Lietuvos Respublikos Seimas

PRANEŠIMAS SPAUDAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

 

Spaudos tarnybai 2003-03-19

 

Komitetas 2003-03-19 posėdyje svarstė Civilinio kodekso 3.16 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-942(2), Civilinio kodekso 3.214 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-972(2) ir Civilinio kodekso 3.180, 3.181, 3.212 ir 3.224 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2057. Posėdyje dalyvavo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė G.Purvaneckienė ir Teisės instituto Kriminologinių tyrimų skyriaus Vaikų ir jaunimo teisės sektoriaus vadovė S.Gečėnienė. Civilinio kodekso papildymų ir pakeitimų įstatymų projektais siekiama įtvirtinti fundamentalų monogamijos principą visais įstatymų numatytais šeimos sudarymo principais, kai vyras ir moteris gyvena kartu neįregistravę santuokos, kita pataisa siekiama sudaryti sąlygas įvaikinti vaikus be tėvų, pripažintų nežinia kur esančiais, sutikimo, trečia pataisa siekiama pagerinti įvaikinimo tvarką, padidinti įvaikinimo procese dalyvaujančių ir jį organizuojančių institucijų atsakomybę, paspartinti įvaikinimo procesą, operatyviau spręsti įvaikinimo metu iškylančius klausimus. Komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymų projektams.

Komitetas nusprendė atmesti Seimo nario A.Klišonio pateiktą Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.IXP-2198, kuriuo autorius siekia, kad būtų užtikrinta tiek privataus asmens teisė ir laisvė nevaržomai savo nuožiūra pasirinkti savo teisių bei interesų atstovą civilinio proceso metu, taip pat, kad būtų užtikrinta privačiai praktikuojančių teisininkų teisė nevaržomai verstis veikla pagal savo profesiją. Komiteto nuomone, projekte siūlomas reglamentavimas iki 2004 m. sausio 1 dienos suteikti teisę teisinių paslaugų įmonių teisininkams teikti paslaugas sukuria nestabilumą, nes asmenys, kurie nuo 2003 sausio 1 d. neteko teisės atstovauti, šią teisę laikinai atgautų, o nuo 2004 m. sausio 1 d. vėl jos netektų, todėl tokiomis priemonėmis nebūtų pasiekti aiškinamajame rašte minimi tikslai. Be to, atstovavimo galimybė laiko atžvilgiu būtų dar labiau susiaurinta, nes tie asmenys, kurie netenka teisės atstovauti kitiems asmenims, tačiau yra pateikę teismui įgalinimus iki Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įsigaliojimo, po 2004 sausio 1 d. netektų teisės iki sprendimo toje byloje priėmimo atstovauti asmenį teisme. Komiteto nuomone, reikėtų atskiru teisės aktu reglamentuoti procesą, kuomet pradėtos nagrinėti bylos būtų pabaigtos nagrinėti, kai asmenis nuo nuo bylos nagrinėjimo pradžios gynė ir atstovavo teisinių paslaugų teikimo įmonių teisininkai.

Dalyvaujant Seimo kontrolierei Z.Zamžickienei, Komitetas, vadovaudamasis Seimo Statuto 70 straipsnio 1 dalies 4 punktu, svarstė J.V.Šepučio skundą dėl Seimo kontrolierių darbo. Komitetas nusprendė konstatuoti, kad J.V.Šepučio skundas nepagrįstas.

Aptarti kiti klausimai ir patvirtinta kito posėdžio darbotvarkė.

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2003 03 20.
Eglė Gibavičiūtė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Žmogaus teisių komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas