Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių 2002 metų veiklos ataskaita

 

 

METINĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KONTROLIERIŲ

ATASKAITA

__________________________

2002

__________________________

Turinys

 

1. Pratarmė 3

2. Seimo kontrolierės L.Kuodienės skundų tyrimo ataskaita 8

3. Seimo kontrolierės G.Račinskienės skundų tyrimo ataskaita 18

4. Seimo kontrolieriaus K.Milkeraičio skundų tyrimo ataskaita 29

5. Seimo kontrolierės Z.Zamžickienės skundų tyrimo ataskaita 39

6. Seimo kontrolieriaus R.Valentukevičiaus skundų tyrimo ataskaita 46

 

1994 m. gruodžio 8 d., vadovaujantis daugelio Europos bei pasaulio šalių praktika, Lietuvoje buvo įsteigta Seimo kontrolierių įstaiga, arba ombudsmeno, t.y. žmogaus teisių gynėjo, institucija.

Seimo kontrolierių įstaiga, priklausydama valstybiniam sektroriui, yra tarpininkė tarp valstybės ir piliečių, ginanti šiame amžinajame konflikte silpnesnįjį – pilietį. Tai šalia teismo egzistuojanti institucija, kuri jo nepakeičia ir su juo nekonkuruoja, tačiau gali padėti žmogui iki teismo.

Piliečių skundų skaičius, augantis visuomenės pasitikėjimas Seimo kontrolierių įstaiga, teigiami tarptautinių ekspertų vertinimai liudija, kad ši institucija randa savo vietą valstybės institucijų sistemoje ir tampa patikima eilinių piliečių atrama kovojant su pareigūnų piktnaudžiavimu ir biurokratizmu. Seimo kontrolierių įstaiga nėra represinė valstybės struktūra, kuri tik kontroliuoja ir baudžia. Seimo kontrolieriai (ombudsmenai) stengiasi ne tik padėti valdininkų nuskriaustam žmogui rasti tiesą, bet ir išsiaiškinti bei iškelti viešumon biurokratiško elgesio priežastis, atkreipti atitinkamų institucijų dėmesį į norminių aktų ar valdymo sistemos trūkumus bei siūlyti šių problemų sprendimo būdus ir padėti realizuoti piliečiams savo teises ir laisves.

2003 m. sausio 28 d. buvo paskirti jau trečios kadencijos Seimo kontrolieriai: E.Baltutytė, R.Šalaševičiūtė, R.Valentukevičius ir K.Virbickas. Seimo kontrolierės Z.Zamžickienės kadencija nėra pasibaigusi. Seimo kontrolierius R.Valentukevičius buvo paskirtas įstaigos vadovu.

Seimo kontrolieriai tiria piliečių skundus dėl valdžios, valdymo, savivaldos, karinių bei joms prilygintų institucijų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

Pateikiama ataskaita už 2002 metus, kuomet dirbo Seimo kontrolieriai L.Kuodienė, G.Račinskienė. K.Milkeraitis, R.Valentukevičius ir Z.Zamžickienė.

Per 2002 metų laikotarpį Seimo kontrolieriai išnagrinėjo 1683 piliečių skundus. Skundai, kurie pripažinti pagrįstais ir kurių pagrindu buvo atlikti pareigūnų veiksmų tyrimai bei dėl pareigūnų veiksmų priimti sprendimai, sudarė apie 40 proc. (670 skundai). Skundai, kuriuose nenustatyta pareigūnų veiklos piktnaudžiavimo ar biurokratizmo atvejų, buvo atmesti, tai sudarė 35 proc. (594 skundai). Skundai, dėl kurių nepriimti sprendimai, vertinantys pareigūnų veiksmus, tai yra grąžinti nenagrinėti iš esmės, sudarė 25 proc. (419 skundų).

Iš viso išnagrinėta piliečių skundų, kreipimųsi, pateikta išvadų

2002-01-01–2002-12-31

Seimo kontrolieriai

Išnagrinėta skundų

Ištirta piliečių kreipimųsi

Pateikta išvadų

pareigūnams

Iš viso

L.Kuodienė

225

159

1

385

K.Milkeraitis

528

56

 

584

G.Račinskienė

367

63

1

431

R.Valentukevičius

289

10

4

303

Z.Zamžickienė

274

6

3

283

Iš viso:

1683

294

9

1986

PILIEČIŲ SKUNDŲ STATISTIKA

2002-01-01–2002-12-31

Seimo kontrolieriai

Likutis

2002- 01-01

Gauta

Išnagrinėta

Išnagri-nėta skundų

Likutis

2003-01-01

Pripažinta pagrįstais

Atmesta

Grąžinta nenagrinėtų iš esmės

L.Kuodienė

61

232

116

52

57

225

68

K.Milkeraitis

196

588

213

228

87

528

256

G.Račinskienė

203

359

110

118

139

367

195

R.Valentukevičius

79

263

154

96

39

289

53

Z.Zamžickienė

185

234

77

100

97

274

145

Iš viso:

724

1676

670

594

419

1683

717

Per 2002 metus 10 skundų Seimo kontrolieriai išnagrinėjo savo iniciatyva. Lietuvos Respublikos Seimo nariai perdavė – 228 skundus, 215 iš jų – išnagrinėta.

Išnagrinėję piliečių skundus ir atsakę į prašymus, Seimo kontrolieriai priėmė apie 1400 įvairių sprendimų. Skundą pripažinus pagrįstu, dažniausiai atkreipiamas atsakingų pareigūnų dėmesys į nustatytus piliečių teisių pažeidimus ir pareigūnai įpareigojami per tam tikrą laikotarpį išspręsti piliečiams rūpimus klausimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nustačius įstatymų ar kitų norminių aktų prieštaravimus, trūkumus, Seimo kontrolieriai informuoja Seimą, Vyriausybę bei parengia siūlymus pakeisti, papildyti norminius aktus. Per 2002 metus pakeisti ar papildyti norminius aktus buvo pasiūlyta 40 atvejų.

Aptikus nusikaltimo požymių, 13 atvejų priimtas sprendimas atiduoti surinktą medžiagą tardymui. 6 kartus nuspręsta pareikšti ieškinį teisme. 36 kartus pareigūnams siūlyta skirti drausmines nuobaudas, o dar 63 – siūlyta atsakingiems pareigūnams įvertinti jiems pavaldžių darbuotojų veiksmus. 517 sprendimų priimta, siūlant valstybės ar savivaldybių įstaigų pareigūnams atlikti konkrečius darbus, t.y. imtis konkrečių priemonių padėčiai ištaisyti ir apginti pažeistas piliečių teises.

Iš viso į Seimo kontrolierių siūlymus atsižvelgta ir rekomendacijos įvykdytos beveik 70 proc. Dėl didelio skundų skaičiaus Seimo kontrolieriai atsakymų iš pareigūnų laukia ir sprendimų vykdymą kontroliuoja tik reikšmingesniais atvejais. Kontroliuojamų skundų sprendimai dažniausiai įvykdomi.

Per 2002 metus Seimo kontrolieriai išnagrinėjo 563 skundus dėl savivaldybių pareigūnų veiklos. Savivaldybių pareigūnai dažniausiai buvo skundžiami dėl komunalinių mokesčių skaičiavimo, šilumos tiekimo, įvairių kitų komunalinio ūkio klausimų. Daug skundų išnagrinėta ir dėl kompensacijų, pašalpų mokėjimo, dėl nuosavybės teisių į žemę, gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas atkūrimo, kompensacijų už grąžintinus pastatus mokėjimo, įvairių žemėtvarkos klausimų.

Kaip paprastai, daugiausiai skundžiamasi Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių pareigūnų veiksmais.

Pažymėtina, kad 41 proc. išnagrinėtų skundų dėl savivaldybių pareigūnų veiklos yra pagrįsti.

SKUNDŲ DĖL SAVIVALDYBIŲ PROBLEMATIKA

(2002-01-01–2002-12-31)

Valstybės įstaigų pareigūnų veiksmai per 2002 metus Seimo kontrolierių įstaigai buvo apskųsti 1272 kartus, ištirta 1260 atvejų.

Pažymėtina, kad 2002 metais daugiausia skundų gauta ir išnagrinėta dėl pataisos reikalų, laikymo areštinėse sąlygų. Tokie skundai sudarė net 32 proc. visų išnagrinėtų skundų dėl valstybės įstaigų pareigūnų veiklos. Tačiau šioje skundų grupėje daugiau nei pusė visų Seimo kontrolierių ištirtų skundų atmesti, nepasitvirtinus pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo faktams.

Nemažai skundžiamasi apskričių viršininkų administracijų pareigūnų, o ypač žemėtvarkos skyrių pareigūnų, veiksmais dėl pažeidimų, atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinius, kitų žemėtvarkos klausimų. Tokie skundai sudaro 19 proc. visų skundų dėl valstybės įstaigų pareigūnų veiklos. Daugiau nei pusė išnagrinėtų skundų dėl apskričių viršininkų administracijų pareigūnų veiksmų pripažinti pagrįstais.

13 proc. visų skundų dėl valstybės įstaigų pareigūnų veiklos sudaro skundai dėl policijos pareigūnų veiksmų. Apie pusę šiuo klausimu išnagrinėtų skundų pripažinti pagrįstais. Daugiausia pagrįstų skundų buvo dėl pareigūnų veiksmų Panevėžio miesto VPK areštinėje – iš 11 išnagrinėtų atvejų 9 buvo pagrįsti.

 

 

SKUNDŲ DĖL VALSTYBĖS ĮSTAIGŲ PROBLEMATIKA

(2002-01-01–2002-12-31)

Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierių įstaigos Priimamajame apsilankė 1066 piliečiai, kuriems suteiktos juridinės konsultacijos bei nagrinėti jiems rūpimi klausimai.

INSTITUCIJOS, DĖL KURIŲ VEIKLOS LANKYTOJAI KREIPĖSI Į ĮSTAIGOS PRIIMAMĄJĮ (2002-01-01–2002-12-31)

 

 

PRIIMAMOJO LANKYTOJŲ PROBLEMATIKA

(2002-01-01–2002-12-31)

Žmogaus teisių problema Lietuvą ypač susieja su bendra Europos erdve. Lietuva dalijasi patirtimi su brandžių demokratijų šalimis, kuriose žmogaus teisių apsauga turi senas tradicijas, ir su naujųjų demokratijų valstybėmis, šioje srityje žengiančiomis pirmuosius žingsnius.

„Ombudsmeno vaidmuo ginant žmogaus teises“ – tai pagrindinė Europos Tarybos Žmogaus teisių įgaliotinio Alvaro Gil-Robles'o ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2002 m. balandžio 5–6 d. Vilniuje vykusios konferencijos tema.

Konferencijoje dalyvavo ombudsmenai, žmogaus teisių įgaliotiniai iš 33 Europos valstybių. Dvi dienas trukusios konferencijos metu buvo skaitomi pranešimai ir vyko diskusijos tokiomis temomis:

    1. Ombudsmeno vaidmuo įprastinėje administracijos veikloje.
    2. Ombudsmeno vaidmuo užtikrinant naudojimąsi žmogaus teisėmis kasdien.
    3. Ombudsmenas ir žmogaus teisių apsauga krizių atvejais.
    4. Romų (čigonų) bendruomenės galimybės mokytis ir ombudsmeno vaidmuo.

 

2002 m. gegužės 22–24 d. Seimo kontrolieriai Leonarda Kuodienė, Genovaitė Račinskienė, Zita Zamžickienė ir Kęstutis Milkeraitis dalyvavo VI Europos ombudsmenų konferencijoje Krokuvoje, Lenkijoje. Konferencijos tema – „Ombudsmeno veikla XXI a. pradžioje“.

Konferencijos dalyviai dalijosi patirtimi ir diskutavo apie ombudsmeno vaidmenį ekstremaliomis situacijomis, pabėgėlių teisių gynimą, ombudsmeno darbo efektyvinimo būdus ir kitomis aktualiomis visoms ombudsmenų institucijoms Europoje temomis.

 

2002 m. rugpjūčio 28–31 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga ir Lenkijos Respublikos Piliečio teisių gynėjo biuras surengė bendrą tarptautinį seminarą Lietuvoje. Lenkijos Respublikos Piliečio teisių gynėjo biurui atstovavo Lenkijos Respublikos ombudsmenas profesorius A.Zoll ir du jo pavaduotojai bei du biuro darbuotojai.

Seminaras buvo ypač naudingas abiejų šalių įstaigų darbuotojams, pasidalijusiems patirtimi ir dalyvavusiems diskusijose apie ombudsmeno vaidmenį savivaldoje, gero administravimo elgesį, ombudsmeno veiklos efektyvumą.

Tarptautinio seminaro metu Lenkijos Respublikos ombudsmenas profesorius A.Zoll susitiko su Konstitucinio Teismo pirmininku E.Kūriu, dalyvavo spaudos konferencijoje BNS tema „Ar Lietuvai rūpi geras administravimas?“.

 

2002 m. lapkričio 7-8 d. Vilniuje susitiko trijų Baltijos Respublikų - Estijos, Latvijos ir Lietuvos - ombudsmenai.

Vadovaujantis daugelio Europos bei pasaulio šalių praktika, Lietuvoje, pirmojoje iš trijų Baltijos valstybių, 1994 m. gruodžio 8 d. buvo įsteigta Seimo kontrolierių įstaiga, arba ombudsmeno, t.y. žmogaus teisių gynėjo, institucija. Lietuvos ombudsmenai prisidėjo ir prie Latvijos bei Estijos ombudsmeno institucijų įsikūrimo šiose valstybėse.

Šiandien visų trijų Baltijos valstybių ombudsmenų institucijos – pilnateisės Europos ombudsmenų instituto ir Tarptautinio ombudsmenų instituto narės.

Dvi dienas trukusiame seminare buvo skaitomi pranešimai ir vyko diskusijos šiomis temomis:

    1. Ombudsmenas – socialinių teisių gynėjas (Estija).
    2. Migracijos klausimai Ombudsmeno veiklos sferoje (Latvija).
    3. Ombudsmenų veiklos efektyvumas ir nepriklausomumas (Lietuva).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo kontrolierės

LEONARDOS KUODIENĖS

 

skundų tyrimo ataskaita

 

2002 m. sausio 1 d. – 2002 m. gruodžio 31 d.

 

 

Seimo kontrolierė pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą

ir Seimo kontrolierių valdybos nutarimu patvirtintą

Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis

tyrė piliečių skundus dėl Krašto apsaugos ministerijos,

Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento

bei joms pavaldžių institucijų pareigūnų

piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

 

 

Seimo kontrolierė L.Kuodienė per ataskaitinį 2002-01-01 – 2002-12-31 laikotarpį ištyrė 225 piliečių skundus ir 159 kreipimusis. 57 skundai grąžinti pareiškėjams arba jų tyrimas buvo baigtas dėl skundų nežinybingumo. 116 skundų pripažinti pagrįstais, 52 – atmesti, nepasitvirtinus juose nurodytiems pažeidimams. Iš viso išnagrinėti 384 skundai ir kreipimaisi.

