygas savo verslui plėtoti, reglamentuotos ir vartotojų teisės. Tarnybai tenka itin svarbus vaidmuo detalizuojant telekomunikacijų rinkos reguliavimo naujoves, užtikrinant jų realų įgyvendinimą bei lygias galimybes telekomunikacijų rinkoje veikti visiems operatoriams. Siekiama, kad pagrindinis reguliuotojas liberalioje rinkoje būtų efektyvi konkurencija ir tik išimtinais atvejais padėtų Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai.

Ruošiantis fiksuoto telefono ryšio monopolio pabaigai, 2002 m. buvo svarbu sudaryti palankias sąlygas į rinką įeiti naujiems telekomunikacijų rinkos dalyviams. Nuo to, ar kokybiškai RRT atlieka savo funkcijas ir efektyviai siekia užsibrėžtų tikslų, priklauso, kokio laipsnio konkurencija bus Lietuvoje, ar vartotojai (tiek verslo, tiek privatūs) turės galimybę pasirinkti kuo įvairesnes, pigesnes ir kokybiškesnes telekomunikacijų paslaugas.

RRT 2002 metais parengė daugiau nei 50 norminių teisės aktų naujos redakcijos Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymui įgyvendinti, taip pat turėjo užtikrinti, kad norminiai teisės aktai atitiktų naujos redakcijos įstatymo nuostatas, siekti suderinamumo su ES keliamais reikalavimais bei remtis geriausia užsienio šalių praktika. Nuolat vykdomas darbas, susijęs su telekomunikacijų paslaugų vartotojų teisinių apsaugos gerinimu. Efektyvi radijo dažnių spektro priežiūra suteikia plačias galimybes plėtoti tinklus ir pritraukti vis daugiau vartotojų. Parengtas ir įgyvendintas Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas. Pradėjo savo veiklą RRT pašto reguliavimo skyrius.

2002 metais RRT parengė ir Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytai darbo grupei pateikė Elektroninių ryšių įstatymo koncepcijos projektą. Svarbus šios koncepcijos aspektas – elektroninių ryšių (telekomunikacijų) veiklos reguliavimo suderinimas su technologijų pažanga ir vienodas visos ryšių infrastruktūros reguliavimas siekiant atsisakyti skirtingo fiksuoto ir judriojo telefono ryšio paslaugų bei kitomis technologijomis teikiamų telekomunikacijų paslaugų reguliavimo. Šios naujovės turi būti taikomos atsižvelgiant į tai, kad tos pačios paslaugos gali būti teikiamos labai skirtingomis priemonėmis.

Ryšių reguliavimo tarnybos pagrindinis tikslas – praktiškai įgyvendinti telekomunikacijų ir pašto veiklą reguliuojančių teisės aktų nuostatas ir užtikrinti, kad telekomunikacijų ir pašto paslaugų gavėjai turėtų didžiausias galimybes pasirinkti paslaugų teikėjus, kokybiškesnes ir įvairesnes paslaugas bei siekti, kad valstybės ištekliai – radijo dažniai ir telefono ryšio numeriai būtų naudojami racionaliai. Labai svarbu pilnai pasirengti narystei Europos Sąjungoje, sudaryti prielaidas naujųjų direktyvų įgyvendinimui.

2003 metais Ryšių reguliavimo tarnyba ir toliau sieks užtikrinti veiksmingą konkurenciją telekomunikacijų ir pašto paslaugų rinkose, gins telekomunikacijų paslaugų vartotojų interesus, užtikrins pašto paslaugų teikimo priežiūrą. Bus stiprinama ryšių paslaugų teikimo kokybės kontrolė.

Tikiuosi, kad šioje metinėje ataskaitoje pateikta medžiaga leis plačiau susipažinti su Ryšių reguliavimo tarnybos veikla bei telekomunikacijų, radijo ryšio ir pašto rinkos raida Lietuvoje.

Darnus Ryšių reguliavimo tarnybos kolektyvas yra pajėgus sėkmingai įgyvendinti rinkos liberalizavimo bei ryšių paslaugų kokybės gerinimo tikslus ir įvykdyti Europos Sąjungos direktyvose nacionalinėms reguliavimo institucijoms priskirtus reguliavimo uždavinius.

 

Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius Tomas Barakauskas

TURINYS

 

I. TARNYBOS PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI IR PRIORITETAI .4

  1. TELEKOMUNIKACIJOS 4
    1. Fiksuoto telefono ryšio paslaugos 4
    2. Judriojo telefono ryšio paslaugos 6
    3. Duomenų perdavimas 7
    4. Telekomunikacijų rinkų tyrimas 7
    5. Tinklų sujungimas 10
    6. Numeracijos planas 11
    7. Rinkos priežiūra 11
    8. Skundų dėl telekomunikacinės veiklos nagrinėjimas 12
  1. RADIJO RYŠYS 14
    1. Radijas ir televizija 14
    2. Judrusis radijo ryšys…………. …...19
    3. Palydovinis ir fiksuotasis ryšys 20
    4. Radijo mėgėjų veikla .22
  1. PAŠTAS 22
  2. APARATŪROS IR ĮRENGINIŲ KONTROLĖ 25
  3. 5.1. Radijo ryšio įrenginių rinkos priežiūra 25

    5.2. Telekomunikacijų įrangos kontrolė 26

    5.3. Aparatūros ir įrenginių elektromagnetinis suderinamumas 28

    5.4. Įrangos sertifikavimas 29

    5.5. Radijo ryšio kontrolė 30

  4. ADMINISTRACINIAI GEBĖJIMAI 31
  5. TEISĖS AKTŲ RENGIMAS 32
  6. TARPTAUTINIAI IR VIEŠIEJI RYŠIAI 33
    1. Tarptautinis bendradarbiavimas 33
    2. PHARE programa 34
    3. Ryšiai su visuomene 34
  1. FINANSAVIMAS IR LĖŠŲ PANAUDOJIMAS 36
  2. VIDAUS AUDITORIAUS ŽODIS 38

Priedas 39

 

 

 

 

I. RRT PAGRINDINIAI UŽDAVINIAI IR PRIORITETAI

Naujos redakcijos Telekomunikacijų įstatymas iš esmės pakeitė telekomunikacijų rinkos reguliavimo sąlygas – nustatyti įpareigojimai telekomunikacijų operatoriams ir paslaugų teikėjams, priskirtos papildomos funkcijos Ryšių reguliavimo tarnybai. Prioritetinis RRT uždavinys ataskaitiniais metais buvo parengti galiojančių teisės aktų pakeitimus, nustatyti, kurie ūkio subjektai turi didelę įtaką telekomunikacijų rinkoje, parengti bei patvirtinti naujus teisės aktus, reglamentuojančius veiklos sąlygas rinkoje, – tokiu būdu visiems ūkio subjektams užtikrinti lygias galimybes veikti rinkoje. Taip pat svarbūs uždaviniai – kuo anksčiau nustatyti bendrąsias telekomunikacinės veiklos sąlygas, įsigaliojusias nuo 2003 m. sausio 1 d., užtikrinti abonento teises naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis bei išlaikyti telefono ryšio numerį, keičiant telekomunikacijų paslaugų teikėjus. Siekiama, kad parengti dokumentai padėtų įgyvendinti vieną iš pagrindinių ir bene svarbiausių RRT uždavinių – užtikrinti sąlygas, reikalingas veiksmingai konkurencijai telekomunikacijų paslaugų rinkoje.

Pašto reguliavimo srityje RRT uždavinys - užtikrinti pašto paslaugų teikimo priežiūrą bei siekti liberalios pašto paslaugų rinkos, sąžiningos konkurencijos tarp pašto paslaugų teikėjų.

2002 m. balandžio 24 d. Europos Sąjungos Oficialiajame žurnale paskelbtos keturios naujos Europos Sąjungos direktyvos ir vienas sprendimas, kurie keičia telekomunikacijų reguliavimą. Šių dokumentų nuostatas ES šalys privalo įdiegti per 15 mėnesių. Siekiančios narystės šalys, tarp jų ir Lietuva, privalės tai padaryti iki stojimo į ES datos.

 

II. TELEKOMUNIKACIJOS

Lietuvoje galutinis telekomunikacijų rinkos liberalizavimo terminas de jure siejamas su AB „Lietuvos telekomas“ išskirtinių teisių teikti viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugas pabaiga, t.y. 2002 m. gruodžio 31 d. Dėl šios priežasties konkurencija fiksuoto telefono ryšio rinkoje praeitais metais nebuvo galima.

Tačiau ir iki monopolio pabaigos reikėjo užtikrinti galimybę kitiems ūkio subjektams nediskriminaciniais pagrindais naudotis AB „Lietuvos telekomas“ infrastruktūra, sudaryti tinklų sujungimo sutartis. Tinklų sujungimo klausimus bei bendrą infrastruktūros naudojimą reglamentavo RRT direktoriaus įsakymais patvirtinti Telekomunikacijų tinklų sujungimo privalomieji reikalavimai ir bendrųjų telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių sąlygos bei Telekomunikacijų operatorių vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo taisyklės. Šie teisės aktai padėjo sureguliuoti telekomunikacijų operatorių santykius dėl tinklų sujungimo ir bendro infrastruktūros naudojimo. Vadovaudamasi šiais teisės aktais RRT sprendė ginčus tarp operatorių, jiems nesusitarus tarpusavyje.

Naujos redakcijos Telekomunikacijų įstatymas nustatė iš esmės naują reguliavimo tvarką, kuri atitinka Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus. Pagal šį įstatymą nuo 2003 m. sausio 1 d. nebelieka telekomunikacinės veiklos licencijavimo, teisė verstis šia veikla suteikiama be atskiro sprendimo, laikantis teisės aktų reikalavimų. Operatoriai turi pateikti pranešimą apie veiklos pradžią tik tuo atveju, jei jų teikiamos paslaugos patenka į Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintą sąrašą. Leidimai išduodami tik radijo dažniams (kanalams) ir telefono ryšio numeriams naudoti.

2.1. Fiksuoto telefono ryšio paslaugos

Iki 2002 m. gruodžio 31 d. AB „Lietuvos telekomas“ buvo vienintelis fiksuoto telefono ryšio tinklo ir paslaugų teikėjas.

2002 m. vasario mėn. įsigaliojo Bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklių dalinis pakeitimas, kuriame nustatyta, kad paslaugų teikėjas negali apmokestinti pokalbių, trumpesnių negu telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos pokalbių trukmės fiksavimo paklaidos norma. Taip pat taisyklėse įrašyta nuostata, kad abonentui pervedant negrynuosius pinigus teikėjui, su pervedimu susijusias papildomas išlaidas padengia paslaugų teikėjas.

Kitas vartotojams svarbus RRT patvirtintas dokumentas – Tipinė bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis, kuri reglamentuoja sutartinius santykius tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos vartotojo. Šis norminis aktas įtvirtina vartotojų nediskriminavimo principą, aiškiai reglamentuoja jų teises.

Fiksuoto telefono ryšio rinkoje paskutiniais metais pastebimas naudojamų fiksuoto telefono ryšio linijų (abonentų, kurie naudojasi šiomis paslaugomis) skaičiaus mažėjimas. Per 2002 m. jis sumažėjo 18,7 procento ir siekė 935,9 tūkst.

1 pav. Naudojamų fiksuoto telefono ryšio linijų skaičiaus bei linijų skaičiaus 100 gyventojų kitimas per pastaruosius penkerius metus (sausio 1 d.)

 

2002 m. pabaigoje fiksuoto telefono ryšio tinklo skaitmeninimo lygis siekė 87,6 procento. Metų viduryje buvo baigtas 5 didžiausių Lietuvos miestų telefono ryšio tinklų skaitmeninimas.

2 pav. Abonentai, prisijungę prie skaitmeninių ATS, (procentinė dalis, sausio 1 d.)

Aktyviai buvo dirbama nustatant telekomunikacijų paslaugų kainas abonentams skambinant iš fiksuoto telefono ryšio tinklo į judriuosius telefono ryšio tinklus. Tarnybai pareikalavus, AB „Lietuvos telekomas“ buvo priverstas atšaukti kainų iš fiksuoto telefono ryšio tinklo į judriuosius tinklus padidinimą bei jas sumažinti atsižvelgiant į prieš tai buvusį kainų lygį, taip pat įsipareigoti atlyginti su neteisėtu kainų padidinimu susijusius telekomunikacijų paslaugų gavėjų nuostolius.

Per kelis paskutinius mėnesius stebima telekomunikacijų paslaugų kainų mažėjimo tendencija. Tam didelę įtaką turėjo Ryšių reguliavimo tarnybos veiksmai ir sprendimai.

RRT dar nebaigus nagrinėti ginčo tarp judriojo telefono ryšio operatorių ir AB „Lietuvos telekomas“ dėl tinklų sujungimo kainų, visi operatoriai sumažino skambučių užbaigimo tarifus, t.y. skambučio, skambinant iš fiksuoto telefono ryšio tinklo į judriojo telefono ryšio tinklą, kainos dalį, kuri tenka judriojo ryšio operatoriui. Tokiu būdu nuo 2002 m. spalio mėn. skambučių kainos iš fiksuotojo telefono ryšio tinklo į judriojo telefono ryšio tinklus sumažėjo apie 50 proc.

Priėmus sprendimus dėl ūkio subjektų, turinčių didelę įtaką atitinkamose telekomunikacijų rinkose, 2003 metais tikėtini kainų pokyčiai. Tai rodo, kad Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimai priimtini paslaugų teikėjams ir vartotojams. Mažėjančios telekomunikacijų paslaugų kainos skatins vartojimą ir dėl to laimės ne tik vartotojai, bet ir patys paslaugų teikėjai.

 

3 pav. Kainų iš fiksuoto telefono ryšio tinklo į judriojo telefono ryšio tinklus kitimas

(kainos piko metu)

 

2.2. Judriojo telefono ryšio paslaugos

Judriojo telefono ryšio paslaugas teikia 3 operatoriai: UAB „Omnitel“, UAB „Bitė GSM“ bei UAB „Tele 2“. Bendras abonentų skaičius 2002 metais, skirtingai nuo fiksuoto telefono ryšio, išaugo beveik 2 kartus ir pasiekė 1600 tūkst., t.y. 45,8 procento Lietuvos gyventojų naudojosi judriojo telefono ryšio paslaugomis.