Dėl Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų buvo ištirti 199 skundai, dėl Krašto apsaugos ministerijos – 8 skundai, dėl Valstybės saugumo departamento – 3, dėl kitų įvairių institucijų – 16.

 

Skundai dėl vidaus reikalų ministerijos

ir jai pavaldžių institucijų

Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierė išnagrinėjo 199 skundus dėl Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM), Policijos departamento prie VRM, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, VRM vidaus tarnybos 1-ojo ir 2-ojo pulkų pareigūnų veiklos. Iš jų 109 skundai pripažinti pagrįstais, 48 – nepagrįstais, o 42 skunduose nepriimta sprendimų dėl jų nežinybingumo.

Gaunamų skundų nagrinėjimo rezultatai parodė, kad ne visada policijos pareigūnai tinkamai naudojasi savo teisėmis ir pareigomis įgyvendindami policijai nustatytus uždavinius. Dalis problemų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais, išliko tokios pat kaip ir ankstesniais metais, taip pat iškilo naujų:

  • neteisėtas policijos pareigūnų fizinės jėgos naudojimas;
  • suimtų ir sulaikytų asmenų netinkamos laikymo sąlygos policijos komisariatų areštinėse;
  • suimtų ir sulaikytų asmenų konvojavimo problemos;
  • autoavarijų įforminimas ir jų tyrimas.

Skundai dėl policijos komisariatų areštinėse patalpintų asmenų netinkamų laikymo sąlygų sudarė didžiausią ištirtų skundų dėl Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų dalį – ištirti 37 skundai, iš kurių 25 pripažinti pagrįstais. Daugiausia skundų gauta dėl Kauno m. VPK, Panevėžio m. VPK bei Kėdainių r. PK areštinių.

Asmenų laikymą policijos komisariatų areštinėse reglamentuoja Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas ir 2000-02-17 vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.88 patvirtinti Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatai bei Lietuvos higienos norma HN 37-2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės.“

Lietuvoje šiuo metu yra 46 areštinės ir tik 8 iš jų atitinka minėtų norminių aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro duomenimis, vertinant higienos aspektu, pačios blogiausios, neatitinkančios higienos normų reikalavimų yra Kauno m. VPK, Telšių r. PK, Mažeikių r. PK, Ukmergės r. PK, Prienų r. PK, Biržų r. PK, Radviliškio r. PK, Ignalinos r. PK ir Druskininkų r. PK areštinės, kuriose gyvenamosios aplinkos ir darbo sąlygos gali turėti neigiamos įtakos laikomų asmenų ir areštinių valstybės tarnautojų bei darbuotojų sveikatai.

Seimo kontrolierė jau 2001 metų ataskaitoje konstatavo, kad areštinėse esančios sąlygos žemina žmogaus orumą ir vertintinos kaip nehumaniškos ir prieštaraujančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatoms, bei pabrėžė, kad dažniausiai Seimo kontrolierės rekomendacijos dėl asmenų laikymo sąlygų policijos komisariatų areštinėse gerinimo nevykdomos ne dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, o dėl finansavimo stokos. Dėl tos pačios priežasties nacionalinėje teisėje įtvirtintos normos ir tarptautiniuose aktuose numatyti sulaikytų ir suimtų asmenų laikymo reikalavimai tampa deklaratyvūs.

Būtina areštinių renovavimo ir asmenų laikymo sąlygų humanizavimo programa. Tai grindžiama žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimo areštinėse reikalavimais bei eksploatuojamų pastatų ir technologinės įrangos nusidėvėjimu, didinančiu nepatikimą laikomų asmenų apsaugą, o valstybės tarnautojams bei darbuotojams tinkamas darbo areštinėse sąlygas.

Ši programa rengta atsižvelgiant į 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos papildomus protokolus, 1984 m. Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nuostatas bei Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijas, Europos kalinimo įstaigų taisykles, priimtas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. vasario 12 d.

Areštinių renovavimo ir asmenų laikymo sąlygų humanizavimo programos įgyvendinimo metu (skyrus lėšas) bus sprendžiamos problemos, susijusios su šalies areštinių rekonstrukcijomis ir remontu. Programą įgyvendinti numatyta 2007 metais.

Seimo kontrolierė 2003 m. sausio 2 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką prašydama pritarti Areštinių renovavimo ir asmenų laikymo sąlygų gerinimo 2003-2007 programai ir skirti lėšų jai įgyvendinti.

Seimo kontrolierė skundų tyrimo metu išanalizavo įtariamų padarius nusikaltimą ir nuteistų laisvės atėmimu asmenų konvojavimą reglamentuojančius norminius aktus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Vidaus reikalų padalinių konvojų organizavimo tvarką, konvojuotojų pareigas ir teises, kaltinamų, teisiamų, taip pat įtariamų padarius nusikaltimą ir nuteistų laisvės atėmimu asmenų konvojavimo tvarką reglamentuojančiame Vidaus reikalų konvojaus statute nėra nurodyta kalinamųjų konvojavimo iš vieno padalinio į kitą trukmė. Nustatyta, kad kalinamųjų paruošimas konvojavimui ir konvojavimas iš Kauno miesto VPK areštinės į Lukiškių TI-K trunka pakankamai ilgai – apie 10 val. Atsižvelgiant į tai, kad kalinamieji po kratų atlikimo (paruošimo konvojavimui) Kauno miesto VPK areštinėje yra izoliuojami (talpinami atskiroje patalpoje) ir iki traukiniui nepradėjus važiuoti negali tenkinti savo fiziologinių poreikių, skundai dėl to, kad kalinamieji neturi ilgą laiką galimybės naudotis tualetu, pripažinti pagrįstais.

Taip pat nustatyta, kad kalinamųjų pervežimui geležinkeliais Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos antrasis pulkas iš AB „Lietuvos geležinkeliai” nuomoja specialų geležinkelio vagoną. Šiuo vagonu du kartus per savaitę kalinamieji vežami maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius. Nuo 2001-02-05 buvo pradėtas eksploatuoti antras specialusis vagonas maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Kalinamųjų konvojavimas geležinkeliu pasirinktas todėl, kad konvojuojant geležinkeliu užtikrinamas saugus kalinamųjų konvojavimas mažesnėmis konvojaus pajėgomis. Specialiajame vagone yra tualetas, vanduo, šildymas, ventiliacija ir gultai, ant kurių konvojuojamieji gali miegoti. Specialiuoju vagonu vienu metu galima konvojuoti iki 80 konvojuojamųjų su 8 pareigūnų sargyba.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierė 2001 metų ataskaitoje pažymėjo, jog VRM pulkų techninė bazė yra pasenusi, automobiliai ir vagonai neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, neužtikrina tiek konvojuojamųjų, tiek juos lydinčių asmenų saugumo. Taip pat toje ataskaitoje buvo akcentuota ir kita problema – kad veikiančių norminių aktų nuostatos tiksliai nenurodo, kiek kartų asmuo kardomojo kalinimo metu gali būti laikomas areštinėje. Todėl praktikoje asmenys dažnai konvojuojami į tardymo izoliatorių vienai dienai, kad po to vėl jį būtų galima 15 parų laikyti policijos komisariato areštinėje. Taip suvaržomos ne tik asmenų teisės, bet ir didinamas konvojuojamųjų skaičius. Ši situacija nepakito ir per 2002 metus.

Seimo kontrolierė, atlikusi tyrimus dėl nepilnamečių konvojavimo bei jų laikymo Lukiškių ir Šiaulių tardymo izoliatoriuose, konstatavo, kad nepilnamečiai pagal galimybes turi būti laikomi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, nes tik toje įstaigoje dirba specialiai parengtas personalas – pedagogai ir auklėtojai, ten pagal specialiai patvirtintas programas su nepilnamečiais dirbamas prevencinis darbas ir vykdoma jų mokymo programa. Seimo kontrolierė siūlė teisingumo ministrui V.Markevičiui, generaliniam prokurorui A.Klimavičiui svarstyti galimybę, kad nepilnamečių tardymo veiksmai būtų atliekami Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, o nesant galimybės atlikti tardymo izoliatoriuje, į policijos komisariatų areštines nepilnamečiai būtų etapuojami specialiu etapu.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pritarė Seimo kontrolierės nuomonei ir informavo, kad Kauno miesto ir rajono teisėsaugos organų pareigūnai, atlikę tardyminius veiksmus, nepilnamečius turėtų grąžinti atgal į Kauno nepilnamečių izoliatorių. Atsižvelgiant į Seimo kontrolierės pažymoje nurodytus faktus ir aplinkybes Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pasiūlė Lietuvos policijos generaliniam komisarui V.Grigaravičiui išanalizuoti galimybę į policijos komisariatų areštines suimtus nepilnamečius kalinamuosius etapuoti specialiu etapu ir policijos areštinėse juos laikyti atskirai nuo kitų kategorijų suimtų asmenų, taip užtikrinant jų teises ir saugumą nuo galimo smurto ir prievartos. Taip pat policijos vadovui pasiūlyta apsvarstyti galimybę suimtus nepilnamečius kalinamuosius laikinai paimti iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus tardyminių veiksmų atlikimui ir grąžinti atgal po tardymo, neetapuojant šių asmenų į kitus tardymo izoliatorius ar policijos komisariatų areštines, tais atvejais, kai tardymo veiksmus atlieka Kauno miesto ir rajono bei kai kurių aplinkinių rajonų tardytojai ir prokurorai.

Tardymo departamento prie VRM direktorius G.Pogoželskas 2002-12-10 informavo Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad departamento vadovybė pritarė nuomonei, jog tardymo veiksmus su nepilnamečiais Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje gali atlikti tik Kauno miesto ir rajono bei kitų aplinkinių rajonų tardytojai ir prokurorai, o šių veiksmų atlikimui suimtuosius nepilnamečius paėmus iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus į jį grąžinti, neetapuojant į kitus izoliatorius ar policijos komisariatų areštines. Tardymo departamento prie VRM direktorius nepritaria siūlymui suimtuosius nepilnamečius gabenti atskiru etapu, nes šiuo metu konvojuojant nepilnamečiai asmenys yra atskiriami nuo kitų nuo kitų suimtųjų ir gabenami atskirose kamerose.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sekretorius R.Kūgis, išanalizavęs Seimo kontrolierės pažymas dėl nepilnamečių talpinimo Lukiškių ir Šiaulių tardymo izoliatoriuose, atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įsakymu Nr.IX-785, kuris įsigalios 2003-05-01, 175 punktas numato, kad prireikus tyrimo veiksmus atlikti kitoje vietoje prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas gali patys juos atlikti arba pavesti tai padaryti atitinkamam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai. Prokuroras turės teisę pavesti tyrimo veiksmus atlikti kitos vietovės prokurorui arba bet kokiai ikiteisminio tyrimo įstaigai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sekretoriaus R.Kūgio nuomone, nepilnamečiai turi būti laikomi kardomojo kalinimo vietose, policijos komisariatų areštinėse ir etapuojami, užtikrinant jų izoliavimo reikalavimus, tardyminiai veiksmai su suimtais nepilnamečiais galėtų būti atliekami tik Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, esant įtvirtintai institucijų, priimančių sprendimus dėl tardyminių veiksmų, pareigai nustatyti šiuos veiksmus atlikti konkrečioje kardomojo kalinimo vietoje, o konvojuojami atskiru specialiu etapu – esant atitinkamai konvojavimo instrukcijos pareigai.

Analizuojant laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigose asmenų žalojimosi priežastis, sąlyginai jas galima suskirstyti į dvi grupes.

Pirmajai grupei galima būtų priskirti autoagresijos ar rizikos atvejus, kuomet nuteistieji ir kalinamieji žalojasi prislėgti depresijos, asmeninių problemų, mėgindami atkreipti dėmesį į susidariusias jiems nepalankias ar pavojingas situacijas. Pavyzdžiui, Seimo kontrolierių įstaigoje buvo nagrinėjamas įkalinimo įstaigų perpildymo klausimas. Pastebėta, kad jau keletą metų vis problemiškesnis tampa nuteistųjų ir kalinamųjų perpildytų įkalinimo įstaigų klausimų sprendimas. Dėl šios priežasties dažnai nėra galimybės garantuoti ir užtikrinti kalinamųjų priežiūrą bei realizuoti nuteistiesiems ir kalinamiesiems įstatymų jiems suteiktų teisių į gyvenamąjį plotą.

1955 metais SNO pirmajame kongrese priimtų Tipinių minimalaus elgesio su kaliniais taisyklių 10 punktas nustato, kad visos patalpos, kuriomis naudojasi kaliniai, ypač miegamosios patalpos, turi atitikti visus sanitarinius reikalavimus. Be to, deramas dėmesys turi būti skiriamas klimatinėms sąlygoms, ypač tų patalpų kubatūrai, minimaliam jų plotui, apšvietimui, šildymui ir ventiliacijai.

Tokios pačios rekomendacijos yra ir 1999 m. rugsėjo 30 d. priimtoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo“, kurioje pažymėta, kad ir perpildytuose kalėjimuose turi būti užtikrinamas žmogaus orumas, ypatingą dėmesį skiriant gyvenamojo ploto, higienos ir sanitarijos, maisto paruošimo bei pateikimo, kalinių sveikatos priežiūros ir pasivaikščiojimo atvirame ore klausimams.

Tačiau Lietuvos įkalinimo įstaigose, nesumažėjus kalinamųjų ir nuteistųjų skaičiui, padėtis darosi kritiška – įkalinimo įstaigos perpildytos, neatitinka higienos reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus TIK antrame ir trečiame aukštuose laikomi asmenys, sergantys tuberkulioze. Tardymo izoliatoriaus perpildymas, blogas patalpų vėdinimas, glaudus kalinamųjų kontaktas sudaro sąlygas plisti tuberkuliozei, AIDS bei kitoms užkrečiamosioms ligoms.

Anot Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktoriaus V.Gailiaus, laikant žmones perpildytose, neatitinkančiose higienos normų kamerose, susidaro fizinis ir psichologinis diskomfortas, padidėja šių asmenų dirglumas. Tai turi neigiamos įtakos kalinamųjų tarpusavio santykiams bei santykiams su pareigūnais.

Nemažai nuteistųjų dėl šių ir kitų priežasčių susižalojo. Per 1998 metų 10 mėnesių PRD respublikinėje ligoninėje dėl autoagresijos buvo gydomi 283 nuteistieji. Per 1999-01-01–1999-06-30 laikotarpį buvo gydomi 203 ligoniai. Nemažai tokių pacientų dėl tos pačios priežasties atvykdavo į ligoninę pakartotinai.

Nuteistieji, įvykdę autoagresinius veiksmus, pagal galiojančią tvarką nukreipiami pas gydytoją psichiatrą ir psichologą, tačiau pageidaujančių dirbti su nuteistaisiais, psichologų, atitinkančių keliamus reikalavimus atestuotoms pareigoms užimti ir turinčių reikiamą pasirengimą, tėra vienetai. Dažniausiai etatai buvo neužimti arba vietoj keturių darbuotojų dirbo vienas psichologas.