 

4 pav. Abonentų skaičiaus 5 pav. Judriojo telefono ryšio

kitimas tūkst. (sausio 1 d.) abonentų skaičius 100 gyv. (sausio 1d.)

* - RRT prognozuojami 2003 m. sausio 1 d. duomenys.

Pažymėtina, kad judriojo telefono ryšio skvarba 2002 m. pralenkė fiksuoto telefono ryšio skvarbą (žr. 6 pav).

6 pav. Fiksuoto ir judriojo telefono ryšio abonentų skaičiaus palyginimas 100 gyventojų

* - RRT prognozuojami 2003 m. sausio 1 d. duomenys.

2002 m. patvirtintos Bendrojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės, nustatančios paslaugų teikėjų (judriojo ryšio operatorių) ir šių paslaugų gavėjų santykius, jų teises ir pareigas. Pagrindinės šių taisyklių nuostatos – paslaugų gavėjų teisių apsauga, diskriminavimo prielaidų pašalinimas. Prieš sudarydamas sutartį, teikėjas įpareigotas išsamiau informuoti būsimą paslaugų gavėją apie judriojo telefono ryšio paslaugų ypatybes. Taisyklėse apibrėžtos sutarčių nutraukimo sąlygos – ypač pabrėžtinas terminuotų sutarčių nutraukimas telekomunikacijų paslaugų gavėjo iniciatyva.

2.3. Duomenų perdavimas

Viena iš svarbiausių telekomunikacijų rinkų – duomenų perdavimo paslaugos, tarp jų ir interneto paslaugos. Duomenų perdavimo veiklai išduoti 74 leidimai (licencijos). 2002 m. Ryšių reguliavimo tarnyba išdavė 50 leidimų steigti, eksploatuoti duomenų perdavimo tinklus bei teikti duomenų perdavimo paslaugas. Informaciją apie teikiamų paslaugų apimtis, teritoriją, naudojamas technologijas duomenų perdavimo paslaugų teikėjai pateikia RRT kiekvienų metų I ketvirtį.

Interneto paslaugų vartotojų skaičius sparčiai auga, diegiamos naujos paslaugos (interneto telefonija ir kt.) ir prisijungimo prie interneto technologijos, pvz. xDSL, kurios suteikia galimybę naudotis didesnės spartos interneto ryšiu per įprastas telefono linijas (metų pabaigoje AB „Lietuvos telekomas“ įrengė apie 20000 ADSL įvadų).

Plačiajuosčiai bevielio ryšio tinklai – alternatyva esamiems laidiniams telekomunikacijų tinklams teikti tiek duomenų perdavimo, tiek balso telefonijos paslaugas. Šią technologiją galima plėtoti atskirai nuo laidinės infrastruktūros. Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusi operatorių pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl licencijų steigti ir eksploatuoti bendruosius plačiajuosčius bevielio ryšio tinklus 10,5 GHz, 26 GHz bei 3,5 GHz dažnių diapazonuose išdavimo, parengė konkurso licencijoms gauti nuostatų bei licencijų projektus. Pagal šiuos projektus 2002 m. spalio mėn. Susisiekimo ministerija išdavė licencijas šešioms įmonėms teikti plačiajuosčio bevielio ryšio paslaugas 26 GHz dažnių diapazone , dviems įmonėms – 10,5 GHz dažnių diapazone .

2.4. Telekomunikacijų rinkų tyrimas

Ryšių reguliavimo tarnyba 2002 m. atliko Lietuvos telekomunikacijų sektoriaus tyrimą. Šio tyrimo tikslas - įvardinti ūkio subjektus, turinčius didelę įtaką atitinkamose telekomunikacijų rinkose.

Atitinkamų telekomunikacijų rinkų tyrimas buvo atliekamas, vadovaujantis bendros Ryšių reguliavimo tarnybos ir Konkurencijos tarybos darbo grupės patvirtinta Rinkos tyrimo metodika.

Tirtos šios rinkos:

    1. viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir tinklų rinka;
    2. viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų ir tinklų rinka;
    3. skirtųjų linijų paslaugų rinka;
    4. nacionalinė tinklų sujungimo rinka.

2.4.1. Viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir tinklų rinka

Rinkos tyrimo metodikoje nustatyta, kad tai yra viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir viešųjų fiksuoto telefono ryšio tinklų rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Darbo grupė nuo 2003 m. sausio 1 d. pripažino AB „Lietuvos telekomas“ ūkio subjektu, turinčiu didelę įtaką viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir tinklų rinkoje. AB „Lietuvos telekomas“ kartu su susijusiais juridiniais asmenimis įpareigoti fiksuoto telefono ryšio mažmenines kainas bei prieigos suteikimo kainas nustatyti, atsižvelgiant į sąnaudas, laikytis skaidrumo, nediskriminavimo principų, vykdyti prieigos suteikimo bei kitus Telekomunikacijų įstatyme numatytus įpareigojimus.

2.4.2. Viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų ir tinklų rinka

Tai yra viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų ir viešojo judriojo telefono ryšio tinklų rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tiriamuoju laikotarpiu rinkoje veikė keturi ūkio subjektai: UAB „Bitė GSM“, UAB „Omnitel“, UAB „Tele2“, UAB „Comliet“.

Rinkoje kol kas nėra įgyvendinta paslaugų teikėjo pasirinkimo ir abonento numerio perkeliamumo galimybė ir tai yra konkurenciją rinkoje ribojantys faktoriai.

Rinkoje yra didelis vartotojų (abonentų) lojalumas paslaugų teikėjui (UAB „Omnitel“ 2002 m. rudenį buvo 88,4 proc. (kovo mėn. 88,1 proc.), UAB „Bitė GSM“ 2002 m. rudenį buvo 72,7 proc. (kovo mėn. 68 proc.), UAB „Tele2“ 2002 m. rudenį buvo 37 proc. (kovo mėn. 27 proc.), BNS, 2002-11-14). Vartotojų lojalumo paslaugų teikėjui lygis turi augimo tendenciją.

Rinkos skverbtis tiriamuoju laikotarpiu (2002 m. I pusm.) buvo 37,3 proc. (remiantis rinkos tyrimo duomenimis, abonentų skaičius tiriamuoju laikotarpiu buvo 1292 tūkst., pagal Statistikos departamento duomenis, gyventojų skaičius – 3467 tūkst.). Tikėtina, kad 2002 m. gruodžio pabaigoje rinkos skverbtis gali būti išaugusi iki 46 - 50 proc. Europos Sąjungos šalyse vidutinė rinkos skverbtis 2002 m. buvo 75 proc. Teorinė brandžios rinkos skverbties reikšmė yra 85 proc. Tikėtina, kad rinkos skverbties augimas sulėtės.

7 pav. Ūkio subjektų užimama santykinė rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu, proc.

UAB „Omnitel“ ir UAB „Bitė GSM“ pripažinti ūkio subjektais, turinčiais didelę įtaką viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų ir tinklų rinkoje. Šioms bendrovėms taikytini Telekomunikacijų įstatyme nustatyti skaidrumo, nediskriminavimo, apskaitos atskyrimo, tinklų sujungimo kainų orientavimo į sąnaudas principai, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos normą, taip pat įpareigojimai leisti kitiems ūkio subjektams naudotis infrastruktūra ir paslaugomis bei kiti Telekomunikacijų įstatyme nustatyti reikalavimai.

2.4.3. Skirtųjų linijų paslaugų rinka

Tai yra skirtųjų linijų paslaugų rinka Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Apklausus 60 duomenų perdavimo paslaugų teikimui leidimus turinčių ūkio subjektų, nustatyti keturi ūkio subjektai, užimantys reikšmingą rinkos dalį.

Rinka, matuojant pajamomis, per visą tiriamąjį laikotarpį išaugo 1,74 karto. Vidutinis šešių mėn. rinkos augimas buvo daugiau nei 15 proc. (didžiausias rinkos prieaugis absoliutine išraiška buvo tiriamuoju laikotarpiu, o santykine – 2001 m. I pusm.).

 

 

8 pav. Ūkio subjektų užimama santykinė rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu, proc.

 

 

Didelę įtaką skirtųjų linijų paslaugų rinkoje turinčiu ūkio subjektu pripažinta AB „Lietuvos telekomas“ kartu su susijusiais juridiniais asmenimis ir privalės teikti vartotojams skirtąsias linijas kainomis, orientuotomis į paslaugų teikimo sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, taip pat privalės viešai paskelbti skirtųjų linijų paslaugų teikimo sąlygas ir teikti rinkai tam tikro technologinio tipo skirtąsias linijas bei vykdyti kitus Telekomunikacijų įstatyme numatytus įpareigojimus.

Papildomai akcentuota, kad AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra ūkio subjektai, turintys didelį potencialą rinkoje.

2.4.4. Nacionalinė tinklų sujungimo rinka

Tai yra telekomunikacijų tinklų sujungimo paslaugų, apimančių skambučių, inicijuotų bet kuriame nacionaliniame ar užsienio operatoriaus telekomunikacijų tinkle, užbaigimą nacionaliniuose telekomunikacijų tinkluose bei skirtųjų linijų, naudojamų telekomunikacijų tinklų sujungimo tikslais, paslaugų rinka.

Tiriamuoju laikotarpiu rinkoje veikė 5 ūkio subjektai: UAB „Bitė GSM“, UAB „Comliet“, UAB „Omnitel“, AB „Lietuvos telekomas“, UAB „Tele-2“.

Rinkos dydis, matuojant pajamomis, tiriamuoju laikotarpiu išaugo 1,19 karto.

 

 

 

 

 

9 pav. Ūkio subjektų užimama santykinė rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu, proc.

.

UAB „Omnitel“ ir AB „Lietuvos telekomas“ kartu su susijusiais juridiniais asmenimis pripažinti ūkio subjektais, turinčiais didelę įtaką nacionalinėje tinklų sujungimo rinkoje. Šiems ūkio subjektams nustatyti įpareigojimai laikytis nediskriminavimo principo, tinklų sujungimo kainas nustatyti atsižvelgiant į sąnaudas, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžos normą, bei kitų Telekomunikacijų įstatyme nustatytų įpareigojimų.

 

2.5. Tinklų sujungimas

2002 m. patvirtinti Telekomunikacijų tinklų sujungimo privalomieji reikalavimai ir bendrosios telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių sąlygos nustato principus ir nuostatas, kuriais privalo vadovautis telekomunikacijų operatoriai savo veikloje bei užtikrina lygias galimybes sudaryti sutartis dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo.

Iki 2003 m. sausio 1 d. tiek AB „Lietuvos telekomas“, tiek judriojo telefono ryšio operatorių taikyti tinklų sujungimo tarifai (kituose telefono ryšio tinkluose inicijuotų skambučių užbaigimo savame tinkle tarifai) buvo vieni iš didžiausių, palyginus su kitų ES šalių kandidačių analogiškais tinklų sujungimo tarifais. Pastebima tinklų sujungimo tarifų mažėjimo tendencija, atsiradusi su tinklų sujungimo sutarčių tarp telefono ryšio tinklų operatorių pakeitimu, kurį sąlygojo AB „Lietuvos telekomas“ nustatytų įpareigojimų įgyvendinimas (AB „Lietuvos telekomas“ tinklų sujungimo tarifas 2002 metais sumažėjo nuo 0,26 Lt/min iki 0,21 Lt/min.) ir bendra situacija telekomunikacijų rinkoje.

Viešųjų judriojo telefono ryšio tinklų operatoriams (UAB „Omnitel“ ir UAB „Bitė GSM“) sumažinus skambučių užbaigimo tarifus, 2003 m. sausio 2 d. tinklų sujungimo (iš fiksuotojo į judrujį) tarifai, lyginant su analogiškais ES šalių tarifais, vis dar išlieka pakankamai aukšti ir vidutiniškai yra 24,23 €ct. 2003 m. vasario 1 d. įsigaliojus naujiems UAB „Tele2“ skambučių užbaigimo tarifams, vidutinis tinklų sujungimo tarifas, užbaigiant skambučius viešuosiuose judriojo ryšio tinkluose, buvo jau 19,50 €ct. Pažymėtina, kad 2003 metų pradžioje įvykę tarifų pokyčiai yra 2002 metais vykusių procesų (kuriuose dalyvavo ne tik telekomunikacijų rinkos dalyviai, bet ir Ryšių reguliavimo tarnyba) rezultatas.

10 pav. Tinklų sujungimo tarifai, užbaigiant skambučius viešuosiuose judriojo telefono ryšio tinkluose, kai skambučiai pradėti viešajame fiksuoto telefono ryšio tinkle, 2002-01-01 ir 2002-06-30, €ct (* vidutinis tarifas).

2.6. Numeracijos planas

2002 metais buvo toliau diegiamas Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas. Pakeista fiksuoto telefono ryšio numeracijos sistema bei įvestas naujasis tarptautinis prefiksas 00. Keičiant numeraciją, buvo siekiama užtikrinti, kad kuo mažiau keistųsi abonentų numeriai. Bendromis RRT ir telekomunikacijų operatorių pastangomis būtini darbai atlikti laiku, pavyko išvengti vartotojų nusiskundimų.

Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas atitinka Europos Sąjungos reikalavimus dėl tarptautinio prefikso 00, bendrojo pagalbos tarnybų iškvietimo numerio 112 ir informacinių tarnybų numerio 118. Be to, įvesti nemokamo skambučio 800XXXXX, padidinto tarifo 90XXXXXX ir personaliniai 700XXXXX numeriai, naudojami tiek daugelyje Europos Sąjungos, tiek ir kitų pasaulio šalių.

Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano įgyvendinimas yra būtina prielaida užtikrinti konkurenciją telekomunikacijų sektoriuje, sudaryti paslaugų teikėjo pasirinkimo bei abonento numerio perkeliamumo įgyvendinimo galimybes. Esant paslaugos teikėjo pasirinkimo (carrier selection) galimybei, vartotojai galės rinktis kokybės ir kainos požiūriu priimtiną paslaugos teikėją.

2.7. Rinkos priežiūra

2002 metais Ryšių reguliavimo tarnyba didelį dėmesį skyrė telekomunikacijų rinkos priežiūrai. Spręsdama ginčus bei surašydama Administracinius teisės pažeidimų protokolus, RRT vadovavosi papildytu Administraciniu teisės pažeidimų kodeksu , Telekomunikacijų įstatymu, taip pat RRT Tarybos nutarimu patvirtinta Ginčų, kilusių tarp telekomunikacijų operatorių, nagrinėjimo tvarka.