Pažymėtina, kad kolonijose dėl vietos stokos nuteistieji guldomi trijų aukštų lovose, neįmanoma nuteistųjų laikyti atskirai, diferencijuoti pagal jų elgesį, žalingus įpročius, psichikos sutrikimus ir kitas nuteistiesiems būdingas savybes. Taip sudaromos sąlygos vadinamoms nuteistųjų kastoms ir neformalioms struktūroms susikurti.

Dėl perpildymo įkalinimo įstaigos negali normaliai funkcionuoti: nespėja dirbti pirtys, neužtenka valgyklų patalpų (nuteistieji pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja keturiomis pamainomis po 400-500 žmonių), virtuvėje nespėjama pagaminti maisto vakarienei, nes maisto gaminimo katiluose dar būna likę nespėto padalyti pietums skirto maisto; neužtenka vietų klubuose, sporto aikštelėse; neįmanoma didesnės nuteistųjų dalies aprūpinti darbo vietomis. Nevykdomas PDK 51 straipsnio reikalavimas, kad kiekvienas nuteistasis privalo dirbti. Visa tai lemia slogią įkalinimo įstaigų atmosferą, kyla konfliktai tarp nuteistųjų, tarp nuteistųjų ir administracijos, tvyro psichologinė įtampa, vykdomi nusikaltimai.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo 2000-06-01 iki 2001-08-01 iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Laisvės atėmimo vietų ligoninės buvo išrašyta 290 nepilnamečių, iš jų 97 dėl autoagresijos. Nuo 2001-01-01 iki 2001-07-31 Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime buvo laikomi 336 nepilnamečiai (2001-08-16 raštas Nr. 4/1-1135). Pagal surinktus duomenis, 2002 metais Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kiekvieną dieną vidutiniškai laikoma 20 nepilnamečių. Nesugriežtinus personalo darbo kontrolės, gali kartotis nepilnamečių autoagresijos ir agresijos kitų asmenų atžvilgiu.

Antrajai grupei galima priskirti tuos atvejus, kuomet žalojamasi sąmoningai siekiant tam tikrų tikslų (norint su kuo nors susitikti, patekti į Laisvės atėmimo vietų ar kitą ligoninę), protestuojant prieš procesinius sprendimus baudžiamosiose bylose ar įkalinimo įstaigos administracijos veiksmus, norint paremti savo neteisėtus reikalavimus (pavyzdžiui, tikintis gauti stipriai veikiančių medikamentų), taip pat kai žalojamasi dėl narkotinės abstinencijos ar isterinių reakcijų.

Seimo kontrolierė, atlikusi tyrimą pagal piliečio S. skundą dėl Alytaus GR PDK pareigūnų veiksmų, atkreipė PRD prie VRM direktoriaus dėmesį dėl organizacinio – kontrolinio darbo sustiprinimo kovojant su narkomanija Respublikos įkalinimo įstaigose, tam parengiant priemonių planą ir asmeniškai kontroliuojant jo įgyvendinimą.

Nagrinėdamas minėtą sprendimą, vidaus reikalų ministras 1999-10-26 raštu Nr.1/2373 „Dėl kovos su narkomanija įkalinimo įstaigose“ pateikė informaciją, kaip yra vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 91 patvirtintos Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1998–2000 metų priemonių ir nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 patvirtintos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 m. programos nuostatos. (Pažyma 2000-07-19 Nr. 99/01-1598).

Seimo kontrolierė 2001-11-27 raštu Nr.2001/01-966 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos dėl nuteistųjų ir kalinamųjų autoagresijos prevencijos.

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos 2001-12-10 raštu Nr.07-1728 atsakė, kad prevencinės priemonės, vykdomos laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigose asmenų, linkusių į autoagresijas, bei asmenų, padariusių autoagresijas, atžvilgiu, priklauso nuo įstaigos, joje laikomo kontingento specifikos, personalo kvalifikacijos bei patirties ir remiasi pirmiausia individualiu darbu su tokiais asmenimis.

Priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią autoagresijoms, labai įvairios ir priklauso nuo žalojimosi priežasčių: tai psichiatro pagalba; psichologo konsultacijos; sustiprintos individualios priežiūros užtikrinimas; pagalba sprendžiant socialines, materialines, buitines, tarpasmeninių santykių problemas; bendravimas su potencialių į agresiją linkusių šeimomis, artimaisiais; paskyrimas į palankesnio psichologinio klimato būrius (skyrius); aiškinamasis profilaktinis darbas; potencialių žalojimosi priemonių paėmimas iš patalpų, kuriose nuteistieji ir kalinamieji laikomi izoliuotai (kameros, baudos ar drausmės izoliatoriai, karceriai); isterinių reakcijų, siautėjimo atvejais – medicininių (raminamieji vaistai) ir specialiųjų priemonių panaudojimas; drausminės priemonės.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-auklėjimo darbų kolonijoje, kur autoagresijų problema itin aktuali ir jautri, nuo 2000 m. gegužės mėn. vykdoma Savižalojimo prevencijos programa, kuri padėjo sumažinti tyčinio žalojimosi atvejų skaičių nuteistųjų nepilnamečių tarpe, tačiau jos efektyvumą kalinamųjų atžvilgiu galima vertinti tik galutinai išsprendus medicininės pagalbos teikimą autoagresoriams, nevežant jų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Seimo kontrolierės nuomone, pirmoje priežastinėje grupėje nurodytas agresijas galima kontroliuoti ir prevencinėmis priemonėmis užkirsti joms kelia sustiprinus įkalinimo įstaigų personalo darbą, būtent: psichologų, pedagogų, psichiatrų ir socialinių darbuotojų kvalifikacinius bei patirties įgūdžius. Antroje grupėje tenka kovoti su pasekmėmis ir vien personalo pastangų nepakanka, todėl būtinos papildomos priemonės, įtraukiant į šios problemos sprendimą kitas teisėsaugos institucijas. Atlikusi tyrimą, Seimo kontrolierė atkreipė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio A.Z. Kaminsko dėmesį į autoagresijos atvejus ir jų atsiradimo priežastis įkalinimo įstaigose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui V.Markevičiui siūlė prevencinėmis priemonėmis užkirsti kelią autoagresijoms, sustiprinant įkalinimo įstaigų personalo kvalifikaciją, ypač atkreipiant dėmesį į psichiatrų, psichologų, socialinių darbuotojų etatus. Seimo kontrolierė siūlė teisingumo ministrui V.Markevičiui ir vidaus reikalų ministrui J.Bernatoniui parengti bendras priemones kovai su narkomanija įkalinimo įstaigose.

Teisingumo ministerija, vykdydama Vyriausybės kanclerio pavedimą, išanalizavo Seimo kontrolierės sprendimus ir pritarė nuomonei, jog įkalinimo įstaigose privalo dirbti psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai; socialinių (auklėjamojo darbo tarnybų) darbuotojų skaičius nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1440 ,,Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, ir šių asmenų įdarbinimo“. Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose šis skaičius buvo padidintas, numačius būrio viršininko etatą darbui su 50–60, psichologo etatą - ne daugiau kaip su 500 šiose įstaigose laikomų nuteistų ar kalinamų asmenų.

Teisingumo ministerija siūlė didinti specialistų (psichologų, socialinių darbuotojų) etatų skaičių kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 970 ,,Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų programos patvirtinimo“ papildymo projekte. Šios priemonės įvykdymui buvo numatytas papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis 2002–2003 metams – 604,3 tūkst. litų. Tačiau Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos reikalingų papildomų valstybės biudžeto asignavimų skirti nebuvo galimybių. Todėl siūlomai projekto nuostatai nepritarta. Šią priemonę bus siūloma įtvirtinti rengiamame Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės strategijos įgyvendinimo 2004–2007 m. priemonių plane. Taip pat pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 138 straipsnis nustato, jog pataisos įstaigų psichologinės tarnybos įgyvendins nuteistųjų asmenybės tyrimą, nustatys ir koreguos individualaus psichologinio poveikio kryptis, vykdys individualią ir grupinę nuteistųjų psichologinę terapiją, konsultuos nuteistuosius. Psichologinės tarnybos struktūrą, veiklos principus ir formą Teisingumo ministerija įpareigota nustatyti iki 2003 metų kovo 1 d. (Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 1703 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo“ 1.1.6 punktas).

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad valstybinės psichikos ligų programos vykdymas, ligotumo psichikos ligomis bei savižudybių skaičiaus stabilizavimas ir mažinimas, visuomeninės psichikos sveikatos stiprinimas priklauso Valstybinio sveikatos psichikos centro kompetencijai, Seimo kontrolierės pažymos kopija nusiųsta ir Sveikatos apsaugos ministerijai.

Įgyvendinant neatidėliotinų narkomanijos ir ŽIV plitimo Lietuvos kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose plitimo prevencijos 7 priemonę, numatyta nuolat koordinuoti Kalėjimų departamento, pataisos darbų įstaigų, policijos, Specialių tyrimų tarnybos bendradarbiavimą narkomanijos prevencijos srityje. Parengtas ir 2002 m. rugpjūčio 14 d. pasirašytas bendradarbiavimo su Specialiųjų tyrimų tarnyba susitarimas (Nr. 1-52-107/87). Pagal šį susitarimą šalys įsipareigojo teikti pagalbą keičiantis informacija apie galimus korupcijos atvejus ar prielaidas korupcijai atsirasti, teikiant konsultacijas ir visokeriopą pagalbą, susijusią su teisės aktais priskirtų funkcijų realizavimu.

Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) 2003 m. sausio 22 d. rašte Nr. ID-338-(12) esminių pasiūlymų dėl bendrų priemonių kovoje su narkomanija įkalinimo įstaigose nepateikė. VRM pasiūlytos priemonės arba dabartiniu metu įgyvendinamos, arba jų įgyvendinimas yra sudėtingas dėl finansinių, teisinių ar kitų priežasčių (pavyzdžiui, įdiegimas techninių priemonių, sukeliančių mobiliojo ryšio trikdžius; klausimo dėl operatyvinės veiklos subjekto statuso grąžinimo Kalėjimų departamentui ir jo įstaigoms sprendimas).

Racionalus VRM siūlymas įkalinimo įstaigoms ir policijos komisariatų tarnyboms aktyviau ir kūrybingiau bendradarbiauti narkomanijos plitimo prevencijos srityje, vadovaujantis Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus bendru 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 20RN/1RN.

Tikslinga pavesti Kalėjimų ir Policijos departamentams, vadovaujantis šio įsakymo 2.1 punktu, parengti ir įgyvendinti bendrų priemonių planą neteisėtos narkotikų apyvartos kontrolės srityje.

SKUNDAI DĖL KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS IR

JAI PAVALDŽIŲ INSTITUCIJŲ

 

Per ataskaitinį laikotarpį, t.y. nuo 2002-01-01 iki 2002-12-31, Seimo kontrolierė ištyrė aštuonis skundus, iš kurių trys buvo pripažinti pagrįstais, du skundai buvo atmesti, du skundai pareiškėjams buvo grąžinti.

Pirmuoju atveju Seimo kontrolierė tyrimo metu nustatė, kad Krašto apsaugos savanorių tarnyboje nebuvo reglamentuotas kariui, kuris atlieka privalomąją karo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose, paskirtų nuobaudų informacijos pateikimas artimiesiems.

Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas informavo, kad KASP štabo kuopos vadovybei nurodyta pateikti karių tėvams informaciją, kai jie kreipiasi norėdami sužinoti apie kuopoje privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems kariams skirtas drausmines nuobaudas, nurodant jų skyrimo priežastis ir pagrindus.

Antruoju atveju Seimo kontrolierė atkreipė Lietuvos kariuomenės Oro pajėgų l.e.p. vado plk. ltn. E.Adomyno dėmesį į tai, kad būtų vykdomas Archyvų įstatymas ir sugriežtinta Karinių oro pajėgų padaliniuose dokumentų kaupimo ir saugojimo kontrolė. Seimo kontrolierė skundo tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjo A.B. 1998-07-15 prašymas Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyboje užregistruotas Nr.30-387, tačiau nėra išlikęs.

Seimo kontrolierė taip pat nustatė, kad iš pareiškėjo D.J. Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba nepagrįstai išskaičiavo 1616,50 Lt už likutinę uniformos vertę.

 

SKUNDAI DĖL VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO

PAREIGŪNŲ VEIKSMŲ

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2002 metais buvo ištirti 2 skundai dėl Valstybės saugumo departamento pareigūnų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai persiuntė V. S., atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus GR PDK Nr.1, Vilniuje, skundą dėl Valstybės saugumo departamento pareigūnų veiksmų. Skundo autorius nurodė, kad du kartus į Valstybės saugumo departamentą kreipėsi su skundais, tačiau negavo atsakymų.

Tyrimo metu Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M.Laurinkus informavo Seimo kontrolierių įstaigą, kad Valstybės saugumo departamentas gavo nuteistojo V.S. „įspėjamąjį laišką“. Į šį nuteistojo V.S. „įspėjamąjį laišką“ Valstybės saugumo departamentas neatsakė ir nepradėjo administracinės procedūros, nes pareiškėjas į instituciją kreipėsi netinkamai, nepateikė rašytinio prašymo. V.S. Valstybės saugumo departamentui pateikė „įspėjamąjį laišką“, kuris nėra pagrindas administracinei procedūrai pradėti. Antrasis skundas buvo „įspėjamojo laiško“ tęsinys, be to, antrajame skunde pareiškėjas nenurodė, jog jis nori raštiško atsakymo.

Seimo kontrolierė, atlikusi skundo tyrimą, konstatavo, kad Valstybės saugumo departamento – viešojo administravimo subjekto – veiklą reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas ir jame nėra numatyti prašymo viešojo administravimo institucijai reikalavimai bei forma. Todėl Valstybės saugumo departamento pareigūnai negalėjo vertinti, ar V.S. tinkamai kreipėsi į jų instituciją ar ne, ir dėl šios priežasties negalėjo atsisakyti pradėti administracinę procedūrą, nes minimo įstatymo 21 straipsnyje numatyta viešojo administravimo subjektui galimybė prašyti iš pareiškėjo papildomos informacijos ar komentarų sprendimams priimti. Tačiau Valstybės saugumo departamentas iš viso nepradėjo administracinės procedūros ir apie tai neinformavo V.S., nors turėjo galimybę iš pareiškėjo reikalauti papildyti ar patikslinti duomenis.

Reaguodami į Seimo kontrolierės pažymoje nurodytus pažeidimus ir aplinkybes, Valstybės saugumo departamento pareigūnai atliko V.S. skundų tyrimus ir apie tai jį informavo raštu.

Atlikusi skundo dėl Valstybės saugumo departamento ir policijos komisariato pareigūnų veiksmų tyrimą, Seimo kontrolierė nustatė žmogaus teisių pažeidimus, kurie liečia daugumą asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus.