AB „Lietuvos telekomas“ 2001 m. informavo kabelinės televizijos operatorius, kurie naudojasi AB „Lietuvos telekomas“ telekomunikacijų infrastruktūra, kad nuo 2002 m. sausio 1 d. keičiasi telefonines kanalizacijos nuomos įkainiai. Kabelinės televizijos operatoriai pateikė skundus Ryšių reguliavimo tarnybai, nurodydami, kad naujieji telefoninės kanalizacijos nuomos įkainiai nėra ekonomiškai pagrįsti. Ryšių reguliavimo tarnyba priėmė sprendimą patenkinti UAB „Lignita“, UAB „Telerena“, UAB „Parabolė“, UAB „Televizijos komunikacijos“, V.Veizbono firmos „Orbita“, UAB „Roventa“, UAB „Elekta“, UAB „Kabeliniai ryšių tinklai“, UAB „Trigeris“, UAB „Satela“, UAB „Kateka“, UAB „Funaris“ skundus dėl užmokesčio už naudojimąsi telekomunikacijų įrenginiais. Pripažinta, kad telefoninės kanalizacijos nuomos įkainių padidinimas yra nepagrįstas. Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė AB „Lietuvos telekomas“ apeliacinius skundus ir paliko galioti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą.

RRT nustatė, kad paslaugų teikėjas negali apmokestinti pokalbių, trumpesnių negu telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos pokalbių fiksavimo paklaidos norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos. 2002 metų pradžioje pokalbių laiko apskaitos sistemos paklaidos norma buvo 5 sekundės, kurią nustatė Metrologijos tarnyba.

Vilniaus m. 2 apylinkės teisme išnagrinėtos administracinės bylos dėl RRT nutarimų skirti AB „Lietuvos telekomas“ generaliniam direktoriui baudas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1534 straipsnį dėl atsisakymo Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją, pagrindžiančią pokalbių taksofonu kainos didinimą, bei dėl telekomunikacijų paslaugų teikimo kaimų paštuose nutraukimo, apie tai neinformavus RRT, ir reikalavimo atnaujinti paslaugų teikimą nevykdymo. Teismo nutarimu, AB „Lietuvos telekomas“ generaliniam direktoriui už licencijos sąlygų pažeidimą abiem atvejais skirtos 375 Lt baudos. Pagal RRT inspektorių AB „Lietuvos telekomas” vadovui surašytą Administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl neteisėto skambučių iš fiksuotojo tinklo į judriojo telefono ryšio tinklus kainų padidinimo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 06 d. nutarimą Nr. 1478 „Dėl bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų didžiausių ribinių kainų nustatymo“, Vilniaus m. 2 apylinkės teismas savo nutarimu bendrovės generaliniam direktoriui paskyrė 1500 Lt baudą.

2.8. Skundų dėl telekomunikacinės veiklos nagrinėjimas

Ryšių reguliavimo tarnyba vykdo svarbią ir labai reikšmingą funkciją – gina telekomunikacijų paslaugų gavėjų ir pašto paslaugų naudotojų teises bei padeda

spręsti iškilusias problemas. Vartotojų skundus RRT nagrinėja glaudžiai bendradarbiaudama su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba ir kitomis vartotojų teises ginančiomis institucijomis.

2002 metais RRT gavo 197 telekomunikacijų paslaugų gavėjų skundus – 169 fizinių asmenų bei 28 įmonių. Gauta 160 skundų, susijusių su AB „Lietuvos telekomas“, 37 – su judriojo telefono ryšio operatorių veikla. Pagrindinė skundų priežastis - nepatenkinama paslaugų teikimo kokybė bei licencijų sąlygų pažeidimai. Atsirado naujos skundų rūšys - dėl interneto paslaugų bei telekomunikacijų tinklų saugumo – esant netvarkingai ar nepatenkinamai telefono tinklo įrenginių būklei (nerakinamos ar nepritaikytos paskirstymo spintos ir dėžutės, netvarkingi sujungimai) padaugėjo savavališkų prisijungimų prie abonentinių linijų, naudojant jas skambučiams į užsienį ar padidinto tarifo paslaugų numeriais. Interneto naudotojai patenka į savaime plintančių programų spąstus – iki galo neįsigilinę į programų aprašymus, instaliuoja jas savo kompiuteryje, o šios vėliau priverstinai prijungia vartotojų kompiuterius prie užsienio paslaugų teikėjų, esančių Didžiojoje Britanijoje, Argentinoje ar Gvinėjoje Bisau. Kitos skundų rūšys: dėl interneto paslaugų, telekomunikacijų tinklų saugumo, dėl vamzdynų, kabelių kanalų bendro naudojimo, dėl tinklų išpirkimo ar iškėlimo, dėl telefonų numerių keitimo, išporinimo ir numeracijos. Sudėtingiausia skundų rūšis – dėl pokalbių apskaitos ir apmokėjimo. Dažniausiai tai ginčai tarp telekomunikacijų paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjo dėl mokesčio už suteiktas paslaugas. Šios problemos glaudžiai siejasi su tarifų dydžiu ir abonentams operatorių teikiamomis nuolaidomis. Anksčiau buvusi aktuali tema dėl papildomo 1 Lt mokesčio, avansinio mokėjimo, sąskaitų formos ir detalumo šiuo metu primirštos. Vartotojai priprato prie pasikeitimų, pasirenka sau patogius mokėjimo už paslaugas būdus.

 

Informacija

apie vartotojų skundų nagrinėjimą 2002-01-01 – 2002-12-31

   

Išnagrinėta

 

Gauta

Prašymai patenkinti

Atsakyta

remiantis LR teisės aktais

Teisme

Pretenzijos

nepagrįstos

Pretenzijos

atsiimtos

(vnt.)

Teigiamų atsakymų skaičius

Suma, Lt

Dėl fiksuoto telefono ryšio tinklo ir paslaugų iš viso:

tarp jų iš: Vilniaus

Kauno

Klaipėdos

Šiaulių

Panevėžio

rajonų

121

78

12

3

5

2

21

25

14

3

1

1

2

4

2595

1441

94

1

255

804

53

33

6

1

1

3

9

1(+)

 

 

 

 

1(+)

30

22

3

1

 

4

 

Dėl judriojo telefono ryšio paslaugų, iš viso:

tarp jų dėl: „Omnitel“

„Bitės GSM“

„Tele2“

37

6

5

26

8

2

1

5

984

10

949

25

5

5

 

13

3

3

7

 

Dėl duomenų perdavimo tinklo ir paslaugų, iš viso:

19

1

900

10

 

4

 

Dėl tinklų sujungimo

16

     

12(+)

 

2

Dėl laidinio radijo

4

   

4

     

Iš viso:

197

34

4479

72

13

47

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

III. RADIJO RYŠYS

Viena iš Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijų, nustatytų Telekomunikacijų įstatyme, yra radijo ryšio valdymas, kurio pagrindinis tikslas - užtikrinti efektyvų bei tikslingą radijo spektro (radijo dažnių) naudojimą.

RRT atsakinga už radijo dažnių (kanalų) skyrimą, jų tarptautinį koordinavimą ir apsaugą. Tarnyba išduoda leidimus, suteikiančius teisę naudoti Lietuvos Respublikos teritorijoje judriojo, fiksuotojo, palydovinio radijo ryšio tarnybų radijo siunčiamuosius įrenginius, radijo ir televizijos transliavimo stočių siųstuvus, registruoja radijo stotis, tvarko radijo stočių (radijo ryšio tinklų) registrus. Taip pat rengia Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, bendradarbiauja su kaimyninių šalių telekomunikacijų administracijų atstovais, koordinuodama Lietuvoje naudojamus radijo dažnius bei atsakydama į užsienio šalių paklausimus dėl radijo stočių koordinavimo, dalyvauja tarptautinių organizacijų (Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU), Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT)) veikloje, harmonizuojant radijo dažnių panaudojimą. Taip pat aktyviai dalyvaujama Vienos sutarties (VA’99) darbo grupėse, kurių pagrindinis uždavinys yra nustatyti stočių koordinavimo procedūras bei skaičiavimo metodus.

Per 2002 metus buvo išnagrinėti ir patvirtinti 928 radijo stočių projektai, išduoti 998 leidimai radijo stotims projektuoti ir 3758 leidimai jas eksploatuoti. Parengta ir pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė. Specialiame, Vokietijoje vykusiame, CEPT šalių spektro inžinerijos darbo grupės (WG SE PT 27) posėdyje pristatytas RRT parengtas dokumentas skaitmeninės televizijos (DVB-T) ir karinių aeronavigacinių sistemų (RSBN) suderinamumo klausimais, buvo suformuluota bendra CEPT šalių pozicija šiuo klausimu. Ši palanki Lietuvai pozicija buvo patvirtinta birželio 10-14 dienomis vykusiame CEPT/ECC WG SE grupės posėdyje.

Surengtos trejos radijo dažnių koordinavimo derybos, iš kurių dvejos – dvišalės, vienerios – daugiašalės. 2002 metų birželio mėn. Vilniuje įvyko tarptautinės derybos su Rusijos Federacijos ryšių administracija dėl radijo dažnių, skirtų judriajai ir fiksuotajai tarnyboms, pasidalijimo pasienio zonoje. Derybų metu buvo aptarti aktualūs radijo dažnių paskirstymo judriosios bei fiksuotos radijo ryšio tarnybų stotims šalių interesų susikirtimo erdvėje aspektai. Pasirašyti 5 susitarimai, įtvirtinantys šalių sprendimus pasidalinti radijo dažnius 162-172 MHz, 385-390 MHz, 440-450 MHz, 453-457,475 MHz, 3410-3800 GHz, 10,15-10,3 GHz bei 24,5-26,5 GHz juostose.

RRT specialistai koordinavo televizijos transliuotojų ir siuntėjų veiksmus, keičiant televizijos spalvų kodavimo sistemą iš SECAM į PAL ir bendru sutarimu su transliuotojais ir siuntimo operatoriais parinko tinkamiausią stereo garso sistemos standartą.

 

 

3.1. Radijas ir televizija

2002 m. didelis dėmesys buvo skirtas radijo dažnių skyrimą ir naudojimą radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti reglamentuojančių teisės aktų rengimui. Kartu su Lietuvos radijo ir televizijos komisija parengta Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategija ir pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti. Parengtos ir direktoriaus įsakymu patvirtintos Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklės bei Televizijos ir radijo stočių įrengimo ir naudojimo taisyklės. Rengiamas ir derinamas su suinteresuotomis organizacijomis Radijo dažnių (kanalų) skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginis planas.

Nemažesnis dėmesys buvo skiriamas radijo ir televizijos transliavimo tinklų plėtrai. Iš esmės baigti formuoti tinklai Lietuvos nacionalinio radijo I ir II bei Lietuvos televizijos I programai transliuoti (žr. pav. 11, 12, 13). Nors skaičiuojant pagal nustatytas metodikas šiais tinklais transliuojamas programas patikimai gali priimti 90-98 proc. Lietuvos gyventojų, gana geros kokybės minėtais tinklais transliuojamos programos gali būti priimamos visoje Lietuvos teritorijoje. Pradėjus papildomai transliuoti Lietuvos TV I programą 53 TV kanalu Vilniuje, žymiai pagerėjo šios programos priėmimo sąlygos. Iki tol miesto gyventojai skundėsi, kad dėl atspindžių tam tikrose Vilniaus vietovėse praktiškai buvo neįmanoma priimti 2 TV kanalu transliuojamos programos. Baigtas koordinuoti su užsienio valstybėmis naujas 56 TV kanalas, kuriuo jau artimiausiu metu bus pradėta transliuoti dar viena nauja TV programa Vilniaus mieste.

Televizijos programų priėmimo sąlygos pagerintos ir kitose Lietuvos vietovėse. Šiaulių televizija pradėjo transliuoti nauju 55 TV kanalu. Šios stoties galią padidinus iki projektinės, transliuojamas programas galės žiūrėti ne tik Šiaulių, bet ir aplinkinių rajonų gyventojai. Plungėje pradėjus transliuoti Lietuvos TV I programą 24 TV kanalu, žymiai pagerėjo šios programos priėmimo sąlygos Plungės mieste ir apylinkėse. Iki to laiko Plungės rajono gyventojai televizijos programas priimdavo iš Klaipėdos, todėl signalo stipris Plungėje nebuvo pakankamas, kad būtų užtikrinta gera programų kokybė. Jeigu programų transliuotojai pageidautų, Ryšių reguliavimo tarnyba sukoordinuotų su užsienio šalių administracijomis TV kanalus ir kitoms programoms transliuoti Plungės mieste.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos prašymu parinkti ir pradėti koordinuoti su užsienio šalių administracijomis radijo dažniai, kurių pagrindu bus galima suformuoti transliavimo tinklus IV nacionalinei radijo programai ir II nacionalinei televizijos programai. Šioms programoms transliuoti numatyta sukoordinuoti dažnius ir parengti technines sąlygas 12 radijo ir 8 TV stotims, išsidėsčiusioms visoje Lietuvoje.

Nepaisant to, kad didžioji dalis naujai suplanuotų radijo dažnių buvo numatyti minėtiems nacionaliniams tinklams formuoti ir esamų tinklų plėtrai, per 2002 metus Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kuri skelbia konkursus transliavimo licencijoms gauti, buvo perduoti iš naujo sukoordinuoti radijo dažniai 13 radijo stočių ir 1 TV stočiai.

Metų pabaigoje Lietuvoje transliavo 105 TV ir 176 radijo stotys. Dalis šių stočių transliavo vietines ir regionines programas, kitos stotys sudarė 14 nacionalinių radijo ir televizijos transliavimo tinklų, kurių transliuojamas programas gali priimti didelė Lietuvos gyventojų dalis (žr. 14 ir 15pav.). Reikia pažymėti, kad 14 ir 15 pav. pateikti duomenys gauti skaičiuojant teorines radijo ir televizijos stočių aprėpties zonas, kurios dažnai yra mažesnės nei realios stočių aprėpties zonos. Teorinės stočių aprėpties zonos skaičiavimas pagal Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) patvirtintą metodiką parodė, kad į aprėpties zoną patenka tik ta teritorija, kurioje programos priėmimo sąlygos ilgesnį laiką yra labai geros. Realiai stočių aprėpties zonai didelės įtakos turi naudojama anteninė įranga, stiprintuvai, radijo ir televizijos imtuvai. Tiksliausiai aprėpties zonos nustatomos matavimais, atliekant juos daug kartų ir skirtingais metų laikotarpiais.