Skundo tyrimo metu išanalizavus įstatymus bei tyrimo metu pateiktus duomenis buvo padaryta išvada, kad norminiuose dokumentuose nėra reglamentuotas įtariamųjų, su kuriais atliekami tardymo veiksmai ir kurie nėra patalpinti į kardomojo kalinimo įstaigas, medicininės priežiūros suteikimas, maitinimas ir kitų fiziologinių poreikių tenkinimas. Į šią problemą atkreiptas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų dėmesys.

SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI IR JŲ VYKDYMAS

 

Seimo kontrolierė išsamiai ištirtuose skunduose priėmė 92 sprendimus. Smulkesnė jų analizė pateikiama lentelėje.

Sprendimas

Sprendimų

Vykdymas

 

skaičius

Įvykdyta

Neįvykdyta

  1. Medžiaga perduota tardymui

2

2

0

  • Siūlymas priimti, papildyti, pakeisti, panaikinti norminį aktą
  • 8

    4

    4

  • Atkreiptas pareigūnų dėmesys
  • 42

    42

    0

  • Siūlymas atlikti konkrečius darbus
  • 33

    21

    12

  • Siūlymas įvertinti pareigūnų veiksmus ir kt.
  • 7

    5

    2

    Iš viso:

    92

    74

    18

    Kaip matyt iš pateiktos lentelės, iš 92 Seimo kontrolierės priimtų sprendimų įvykdyti arba įvykdyti iš dalies 74.

    Seimo kontrolierių įstaigoje, ištyrus A.M. skundą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) pareigūnų neteisėtų veiksmų, buvo nustatyta, kad PAGD pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo reikalavimus. Tyrimu pasitvirtino pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad PAGD pareigūnų pateikti atsakymai į jo skundus yra neišsamūs, kad buvo ignoruojami jo prašymai ir kad pareigūnai tik formaliai jam atsakė.

    Seimo kontrolierė atkreipė PAGD direktoriaus dėmesį į įstatymų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą ir biurokratizmą bei siūlė sugriežtinti pavaldinių darbo kontrolę.

    PAGD direktorius atsižvelgė į Seimo kontrolierės siūlymą ir, siekdamas PAGD ir departamentui pavaldžiose įstaigose užtikrinti įstatymų laikymąsi bei užkirsti kelią tarnybinės etikos pažeidimams ir biurokratizmui, sugriežtino teisės aktų, reglamentuojančių asmenų aptarnavimą viešojo administravimo ir kitose institucijose, informacijos jiems teikimą bei administracinių procedūrų nagrinėjant ir sprendžiant asmenų prašymus ir skundus vykdymo kontrolę.

    Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Leonarda Kuodienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi bei Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos gydytojos L.Macaitienės pateikta informacija, atliko tyrimą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų veiksmų.

    Seimo kontrolierės pažymoje dėl atlikto tyrimo buvo pažymėta, kad pakeitus Pataisos reikalų departamento pavaldumą iš Vidaus reikalų ministerijos į Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas nebėra operatyvinės veiklos subjektas. Todėl nebevykdoma operatyvinė veikla kontroliuojant narkotikų plitimą įkalinimo įstaigose.

    Pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei imtis priemonių, kad, siekiant kontroliuoti narkotikų plitimą įkalinimo įstaigose, Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme būtų reglamentuotas operatyvinės veiklos vykdymas įkalinimo įstaigose.

    Vyriausybės kancleris A.Z.Kaminskas pranešė, kad, atsižvelgdamos į Seimo kontrolierės siūlymus, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijos išnagrinėjo galimybes užtikrinti narkotikų plitimo įkalinimo vietose kontrolę ir įvertino operatyvinės veiklos vykdymo įkalinimo įstaigose tikslingumą. Dabartiniu metu sprendžiama dėl Kalėjimų departamento ir Policijos departamento bendrų priemonių plano neteisėtos narkotikų apyvartos įkalinimo įstaigose kontrolės.

    Seimo kontrolierė išnagrinėjo skundą dėl Anykščių rajono PK pareigūnų, neapribojusių sirgusiam epilepsija asmeniui vairuoti autotransporto priemonės, veiksmų ir nustatė, kad Anykščių rajono PK pareigūnams nebuvo teisinio pagrindo minimam asmeniui atimti teisę vairuoti transporto priemonę.

    Teisė vairuoti transporto priemonę atimama susirgus ligomis, įrašytomis į Saugaus eismo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą ligų sąrašą. Sprendimą atimti teisę vairuoti transporto priemonę, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, priima policija.

    Minėtas įstatymas nenumato asmens, kurio sveikata sutriko, ar gydymo įstaigos darbuotojo pareigos pranešti policijos įstaigai apie sveikatos sutrikimą, dėl kurio asmuo negalėtų vairuoti transporto priemonės. Nustatyta, kad nėra poįstatyminio norminio akto, reglamentuojančio policijos pareigūnų veiksmus, kokia tvarka ir kokiu būdu asmeniui privalomai ir papildomai turi būti atlikta medicininė apžiūra, ir asmens, kuris atsisako papildomos sveikatos apžiūros, atsakomybės. Todėl buvo pasiūlyta poįstatyminiame norminiame akte detalizuoti policijos pareigūnų teises ir pareigas užtikrinant Saugaus eismo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje įstatymo tinkamą įgyvendinimą.

    Policijos departamento vyr. komisaro pavaduotojas R.A.Senovaitis Seimo kontrolierių įstaigą informavo, jog siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 ir 15 straipsnių nuostatas yra rengiamas teisės akto projektas.

    Atlikus Seimo kontrolierių įstaigoje gaunamų skundų dėl smurtinių policijos pareigūnų veiksmų panaudojimo prieš sulaikytuosius analizę bei atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikoje nuo 1995-06-20 įsigaliojo 1950-11-04 Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, o nuo 1999-03-01 galioja Europos konvencija prieš kankinimus ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Policijos departamento prie VRM generaliniam komisarui V.Grigaravičiui buvo siūloma inicijuoti Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų papildymą nuostata, kad areštinės bendruomenės slaugytojas, nustatęs į areštinę talpinamam asmeniui kūno sužalojimus ir gavęs duomenis, jog jie atsirado dėl policijos pareigūnų veiksmų, informuotų apylinkės prokuratūrą.

    Policijos generalinis komisaras V.Grigaravičius informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog ne visose šalies policijos komisariatų areštinėse yra bendruomenės slaugytojų etatai bei uždarosios biudžetinės sveikatos priežiūros įstaigos asmens sveikatos priežiūros specialistų kabinetai, šią problemą numatoma spręsti kitais būdais, t.y. rengiant Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų papildymą, planuojama nustatyti tvarką bei kontrolės būdus, įpareigojančius pareigūnus prieš uždarant asmenis į areštinę fiksuoti vizualiai matomus sumušimus, nubrozdinimus ir panašiai, o vėliau minėtą informaciją nustatyta tvarka tirti arba persiųsti atitinkamoms institucijoms.

    Atkreiptas dėmesys į tai, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto 64 punkto ir Drausminių nuobaudų skyrimo vidaus reikalų sistemos statutiniams pareigūnams bei tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 26 punkto nuostatos nėra suderintos. Todėl Seimo kontrolierė rekomendavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui J.Bernatoniui siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei papildyti Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos statuto 64 punktą nuostata, jog pareigūną galima bausti drausmine tvarka, atsisakius kelti baudžiamąją bylą ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimų atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimo, jei po parengtinio tyrimo (ar) teisminio nagrinėjimo pradžios nepraėjo daugiau kaip 1 metai.

    Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinis inspektorius J.Jasaitis pripažino, jog Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos statuto ir Drausminių nuobaudų skyrimo vidaus reikalų sistemos statutiniams pareigūnams bei tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos nuostatos nėra suderintos. 2002 metų III ketvirtį bus priimta nauja Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos statuto redakcija, tuomet bus padaryti visi reikiami pakeitimai žinybiniuose teisės aktuose.

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    SEIMO KONTROLIERĖS

    GENOVAITĖS RAČINSKIENĖS

    SKUNDŲ TYRIMO ATASKAITA

     

    2002 m. sausio 1d. – 2002 m. gruodžio 31 d.

     

     

    Seimo kontrolierė pagal Seimo kontrolierių įstaigos valdybos

    nutarimu patvirtintą Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis

    tyrė piliečių skundus dėl Lietuvos Respublikos Seimo,

    Vertybinių popierių komisijos, Lietuvos Respublikos Prezidentūros,

    prokurorų ir prokuratūros tardytojų (išskyrus procesinius veiksmus),

    Finansų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos,

    Teisingumo ministerijos (išskyrus Kalėjimų departamento

    prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos),

    Valstybinio patentų biuro, Valstybinio turizmo departamento,

    Lietuvos banko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos,

    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro,

    Lietuvos radijo ir televizijos,

    Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos,

    Valstybinės veterinarijos tarnybos,

    Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

    Lietuvos standartizacijos departamento, joms pavaldžių įstaigų ir organizacijų,

    jų reguliavimo sričiai priskirtų valstybės įmonių, taip pat Marijampolės,

    Panevėžio, Tauragės, Telšių, Vilniaus apskričių viršininkų

    ir jų administracijų pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

    Per ataskaitinį laikotarpį gauti 359 skundai (neįskaitant 203 skundų, likusių iš 2001 metų). Iš viso išnagrinėti 367 skundai (2001 m. – 410), iš jų: 110 – pripažinti pagrįstais, 118 – atmesta, dėl 139 skundų sprendimai iš esmės nebuvo priimti, nes Seimo kontrolierių įstatymu nesuteikti įgaliojimai tirti tam tikrus klausimus, tačiau piliečiams buvo paaiškinta dėl jų skunduose nurodytų problemų sprendimo būdų.

    Per ataskaitinį laikotarpį iš Seimo narių buvo gauti 35 skundai. Taip pat buvo gauti 68 (2001 m. – 35) piliečių prašymai, kuriuose neskundžiami pareigūnai, o prašoma paaiškinti, suteikti atitinkamą informaciją rūpimais klausimais.

    Seimo kontrolierė pasinaudojo Seimo kontrolierių įstatymo 15 straipsnyje numatyta teise pradėti tyrimą savo iniciatyva, kai nustatomi pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požymiai iš spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių bei iš kitokių šaltinių. Tuo pasinaudodama, Seimo kontrolierė per ataskaitinį laikotarpį savo iniciatyva užbaigė 3 tyrimus.Taigi per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierė iš viso išnagrinėjo 430 piliečių skundų ir prašymų.

    Norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad skundų srautas pagal Seimo kontrolierių įstatyme nurodytas veiklos sritis per visą kadenciją, t.y. ketverius darbo metus, buvo labai nevienodas. Todėl būtų tikslinga pakeisti Seimo kontrolierių įstatymą ir Seimo kontrolierių veiklos sritis reglamentuoti vadovaujantis kitais kriterijais arba leisti įstaigos valdybai atitinkamai perskirstyti skundų srautą, siekiant suvienodinti Seimo kontrolierių darbo krūvį.

    Seimo kontrolierės G.Račinskienės 2002 m. iš esmės nagrinėti skundai

    (pateiktos išvados)

    Ištirtų skundų problematika atsispindi žemiau pateikiamoje diagramoje.

    Iš pateiktos diagramos matyti, kad ištirtų skundų problematika 2002 metais procentine išraiška išlieka labai panaši kaip ir ankstesniais 2001 metais.

    Bendriausi tyrimų rezultatai pagal institucijas matomi pateikiamoje lentelėje.

    Institucijos, dėl kurių

    pareigūnų veiksmų skundžiamasi*

    Liku-tis

    Apskųsta

    kartų

    Išnagrinėta

    Nenagrinėta

    Iš viso

    Tiriama

    Pripažinta pagrįstais

    Atmesta

    iš esmės

    ištirta

     

    Prezidentūra

    1

    1

    1

    1

     

    2

     

    Specialiųjų tyrimų tarnyba

    1

     

     

    1

     

    1

     

    Lietuvos Respublikos Seimas

     

    1

     

    1

     

    1

     

    Vyriausybė

     

    1

     

     

     

     

    1

    Konkurencijos taryba

    1

    1

    Lietuvos radijas ir televizija

     

    1

     

     

     

     

    1

    Ministerijos

    22

    31

    11

    12

    12

    35

    18

    Finansų ministerija

    10

    17

    6

    7

    7

    20

    7

    Sveikatos apsaugos ministerija

    6

    5

    3

    2

     

    5

    6

    Žemės ūkio ministerija

    1

    3

    1

    1

    1

    3

    1

    Teisingumo ministerija

    4

    3

    1

    2

    1

    4

    3

    Vidaus reikalų ministerija

    1

    2

     

     

    2

    2

    1

    Aplinkos ministerija

     

    1

     

     

    1

    1

     

    Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė

     

    6

    1

    2

     

    3

    3

    Valstybinis žemėtvarkos institutas

    2

     

    1

     

     

    1

    1

    Valstybinė maisto ir veterinarijos t-ba

     

    1

     

     

     

     

    1

    Teismai

    3

    66

    1

     

    59

    60

    9

    Teismo antstolių kontoros

    22

    19

    7

    17

    2

    26

    15

    Generalinė prokuratūra

    10

    60

    2

    7

    47

    56

    14

    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

    3

    3

     

    5

     

    5

    1

    Socialinio draudimo fondo valdyba

    26

    32

    9

    26

    3

    38

    20

    Apskričių viršininkų administracijos

    188

    182

    126

    70

    36

    232

    138

    Iš jų:

     

     

     

     

     

     

     

    Marijampolės apskrities viršininko adm.

    20

    14

    14

    8

    1

    23

    11

    Panevėžio apskrities viršininko adm.

    23

    38

    14

    18

    3

    35

    26

    Tauragės apskrities viršininko adm.

    16

    12

    9

    8

    4

    21

    7

    Telšių apskrities viršininko adm.

    7

    14

    5

    5

    3

    13

    8

    Vilniaus apskrities viršininko adm.

    122

    102

    84

    31

    23

    138

    86

    Kauno apskrities viršininko adm.

     

    1

     

     

    1

    1

     

    Šiaulių apskrities viršininko adm.

     

    1

     

     

    1

    1

     

    Iš viso

    278

    405

    159

    142

    159

    460

    223

    * - Prie lentelėje minimų institucijų pateikti duomenys ir apie joms pavaldžias bei jų kontroliuojamas įstaigas ir organizacijas.

    žemės reforma. Nuosavybės teisių atkūrimas

    Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierė ištyrė 143 skundus žemės reformos klausimais. Iš jų – 72 buvo pagrįsti, 52 – atmesti, 19 – grąžinti nenagrinėti.

    Kaip ir kitose Seimo kontrolierių veiklos srityse, konstitucinės piliečių teisės į privačią nuosavybę gynimas įgyvendinamas administracinių valdžios institucijų veiksmų koregavimu ir atitinkamų rekomendacijų teikimu, informuojant pačius piliečius bei kontroliuojant priimtų rekomendacijų vykdymą. Išanalizavus ataskaitinio laikotarpio metu ištirtus skundus dėl pareigūnų veiksmų, atkuriant nuosavybės teises į žemę, darytina išvada, kad didžiąja dalimi piliečiai skundžiasi vilkinimu atkurti nuosavybės teises į žemę. Pažymėtina, kad šiuo ataskaitiniu laikotarpiu nuosavybės teisių atkūrimo klausimų vilkinimo problemą buvo bandyta spręsti taikant naują skundų tyrimo metodą, kuris praktikoje jau pasiteisino. Seimo kontrolierė, gavusi piliečio skundą, koncentruotai suformulavusi probleminį klausimą, siūlė jį spręsti informaciniu pranešimu referuodama tiesioginį nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiantį vykdytoją – apskrities viršininką. Kai kada piliečiui rūpimas klausimas buvo išsprendžiamas tyrimo metu. Tokiu būdu Seimo kontrolierė spręsdama konkrečius klausimus realiai tarpininkauja tarp valdžios institucijų ir piliečio.

    Pažymėtina tai, kad neapsiribota vien rekomendacijų vykdomosios valdžios institucijoms teikimu. Siekdama efektyvesnių darbo rezultatų, Seimo kontrolierė bendradarbiavo su tiesioginiais žemės reformos vykdytojais – apskričių viršininkais bei jų administracijų darbuotojais, metodiškai žemės reformai vadovaujančia LR nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šiuose susitikimuose buvo aptartos skunduose keliamos problemos, atkuriant nuosavybės teises, išdėstyta konstruktyvi kritika, akcentuojant tam tikru laikotarpiu aktualiausius klausimus. Ši veikla buvo veiksminga – pastebėtas apskričių viršininkų geranoriškumas siekiant surasti konkrečių problemų sprendimo būdus.

    Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundų tyrimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę vilkinimo yra ypač sudėtingas, nes susiduriama su įrodymų surinkimo problema. Kadangi piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises tokio pobūdžio bylose buvo pateikti 1991–1992 metais veikusioms agrarinių reformų tarnyboms, šiuo metu institucijų, pradėjusių atkūrimo procesą, jau nebėra, dėl to dažnai nėra galimybių: 1) surinkti tyrimui reikalingus dokumentus; 2) nustatyti kaltus asmenis (išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ilgą laiką buvo vilkinamas pažymų, patvirtinančių piliečio teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, rengimas, nes tie asmenys skyriuje jau nebedirba); 3) nustačius kaltus asmenis – patraukti juos atsakomybėn (pareigūnai jau nebedirba tose institucijose arba suėję patraukimo atsakomybėn senaties terminai).

    Analizuojant priežastis, dėl kurių neatkuriamos nuosavybės teisės į turėtą žemę (mišką), reikėtų pasakyti, kad iš esmės jos išlieka tokios pačios, kaip ir anksčiau. Jos buvo detaliai išanalizuotos ankstesnėse Seimo kontrolierės ataskaitose. Beje, skundų pobūdis dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės reformos sudėtingėja dar ir dėl to, jog 2002 metais kadastro vietovėse buvo tęsiami patvirtintų žemės reformos žemėtvarkos projektų žemės reformos darbai. Vertėtų apsistoti ties aktualesniais ataskaitiniu laikotarpiu nustatytais klausimais.

    Ketverių metų skundų tyrimo praktika rodo, kad nuo žemės reformos pradžios iki šiol išlieka aštrus konfliktas tarp buvusių žemės savininkų, pageidaujančių atgauti iki 1940 m. žemės nacionalizacijos turėtą žemę buvusiomis ribomis bei nesutinkančių pasirinkti kompensavimo už valstybės išperkamai priskirtą žemę būdo, ir asmeninio ūkio žemės naudotojų, nesutinkančių atlaisvinti įstatymų nustatyta tvarka jiems suteiktų žemės sklypų. Teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir jo tęstinumo metu rajono žemėtvarkos skyriaus kartu su projekto autoriumi organizuotuose asmeninio ūkio žemės naudotojų ir kitų pretendentų gauti žemę šioje teritorijoje susirinkimuose aptarti asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymo pakeitimo principus. Šio pobūdžio bylų tyrimas rodo, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir jo tęstinumo metu daugeliu atvejų žemėtvarkos skyrių pareigūnai bei žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriai neišnaudojo šių įstatymais numatytų galimybių išspręsti minėtą konfliktą: neorganizavo asmeninio ūkio žemės naudotojų ir savininkų susirinkimų, nesprendė asmeninio ūkio žemės naudotojų iškėlimo į laisvo fondo žemę, ne visų buvusio savininko žemėje esančių asmeninio ūkio žemės naudotojų valia šiuo klausimu buvo išreikšta. Tokiais atvejais, atsižvelgdama į tyrimo metu surinktą medžiagą bei nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, Seimo kontrolierė siūlydavo apskrities viršininkams apsvarstyti galimybę teisės aktų nustatyta tvarka asmeninio ūkio žemės naudotojų iškėlimo iš buvusio savininko turėtos žemėvaldos į kitą vietą (dalyvaujant valios dėl asmeninio ūkio žemės vietos pakeitimo neišreiškusiems asmeninio ūkio naudotojams ir pretendentams į buvusio savininko turėtą žemę).

    Dažni atvejai, kai savininkams grąžintini žemės sklypai buvo suprojektuoti pažeidžiant nustatytus žemės sklypų projektavimo reikalavimus.

    Ataskaitinio laikotarpio metu ištirtų skundų analizė rodo, kad kai kaimuose, kuriuose nebuvo išlikusių archyvinių buvusių žemėvaldų planų, piliečių nuosavybės teisių atkūrimo klausimai buvo sprendžiami nekartografavus kaimo savininkų buvusių žemėvaldų ribų ir nenustačius jų plotų. Tokiu būdu buvo pažeidžiama piliečių teisė atgauti iki nacionalizacijos turėtą žemę buvusioje vietoje. Šią problemą pripažino ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto vadovybė. VĮ VŽI direktoriaus J.Jasinsko 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 65/p, siekiant išvengti panašių pažeidimų, buvo atkreiptas Instituto filialo direktorių ir žemėtvarkos skyrių viršininkų dėmesys į tai, kad, nustačius, jog sklypų ribos ženklinamos nekartografavus visos žemėvaldos ribų (nesant išlikusių archyvinių buvusių savininkų žemėvaldos planų), bus taikomos griežtos drausminės nuobaudos.

    Pasitaikė ir tokių atvejų, kuomet projektuotojai savavališkai keitė sklypų ribas. Pavyzdžiui, piliečiui paprašius patikslinti apskrities viršininko įsakymu patvirtintame projekte suformuoto žemės sklypo, į kurį jau atkurtos nuosavybės teisės ir jo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ribas, buvo nustatytas žemės ploto trūkumas. Projektuotoja savavališkai kitomis ribomis paženklino sklypą, praplėsdama jį į gretimai esantį kito piliečio naudojamą žemės sklypą, ir pakeitė ankstesnį sklypo paženklinimo abrisą. Pagal naująjį abrisą buvo sudarytas naujas žemės sklypo planas, nesiėmus priemonių patikslinti apskrities viršininko įsakymą. Tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeisti Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 30 punkte nustatyti reikalavimai dėl patvirtintų kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų patikslinimo.

    Nustatyti pažeidimai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra grąžinant kaimo vietovėje esančią žemę, kurios dalis naudojama ūkinės-komercinės paskirties pastatų ir statinių (statomų arba pastatytų) eksploatacijai, neįregistravus atitinkamų servitutų privažiavimui prie šių pastatų ir statinių. Pagal faktines aplinkybes nustatyti servitutai neatitiko teisės aktų reikalavimų, t.y. nebuvo tinkamai įforminti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu LR civilinio kodekso 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Kadangi servitutai piliečiams priklausančiuose žemės sklypuose teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, žemės savininkai nebuvo įpareigoti leisti kitiems asmenims naudotis savo turtu. Tokia situacija lėmė konfliktus tarp besinaudojančių pastatais asmenų ir piliečių, kuriems atkurtos nuosavybės teisės. Seimo kontrolierė, nustačiusi pažeidimus, siūlė įstatymų nustatyta tvarka spręsti servituto nustatymo klausimą.

    Ataskaitiniu laikotarpiu buvo gauta nemažai skundų dėl nuosavybės teisių atkūrimo rekreaciniu ir ekologiniu požiūriu vertingose teritorijose. Negrąžinant tokių sklypų buvusiems savininkams, jie buvo perduodami kaip laisvo fondo žemė neatlygintinai nuosavybėn kitiems asmenims už kitoje vietoje paveldimą žemę arba už žemę, į kurią nuosavybės teises jiems perleido įstatyme nurodyti pretendentai.

    Pažeidžiant LR žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, piliečių pageidaujama natūra susigrąžinti žemė buvo neteisėtai parduodama pašaliniams asmenims. Nustatytas ir tokios veiklos modelis: žemėtvarkos skyriaus darbuotojui seniūnijoje informavus rajono žemėtvarkos skyrių, kad pretendentų atkurti nuosavybės teises į poilsio paskirties statiniais užimtą žemę nėra, statinių savininkams buvo suformuoti sklypai ir parduoti privačion nuosavybėn. Taip buvo pažeistos buvusių savininkų įpėdinių teisės, apeinant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą.

    Per ataskaitinį laikotarpį buvo nustatyta piktnaudžiavimo atvejų, kai projektuotojai, pasinaudodami informacija apie laisvą valstybinės žemės fondo žemę, sklypus pirmiausia susiprojektavo sau. Tenka konstatuoti, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, leidžianti perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į žemę artimiems giminaičiams, o nuo 1999-05-13 iki 2002-01-14 galiojo norma, leidžianti perleisti teisę atkurti nuosavybės teises į žemę ir kitiems asmenims, ne tik giminaičiams. Tai suteikė galimybę iš savininko faktiškai nusipirkti teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Tuo pasinaudojo žemės reformos žemėtvarkos projektų autoriai, taip pat valstybinių institucijų pareigūnai, turėdami informaciją apie laisvus žemės sklypus paklausiose vietose.

    Asmenims, užimantiems atitinkamas pareigas, jokių kliūčių įgyti privačion nuosavybėn žemės sklypus nėra, tuo tarpu kaip rodo ataskaitiniu laikotarpiu ištirtų skundų analizė – „eiliniams“ piliečiams nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai rengiami keletą metų.

    Akcentuotina, kad ataskaitinio laikotarpio metu tiriant gautus skundus pastebėta, jog vietos pareigūnai stokoja geranoriškumo sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Ne kartą buvo nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo proceso vilkinimą sąlygojo ribotas informacijos apie kompensavimą už valstybės išperkamai priskirtą žemę teikimas piliečiams: nebuvo nurodoma kompensavimo būdo pasirinkimo reikšmė (t.y. kad tik pretendentui nurodžius konkretų atlyginimo būdą už natūra negrąžintiną žemę gali būti sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimas), nenurodomas galutinis įstatymo nustatytas terminas kompensavimo būdui pasirinkti bei kompensavimo būdo nepasirinkimo pasekmės (jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos). Tokiais atvejais Seimo kontrolierė atkreipdavo apskričių viršininkų dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus, išvardijant juos visus. Taip pat apskričių viršininkams buvo siūloma imtis priemonių užtikrinti šios nuostatos laikymąsi.

    Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rajonų žemėtvarkos skyriuose susiklostė ydinga praktika, kai piliečiai telefonu buvo kviečiami į suprojektuotų žemės sklypų paženklinimą. Tuo tarpu pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (žemės ūkio ministro 2000-04-03 įsakymo Nr. 108 redakcija) 67 ir 68 punktų nuostatas prieš paženklindamas žemėnaudas vietovėje pagal patvirtintą projektą, jo autorius parengia ir pateikia rajono žemėtvarkos skyriui sąrašą piliečių, kuriems šiuo projektu suformuoti žemės sklypai ir kuriuos reikia pakviesti dalyvauti ženklinant sklypus nurodytu laiku. Rajono žemėtvarkos skyrius kviečia piliečius asmeniškai arba registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo dienos (nuo kvietimo įteikimo arba laiško gavimo), t.y. žemėtvarkos skyriaus specialistas piliečiui asmeniškai turi įteikti kvietimą dalyvauti ženklinime (piliečiui pasirašant, kad jis šį kvietimą gavo) arba išsiųsti kvietimą registruotu laišku. Priešingu atveju nėra galimybės įrodyti, kad pilietis iš tikrųjų buvo pakviestas į ženklinimą.

    Ataskaitiniu laikotarpiu buvo nustatyta, kad žemės grąžinimo klausimus specialistai derina, neišsiaiškinę tikrųjų buvusio savininko ar pretendento atkurti nuosavybės teises įpėdinių (nereikalaujamas paveldėjimo teisės liudijimas), t.y. nuosavybės teisės atkuriamos ne pagal testamentinių paveldėtojų, o faktinių žemės naudotojų išreikštą valią.

    Pažymėtina, kad kaip ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais daugiausiai skundų buvo gaunama dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos bei struktūrinių padalinių pareigūnų veiksmų. Tai problemiškiausia apskritis, nes dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių piliečiai neturi reikiamų dokumentų nuosavybės teisėms atkurti arba jie parašyti nevalstybine kalba, nėra išlikusių nekilnojamojo turto planų, nemažai rėžinių kaimų (nuosavybės teisės į žemę tokiuose kaimuose gali būti atkurtos tik parengus žemės reformos žemėtvarkos projektus). Žmonėms dažnai tenka teismuose nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto, nes Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnis įpareigoja piliečius pateikti visus nuosavybės teises įrodančius dokumentus. Be to, reikėtų pabrėžti, kad nuosavybės teisių atkūrimas užsitęsė Didžiosios Riešės kadastro vietovėje dėl nekokybiškai parengto žemės reformos žemėtvarkos projekto. Iki šiol tebevyksta šio projekto tikslinimo darbai.

    Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas į mieste turėtą žemę 2002-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, išliko problemiškas. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu praktiškai sustabdžius nuosavybės teisių atkūrimo procesą mieste, tik po metų, t.y. 2002 m. balandžio 2 d., įstatymų leidėjas priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1475 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ patvirtino nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, tvarką.

    Ataskaitiniu laikotarpiu ištirtų skundų analizė rodo, kokių būta trūkumų, atkuriant nuosavybės teises į Vilniaus miesto žemę.

    Gauta nusiskundimų, kad dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmų kasmet keičiami eilės numeriai naujam sklypui individualiai statybai gauti, bloginant piliečių padėtį. Nustatyta, kad piliečiai, kuriems miesto valdybos sprendimais nuosavybės teisės jau atkurtos, tačiau nauji žemės sklypai individualiai statybai daugiau nei per devynerius metus nesuteikti, buvo įrašomi į bendrą eilę naujiems žemės sklypams individualiai statybai gauti pagal prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą, nes teisės aktuose iki 2002 m. rugsėjo 19 d. nebuvo sureglamentuota piliečių, kuriems miesto valdybos sprendimais nuosavybės teisės jau atkurtos, tačiau nauji žemės sklypai nesuteikti, padėtis.