2002 metais toliau plėtėsi kabelinės TV tinklai – metų pabaigoje veikė 63 kabelinės TV tinklai ir 3 mikrobangės daugiakanalės televizijos tinklai.

 

 

16 pav. Kabelinės televizijos tinklų ir abonentų skaičiaus augimas

17 pav. MDTV bendras abonentų skaičius

Su užsienio šalių administracijomis sukoordinuoti 3 radijo dažniai transliacijoms trumposiomis bangomis į Centrinę Europą ir Šiaurės Ameriką. Išduota 218 leidimų radijo mėgėjams, iš jų 27 tarptautiniai, ir 10 HAREC egzaminų sertifikatų (Harmonised Amateur Radio Examination Certificate). Gauta ir išnagrinėta apie 500 paklausimų ir prašymų, susijusių su radijo ir televizijos stočių darbu. Į visus paklausimus ir prašymus parengti atsakymai, arba išduoti leidimai eksploatuoti radijo ar televizijos stotis. Parengtos techninės sąlygos 38 radijo ir televizijos stočių veiklai ir išduoti leidimai jas projektuoti.

RRT darbuotojai aktyviai dalyvavo rengiant naujus radijo ir televizijos stočių koordinavimą reglamentuojančius susitarimus, daugiausia susijusius su skaitmeninėmis technologijomis pagristų transliavimo stočių tinklų planavimu. Surengtos derybos su Latvijos ryšių administracija, kuriose spręstos radijo dažnių (kanalų) televizijos programų transliavimui efektyvaus panaudojimo problemos, taip pat aptarti preliminarūs sprendimai dėl jų panaudojimo suderinimo pereinant iš analoginės televizijos sistemos į skaitmeninę.

Planuojant skaitmeninės televizijos tinklą 61-69 TV kanaluose, pasiūlytas stočių išdėstymo planas ne tik Lietuvai, bet ir visai Centrinei ir Rytų Europai. 2002 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vyko 8 Rytų Europos valstybių (Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Suomijos ir Ukrainos) atstovų susitikimas, kuriame buvo patvirtintas Lietuvos ekspertų sukurtas skaitmeninės televizijos kanalų paskirstymo planas dalyvavusioms valstybėms (žr. 18 pav.). Informacija apie šį susitarimą buvo nusiųsta Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai ir notifikuota 2002 m. spalio mėn. Šis susitarimas taip pat buvo pristatytas CEPT WG FM PT 24 darbo grupėje, kuri yra atsakinga už pasirengimą Stokholmo 1961 metų plano perplanavimui ir kurioje aktyviai dirba ir Lietuvos ekspertai.

Daug problemų sukelia kai kurių televizijos kanalų naudojimas karinėms aeronavigacinėms sistemoms (RSBN) kaimyninėse valstybėse – Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje bei Lenkijoje. Tarnybos specialistai aktyviai dalyvavo sprendžiant RSBN ir DVB–T (Digital Video Broadcasting – Terrestrial) sistemų suderinamumo klausimus. Lietuvos pozicija šiuo klausimu buvo pagrįsta teoriniais skaičiavimais. Dokumentas buvo pristatytas CEPT WG SE PT 27 darbo grupės specialiame posėdyje, skirtame RSBN–DVB–T suderinamumo klausimams. Šiame posėdyje buvo parengta preliminari CEPT šalių pozicija šiuo klausimu, kuri vėliau buvo patvirtinta.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

19 pav. Skaitmeninio radijo T-DAB 3 nacionalinio tinklo dažnių paskirstymo planas

Pasirašius Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų (CEPT) T-DAB dažnių planavimo konferencijos Mastrichte specialųjį susitarimą, 2002 m. baigtas rengti skaitmeninio radijo (T-DAB) Lietuvos 3-iojo nacionalinio tinklo planas (žr. 19 pav.). Šis planas buvo derinamas CEPT/FM-PT 32 darbo grupės susitikimuose Hagoje, Ženevoje bei Mastrichte. Patvirtinus šį planą, bus galima pradėti koordinuoti skaitmeninės radiofonijos stotis.

Didelis dėmesys buvo skiriamas Lietuvai priskirtų radijo dažnių tarptautinei apsaugai. Į Stockholm 1961 plano B dalį įrašytos 2 televizinės stotys, į Geneva 1984 plano A dalį įrašytos 92 FM radijo stotys. Ryšių reguliavimo tarnyba ne kartą kreipėsi į Rusijos ryšių administraciją reikalaudama nutraukti transliacijas iš Kaliningrado srities Kaunui priskirtu 1386 kHz radijo dažniu. Nepavykus susitarti su Rusijos ryšių administracija, Ryšių reguliavimo tarnyba kreipėsi į Tarptautinę transliuotojų sąjungą prašydama tarpininkauti sprendžiant šią įsisenėjusią problemą. Nors 2002 m. sprendimas nebuvo rastas, manome, kad problemos iškėlimas tarptautiniu lygiu sustiprins Lietuvos ryšių administracijos pozicijas ir ateityje Lietuvos transliuotojai galės naudoti šį radijo dažnį 1 MW galios radijo stočiai.

Dalyvauta Vokietijos didžiausio transliuotojo Deutsche Welle suorganizuotoje konferencijoje „Skaitmeninio radijo diegimas Rytų Europoje“. Joje buvo išnagrinėtos teorinės ir praktinės skaitmeninio transliavimo problemos viduriniųjų ir trumpųjų bangų dažnių juostose. Daug dėmesio konferencijoje buvo skirta specifinėms problemoms, susijusioms su skaitmeninio radijo vartotojų rinka Rytų Europoje.

RRT specialistai aktyviai dalyvavo tarptautinėje veikloje. Vasario 2 - 8 d. Prancūzijoje (Beaune) bei 2002 m. spalio 7 -11 d. Portugalijoje (Sesimbra) vykusiuose CEPT šalių telekomunikacijų administracijų spektro inžinerijos darbo grupės (WG-SE) plenariniuose posėdžiuose buvo svarstomos darbo pogrupių, atliekančių elektromagnetinio suderinamumo tyrimus tarp tose pačiose ar gretimose dažnių juostose veikiančių skirtingų radijo ryšio sistemų, ataskaitos bei aprobuojamos spektro inžinerijos srities ECC ataskaitos, sprendimai ir rekomendacijos.

Kopenhagoje vykusiuose SEAMCAT (Spectrum Engineering Advanced Monte Carlo Analysis Tool) programinės įrangos naudojimo mokymuose buvo tobulinamasi klausimais, susijusiais su CEPT šalių telekomunikacijų administracijų oficialiai sukurta programine įranga SEAMCAT, plačiai taikoma atliekant elektromagnetinio suderinamumo skaičiavimus.

 

3.2. Judrusis radijo ryšys

Judriajam radijo ryšiui priskiriami vidaus (privatūs) radijo ryšio tinklai, bendrieji radijo ryšio tinklai, jūros judriosios tarnybos laivų ir kranto stotys, oreivystės judriosios tarnybos orlaivių ir antžeminės (oro uostų) stotys. Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri 1967 vidaus (privačius) radijo ryšio tinklus, kuriuose veikia daugiau kaip 26 tūkstančiai stočių, 1441 bendrųjų tinklų stotis, 334 laivų stotys, 86 kranto stotys, 458 orlaivių stotys, 258 antžemines stotys (žr. lentelę).

Judriosios radijo ryšio tarnybos statistika

Išnagrinėta (gauta / atsakyta) laiškų judriojo radijo ryšio klausimais

1882

Sukoordinuota radijo ryšio stočių Lietuvai

608

Sukoordinuota radijo ryšio stočių kaimyninėms šalims

689

Sausumos judrioji tarnyba - vidaus (privatūs) judriojo ryšio tinklai

Išduota leidimų

908

Sausumos judrioji tarnyba - bendrieji radijo ryšio tinklai

Išduota leidimų

1441

Išnagrinėta projektų

50

Jūros judrioji tarnyba:

Išduota leidimų laivų stotims

175

Išduota leidimų pakrantės stotims

20

Oreivystės judrioji tarnyba:

Išduota leidimų orlaivių stotims

116

Išduota leidimų antžeminėms stotims

128

20 pav. pateiktas registruotų sausumos judriosios tarnybos vidaus (privačių) tinklų skaičiaus kitimas per paskutiniuosius septynerius metus. Per praėjusius metus šiuose tinkluose naudojamų stočių skaičius sumažėjo daugiau kaip 1000. Tai susiję su 2002 metų liepą įsigaliojusiu draudimu naudoti nesertifikuotus radijo ryšio įrenginius.

21 pav. pateiktas bendrųjų radijo ryšio tinklų pagrindinių (bazinių) stočių skaičiaus kitimas per 11 metų. 2002 metais bendrųjų radijo ryšio tinklų operatoriai papildomai pastatė 510 pagrindinių stočių, trečdaliu padidindami jų bendrą skaičių ir tuo žymiai pagerindami tinklų teritorijos padengimo rodiklius.

22 pav. pateiktas bendrųjų radijo ryšio tinklų pagrindinių (bazinių) stočių skaičiaus kitimas 2002 metais. Lyginant su 2001 metais, galima pastebėti, kad DCS-1800 pagrindinių stočių skaičius išaugo 3 kartus, o užimama dalis tarp kitų stočių tipų išaugo nuo 6 iki 12 procentų.

Vengrijoje (Budapešte) vykusiame Berlyno sutarties (BA) judriųjų tarnybų darbo grupės (SWG-MS) susitikime dalyvavo ir RRT atstovai. Aptartos Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos naujos rekomendacijos ITU-R P.1546 įtraukimo į Berlyno sutarties skyrius apie judriąsias tarnybas galimybės ir problemos.

3.3. Palydovinis ir fiksuotasis radijo ryšys

Palydoviniam radijo ryšiui priskiriamos duomenų perdavimo palydovinio ryšio Žemės stotys. Fiksuotajam radijo ryšiui naudojamos radijo relinės linijos - RRL.

RRT Judriosios bei palydovinės ir fiksuotosios tarnybų skyrių specialistai dalyvavo tarptautinių darbo grupių, rengiančių dokumentų projektus 2003 metais įvyksiančiai Pasaulinei radijo konferencijai, veikloje.

Bukarešte ir Budapešte vyko Vienos sutarties fiksuotųjų tarnybų darbo grupės susitikimai (TWG-HCM SWG-FS), kurio metu buvo tobulinama Vienos sutartis, į ją įrašant pasyvius kartotuvus, žemės stotis bei fiksuotąsias daugiapunktes sistemas, taip pat supaprastintas koordinavimo procesas, sumažinant tam reikalingų parametrų skaičių. Abiejuose susitikimuose dalyvavo apie 40 atstovų iš Europos šalių, pasirašiusių Vienos sutartį.

Birželio mėn. Vilniuje įvyko derybos su Rusijos ryšių administracija dėl trečiosios kartos judriojo radijo ryšio sistemų (UMTS) bei plačiajuostės prieigos sistemų tarpusavio koordinavimo 3,5 GHz, 10 GHz ir 25 GHz dažnių juostose. Taip pat pasikeista nuomonėmis dėl Lietuvos delegacijos pateiktų susitarimų projektų, numatančių radijo dažnių pasidalijimą 862-876 MHz, 300-308 MHz, 336-344 MHz, 1900-1980 MHz, 2010-2025 MHz bei 2110-2170 MHz juostose. Dėl išsiskyrusių šalių pozicijų nutarta šiuos susitarimus atidėti vėlesnėms deryboms.

RRT atstovai dalyvavo Berlyne vykusiame Elektroninių ryšių komiteto (ECC) pirmosios darbo grupės (PT1) susitikime, kuriame buvo sprendžiamos trečiosios kartos mobiliojo ryšio sistemų (UMTS/IMT-2000) plėtros problemos, t.y. naujų dažnių juostų paskirstymas palydovinei ir antžeminei komponentei, paskirtų dažnių juostų suporavimas naudojimui duplekso režimu, elektromagnetinis suderinamumas su kitomis sistemomis (pvz. BSS (sound), UWB). Palydovinės ir fiksuotosios radijo ryšio tarnybų statistika pateikta lentelėje.

Palydovinės ir fiksuotosios radijo ryšio tarnybų statistika

Išnagrinėta (gauta / atsakyta) laiškų palydovinio ir fiksuotojo ryšio klausimais

630

Išduota leidimų eksploatuoti RRL stotis

644

   

Išduota leidimų projektuoti RRL

910

Išnagrinėta projektų (RRL)

838

Sukoordinuota RRL stočių Lietuvai

217

Sukoordinuota RRL stočių kaimyninėms šalims

238

   

Užregistruota radijo modemų

130

Užregistruota naujų Žemės stočių

35

Išduota leidimų užsienio valstybių ambasadoms

4

Didėjant stacionarių Žemės palydovų skaičiui bei išaugus teikiamų paslaugų kiekiui, kokybei ir sumažėjus kainoms, Lietuvoje žymiai padaugėjo vartotojų, besinaudojančių daug didesnes galimybes suteikiančiomis palydovinio ryšio paslaugomis. 2002 metais išduoti 35 leidimai naudoti palydovinio ryšio stotis.

23 pav. pavaizduotas RRL stočių skaičiaus augimas per paskutinius 11 metų. 2002 metų pabaigoje buvo užregistruotos 2786 fiksuotojo radijo ryšio stotys. Palyginti su 2001 metais, šis skaičius padidėjo 644 stotimis. Didžiąja dalimi šis prieaugis susijęs su bendrojo judriojo ryšio tinklų plėtra.

Lietuvoje fiksuotajam radijo ryšiui naudojami radijo dažniai iki 38.5 GHz. RRL stočių pasiskirstymas pagal radijo dažnių diapazonus pateiktas 24 pav.

RRT darbuotojai pagal JAV ambasados ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos paraiškas palydovinių, fiksuotųjų ir judriųjų tarnybų darbui skyrė 22 radijo dažnių kanalus, reikalingus JAV prezidento George’o Busho viešnagei Lietuvoje. Darbas atliktas laiku ir gerai, tai buvo įvertinta JAV ambasados Lietuvoje padėkos raštais.