    Nustatyta ir pareigūnų piktnaudžiavimo atvejų, suteikiant naujus žemės sklypus individualių gyvenamųjų namų statybai pagal patvirtintus detaliuosius planus. Pavyzdžiui, teisės aktų nustatyta tvarka Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistams pateikus pasiūlymą piliečiui pasirinkti naują žemės sklypą individualiai statybai, pastarojo atsakymas buvo netinkamai traktuotas, t.y. sutikimas nepagrįstai traktuotas kaip atsisakymas nuo pasiūlymo. Dėl to siūlytas sklypas buvo prijungtas prie kitam piliečiui nuosavybės teise priklausančios jau esamos gretimos valdos. Tokiu būdu buvo vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos ir 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr.1274 nauja redakcija išdėstytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 111 punkte nustatytą terminą. Už miestuose turėtą žemę perduodant nuosavybėn neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai, nustatytas 6 mėnesių terminas, skaičiuojant nuo perduodamo žemės sklypo vietos suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atkurti nuosavybės teises į žemę. Buvo pažeistos minėto piliečio teisės, kadangi tinkamai traktavus jo pareiškimą miesto žemėtvarkos skyriui (priimant pasiūlymą ar atmetant jį) nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos dar iki minėto Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo (Seimo kontrolierės 2002-08-23 pažyma Nr.2001/03-1187).

    Tenka konstatuoti, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui iki 2002 m. dar nebuvo perduotos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę bylos. Vilniaus apskrities viršininko A.Vidūno 1999 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1011 sudaryta komisija buvo įpareigota iki 1999-04-26 perduoti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus dokumentus, susijusius su Vilniaus miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje valstybinės žemės nuoma, pardavimu, panauda, nuosavybės teisių į žemę atkūrimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įsakyme nebuvo nurodytas pareigūnas, atsakingas už šio įsakymo vykdymo kontrolę. Tik Seimo kontrolierei pradėjus tyrimą, buvo imtasi spręsti šį klausimą (Seimo kontrolierės 2002-12-31 pažyma Nr. 2002/03-116). Pažymėtina, kad šitaip buvo vilkinamas pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų rengimas, o kartu ir visas atkūrimo procesas, nes pažymų patvirtinimo data lėmė tolesnį piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimų sprendimą.

    Sveikatos apsauga

    Seimo kontrolierė per ataskaitinį laikotarpį ištyrė skundus, kuriuose pareiškėjai kelia įvairius klausimus dėl sveikatos apsaugos. Skundų tyrimo metu buvo atkreiptas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro R.K.Dobrovolskio dėmesys į tai, kad Seimo kontrolierė dar 1999 m. gegužės 18 d. pažymoje Nr. 99/01-537(02) siūlė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai imtis priemonių operatyviam teismo psichiatrinių ekspertizių Valstybinėje teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyboje atlikimui bei atkreipė dėmesį į Utenos ekspertiniame skyriuje esančias sąlygas, žeminančias žmogaus orumą ir kenkiančias sveikatai.

    Seimo kontrolierė 1999 m. gruodžio 23 d. pažymoje Nr. 99/03-1108 pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei imtis priemonių, kad Valstybinės teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje būtų sudarytos tinkamos sąlygos laiku atlikti tik tarnybai priklausančias užduotis ir funkcijas. Apie itin blogas gyvenimo sąlygas Utenos ekspertiniame skyriuje buvo informuotas ir Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas. Seimo kontrolierė 2002 m. pakartotinai atkreipė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro R.K.Dobrovolskio dėmesį, jog Valstybinės teismo psichiatrinės ir narkologinės tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje vis dar nepanaikintos žmogaus orumą žeminančios ir sveikatai kenksmingos sąlygos, ir pasiūlė nedelsiant spręsti šią problemą.

    Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras R.K.Dobrovolskis Seimo kontrolierę informavo, kad Valstybinės teismo psichiatrinės ir narkologinės tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus investiciniam projektui įgyvendinti 2003 m. iš valstybės kapitalo investicijų programos numatyta skirti 1 500 000 litų.

    Valstybinės teismo psichiatrinės ir narkologinės tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus investiciniame projekte numatyti rekonstrukciniai darbai – patalpų remontas, šildymo sistemos renovacija.

    Valstybinis socialinis draudimas

    Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierių įstaigoje išnagrinėti 38 skundai valstybinio socialinio draudimo klausimais. Šiuos klausimus sprendžia valstybės institucija – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba bei jos teritoriniai skyriai. Kaip parodė praktika, daugiausia piliečių pateikia skundus dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei apskaičiavimo. Dauguma pareiškėjų kreipiasi į Seimo kontrolierių, prašydami patikrinti, ar jiems paskirta atitinkamos rūšies pensija (dažniausiai tai sietina su senatvės pensija) apskaičiuota teisingai, nes, besikreipiančiųjų nuomone, paskirtos pensijos dydis yra per mažas. Ištyrus tokio pobūdžio skundus, dažniausiai jie būdavo pripažįstami nepagrįstais. Tačiau pasitaikė atvejų, kai pareiškėjai pagrįstai reiškė nepasitenkinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareigūnų darbu. Galima teigti, kad skundus dėl pensijų lemia tai, jog įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamos rūšies pensijos apskaičiavimą, yra gana painūs, paprastam žmogui sunkiai suprantami, dažnai juos sudėtinga taikyti net ir šios srities specialistams. Tačiau pastebėta, kad ne vien įstatymų sudėtingumas lemia besikreipiančiųjų dėl pensijų į Seimo kontrolierių įstaigą gausumą. Nustatyta nemažai atvejų, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareigūnai ne visada išsamiai ir aiškiai pateikdavo visą informaciją piliečiui rūpimu klausimu, kai pensijų ir pašalpų skyriaus darbuotojai, apskaičiuodami pensijas, padarydavo techninių klaidų. Kaip rodo skundų tyrimų medžiaga, kai kurie piliečiams pateikiami atsakymai labai lakoniški, neišsamūs, todėl sukeldavo didelį pensininkų nepasitenkinimą. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes Seimo kontrolierė kreipėsi į tuometinį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorių D.Prevelį, atkreipdama dėmesį į nepakankamą piliečių informavimą jiems rūpimais pensijų klausimais bei didėjantį skundų šiais klausimais skaičių, ir siūlė imtis priemonių, užtikrinančių išsamios ir visapusiškos informacijos pateikimą pareiškėjams. Į šį siūlymą buvo reaguota operatyviai. Seimo kontrolierė buvo informuota, kad teisingam pensijų apskaičiavimui užtikrinti VSDFV teritorinių skyrių darbuotojams nuolat organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai, zoniniai seminarai, pasitarimai, rengiamos instrukcijos pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais. Reikėtų konstatuoti, kad po minėtų Seimo kontrolierės kreipimųsi skundų skaičius smarkiai sumažėjo.

    Taigi konstruktyvus Seimo kontrolierės bendradarbiavimas su VSDFV atsakingais pareigūnais davė vaisingų rezultatų.

    VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

    Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje per ataskaitinį laikotarpį gauta daug skundų, kuriuose pareiškėjai reiškia nepasitenkinimą dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pažeidimo, t. y. dažniausiai skundžiamasi, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos laiku neatsako į pareiškėjų skundus, prašymus.

    Seimo kontrolierė pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio nuostatas asmens prašymo nagrinėjimas viešojo administravimo institucijoje negali tęstis ilgiau kaip 30 dienų, jei įstatymų nenumatyta kitaip. Šis terminas gali būti pratęstas šalių susitarimu. Seimo kontrolierė ne vieną kartą nustatė, kad tokio šalių susitarimo pratęsti skundo nagrinėjimo terminus nebūna, nors valstybės valdžios ir valdymo institucijos privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

    ŽEMĖS IR KITO NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO IR REGISTRO

    KLAUSIMAI IR IŠKILUSIOS PROBLEMOS

    Seimo kontrolierė nustatė atvejų, kai tuometinės valstybės įmonės Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro parengtose teisinės registracijos išvadose įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, be to, atlikta „dviguba“ ar net „triguba“ nekilnojamojo turto objekto registracija. Tai parodė, kad tuometinės valstybės įmonės Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro darbuotojai netinkamai ir aplaidžiai vykdė savo tarnybines pareigas.

    Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo atsakingi pareigūnai paaiškino, jog perimant duomenis iš buvusios VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro (toliau – biuras arba RIPPB), Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė neturėjo įgaliojimų revizuoti šio biuro teisinio registravimo duomenų pagrįstumo ir teisingumo, taip pat nuginčyti pastatų teisinės registracijos išvadų. Atsižvelgiant į tai, duomenys, sukaupti tuometinėje VĮ Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, apie nekilnojamojo turto objektus ir įregistruotas daiktines teises į juos buvo perkelti į Nekilnojamojo turto registrą, įrašant pastabą: „duomenys, sukaupti RIPPB, perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, nesprendžiant klausimo dėl jų teisingumo ir išsamumo“.

    Nustatyta, kad Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialas nuo 1999 metų ne kartą svarstė, kaip į Nekilnojamojo turto registrą turi būti perrašomi neteisingi bei neišsamūs duomenys, sukaupti Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, ir kaip elgtis tais atvejais, kai į tą patį turtą Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo įregistruotos dviejų (ar daugiau) skirtingų asmenų nuosavybės teisės arba teisinis registravimas atliktas pagal dokumentus, kurie nepatvirtina nuosavybės teisių. Taip pat buvo pareikšta nuomonė, jog reikalinga parengti duomenų perrašymo į Nekilnojamojo turto registrą tvarką arba Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą, numatant galimybę pačiam Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kreiptis į teismą dėl teisinio registravimo pripažinimo negaliojančiu.

    Tačiau ši problema iki šiol taip ir liko neišspręsta. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės direktorius K.Sabaliauskas dėl neteisingų Nekilnojamojo turto registro duomenų Seimo kontrolierei paaiškino, kad, atsižvelgiant į įstatymines nuostatas, visi duomenys, sukaupti inventorinėse bylose, nekeičiant jų turinio nuo 1998 m. sausio 1 d. buvo perrašyti į kompiuterinę Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę.

    Esant tokiai padėčiai (įrašytiems prieštaringiems ar neteisingiems duomenims registre), dėl tuometinio Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro darbuotojų, dariusių registre neteisingus įrašus (kuriuos vėliau perėmė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė), kaltės asmenys priversti kreiptis į teismus. Tokia konfliktinė situacija yra užprogramuota ir daugeliu atvejų pažeidžia žmogaus teises.

    Seimo kontrolierė, iš esmės pritardama Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo pozicijai, išreiškė nuomonę, jog tais atvejais, kai nustatoma, jog nekilnojamojo turto ir teisių į jį registracija buvo atlikta su klaidomis („dviguba“, „triguba“ registracija ir pan.) arba neturint tam pakankamo juridinio pagrindo, būtų tikslinga įpareigoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę iš pradžių pačiai spręsti šį klausimą, pakviečiant suinteresuotas šalis (ikiteisminė stadija), ir tik vėliau, nepavykus klausimo išspręsti teigiamai (dokumentų trūkumas, šalys nesutaria ir pan.), siūlyti asmenims kreiptis į teismą arba numatyti galimybę pačiam Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kreiptis į teismą dėl teisinio registravimo pripažinimo negaliojančiu.

    Seimo kontrolierė Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui V.Markevičiui pasiūlė spręsti neteisingų duomenų nekilnojamojo turto registre problemą. Tačiau Teisingumo ministerija pasitenkino tik formaliu atsirašymu Seimo kontrolierei.

     

    Seimo kontrolierės sprendimai ir rekomendacijų vykdymas

    Seimo kontrolierė, per ataskaitinį laikotarpį nagrinėdama skundus, priėmė 298 sprendimus, iš kurių:

    5 – medžiaga, įtarus esant nusikaltimo požymių, perduota tardymo organams;

    8 – pareigūnams pasiūlyta įstatymų nustatyta tvarka pakeisti, papildyti norminį aktą, panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus;

    31 – pasiūlyta įstaigos vadovui ar aukštesniajai institucijai skirti nusižengusiems pareigūnams drausmines nuobaudas arba įvertinti jų veiksmus;

    125 – atkreiptas pareigūnų dėmesys į aplaidumą darbe, įstatymų nesilaikymą (biurokratizmą) ir pasiūlyta atlikti konkrečius darbus, kad būtų pašalinti įstatymų bei kitų poįstatyminių aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos, ar priimti sprendimus, jei to nebuvo padaryta dėl piktnaudžiavimo ir biurokratizmo;

    118 – skundai po ištyrimo buvo atmesti kaip nepagrįsti, nepasitvirtinus juose nurodytiems pažeidimams;

    2 – pranešta Lietuvos Respublikos Seimui apie atskaitingų pareigūnų padarytus pažeidimus;

    9 – pranešta Vyriausybei, ministrams apie jiems pavaldžių pareigūnų padarytus pažeidimus.

    Per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierė 110 skundų pripažino pagrįstais. 121 sprendimas buvo kontroliuojamas, t.y. vykdytinas. Iš jų 93 sprendimai įvykdyti visiškai (76,9 proc.), 16 – įvykdyti iš dalies (13,2 proc.), 3 – neįvykdyti (2,5 proc.) ir 9 – dar vykdomi (7,4 proc.).

    Pasiūlymai teisės aktams tobulinti

    Pažymėtina, kad Seimo kontrolierius savo veikloje neapsiriboja vien pareigūnų veiksmų vertinimu bei rekomendacijų teikimu, bet nemaža dalimi prisideda prie įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo. Nereti atvejai, kai tiriant konkretų piliečio skundą buvo nustatytos atitinkamų teisės aktų spragos, sudarančios sąlygas pažeisti piliečių teises. Todėl Seimo kontrolierė, pasinaudodama LR Seimo kontrolierių įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta galimybe teikti siūlymus Seimui, Vyriausybei ar kitoms valstybės institucijoms dėl atitinkamų teisės aktų keitimo ar pildymo, daugeliu atvejų kreipėsi su atitinkamais pasiūlymais į Lietuvos Respublikos Seimo komitetus, LR Vyriausybę, ministrus, atkreipdama dėmesį į abejotinas teisės aktų nuostatas ar teisės aktų spragas.

    Ištyrus piliečio skundą dėl vilkinimo atkurti nuosavybės teises, už turėtą žemę suformuojant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietovėje, nustatyta, kad dokumentas šiam procesui vykdyti, t.y. išvada dėl lygiaverčio žemės, miško sklypo, vandens telkinio suteikimo nuosavybėn neatlygintinai buvo įteikta pačiam piliečiui. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos ir 2000 m. balandžio 3 d. įsakymu nauja redakcija išdėstytos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos nuostatas projekto autorius žemės reformos žemėtvarkos projektą rengia pagal rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktą medžiagą. Seimo kontrolierė skundo tyrimo metu nustatė ir pažymėjo, kad galiojančiuose teisės aktuose nesureglamentuota išvados, pagal kurią už dalį joje nurodytos vertės jau yra suteiktas lygiavertis žemės sklypas, o už likusią dalį pilietis pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą kitoje seniūnijoje, realizavimo procedūra. Į šią problemą buvo atkreiptas žemės ūkio ministro J.Kraujelio dėmesys ir pasiūlyta papildyti atitinkamomis nuostatomis teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą.