3.4. Radijo mėgėjų veikla

Ryšių reguliavimo tarnyba organizuoja Kvalifikacinių radijo mėgėjų atestavimo komisijų darbą, kuriose egzaminuoja radijo mėgėjus ir suteikia jiems kvalifikacinę klasę. Ataskaitiniais metais egzaminus laikė 16 pretendentų. Tam tikslui naudojama Tarnybos specialistų sukurta kompiuterizuota egzaminavimo programa su 700 klausimų baze, kuri sėkmingai taikoma praktikoje.

 

 

 

 

IV. PAŠTAS

Pagrindinis pašto veiklos reguliavimo tikslas – Europos Sąjungos normas atitinkanti liberali pašto paslaugų rinka, sąžininga konkurencija tarp pašto paslaugų teikėjų, visiems gyventojams prieinamos ir kokybiškos pašto paslaugos visoje Lietuvos teritorijoje. Lietuvos Respublikos pašto pakeitimo įstatymas buvo priimtas 2001 m. spalio 18 d. ir įsigaliojo 2002 m sausio 1d. RRT buvo priskirtos šios naujos funkcijos:

    • Nustatyti pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjams pagrindines pašto tinklo charakteristikas bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimus (standartus);
    • Prižiūrėti, kaip laikomasi leidimų teikti pašto ir pasiuntinių pašto paslaugas sąlygų;
    • Nagrinėti ginčus tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų;
    • Nustatyti universaliųjų pašto paslaugų teikėjams išlaidų apskaitos tvarką;
    • Atlikti universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymo priežiūrą;
    • Užtikrinti, kad universaliųjų pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą bei pašto paslaugų naudotojų poreikius;
    • Bendradarbiauti su kitų šalių pašto veiklos administravimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose.

Pašto reguliavimo skyrius buvo įkurtas 2002 m. balandžio mėnesį. Kadangi pašto rinkos reguliavimas Lietuvoje yra nauja sritis ir ankstesnė patirtis bei teisinė bazė nėra pakankama, išanalizavus Europos Sąjungos šalių narių bei kandidačių patirtį reguliuojant pašto paslaugų rinką, buvo parengta apibendrinta apžvalga „Pašto paslaugų reguliavimo bei Lietuvos ir užsienio pašto paslaugų rinkos apžvalga“, kurioje išskirtos šios pašto reguliavimui aktualios temos:

  • pašto veiklą Lietuvoje reglamentuojanti teisinė bazė palyginta su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis, reglamentuojančiomis pašto paslaugų reguliavimą;
  • atlikta analizė, kokie Europos Sąjungos šalyse keliami ir taikomi pašto paslaugų kokybės reikalavimai, pagrindinės pašto tinklo charakteristikos, pašto paslaugų išlaidų apskaitos principai;
  • atlikta pašto paslaugų rinkos rodiklių lyginamoji analizė, taip pat išanalizuota, kaip universaliosios ir rezervuotosios pašto paslaugos apibrėžiamos ES šalyse ir Lietuvoje;
  • atlikta kai kurių Europos Sąjungos šalių pašto rinką reguliuojančių institucijų struktūrų ir jų atliekamų funkcijų analizė.

2002 metais pradėti rengti teisės aktų projektai – „Universaliųjų pašto paslaugų teikėjų išlaidų apskaitos tvarka“ ir „Pagrindinės pašto tinklo charakteristikos bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimai (standartai)“, kuriuos numatoma patvirtinti 2003 metais. Pagrindinių pašto tinklo charakteristikų bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimų (standartų) nustatymas padės užtikrinti Europos Sąjungos standartų laikymąsi, pašto paslaugų naudotojų poreikius atitinkančią pašto paslaugų kokybę bei garantuos pašto paslaugų teikimo reguliarumą ir patikimumą. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjų išlaidų apskaitos tvarka nustatys universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pagrindinius išlaidų apskaitos tvarkymo principus bei išlaidų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus. Tai ne tik užtikrins patikimesnį ir efektyvesnį pašto paslaugų rinkos reguliavimą, padės išvengti konkurencijos pažeidimų, bet ir bus naudinga kiekvienam pašto paslaugų naudotojui, nes universaliosioms pašto paslaugoms taikomi tarifai turės būti objektyvūs, skaidrūs, nediskriminaciniai ir pagrįsti teikiamų paslaugų išlaidomis.

Ryšių reguliavimo tarnyba 2002 m. IV ketvirtyje parengė ir pateikė Vyriausybei įstatymo dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo projektą, kuriame numatyta pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų atsakomybė:

    1. už vertimąsi pašto ar pasiuntinių pašto paslaugų teikimu neturint leidimo;
    2. už leidimų teikti pašto paslaugas ar pasiuntinių pašto paslaugas sąlygų pažeidimą;
    3. už rezervuotųjų pašto paslaugų teikimą nesilaikant nuostatos šioms paslaugoms taikyti ne mažiau kaip penkis kartus didesnį tarifą, negu nustatyta valstybės paštui;
    4. už universaliųjų pašto paslaugų tarifų aukščiausios ribos nesilaikymą;
    5. už universaliųjų pašto paslaugų teikimo išlaidų apskaitos tvarkos pažeidimą;
    6. už pagrindinių pašto tinklo charakteristikų, pašto ar pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimų (standartų) nesilaikymą.

Šiems Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymams pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.

Nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2002 m. gruodžio 31 d. Susisiekimo ministerija ūkio subjektams išdavė 40 leidimų teikti pašto ir pasiuntinių pašto paslaugas. Stambiausias iš jų - valstybės įmonė Lietuvos paštas, įgaliotas teikti universaliąsias pašto paslaugas (pašto korespondencijos, ne sunkesnės kaip 2 kilogramai, pašto siuntinių, ne sunkesnių kaip 10 kilogramų, registruotosios ir įvertintosios pašto korespondencijos ir siuntinių surinkimas, skirstymas ir pristatymas). 2002 m. sausio 1 d. patvirtinus naują paštų struktūrą, Lietuvoje paslaugas teikė 944 paštai – 10 apskričių centrinių paštų, 934 paštai (iš jų 222 miestuose ir 712 kaimuose), 6 kilnojamieji paštai ir 13 pašto agentų.

26 pav. VĮ Lietuvos paštas pajamų struktūra 2002 metais

Kiti stambūs pašto bei pasiuntinių pašto paslaugų teikėjai – UAB „DHL International Lietuva“, UAB „TNT“, UAB „Skubios siuntos“, UAB „Baltic Logistic System Vilnius“, UAB „Bijusta“.

Ryšių reguliavimo tarnyboje per 2002 m. gauta ir atsakyta į 12 pašto paslaugų naudotojų skundų ir paklausimų. Daugiausiai buvo kreiptasi dėl pašto siuntų apgadinimo ar dingimo - 5 skundai ir dėl pašto paslaugų kokybės – 3 skundai. Išnagrinėjus gautus skundus, 5 atvejais išaiškėjo, kad pretenzijos yra pagrįstos ir prašymai buvo patenkinti, likę 7 skundai pripažinti nepagrįstais. VĮ Lietuvos paštas duomenimis, Lietuvoje prarastos 5 pašto siuntos ir išmokėtas žalos atlyginimas sudarė 768,30 Lt, kitose šalyse prarastos 255 pašto siuntos, už kurias žalai atlyginti siuntėjams buvo išmokėta 17778,26 Lt. Kitų pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų duomenimis, per 2002 metus buvo gauta 310 skundų, išmokėta kompensacijų 5075 Lt.

25 pav. Laiškų iki 20 g tarifų palyginamoji lentelė

25 pav. parodyta palyginamoji tarifų lentelė, parengta remiantis Olandijos pateiktais Europos Sąjungos šalių narių tarifais, taikomais laiškams iki 20 g, o

taip pat Lietuvos, Estijos, Latvijos

ir Lenkijos paštų duomenimis.

Kadangi Ryšių reguliavimo tarnyba įgaliota prižiūrėti, kaip laikomasi leidimų teikti pašto paslaugas sąlygų, sukurta pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų duomenų bazė, kuri yra nuolat atnaujinama, remiantis periodiškai atliekamais pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų rinkos stebėjimais (renkama pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų teikėjų apie save pateikiama informacija laikraščiuose, internete, stebima siunčiama korespondencija ir pan.).

Ataskaitiniais metais buvo parengta pašto paslaugų teikėjo anketa, kuri išsiųsta pašto paslaugas teikiančioms ir leidimus turinčioms įmonėms. Šiose anketose surinkta informacija 2003 metais padės papildyti jau turimus duomenis apie pašto paslaugų teikėjus, surinkti informaciją apie pašto paslaugų rinką, jos dydį, pagrindinius rinkos dalyvius.

RRT įsitraukė į Europos pašto reguliavimo komiteto CERP (European Committee for Postal Regulation) veiklą, bendradarbiavo ir keitėsi informacija su pašto reguliavimo institucijomis Latvijoje ir Estijoje, Pasauline pašto sąjunga (Universal Postal Union), Regionine ryšių sandrauga (Regional Commonwealth for Communications), Europos pašto universaliųjų paslaugų teikėjų asociacija (Posteurop). Glaudūs ryšiai nusistovėjo su didžiausia Europoje ir ypač daug patirties pašto rinkos reguliavime turinčia institucija – Vokietijos RegTP (The Regulatory Authority for Telecommunications and Post). RegTP atstovai pagal TRANSFORM programą surengė tris seminarus pašto rinkos reguliavimo klausimais, konsultavo ir dalinosi patirtimi su RRT darbuotojais, taip pat aprūpino teisine ir metodine medžiaga.

RRT darbuotojai dalyvavo CERP surengtuose plenariniuose susitikimuose, kurie vyko Kipre ir Bulgarijoje, taip pat CEPT (Pašto ir telekomunikacijų administracijų Europos konferencija) ir RRS (Regioninė ryšių sandrauga) pasitarimuose Latvijoje ir Azerbaidžane. Buvo nagrinėjamos temos „Išlaidų apskaitos sistemos besivystančioms šalims ir pašto reforma“, „Galutinio atsiskaitymo tarp pašto administracijų sistema“ ir „Techninis išvystymas ir naujų technologijų diegimas pašte“.

Pasaulinės pašto sąjungos organizuotoje konferencijoje Ženevoje, kurioje buvo svarstomi pasiruošimo sekančiais metais vyksiančiam Kongresui klausimai, dalyvavo Lietuvos delegacija iš Susisiekimo ministerijos, RRT ir VĮ Lietuvos paštas atstovų.

 

 

 

 

V. APARATŪROS IR ĮRENGINIŲ KONTROLĖ

5.1. Radijo ryšio įrenginių rinkos priežiūra

2002 metais RRT atliko prekybos radijo ryšio aparatūra ir įrenginiais vietų, radijo ryšio tinklų priežiūrą, kontroliavo radioelektroninės aparatūros ir įrenginių įvežimą į Lietuvos Respubliką. Buvo išduoti leidimai ją įvežti, prekiauti ir naudoti, taip pat išduoti sertifikavimo žymenys. Tarnybos inspektoriai surašė 26 administracinių teisės pažeidimų protokolus. Bendradarbiaujant su policija, konfiskuoti 3 vnt. neteisėtai naudotos aparatūros. Išduoti 199 sutikimai aparatūrai ir įrenginiams išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, 877 leidimai prekiauti radioelektronine aparatūra ir įrenginiais, 2320 leidimai įvežti radioelektroninę aparatūrą ir įrenginius. RRT duomenimis, iš viso įvežta 723606 vnt. radioelektroninės aparatūros ir įrenginių. 2002 m. išduoti 736955 sertifikavimo žymenys, patikrinti 32 veikiantys radijo ryšio tinklai ir 205 įmonės, prekiaujančios radioelektronine aparatūra ir įrenginiais.

Prekybos radijo ryšio aparatūra ir įrenginiais vietų, radijo ryšio tinklų priežiūrą taip pat vykdė Radijo kontrolės skyriai, esantys Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

 

 

5.2. Telekomunikacijų įrangos kontrolė

2002 m. Nacionalinis akreditacijos biuras išdavė pažymėjimą, kad RRT telekomunikacijų įrangos kontrolės skyrius atitinka LST EN ISO/IEC 17025 standarto reikalavimus ir akredituotas atlikti telekomunikacinių įrenginių bandymus. RRT darbuotojai aktyviai dalyvavo įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 21 d. posėdyje patvirtintos Atitikties įvertinimo infrastruktūros (bandymų laboratorijų, sertifikavimo įstaigų) plėtros programą. Buvo įvykdyta šios programos 1 etapo užduotis – parengtas projektas „Radijo ir telekomunikacijų galinės įrangos bei elektromagnetinio suderinamumo bandymų laboratorijų akreditavimo plėtimas, taikant su EB direktyvomis 99/5/EB, 89/336/EEB susietus darniuosius standartus“ bei jo įgyvendinimo sąmata. 2003 m. metais būtina įvykdyti likusių trijų šios programos etapų užduotis:

1) priimti ir užpajamuoti PHARE viešųjų pirkimų konkurso būdu įsigytas technines priemones;

2) pasirengti telekomunikacijų infrastruktūros priežiūros bei aparatūros ir įrenginių elektromagnetinio suderinamumo kontrolės skyrių akreditacijos sričių išplėtimui;

3) praktiškai realizuoti 2) punkte numatytą procedūrą Nacionaliniame akreditacijos biure.

2002 metais dalyvauta Phare dvynių projekte „Administracinių ir techninių gebėjimų skatinant laisvą prekių judėjimą stiprinimas“ (projektas LT 00 – IB - 02), kurio metu Ispanijos standartizacijos instituto (AENOR) specialistai suteikė techninę konsultacinę dėl ES 99/5/EB, 89/336/EEB direktyvų įdiegimo Lietuvoje. RRT darbuotojai buvo ne tik aktyvūs seminarų klausytojai, bet ir patys skaitė pranešimus. RRT specialistai dalyvavo mokomuosiuose Acternos kompanijos kursuose Šveicarijoje, kur susipažino su telekomunikacijų tinklų testavimo sistemų funkcionavimu. Įgytos žinios galės būti sėkmingai taikomos atliekant telekomunikacijų tinklų ir paslaugų priežiūrą.

Atitikties įvertinimo bei periodinės kontrolės tikslais toliau buvo vykdomas telekomunikacijų įrenginių techninių parametrų tikrinimas (bandymai). Atlikti 5 kabelinės televizijos tinklų parametrų matavimai. Tokie matavimai atliekami pradedant eksploatuoti naujus kabelinės TV tinklus bei vykdant tokių tinklų priežiūrą. Kad bet kokių matavimų rezultatai turėtų teisinę galią, t.y. kad būtų galima priimti tam tikrus sprendimus, matavimo įranga turi būti metrologiškai atestuota. Tuo tikslu buvo atliekama periodinė matavimo įrangos patikra (užsienyje ir Lietuvoje) ir bandymų įrengimų atestacijos.

 

Telekomunikacijų įrenginių tipai

Išduotų bandymų protokolų skaičius

Sausumos judriosios tarnybos radijo ryšio įrenginiai

4

Mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai

4

Duomenų perdavimo įrenginiai

1

Belaidžiai (CT0 ir CT1+) telefonai

2

DECT sistemos belaidžiai telefonai

18

Laidiniai telefono aparatai

8

Faksimilės aparatai

4

Modemai

5

Telekomunikacijų įrenginių pagrindinių parametrų patikrinimai

64

Iš viso: 110

 

5.3. Aparatūros ir įrenginių elektromagnetinis suderinamumas

Ryšių reguliavimo tarnyba tikrina, ar elektrinių, elektroninių ir telekomunikacijų įrenginių elektromagnetinio suderinamumo (EMS) parametrai atitinka Lietuvos, Europos bei kitus tarptautinius normatyvinius dokumentus (standartus, technikos taisykles).

RRT Aparatūros ir įrenginių EMS kontrolės skyrius yra akredituotas Lietuvos Respublikoje, pripažįstant jo techninę kompetenciją atlikti elektromagnetinio suderinamumo bandymus šių įrenginių grupių:

- informacinių technologijų įrenginių;

- telekomunikacijų įrenginių;

- pramonės, mokslo ir medicinos įrenginių;

- radijo ir TV imtuvų bei jiems giminingų įrenginių;

- buitinių prietaisų, elektrinių įrankių ir panašių aparatų;

- žemės ir miškų ūkio mašinų;

- kitų elektrinių ir elektroninių aparatų, naudojamų gyvenamuosiuose namuose, prekyboje ir pramonėje.

Šis skyrius Lietuvos nacionaliniame akreditacijos biure nuo 1999 metų buvo akredituotas LST EN 45001 atitikčiai, o 2002 m. buvo perakredituotas LST EN ISO/IEC 17025 atitikčiai ir atnaujino savo akreditavimo sritį. Skyriaus akreditavimo sritis apima 84 Lietuvos, tarptautinius bei regioninius EMS standartus bei jų pakeitimus.

2002 metais Aparatūros ir įrenginių elektromagnetinio suderinamumo kontrolės skyrius atliko telekomunikacijų įrangos bei aparatūros ir įrenginių (ne telekomunikacijų, pvz. šaldytuvų, skalbimo mašinų ir kt.) elektromagnetinio suderinamumo parametrų tikrinimą (bandymus).

Aparatūros ir įrenginių tipai

Išduotų bandymų protokolų skaičius

Buitiniai elektros prietaisai (šaldytuvai, skalbimo mašinos ir kt.)

15

Informacinių technologijų įrenginiai (kompiuteriai, elektros skaitikliai ir kt.)

31

Pramonės, mokslo ir medicinos įrenginiai

3

Telekomunikacijų įranga

58

Radijo ir TV imtuvai bei jiems giminingi įrenginiai

3

Iš viso: 110

 

 

 

 

5.4 .Įrangos sertifikavimas

RRT Sertifikavimo skyriaus pagrindinis darbas - vertinti telekomunikacijų galinių įrenginių atitiktį nustatytiems privalomiesiems reikalavimams.

 

Telekomunikacijų įrenginių tipai

Išduotų sertifikatų skaičius

Sausumos judriosios tarnybos radijo ryšio įrenginiai

4

Mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai

12

Duomenų perdavimo įrenginiai

13

Mažojo nuotolio verslo ryšio stotys

2

Mikrobangio ryšio įrenginiai

21

GSM galiniai įrenginiai

56

Belaidžiai (CT0 ir CT1+) telefonai

2

DECT sistemos belaidžiai telefonai

18

Laidiniai telefono aparatai

8

Faksimilės aparatai

4

Modemai

5

viso: 135

 

 

 

 

 

5.5. Radijo ryšio kontrolė

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių Radijo kontrolės skyriai inspektuoja radijo ryšio tinklus ir kontroliuoja prekybos vietas šiuose miestuose bei aplinkiniuose rajonuose.

Apie atsiradusius trukdžius radijo ir televizijos programoms priimti gyventojai gali pranešti nemokamu telefonu 8 800 20030. RRT mobilioji radijo trukdžių kontrolės grupė, aprūpinta specialia aparatūra, vyksta į bet kurią šalies vietą ir išaiškina tikrąsias trukdžių priežastis. 2002 metais gautos ir išnagrinėtos 420 paraiškos dėl trukdžių priežasčių nustatymo, iš jų:

- 294 paraiškos dėl trukdžių eterinei ir kabelinei televizijai;

- 64 paraiškos dėl trukdžių radijo ryšiams (žinybiniai, mėgėjų, judrusis radijo ryšys ir pan.);

- 48 paraiškos dėl trukdžių radiofonijai (VB, UTB);

- 6 paraiškos dėl trukdžių kompiuteriams ir laidiniam ryšiui;

- 2 paraiškos dėl trukdžių telekomunikacijų tarnyboms;

- 5 prašymai dėl antenų statymo;

- surašyta 29 radijo trukdžius skleidžiančių įrenginių patikrinimo aktai ir 3 daiktų patikrinimo protokolai.

Toliau atliekami radijo ryšio siųstuvų kontroliniai matavimai. Iš viso per ataskaitinius metus išsiųsti 97 pranešimai apie techniškai netvarkingų siųstuvų darbą.

 

 

 

30 pav. Atlikti radijo kontrolės darbai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VI. ADMINISTRACINIAI GEBĖJIMAI

Siekiant stiprinti Ryšių reguliavimo tarnybos gebėjimus atliekant rinkos analizę ir tyrimus, diegiant naujas radijo ryšio technologijas bei bendradarbiaujant su kitų valstybių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, Europos Komisija, tarptautinėmis telekomunikacijų ir pašto organizacijomis, reikalingi nauji etatai. Siekiant optimaliau panaudoti žmogiškuosius resursus, ataskaitiniais metais buvo suformuota ir patvirtinta nauja Tarnybos organizacinė struktūra. Struktūriniai pasikeitimai įsigaliojo nuo 2003 metų sausio 1 d.

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 169 Ryšių reguliavimo tarnybai buvo patvirtinti 9 papildomi etatai, todėl buvo paskelbti konkursai užimti laisviems etatams.

Metų pabaigoje Ryšių reguliavimo tarnyboje dirbo 119 darbuotojų (iš jų 110 valstybės tarnautojų, 1 pakaitinis ir 8 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis).Tarnyboje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. 88 darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, kiti – aukštesnįjį arba vidurinį. 5 darbuotojai turi gamtos mokslų daktaro, 1 – fizikos mokslų daktaro laipsnius. Šiuo metu doktorantūroje mokosi 2 RRT darbuotojai. Tarnybos darbuotojų amžiaus vidurkis – 41,6 metų, dirba 40 moterų ir 79 vyrai.

RRT administracija parengė ir pradėjo įgyvendinti tarnybos tarnautojų mokymo tvarką. 54 procentai tarnautojų kėlė kvalifikaciją Lietuvos viešojo administravimo institute (valstybės tarnautojų įvadinio mokymo, valstybės valdymo tobulinimo ir pasirengimo narystei ES mokymo programų kursuose).

Dalis darbuotojų dalyvavo Kauno technologijos universiteto rengtose konsultacijose telekomunikacijų reguliavimo, valdymo bei skaitmeninio ryšio technologijų klausimais, kiti kėlė kvalifikaciją seminaruose ir kursuose užsienyje (telekomunikacijų reguliavimo, telekomunikacijų tinklų testavimo, strateginio planavimo, radijo dažnių vadybos ir kt. klausimais). Didesniąją dalį kursų užsienyje organizavo bei finansavo Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU). Vienas RRT valstybės tarnautojas stažavosi Jungtinių Amerikos Valstijų Telekomunikacijų mokymo institute (USTTI) - stažuotę finansavo Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga.

Pašto reguliavimo srityje dirbantys darbuotojai kėlė kvalifikaciją Vokietijos reguliuotojo RegTP organizuotuose seminaruose (Transform programa, finansuojama Vokietijos Vyriausybės).

Plėtojant Tarnybos informacinę sistemą, informacinių srautų valdymą, buvo sujungtos RRT informacinė, mokėjimų apskaitos bei buhalterinės apskaitos programos. Sukurta Nacionalinio numeracijos plano valdymo posistemė, kuri patogi valdant telefono numerių apskaitą. Taip pat naujoji posistemė suteiks informaciją apie visus laisvus arba išduotus numerius bei numerių blokus.

Sukurtas RRT vidaus tinklapis (intranetas), skirtas svarbiai vidinei informacijai: direktoriaus įsakymai, komandiruočių ataskaitos, užduotys ir pan. Tiklapyje yra RRT naujienų, dokumentų, diskusijų bei tarnautojų duomenų, įvykių registravimo skyriai. Ši sistema palengvino organizacinių resursų (posėdžių salių, automobilių ir kt.) naudojimo planavimą.

 

VII. TEISĖS AKTŲ RENGIMAS

Didelis dėmesys 2002 metais buvo skiriamas Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo naujos redakcijos bei šį įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimui.

Parengti visi Telekomunikacijų įstatymui įgyvendinti bei telekomunikacijų rinkai liberalizuoti nuo 2003 m. sausio 1 d. būtini teisės aktai (parengti ir pateikti Vyriausybei 3 įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai, 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektai, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinta 30 teisės aktų). Taip pat vertinti kitų valstybės institucijų parengti teisės aktai, pateikti siūlymai Teisingumo ministerijai dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso naujos redakcijos, kurioje numatyta atsakomybė juridiniams asmenims. Ataskaitiniu laikotarpiu tarpžinybinė darbo grupė parengė ES direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (R&TTE) įgyvendinančio reglamento projektą. Rengiami teisės aktų projektai buvo peržiūrėti Phare ekspertų dėl projektų atitikimo Europos Sąjungos Acquis telekomunikacijų srityje.

Ryšių reguliavimo tarnybos parengtų ir patvirtintų teisės aktų sąrašas pridedamas.

VIII. TARPTAUTINIAI IR VIEŠIEJI RYŠIAI

8.1. Tarptautinis bendradarbiavimas

Siekiant užtikrinti veiksmingą bei pažangų telekomunikacijų ir pašto rinkos bei radijo spektro reguliavimą, Ryšių reguliavimo tarnyba dalyvauja tarptautinių organizacijų - Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU), Pasaulinės pašto sąjungos (UPU), Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT) veikloje.

Rengiantis stojimui į Europos Sąjungą (ES), 2002 m. RRT aktyviau bendradarbiavo su Europos Komisija. Vyko Lietuvos atstovų konsultacijos ir susitikimai su Komisijos Informacinės visuomenės generalinio direktorato atstovais dėl rengiamo Telekomunikacijų įstatymo, kuris įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. Stebėtojo teisėmis dalyvavo Atvirojo tinklo komiteto ir Ryšių komiteto posėdžiuose. Komisijos prašymu Tarnyba dalyvauja ES užsakymu vykdomame Telekomunikacijų rinkos stebėsenos projekte. Šis projektas, remiantis šalių, stojančių į ES, telekomunikacijų rinkos rodikliais, įgalina stebėti pažangą ir procesus ES šalių kandidačių telekomunikacijos rinkoje, konkurencijos lygį bei įvertinti rinkos reguliavimo efektyvumą.

Atliekant Europos Komisijos užsakytą PriceWaterHouseCoopers vykdomą Europos Sąjungos šalių kandidačių telekomunikacijų rinkos plėtros tyrimą, Ryšių reguliavimo tarnyba dalyvavo tiesiogiai apklausiant operatorius ir telekomunikacijų paslaugų teikėjus. Buvo surinkti ir apdoroti telekomunikacijų sektoriaus duomenys.

RRT darbuotojai dalyvavo Kopenhagoje Europos numeracijos forumo ir Briuselyje Europos radijo ryšio biuro (ERO) ENUM vykusiuose Atvirojo tinklo (ONP) komiteto numeracijos, vardų ir adresų ekspertų grupės posėdžiuose. Taip pat dalyvauta Briuselyje Europos Komisijos informacinės visuomenės Generalinio direktorato surengtame seminare, skirtame stojančiųjų į ES valstybių kandidačių telekomunikacijų reguliuotojams ir kituose svarbiuose tarptautiniuose renginiuose, aiškinantis rūpimus klausimus ir išsakant bendrą RRT poziciją.

Pažymėtina, kad rengiantis naujų narių priėmimui į ES, 2002 m. Nepriklausomų reguliavimo institucijų grupė (IRG), vienijanti Europos valstybių telekomunikacijų reguliavimo institucijas, priėmė sprendimą Ryšių reguliavimo tarnybą, kaip ir kitų 9 į ES stojančių šalių reguliavimo institucijas, priimti tikrąja nare. Tai leis aktyviau įsijungti į šios organizacijos veiklą ir perimti ES telekomunikacijų reguliavimo institucijų ilgalaikę patirtį, bendromis jėgomis spręsti iškylančius klausimus, susijusius su ES teisės aktų diegimu ir reikalavimais. 2002 m. tarnybos atstovai dalyvavo trijuose IRG seminaruose aktualiais telekomunikacijų reguliavimo klausimais.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2002 m. RRT atstovai dalyvavo ir keliuose aukščiausio lygio Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) renginiuose, kuriuose priimami svarbūs sprendimai telekomunikacijų klausimais, svarstomos ateities perspektyvos.

2002 m. kovo 18-27 d. dalyvauta Stambule, Turkijoje vykusioje ITU Pasaulinėje telekomunikacijų vystymo konferencijoje (Lietuvos delegacija iš Susisiekimo ministerijos ir RRT atstovų). Šiame renginyje buvo apibrėžta telekomunikacijų vystymo taktika ir strategija artimiausiam ketverių metų laikotarpiui.