    LR žemės ūkio ministro 2002 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 376 nauja redakcija išdėstytos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 28 punkte jau sureglamentuota iš dalies tenkinamų išvadų realizavimo tvarka. Ši nuostata turėtų prevenciškai veikti formuojant lygiaverčius sklypus pagal iš kitų vietovių gaunamas iš dalies tenkinamas išvadas.

    Seimo kontrolierė nustatė, kad galiojusiuose teisės aktuose nebuvo sureglamentuotas klausimas dėl piliečių, kuriems miestų valdybų sprendimais nuosavybės teisės jau atkurtos, tačiau nauji žemės sklypai individualiai statybai nesuteikti (jie buvo įtraukti į bendras eiles pagal prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą).

    Į šią problemą buvo atkreiptas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A.M.Brazausko dėmesys ir pasiūlyta spręsti šį klausimą. Vykdant šį pasiūlymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 d. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1475 trečiu punktu buvo sureglamentuota tokių piliečių padėtis, nurodant, kad piliečiams, kuriems savivaldybių valdybų sprendimais nuosavybės teisės jau atkurtos, tačiau nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai nesuteikti, nauji žemės sklypai perduodami nuosavybėn neatlygintinai šių miestų teritorijose pagal piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą.

    Tiriant piliečio J.Č. skundą dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pareigūno grubaus elgesio ir vilkinimo spręsti sklypų mieste sujungimo klausimą, buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje nebuvo patvirtintos Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo tvarkos, nors dar Vilniaus apskrities viršininkas A.Vidūnas 2000 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 2283 antru punktu buvo įpareigojęs apskrities viršininko administracijos rajonų ir miestų struktūrinius padalinius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin.,1999, Nr. 60-1945) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 654 „Dėl piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose tvarkos patvirtinimo“, parengti ir iki 2000 m. rugpjūčio 15 d. patvirtinti Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo, dokumentų laikymo, naudojimo ir saugojimo tvarkas. Seimo kontrolierei atkreipus Vilniaus apskrities viršininko G.Paviržio dėmesį į minėtą problemą ir pasiūlius užtikrinti tokios tvarkos parengimą bei patvirtinimą, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja J.Riaubiškienė 2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 42-09 patvirtino Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje tvarką.

    Seimo kontrolierė, ištyrusi skundą dėl transporto išlaidų kompensavimo, pasiūlė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrei V.Blinkevičiūtei pakeisti Transporto išlaidų ir specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų mokėjimo sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims tvarką numatant, kad transporto išlaidų kompensacija būtų paskirta ir mokama nuo invalidumą nustatančių komisijų arba valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos sprendimo (ekspertizės pradžios) dienos, nereikalaujant iš invalido pateikti invalidumo pažymėjimą, kuriame būtų įrašas apie teisę gauti šią kompensaciją, bei prašymą skirti šią kompensaciją.

    Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius R.Kairelis 2002 m. lapkričio 7 d. raštu informavo, jog pritaria Seimo kontrolierės pasiūlymui. Šiuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo projektas derinamas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisija.

    Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį, kad tikslinga būtų teisės aktuose numatyti, kad įvykdyti teismo sprendimai, kuriais darbuotojui buvo priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos, skaičiuojant pensijas, neturėtų būti vertinamos kaip uždelstas atsiskaitymas. Be to, draudėjo (darbdavio) atliktas valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimas ir įmokėjimas turėtų būti įskaitomas už tą laikotarpį, kai darbuotojas realiai dirbo. Seimo kontrolierė atkreipė Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko A.Syso dėmesį į šią problemą ir pasiūlė ją spręsti.

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Seimo kontrolieriaus

    KĘSTUČIO MILKERAIČIO

    SKUNDŲ TYRIMO ATASKAITA

     

    2002 m. sausio 1 d. - 2002 m. gruodžio 31 d.

     

    Seimo kontrolierius pagal Seimo kontrolierių valdybos nutarimu

    patvirtintą Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis

    tyrė skundus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

    Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos,

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos,

    Švietimo ir mokslo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos,

    Ūkio ministerijos, Valstybės kontrolės,

    Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

    Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

    Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

    Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

    Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos,

    joms pavaldžių įstaigų ir organizacijų, jų reguliavimo sričiai priskirtų

    valstybės įmonių bei Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Utenos

    apskričių viršininkų ir jų administracijų

    pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

    Ataskaitiniu laikotarpiu Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu patvirtintose veiklos srityse be 196 skundų, likusių iš 2001 metų, kurių tyrimas buvo tęsiamas, gauti 588 nauji skundai.

    Seimo kontrolierius Kęstutis Milkeraitis per 2002 metus išnagrinėjo 528 skundus, iš kurių 213 skundų pripažinti pagrįstais, 228 skunduose nurodyti faktai nepasitvirtino, 87 atvejais pareiškėjams paaiškinta dėl jiems iškilusių problemų sprendimų būdų.

    Ataskaitiniu laikotarpiu į Seimo kontrolieriaus priėmimus ar konsultuotis pas jo patarėjus atvyko 87 piliečiai.

    IŠTIRTŲ SKUNDŲ PROBLEMATIKA

    (2002-01-01–2002-12-31)

     

    SKUNDAI PAGAL INSTITUCIJAS IR TYRIMŲ REZULTATAI

     

    Institucijos, dėl kurių

    Apskųsta

    Išnagrinėta

    Grąžinta

    Iš viso

    Tiriama

    pareigūnų veiksmų skundžiamasi*

    kartų

    Pripažinta pagrįstais

    Atmesta

    nenagrinėtų

    ištirta

     

    Vyriausybė

    2

    2

    2

    1

    5

     

    Seimas

     

    1

     

     

    1

     

    Ministerijos

    362

    105

    171

    61

    337

    146

    Aplinkos ministerija

    18

    10

    4

    7

    22

    7

    Kultūros ministerija

    7

    5

     

    3

    8

    3

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

    14

    4

    3

    6

    13

    1

    Susisiekimo ministerija

    1

    2

     

    1

    3

    1

    Švietimo ir mokslo ministerija

    2

     

    1

    3

    4

     

    Teisingumo ministerija

    311

    81

    160

    37

    278

    133

    Ūkio ministerija

    9

    2

    3

    3

    8

    1

    Valstybės saugumo departamentas

     

    1

     

     

    1

     

    Apskrities viršininko administracijos

    227

    107

    55

    26

    188

    106

    Alytaus apskrities viršininko adm.

    45

    18

    10

    4

    32

    27

    Klaipėdos apskrities viršininko adm.

    42

    20

    7

    8

    35

    16

    Marijampolės apskrities viršininko adm.

    1

    1

     

     

    1

     

    Utenos apskrities viršininko adm.

    45

    26

    7

    3

    36

    23

    Kauno apskrities viršininko adm.

    65

    31

    14

    10

    55

    29

    Šiaulių apskrities viršininko adm.

    29

    11

    17

    1

    29

    11

    Teismai

     

    1

     

     

    1

    1

    Centrinis valstybinis archyvas

    1

     

     

     

     

    1

    Lietuvos archyvų departamentas

    1

     

     

    1

    1

     

    Lietuvos ypatingasis archyvas

     

     

    1

     

    1

     

    Ryšių reguliavimo tarnyba

    1

     

     

     

     

    1

    Generalinė prokuratūra

    1

    2

     

    1

    2

     

    Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje

    1

     

     

     

     

    1

    Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje

    1

     

    1

     

    1

     

    Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje

    1

    1

     

     

    1

     

    Be institucijos

     

     

     

     

     

    1

    Socialinio draudimo fondo valdyba

    1

    1

     

     

    1

     

    Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė

    2

    2

    1

     

    3

    2

    Valstybinis žemėtvarkos institutas

    1

     

     

     

     

    1

    Iš viso

    602

    222

    231

    90

    543

    260

    * Prie lentelėje minimų institucijų pateikti duomenys ir apie joms pavaldžias bei jų kontroliuojamas įstaigas ir organizacijas.

    Kaip matyti iš skundų problematiką atspindinčios lentelės, kreipimaisi susiję su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sudaro 51 procentą nuo Seimo kontrolieriaus gautų skundų skaičiaus.

    Seimo kontrolierius 2001 metų ataskaitoje atkreipė dėmesį į įkalinimo įstaigų (ypač tardymo izoliatorių) perpildymą ir su tuo susijusius Lietuvos valstybės baudžiamosios politikos ypatumus. Tačiau reikia pripažinti, kad įkalinimo įstaigų problemoms neskirtas reikiamas dėmesys ir 2002 metais skundų, susijusių su Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų veikla, skaičius išaugo daugiau nei trečdaliu. Iš visų Kalėjimų departamentui pavaldžių institucijų, kurių pareigūnų veiksmais buvo skundžiamasi 2002 metais, beveik 60 procentų tenka kardomojo kalinimo įstaigoms. Visapusiškai bloga padėtis Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI). Dėl šios įstaigos pareigūnų veiksmų ir įkalintųjų laikymo sąlygų gauta trečdalis visų skundų dėl įkalinimo įstaigų.

    Didžiausią dalį sudarė skundai dėl gyvenimo ir buities sąlygų Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K bei šių įstaigų pareigūnų elgesio.

    Beje, pažymėtina, jog tarp skundų, gaunamų iš įkalintų asmenų, padaugėjo ir nepagrįstų kreipimųsi skaičius. Jei 2001 m. iš ištirtų skundų pusė buvo pripažinta pagrįstais, tai 2002 m. pripažintų pagrįstais skundų dalis sudaro šiek tiek daugiau nei 33 procentus.

    Skundų, gautų iš Šiaulių TI, kur net trečdalis nusiskundimų pripažinta pagrįstais, tematika kartojasi, o problemos – vis tos pačios. Tai skundai dėl kamerų perpildymo, antisanitarinių sąlygų, administracijos daromo psichologinio spaudimo (pavyzdžiui, kai už „pernelyg dažną“ skundų rašymą kilnojama iš kameros į kamerą ar skiriamos drausminės nuobaudos).

    Tiek Šiaulių TI, tiek Lukiškių TI-K problemos – kamerų perpildymas, higieninių sanitarinių reikalavimų klausimai nuolat buvo nurodomi Seimo kontrolierių pažymose, taip pat ir teikiamose Seimo Žmogaus teisių bei kitiems komitetams, minimi metinėse kontrolierių ataskaitose. Padėtis, ypač Šiaulių TI, negerėja, arba gerėja per lėtai. Todėl vis daugiau skundų dėl bausmių, susijusių su laisvės atėmimu ir kardomojo kalinimo sąlygomis iš pataisos darbų įstaigų ir kardomojo kalinimo vietų, po nagrinėjimo ombudsmenų institucijoje patenka į teismus, pareiškėjams siekiant išnaudoti nacionalines gynybos galimybes, o po to – siunčiami į Europos Žmogaus teisių teismą. Toks savo teisių gynimo būdas tarp įkalintųjų vis labiau populiarėja. Tam įtakos turėjo ir jau priimti Europos Žmogaus teisių teismo sprendimai prieš Lietuvą.

    Ataskaitiniu laikotarpiu gautuose įkalintųjų laiškuose padaugėjo nusiskundimų dėl sveikatos priežiūros būklės laisvės atėmimo vietose. Konstatuotas nuteistųjų, sergančiųjų tuberkulioze, nepakankamo aprūpinimo medikamentais faktas, tapataus kaip laisvėje gydymo principo pažeidimas.

    Tiriant kitą skundą nustatyta, kad sveikatos priežiūros tarnybų etatų skaičius, ypač perpildytose kardomojo kalinimo įstaigose, yra nepakankamas, kai kurie jų keletą metų laisvi, ir tai tampa nepakankamos kalinamųjų sveikataos priežiūros priežastimi. Seimo kontrolierius Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijoms pasiūlė atsižvelgti į faktinį nuteistųjų ir kalinamųjų skaičių konkrečioje įkalinimo įstaigoje bei ieškoti būdų, kad būtų užimti visi sveikatos priežiūros tarnybų etatai.

    Didelio skaičiaus ŽIV infekuotųjų nustatymas Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje atskleidė sveikatos apsaugos spragas bei tai, kad į koloniją įvairiausiais būdais patenka narkotikai. Didžiausia ŽIV grėsme visai valstybei, Seimo kontrolieriaus manymu, yra aplinkybės, kai kolonijų administracijos nesiima visų būtinų priemonių, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos nepatektų į kolonijas, nepakankamai ir netinkamai kovojama su kvaišalų prekeiviais už kolonijų sienų.

    Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs Alytaus kolonijos sveikatos priežiūros skyriaus viršininkės L.M. skundą ir jį perduodamas Teisingumo ministrui atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose nebevykdant operatyvinės veiklos, tokios veiklos departamentui pavaldžiose įstaigose neorganizavo ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai. Tai sudarė galimybes Alytaus kolonijos administracijai imtis neteisėtų, neaiškiai motyvuotų veiksmų prieš sveikatos priežiūros skyriaus viršininkę. Dėl Kriminalinės policijos biuro Operatyvinės veiklos tarnybos neaktyvumo Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose iškyla sunkumų užkardant ir išaiškinant nusikaltimus, rengiamus ar daromus bausmių atlikimo vietose, ieškant besislapstančių nusikaltėlių, užkardant bei išaiškinant bausmių atlikimo vietų pareigūnų ir darbuotojų bei piliečių neteisėtus ryšius su kalinamaisiais ir nuteistaisiais, išaiškinant uždraustų daiktų (narkotikų, mobiliųjų telefonų ir kt.) patekimą į bausmės atlikimo įstaigas, analizuojant, užkardant ir kontroliuojant neigiamus procesus, vykstančius tarp kalinamųjų ir nuteistųjų (pvz., riaušių organizavimas, ŽIV platinimas ir panašiai).

    Dabartiniu metu Lietuvoje veikia 14 įkalinimo įstaigų, kuriose 2002-01-01 esant 9941 vietai, buvo laikomi 11 566 asmenys. Kai kurios įkalinimo įstaigos perpildytos dvigubai ir net daugiau: Šiaulių TI – 240 proc., Lukiškių TI-K – 183 proc., Pravieniškių 1-osios sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos – 143 proc., Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos – 141 proc., Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos – 138 proc., laisvės atėmimo vietų ligoninės – 171 proc.