2002 m. rugsėjo 25 – spalio 3 d. Lietuvos delegacija, sudaryta iš Susisiekimo ministerijos ir trijų Ryšių reguliavimo tarnybos atstovų, dalyvavo Marakeše, Maroke vykusioje ITU Aukščiausioje plenarinėje konferencijoje. Renginyje svarstyti svarbiausių ITU dokumentų – įstatų ir konvencijos - pakeitimai, šios organizacijos strateginis planas, kelios rezoliucijos. Išreikšta Lietuvos pozicija svarstomais klausimais.

Tarptautinio radijo dažnių koordinavimo klausimais RRT organizavo trejas derybas: su Latvijos ryšių administracija dėl radijo dažnių (kanalų) televizijos programų transliavimui efektyvaus panaudojimo, su Rusijos Federacijos ryšių administracija dėl radijo dažnių, skirtų judriajai ir fiksuotajai radijo ryšio tarnyboms, pasidalijimo pasienio zonoje ir daugiašales derybas su 8 Rytų Europos valstybėmis dėl skaitmeninės televizijos stočių išdėstymo plano. Pasiūlytas stočių išdėstymo planas ne tik Lietuvai, bet ir visai Centrinei ir Rytų Europai. Parengta medžiaga pristatyta atitinkamai Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijos (CEPT) darbo grupei.

Aktyviai dalyvauta CEPT darbo grupių veikloje, sprendžiant televizijos kanalų naudojimo karinėms aeronavigacinėms sistemoms (RSBN) ir skaitmeninės televizijos DVB-T sistemoms suderinamumo klausimus (šioje srityje pasiekta Lietuvai palankios pozicijos patvirtinimo), elektromagnetinio suderinamumo bei kt. klausimus.

Be to, RRT atstovai dalyvavo CEPT organizuojamuose posėdžiuose, skirtuose pasirengimui Pasaulinei radijo konferencijai, vyksiančiai 2003 m. Čia buvo nagrinėjami radijo dažnių valdymo klausimai, aptartos pozicijos rengiantis minėtai konferencijai.

Dalyvauta telekomunikacijų tarptautiniuose susitikimuose ir posėdžiuose, kuriuose nagrinėta numeracijos problemos, aktualios diegiant Lietuvoje Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą, telekomunikacijų paslaugų apskaitos, naujųjų ES direktyvų įdiegimo klausimai.

Pašto srityje įsitraukta į CERP Europos pašto reguliavimo komiteto veiklą, užmegzti ryšiai su Vokietijos telekomunikacijų ir pašto reguliavimo institucija – RegTP, surengusia tris seminarus pašto reguliavimo darbuotojams pagal TRANSFORM programą. Lankytasi Vokietijos telekomunikacijų ir pašto reguliavimo institucijoje, susipažinta su jos veikla.

 

8.2. PHARE programa

Rengiantis stojimui į Europos Sąjungą, šiuo metu pagal PHARE programą stiprinami Ryšių reguliavimo tarnybos administraciniai gebėjimai ir techninė bazė. Šiam projektui, kuris truks iki 2003 m. spalio mėn., Europos Komisija skyrė 2,8 mln. eurų, Lietuva – 1,2 mln. eurų. Pagal projektą Europos Sąjungos šalių ekspertai talkino Ryšių reguliavimo tarnybos specialistams rengiant teisės aktus, reikalingus įgyvendinti naujos redakcijos Telekomunikacijų įstatymą ir Europos Sąjungos direktyvų nuostatas. 2002 m. surengti 7 seminarai telekomunikacijų darbuotojams. Ekspertai pateikė 12 ataskaitų pagrindiniais telekomunikacijų operatorių ir rinkos reguliavimo klausimais, išnagrinėjo 23 Ryšių reguliavimo tarnybos parengtus teisės aktų projektus ir pateikė pastabas. 2003 m., be seminarų, numatyta pagalba ir atitinkamos lėšos įsigyti šiuolaikinei monitoringo įrangai, kuri įgalintų prižiūrėti telekomunikacijų tinklų veiklą, naudojant naujausias technologijas, matuoti jų techninius parametrus.

 

8.3. Ryšiai su visuomene

2002 m. Ryšių reguliavimo tarnybos veikla iš esmės buvo susijusi su pasirengimu liberalizuoti telekomunikacijų rinką. 2003 m., atsiradus konkurencijai fiksuoto telefono ryšio paslaugų rinkoje, galima pigesnių ir kokybiškesnių paslaugų pasiūla, kuri yra ypatingai aktuali telekomunikacijų paslaugų vartotojams. Dėl šios priežasties buvo skiriama daug dėmesio visuomenės informavimui apie RRT veiklą, rengiantis rinkos liberalizavimui. 2002 m. RRT parengė daugiau kaip 50 norminių teisės aktų – apie svarbiausius, turinčius įtakos tiek patiems paslaugų teikėjams, tiek ir vartotojams, buvo išsamiai pranešama. Iš viso ataskaitiniais metais buvo išplatinta 34 pranešimai spaudai. Vidutiniškai 3 kartus per savaitę spaudoje pasirodydavo informacija apie RRT veiklą. Aktyviai dalyvauta radijo ir televizijos laidose.

Bendrame RRT, nacionalinių, regioninių ir kabelinių televizijų atstovų pasitarime buvo nutarta, kad nuo 2002 m. liepos 1 d. Lietuvoje bus pereita nuo SECAM (kuria buvo transliuojama iki minimo laikotarpio) prie PAL spalvų kodavimo sistemos. Todėl senesnės kartos televizoriai, kuriuose nėra įmontuoti PAL dekoderiai, galėjo rodyti tik nespalvotą vaizdą. RRT kartu su pagrindinėmis televizijomis surengė aktyvią informavimo kampaniją. Šios kampanijos tikslai - pateikti visuomenei informaciją apie perėjimą iš SECAM spalvų sistemos į PAL, informuoti, kur kreiptis žiūrovams, ekrane išvydus nespalvotą vaizdą, kiek įmanoma sumažinti neigiamą žiūrovų reakciją. Pranešimai spaudai, reklamos, aiškinamieji straipsniai nacionaliniuose ir regioniniuose laikraščiuose bei dalyvavimas tiesioginėse laidose iš esmės padėjo pasiekti minėtų tikslų. Be abejonės, sulaukta neigiamos reakcijos iš mažesnes pajamas gaunančių gyventojų, tačiau kiekvienu atveju situacija būdavo švelninama aiškinat apie šio sprendimo būtinybę ir privalumus. Buvo gautas pritarimas pereiti prie PAL sistemos iš Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos.

2002 m. dalyvauta bendroje spaudos konferencijoje minint pasaulinę vartotojų dieną, kurioje pristatyta RRT veikla, susijusi su vartotojų teisių gynimu. Taip pat buvo bendraujama su vartotojais, nepatenkintais AB „Lietuvos telekomas“ veikla. Daugelis gyventojų kreipdavosi į RRT prašydami pagalbos ginant jų teises ir neretai kaltindami RRT neveiklumu priimant sprendimus dėl AB „Lietuvos telekomas“. Tokiais atvejais su vartotojais būdavo bendraujama asmeniškai, išaiškinant jiems pagrindines RRT funkcijas, suteikiama kiek įmanoma daugiau informacijos, kuri padėtų išspręsti susidariusią problemą, bandoma kartu rasti palankų sprendimą. Tokia forma dažniausiai pasiteisindavo ir vartotojas likdavo patenkintas jam rodomu dėmesiu, neretai ir pačios problemos išsprendimu.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymui, iš esmės keičiasi telekomunikacijų rinkos reguliavimas. Įvedama nauja telekomunikacinės veiklos reguliavimo sistema, radijo dažnių ir telefono numerių skyrimo ir naudojimo tvarka, radijo ryšio įrenginių laisvo judėjimo, teikimo į rinką ir naudojimo tvarka ir kt. Kartu su minėtu įstatymu nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigalioja ir Ryšių reguliavimo tarnybos parengti teisės aktai, kuriais vadovaujantis esami ir potencialūs telekomunikacijų paslaugų teikėjai turėtų veikti šioje rinkoje. Siekdama išaiškinti svarbiausias naujųjų teisės aktų nuostatas, Ryšių reguliavimo tarnyba 2002 m. gruodžio 11 d. telekomunikacijų paslaugų teikėjams suorganizavo seminarą „Nauja telekomunikacijų reguliavimo aplinka 2003 metais“.

Seminaro metu RRT specialistai nurodė pagrindinius praktinius telekomunikacijų rinkos reguliavimo aspektus, atsakė į dominančius klausimus. Tai, kad šis seminaras išties buvo reikalingas parodė dalyvių gausa – dalyvavo virš 100 klausytojų.

Taip pat. buvo surengtas seminaras Muitinės departamento atstovams. Šio susitikimo metu aptarti klausimai, susiję su naująja telekomunikacijų įrenginių teikimo į Lietuvos Respublikos rinką tvarka, kuri įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Susitikimo metu su Muitinės departamento atstovais pasikeista nuomonėmis dėl tolimesnio bendradarbiavimo šioje srityje, dėl minėtos tvarkos viešinimo, institucijų personalo darbo tobulinimo.

Spalio 22 d. vykusioje 4-ojoje tarptautinėje konferencijoje „Informacinė visuomenė 2002 ir investuotojų lyga“ Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius ir juridinio skyriaus vedėjas skaitė pranešimus temomis „Telekomunikacinės veiklos reguliavimo reforma Lietuvoje“ ir „Teisinio reguliavimo virsmas ir ateities perspektyvos“.

2002 metais buvo parengti ir išleisti informaciniai lankstinukai bei prezentaciniai bukletai apie pagrindines RRT veiklos kryptis, parengtas straipsnis Baltijos šalių žurnalui „Baltic ITT Review“. Interneto svetainėje nuolat atnaujinama informacija, skelbiamos aktualijos, norminiai dokumentai. Skyrius, atsakingas už ryšius su visuomene, padėjo organizuoti svarbias tarptautines derybas ir seminarus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IX. FINANSAVIMAS IR LĖŠŲ PANAUDOJIMAS

Telekomunikacijų įstatymu ir Vyriausybės nutarimu patvirtintais įstaigos nuostatais reglamentuota, kad Ryšių reguliavimo tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir pajamų, gautų už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, kurių objektus, dydžius ir mokėjimo tvarką, suderinusi su Finansų ministerija, nustato Ryšių reguliavimo tarnybos taryba.

Nuo 2001 m. Ryšių reguliavimo tarnybos vykdoma Specialioji programa - Ryšių valdymo ir kontrolės programa buvo tęsiama ir 2002 metais, finansuojant ją per valstybės biudžetą, t.y. pervedant Tarnybos gautas pajamas už suteiktas paslaugas ir atliktus darbus specialiųjų lėšų forma valstybės biudžetui ir gaunant specialiajai Ryšių valdymo ir kontrolės programai vykdyti lėšas asignavimų forma.

Lietuvos Respublikos 2002 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 ir 3 priedėliuose Ryšių reguliavimo tarnybai 2002 metams buvo patvirtinti 4 000 tūkst. Lt asignavimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr.543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos patvirtinimo“ ir Finansų ministerijos 2001 m. lapkričio 29 d. raštu Nr.0203-04-0114298, 2001 metų viršplaninė ir nepanaudota įmokų į biudžetą suma sudarė 8370,7 tūkst. Lt, įstaigos biudžetinės sąskaitos nepanaudoti likučiai – 168,0 tūkst.Lt, 2002 m. pirmojo ketvirčio viršplaninė ir nepanaudota įmokų į biudžetą suma – 4745,0 tūkst.Lt, suderinus su Finansų ministerija, buvo įskaityta į Ryšių reguliavimo tarnybos vykdomos Ryšių valdymo ir kontrolės specialiosios programos 2002 metų finansavimą. Tokiu būdu visa paskirta Ryšių reguliavimo tarnybai asignavimų suma 2002 m. sudarė 17283,7 tūkst.Lt (4000,0+8370,7+168,0+4745,0).

Gauti 2002 m. asignavimai iš biudžeto Ryšių reguliavimo tarnybos vykdomai Ryšių valdymo ir kontrolės specialiajai programai ir įstaigai išlaikyti sudarė 9 220,0 tūkst.Lt. Duomenys apie 2002 m. gautus asignavimus pateikti 1 lentelėje.

2002 metais Ryšių reguliavimo tarnybos priskaičiuotos pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras pajamos už suteiktas paslaugas sudarė 30 793,9 tūkst. Lt, gautos banko palūkanos – 6,7 tūkst.Lt, pagautė – 3,6 tūkst.Lt.

Ryšių reguliavimo tarnyba 2002 m. pervedė biudžetui 29 000,0 tūkst.Lt. RRT gautų pajamų pasiskirstymas pagal jų šaltinius pateikiamas 32 pav.

1 lentelė

Ryšių reguliavimo tarnybos gauti asignavimai ir kasinės išlaidos

Eil.Nr.

Išlaidų pavadinimas

Gauti asignavimai 2002 m. (tūkst.Lt)

Kasinės išlaidos

2002 m. (tūkst.Lt)

1.

Paprastosios išlaidos , iš viso

7835,0

7639,1

 

iš jų:

   

1.1.

Darbo užmokestis

4308,0

4235,7

1.2.

Įnašai socialiniam draudimui

1492,0

1455,9

1.3.

Kitoms išlaidoms, prekėms ir paslaugoms

2035,0

1947,5

       

2.

Nepaprastosios išlaidos

1385,0

1308,7

       
 

Iš viso išlaidų (1+2)

9220,0

8947,8

       

32. pav. Ryšių reguliavimo tarnybos 2002 m. pajamų pasiskirstymo pagal šaltinius grafikas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

X. VIDAUS AUDITORIAUS ŽODIS

2002 m. sausio 7 d. Ryšių reguliavimo tarnyboje pradėjo eiti pareigas vyriausiasis vidaus auditorius. Remiantis galiojančiais teisės aktais buvo užtikrintas tiesioginis vyriausiojo vidaus auditoriaus pavaldumas Tarnybos direktoriui ir taip sudarytas teisinis pagrindas objektyviems ir nešališkiems sprendimams priimti. Vyriausiojo vidaus auditoriaus veikla padėjo siekti didesnio veiklos efektyvumo, įgyvendinti strategiją bei ūkinę ir finansinę politiką, išaiškinti turimus Tarnybos rezervus.

Išnagrinėjus RRT strateginį planą, atsižvelgiant į rizikos veiksnius bei suderinus vidaus audito prioritetus, buvo parengtas ir patvirtintas 2002 m. vidaus audito planas.

Siekiant įvertinti rizikos veiksnius bei jų valdymą, atliktas vykdomų programų vertinimas, kur buvo nustatyta, kad rezultatai atitinka tikslus ir uždavinius, o specialioji programa „Ryšių valdymo ir kontrolės programa“ įgyvendinama bei vykdoma laiku. Taip pat buvo atliktas metinės finansinės atskaitomybės auditas, įvertinta, ar ji atitinka norminių teisės aktų bei kitus reikalavimus. Pagal suderintus su įstaigos vadovybe vidaus audito prioritetus, atlikti 3 veiklos organizavimą, valdymą bei administravimą apimantys vidaus auditai, kuriuos atliekant atsižvelgta į informacijos patikimumą ir vientisumą, veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą, turto apsaugą, teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų laikymąsi. Tiek tiesiogiai audituotiems skyriams, tiek ir Tarnybos vadovui buvo teikiamos rekomendacijos tobulinti vidaus kontrolę ir valdymą.

Strateginių planų rengimui buvo nustatyti konkretūs terminai bei RRT direktoriaus įsakymu patvirtinta informacijos teikimo tvarka. Strateginio planavimo skyrius suformavo iš principo naujus kriterijus, kuriais vadovaujantis buvo įgyvendinamas Tarnybos strateginės veiklos planas. 2002 m. parengtas ir pradėtas naudoti vidinis intraneto puslapis. Audito ataskaitose akcentuotas jo reikšmingumas geresniam RRT darbuotojų tarpusavio bendradarbiavimui. Dėl RRT priskirtų naujų funkcijų bei atsižvelgiant į audito metu pateiktas rekomendacijas, per metus 3 kartus buvo koreguota įstaigos organizacinė struktūra, operatyviai parengta struktūrinių padalinių veiklos planų rengimo, tvirtinimo ir kontrolės tvarka.

Visiems atliktiems RRT vidaus auditams buvo parengtos ataskaitos, kuriose pateiktos rekomendacijos veiklai gerinti bei efektyvumui didinti. Visos vidaus audito rekomendacijos tinkamai ir operatyviai vykdomos pagal pateiktus rekomendacijų vykdymo planus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priedas

 

I. Lietuvos Respublikos įstatymų projektai:

1. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (Įstatymas priimtas 2002 m. liepos 5 d. Nr. IX-1053. Tarnybos darbuotojai aktyviai dalyvavo darbo grupės veikloje, rengiant įstatymo projektą).

2. . Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas (projektas 2002-11-07 Vyriausybės nutarimu Nr. 1754 pateiktas Seimui, registracijos Seime Nr. IXP-2055, 2002-11-19 pristatytas Seimo posėdyje).

3 Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 152, 1521, 1522, 224, 2411, 246, 2591, 281, 320 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 1523, 1524, 1525, 1526, 1527, 1528, 1529, 15310, 1541, 1542, 1543, 1544, 1545, 1546, 1547, 1548 straipsniais ir 153, 1532, 1533, 1534, 1535, 1536, 1537, 1538, 1539, 1652 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (projektas 2002-11-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1810 pateiktas Seimui, registracijos Seime Nr.IXP-2107, 2003-01-16 svarstytas Seimo posėdyje).

4. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (projektas 2002-11-28 Vyriausybės nutarimu Nr. 1862 pateiktas Seimui, registracijos Seime Nr. IXP-2149, 2003-01-16 Seimo posėdyje projekto pateikimas atidėtas).

5. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo koncepcijos projektas (koncepcija patvirtinta LRV 2003-03-10 nutarimu Nr. 302. Tarnybos specialistai parengė koncepcijos projektą ir pateikė darbo grupei).

II. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektai

1. Nutarimo „Dėl Nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės patvirtinimo“ projektas (patvirtinta 2003-02-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 174).

2. Nutarimo „Dėl Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatų ir Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas (2002-12-20 projektas pateiktas Vyriausybei).

3. Nutarimo „Dėl radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategijos patvirtinimo“ projektas (2002-12-31 pateiktas Vyriausybei, pritarta 2003-03-19 Vyriausybės posėdyje).

4. Nutarimo „Dėl Universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo ir Universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo“ projektas (projektas 2003-02-04 pateiktas Vyriausybei, 2003-02-25 svarstytas ministerijų valstybės sekretorių pasitarime).

5. Nutarimo „Dėl Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo” pakeitimo“ projektas (2002-10-25 pateiktas Susisiekimo ministerijai vizuoti).

6. Nutarimo „Dėl etatų skaičiaus ministerijose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigose ir kitose valstybės institucijose bei įstaigose” pakeitimo“ projektas (2002-10-25 pateiktas Susisiekimo ministerijai vizuoti).

7. Seimo nutarimo „Dėl Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo” priedėlio papildymo“ projektas (2002-10-25 pateiktas Susisiekimo ministerijai vizuoti).

Ryšių reguliavimo tarnybos Tarybos nutarimai:

1. Užmokesčio už Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės suteiktas paslaugas ar atliktus darbus mokėjimo tvarka ir tarifai (2002 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 07-50-1, Žin., 2002, Nr. 22-847, Nr. 120-5464).

2. Ginčų, kilusių tarp telekomunikacijų operatorių ir (arba) telekomunikacijų paslaugų teikėjų, nagrinėjimo tvarka (2002 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 07-50-4, Žin., 2002, Nr. 38-1421, Nr. 119 – 5391).

 

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymais

patvirtinti teisės aktai:

1. Telekomunikacijų tinklų sujungimo privalomieji reikalavimai ir bendrosios telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių sąlygos (2002 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 19, Žin., 2002, Nr. 18-749; negalioja nuo 2003-01-01).

2. Telekomunikacijų operatorių vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo taisyklės (2002 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 20, Žin., 2002, Nr. 18-750).

3. Telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių I dalies „Bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės“ pakeitimas (2002 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 22, Žin., 2002, Nr. 18-751).

4. Tipinė bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis (2002 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. 23, Žin., 2002, Nr. 18-752).

5. Įgaliojimai vykdyti nutarimą konfiskuoti daiktą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 320 straipsnyje nustatytais atvejais bei tipinė administracinio teisės pažeidimo, daiktų patikrinimo ir (arba) paėmimo protokolų bei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje forma (2002 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 26, Žin., 2002, Nr. 28-1028).

6. Radijo trukdžių nustatymo ir pašalinimo tvarka (2002 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 27, Žin., 2002, Nr. 28-1029).

7. Leidimų naudoti radijo ryšio stotis PR27 ir PMR446 išdavimo taisyklės (2002 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 45, Žin., 2002, Nr. 39-1453; negalioja nuo 2003-01-01).

8. Leidimų prekiauti radioelektronine aparatūra ir elektros įrenginiais, kurie veikdami spinduliuoja arba gali spinduliuoti radijo bangas, išdavimo taisyklės (2002 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 46, Žin., 2002, Nr. 39-1454; negalioja nuo 2003-01-01).

9. Leidimų naudoti pramonės, mokslo ir medicinos įrenginius, veikiančius radijo dažnių diapazone, išdavimo taisyklės (2002 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 47, Žin. 2002, Nr. 39-1455).

10. Telekomunikacinių tinklų statybos ir naudojimo taisyklių V dalis „Palydovinio ryšio siuntimo Žemės stočių statybos ir naudojimo bei leidimų jas naudoti išdavimo taisyklės“ (2002 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. 52, Žin., 2002, Nr. 40-1524).

11. Bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų kokybės rodiklių nustatymo ir duomenų teikimo tvarka (2002 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 91, Žin., 2002, Nr. 77-3322).

12. Leidimų naudoti vietinio plačiajuosčio radijo ryšio tinklo (RLAN) ir didelės talpos duomenų perdavimo sistemų (HIPERLAN) įrenginius išdavimo ir įrenginių naudojimo taisyklės (2002 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. 102, Žin., 2002, Nr. 78-3347).

13. Telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių I dalies „Bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės“ pakeitimas (2002 m. rugsėjo 5 d. įsakymas Nr. 114, Žin., 2002, Nr. 90-3884).

14. Telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių II dalis „Bendrojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės“ (2002 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. 117, Žin., 2002, Nr. 93-4032).

15. Telekomunikacijų tinklų statybos ir naudojimo taisyklių IV dalis „Televizijos ir radijo stočių įrengimo ir naudojimo taisyklės“ (2002 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 123, Žin., 2002, Nr. 93-4033).

16. Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninis reglamentas (2002 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. 138, Žin., 2002, Nr. 104-4683).

17. Rinkų, kuriose didelę įtaką turintiems ūkio subjektams taikomas įpareigojimas suteikti prieigą, sąrašas (2002 m. lapkričio 28 d. įsakymas Nr. 158, Žin., 2002, Nr. 117-5284).

18. Didelę įtaką viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklų ir paslaugų rinkoje turintys ūkio subjektai (2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 170, Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 97-518; 2003, Nr. 1-11).

19. Nustatytasis vietinės linijos operatorius (2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 171, Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 94-497; 2003, Nr. 1-12).

20. Pranešimo „Dėl aparatų, priklausančių antrajai aparatų klasei, teikimo į rinką“ pavyzdinė forma (2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 172, Žin., 2002, Nr. 119-5386).

21. Reikalavimai atitikties žymeniui (2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 173, Žin., 2002, Nr. 119-5387).

22. Abonentų ir (ar) kitų naudotojų skambučių siuntimo į pagalbos tarnybų numerius tvarka (2002 m. gruodžio 6 d. įsakymas Nr.174, Žin., 2002, Nr. 119-5387).

23. Informacijos, reikalingos patikrinti, kaip ūkio subjektas laikosi vertimosi telekomunikacine veikla sąlygas nustatančių teisės aktų bei radijo dažnių (kanalų) ir numerių naudojimo sąlygų ir vykdo įpareigojimus, nustatytus kaip ūkio subjektui, turinčiam didelę įtaką atitinkamoje rinkoje ar paskirtam teikti universaliąsias paslaugas, teikimo tvarka (2002 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 175, Žin., 2002, Nr. 119-5389).

24. Bendrosios vertimosi telekomunikacine veikla sąlygos (2002 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr.176, Žin., 2002, Nr. 120-5465).

25. Rinkų, kuriose didelę įtaką turintiems ūkio subjektams taikomas skaidrumo įpareigojimas, sąrašas ir reikalaujamos skelbti informacijos mastas, detalumas ir paskelbimo būdas (2002 m. gruodžio 13 d įsakymas Nr.177, Žin., 2002, Nr. 119-5390).

26. Tarptautinių, Europos Sąjungos ir nacionalinių standartų, techninių specifikacijų ir (ar) rekomendacijų, susijusių su telekomunikacijų paslaugų teikimu, telekomunikacijų tinklų techninėmis sąsajomis ir (ar) tinklų funkcionavimu, taikymo Lietuvos Respublikoje tvarka (2002 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr.180, Žin., 2002, Nr. 125-5691).

27. Pasiūlymo dėl atsietos prieigos prie vietinės linijos ir susijusių priemonių viešo paskelbimo sąlygos ir pasiūlymo standartinės sąlygos (2002 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 182, Žin., 2002, Nr. 125-5692).

28. Prieigos suteikimo sąlygos ir operatorių pasiūlymų dėl prieigos standartinės sąlygos (2002 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr.183, Žin., 2002, Nr. 125-5693).

29. Liudijimo, patvirtinančio Ryšių reguliavimo tarnybos inspektorių įgaliojimus ir atliekamas funkcijas, forma (2002 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 184, Žin., 2002, Nr. 125-5694).

30. Ryšių reguliavimo tarnybos fiksuotų radijo stebėsenos stočių apsaugos nuo stiprių elektromagnetinių laukų, sukeliamų jų aplinkoje veikiančių radijo siųstuvų, taisyklės (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr.186, Žin. 2002, Nr. 125-5695).

31. Abonento teisės naudotis bet kurio viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo teikiamomis telefono ryšio paslaugomis užtikrinimo tvarka (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr.188, Žin., 2002, Nr. 125-5696).

32. Ryšių reguliavimo tarnybos inspektorių naudojamų dokumentų forma ir užpildymo tvarka (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 189, Žin., 2002, Nr. 125-5697).

33. Laikinoji AB „Lietuvos telekomas“ ir susijusių juridinių asmenų teikiamų viešųjų fiksuoto telefono ryšio paslaugų ir viešojo fiksuoto telefono ryšio tinklo teikimo kainų aukščiausia riba (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr.190, Žin., 2002, Nr. 125-5698).

34. Telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir gavėjų, įskaitant vartotojus, ginčų sprendimo tvarka (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr.192, Žin., 2002, Nr. 125-5699).

35. Skirtųjų linijų paslaugų teikimo taisyklės (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr.193, Žin., 2002, Nr. 125-5700).

36. Sąnaudų paskirstymo taisyklės ir su sąnaudų apskaita susiję reikalavimai (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 194, Žin., 2002, Nr. 125-5701).

37. Rinkos tyrimo taisyklės (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 195, Žin., 2002, Nr. 125-5702).

38. Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr.196, Žin., 2002, Nr. 125-5703).

39. Telekomunikacijų tinklų sujungimo taisyklės (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr.197, Žin., 2002, Nr. 125-5704).

40. Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklės (2002 m. gruodžio 20 d įsakymas Nr.198, Žin., 2002, Nr. 125-5705).

41. Radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir naudojimo taisyklės (2002 m. gruodžio 20 d įsakymas Nr.199, Žin., 2002, Nr. 125-5706).

42. Viešojo konkurso suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius bendrosios sąlygos (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 200, Žin., 2002, Nr. 125-5707).

43. Aukciono suteikti teisę naudoti radijo dažnius (kanalus) bei telefono ryšio numerius taisyklės (2002 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 201, Žin., 2002, Nr. 125-5708).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Algirdo g. 27, LT-2006 Vilnius

Tel. (8~5) 210-56-23; 210-56-33

Faks. (8~5) 216-15-64

El.p. rrt@rrt.lt; http://www.rrt.lt

Ataskaitą parengė Strategijos departamentas, 2003 m.

 




Naujausi pakeitimai - 2003 03 28.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2002 metų ataskaitos

LR Seimas