    Pataisos darbų kolonijose nuteistieji gyvena bendrabučiuose, nemaža dalis po 20-40 žmonių vienoje patalpoje, lokaliniuose sektoriuose, priklausomai nuo kolonijos išplanavimo, nuo keliolikos iki kelių šimtų (šis skaičius kartais viršija net 300). Lokaliniame sektoriuje gali būti keli būriai. Nuteistųjų skaičius juose įvairuoja – nuo keliolikos iki maždaug 100 nuteistųjų. Būriai dar gali būti skirstomi į brigadas ir sekcijas. Oficialiai teigiama, jog nuteistasis negali lankytis kito būrio nuteistiesiems skirtose patalpose, kadangi, vadovaujantis Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 122.4 punktu, lankytis gyvenamosiose patalpose ir teritorijose, kuriose negyvena ir nedirba, nuteistajam draudžiama.

    Tačiau realiai lokaliniame sektoriuje dirbantys keli pareigūnai negali užtikrinti daugiau negu 300 žmonių bendravimo, jų elgesio kontrolės bei saugumo. Tokia nekontroliuojama grupė jau elgiasi pagal minios elgesio taisykles, o tai reiškia, jog atsiranda neprognozuojamų ir spontaniškų veiksmų tikimybė. Tokia padėtis lemia ir kolonijų administracijų sprendimus bei neišvengiamą nuolankumą nuteistųjų subkultūros apraiškoms.

    Esant tokioms sąlygoms, neišvengiama, kad fiziškai stipresni bei turintys polinkį prievartai, smurtui nuteistieji bando diskriminuoti kitus nuteistuosius, žeminti jų žmogiškąjį orumą bei daro jiems neigiamą įtaką.

    Siekiant valdyti šiuos negatyvius reiškinius tarp nuteistųjų, nuo 1998 metų didelių pataisos darbų kolonijų teritorijos pradėtos skirstyti į lokalinius sektorius. Tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2000-08-16 įsakymu Nr. 172, 20 punktas) bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987-02-12 priimtoms Europos kalinimo įstaigų taisyklių nuostatoms (12 ir 13 taisyklės). Į lokalinius sektorius nuteistieji skirstomi pagal elgesį, asmenines savybes, atsižvelgiant į saugumo reikalavimus ir nuteistųjų tarpusavio santykius. Kai kuriose pataisos darbų kolonijose (Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonija, Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonija, Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonija ir kt.), atsižvelgiant į Europos kalinimo įstaigų taisyklių 12 taisyklės nuostatą, įsteigti lokalizuoti būriai, kuriuose laikomi neoficialūs nuteistųjų lyderiai, taip pat nuteistieji, aktyviai palaikantys nuteistųjų pasiskirstymo į kastas tradicijas bei kitaip darantys neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems.

    Tačiau galima drąsiai teigti, jog šių priemonių nepakanka. Kolonijose kasdienišku tapo reiškinys, kuomet nuteistasis dėl vienų ar kitų priežasčių atsisako eiti į gyvenamąjį sektorių, argumentuodamas tuo, jog gali nukentėti nuo kitų nuteistųjų smurto. Dažnai taip atsitinka dėl prasiskolinimo už vienas ar kitas prekes, tiek legalias, tiek uždraustas: cigaretes, mobiliųjų telefonų skambinimo korteles, narkotines medžiagas, arbatžoles. Jie atsisako gyventi gyvenamajame sektoriuje, siekdami išvengti nuskriaustųjų statuso, kuris gresia už prasiskolinimą ir yra lydimas smurto bei pažeminimo. Atsisakius eiti į gyvenamąją zoną, nuteistasis patenka į kamerų tipo patalpas, kuriose laikomas griežtojo režimo kalėjimo sąlygomis (be teisės į pasimatymus, telefoninius skambučius, veikia ir kiti režimo apribojimai). Kai kurie iš tokių atsisakiusių gyvenamosios zonos, kamerų tipo patalpose praleidžia 6 mėnesius ir daugiau, pasmerkdami save griežčiausiam – griežtojo režimo kalėjimui, kuris teismo jiems nebuvo paskirtas. Kolonijų administracijos atstovai tokiu atveju dažnai paaiškina, jog nuteistasis prasiskolino, vadinasi, pats kaltas.

    Kyla klausimas, ar pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintas draudimas nuteistiesiems pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą kitiems nuteistiesiems bei atlikti atlyginamas paslaugas yra moralinis įpareigojimas, ar imperatyvi elgesio taisyklė, norma, kurios laikymasis patenka į kolonijos administracijos kontrolės funkcijas.

    Tenka pripažinti, jog paminėti faktai ir smurtas tarp nuteistųjų – tai ne nuteistojo, o Lietuvos penitencinės sistemos problema. Ši problema byloja apie pataisos įstaigų veiklos mechanizmo bejėgiškumą ir joms priskirtų funkcijų neatlikimą.

    Nuosavybės teisių atkūrimo problemos.

    Žemės reforma

    Ataskaitiniu laikotarpiu Seimo kontrolierius ištyrė 156 skundus, susijusius su grąžintina kaimo ir miesto žeme. Iš šių skundų 93 pripažinti pagrįstais, 47 atmesti, 16 grąžinta pareiškėjams.

    Seimo kontrolierių 2001 metų darbo ataskaitoje skundų dėl kaimo vietovėje esančios žemės aptarime atkreiptas dėmesys į šias problemas:

      • asmeninio ūkio ir pagal Valstiečių ūkio įstatymą gautos žemės naudotojų ir pretendentų susigrąžinti okupacijos metais nusavintą turtą interesų suderinimo problemą (skundus dėl vilkinimo grąžinti žemę natūra);
      • žemės reformos žemėtvarkos projektų kokybę;
      • žemės reformos tęstinių projektų parengimo procedūrų pažeidimus;
      • žemės reformą įgyvendinančių pareigūnų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi;
      • rekreaciniu ir ekologiniu požiūriu vertingų teritorijų nominalios žemės kainos nustatymo klausimus;
      • piliečių skundus dėl kompensacijų už valstybės išperkamą žemę nemokėjimą;
      • pažeidimus formuojant grąžinamos žemės sklypų ribas;
      • teisių susigrąžinti žemę rėžiniuose kaimuose pažeidimus;
      • namų valdų žemės sklypų formavimo reikalavimų nepaisymą.

    NUOSAVYBĖS TEISIŲ ATKŪRIMO Į Žemę problematika 2002 m.

    Atsižvelgus į Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko G.Kniukštos prašymą, buvo pateiktos pažymos „Dėl informacijos apie žemės reformą“ ir „Apie piliečių, neatgaunančių nuosavybės natūra, skundus“, kuriose žmonių teisių suvaržymo priežastys buvo detalizuotos. Nepaisant to, tenka pažymėti, kad priežastys, dėl kurių nebaigtas nuosavybės teisių atkūrimas savininkams, išliko tos pačios kaip ir ankstesniais metais.

    Nuolat gaudamas skundus ir siekdamas išsiaiškinti priežastis, lemiančias nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimą rėžinių kaimų regione Rytų Lietuvoje, Seimo kontrolierius 2002-09-20 surengė gyventojų priėmimą Utenos apskrities Ignalinos rajono Linkmenų seniūnijoje. Susitikimo metu gavo daug seniūnijos gyventojų skundų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, miško ir vandens telkinius vilkinimo, jų teisių pažeidimų ir žemėtvarkos projektus rengiančių specialistų savivaldžiavimo. Išnagrinėjus gautus skundus, minimi piliečių teisių pažeidimų faktai pasitvirtino.

    Žemės reformos tikslams Utenos apskričiai 1998-2002 metais iš žemės reformos vykdymui numatytų valstybės biudžeto lėšų ir kitų fondų buvo skirta ir panaudota 22,2 mln. litų. Tai sudaro apie 10 procentų šiems tikslams skirtų ir panaudotų lėšų per tą patį laikotarpį visoje valstybėje (215,4 mln. litų). Kadangi tokios didelės lėšos naudojamos neefektyviai, Seimo, Vyriausybės, Žemės ūkio ministerijos ir Utenos apskrities vadovams pateikta pažyma „Dėl piliečių teisių pažeidimų vykdant žemės reformą Utenos apskrityje“.

    Apibendrinęs piliečių skundų tyrimo metu išnagrinėtus dokumentus, gautą informaciją, Seimo kontrolierius konstatavo, kad Utenos apskrities viršininko administracijos padalinių vadovai – Žemės tvarkymo departamento direktorė I.Guigienė ir Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja J.Ribokienė netinkamai organizavo žemės reformos darbus Ignalinos rajone, nusišalino nuo šių darbų kontrolės ir nepareikalavo, kad už valstybės biudžeto skirtas lėšas žemės reformos žemėtvarkos darbai būtų atlikti laikantis reformą reglamentuojančių teisės aktų būtų apsaugotos piliečių teisės atkuriant nuosavybės teises buvusių rėžinių kaimų vietovėse.

    Dėl paaiškėjusių savivaldžiavimo faktų Valstybinio žemėtvarkos instituto direktorius J.Jasinskas instituto vyresniąją inžinierę E.Chalilovienę, rengusią Antalksnio kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektą, iš užimamų pareigų atleido. Ištyręs Linkmenų seniūnijos gyventojų skundus dėl nuosavybės teisių neatkūrimo, Seimo kontrolierius keliuose sprendimuose yra pasiūlęs Utenos apskrities viršininkui spręsti klausimą ir dėl Žemės tvarkymo departamento direktorės I.Guigienės ir Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos J.Ribokienės atitikimo einamoms pareigoms.

    Pažymoje „Dėl informacijos apie žemės reformą“, pateiktoje 2001-12-17 Seimo Kaimo reikalų komitetui, buvo nurodyta, kad žemėtvarkos projektų autoriai pažeidinėja piliečių teises, kai:

      • pretendentams turint visus dokumentus, nebuvo suprojektuoti grąžinamos natūra žemės sklypai, tačiau tuo pat metu lygiaverčiai žemės sklypai suprojektuoti visiems piliečiams, kurių žemėvaldos yra buvusios kitose Lietuvos vietovėse;
      • pretendentai nebuvo kviesti į bendrus susirinkimus su asmeninio ūkio žemės naudotojais, kurių sklypai išsidėstę pretendentų pageidaujamų susigrąžinti žemėnaudų ribose;
      • pretendentams neteisingai apskaičiuota jų buvusių žemėvaldų vertė;
      • rajonų žemėtvarkos skyriai nepakankamai kontroliuoja vykdomų darbų kokybę;
      • iki šiol nenumatyta asmenų, atliekančių žemės reformos žemėtvarkos darbus, atsakomybė už nekokybiškai ir ne laiku atliekamus darbus.

    Seimo kontrolierius 2002-06-04 pažymoje „Apie piliečių, neatgaunančių nuosavybės natūra, skundus“ atkreipė Seimo Kaimo reikalų komiteto ir Žemės ūkio ministerijos dėmesį į didelį skaičių Lietuvos Respublikos piliečių, kuriems nesugrąžinama nuosavybė natūra, nes jų buvusios žemėvaldos po prašymų padavimo išdalytos kitiems asmenims. Pažymoje atkreiptas dėmesys, kad asmenys, kurių teisės tokiu būdu yra pažeidinėjamos, didžiąja dalimi buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir kitaip okupacinės administracijos persekioti asmenys. Jų teisės pažeistos LSSR priimtu Valstiečių ūkio įstatymu (analogiški įstatymai buvo priimti ir kitose Baltijos šalyse paskutiniais okupacijos metais, pvz., Estijos SSR įstatymas „Dėl vienkiemių ūkio“), kuriais siekta išlikusią žemės nuosavybę perskirstyti arba atvirų korupcinių tikslų. Valstiečių ūkio įstatymu, pavyzdžiui, pasinaudojo buvęs Seimo narys A.Būdvytis, paėmęs sklypą Molėtų rajone rekreacinėje vietovėje savo sūnui. Todėl tenka šio įstatymo įvedimą į Lietuvos teisinę sistemą laikyti korupcijai skirtų kvaziteisinių norminių aktų perkėlimo bei naujų kūrimo Lietuvoje pradžia.

    Seimo Kaimo reikalų komiteto atsakyme į Seimo kontrolieriaus pažymą nurodoma, kad visų kadencijų Seimai paliko galioti tiek Valstiečių ūkio įstatymą, tiek asmeninio ūkio žemės suteikimą reglamentavusių norminių aktų veikimą ir tai, kad keisti iš esmės įstatymų nuostatas, reguliuojančias nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, neįmanoma, nesukeliant sumaišties ir visiško teisinio chaoso. Komitetas nepareiškė nuomonės, kaip bus sprendžiamas asmenų, reikalaujančių nuosavybės natūrinio sugrąžinimo, problemos, atsiradusios dėl Seimo priimtų norminių aktų, kuriuose buvo nepaisoma teisinio saugumo principų.

    Seimo Kaimo reikalų komiteto manymu, Europos Žmogaus teisių teismas laiko, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis neapima nuosavybės teisių atkūrimo (restitucijos) klausimų. Šiuo atveju Kaimo reikalų komitetas remiasi Europos teisės departamento išvadose nurodyta Europos Žmogaus teisių teismo byla Brežny prieš Slovakiją.

    Dėl šių argumentų reikia atkreipti dėmesį, kad tiek Čekoslovakija, tiek Vokietija, priimdamos nacionalizavimo aktus, formaliai buvo suverenios valstybės. Tuo tarpu Lietuvos piliečių turtas buvo nusavintas okupavusios valstybės, o okupacijai pasibaigus šie veiksmai pripažinti neteisėtais. Lietuvos įstatymuose nurodyta, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi tęstinumą.

    Priėmus keletą kvaziteisinių norminių aktų, skirtų išlikusio po okupacijos nekilnojamojo turto perskirstymui, ir dėl to suvešėjus nebaudžiamai korupcijai žemėtvarkoje, dori specialistai daugelyje vietovių stengėsi spręsti įstatymais supainiotas nuosavybės problemas. Tokių galimybių jie neteko po naujo Civilinio kodekso įsigaliojimo ir Žemės reformos įstatymo 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2001-08-03 įstatymo Nr. IX-496 redakcija), kurio 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“

    Skundai dėl nuosavybės teisių į miesto žemę neatkūrimo

    Įstatyminė norminė bazė, reglamentavusi nuosavybės teisių atkūrimą į miestų teritorijoms priskirtą žemę, turėjo užslėptų nuostatų, kurios leido savivaldybių ir apskričių pareigūnams realiai nuosavybės negrąžinti. Todėl Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių, 12 straipsnio 3 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 9 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių, 12 straipsnio 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn, subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinio įstatymo 8 straipsniui“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, taip pat įstatymo 12 straipsnio 3 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad yra išperkama žemės dalis, liekanti perdavus piliečiui neatlygintinai nuosavybėn prie gyvenamojo namo ar kito pastato esantį naudojamą žemės sklypą, kuris yra nuosavybės teise turėtoje žemėje, nors minėtai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.

    Nors dėl problemos spartesnio sprendimo ir žmonių teisių atgauti nuosavybę realizavimo Seimo kontrolieriai 2001-11-06 raštu kreipėsi į Seimo Pirmininką A.Paulauską ir Ministrą Pirmininką A.Brazauską, siekiantiems atgauti turtą žmonėms Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo tvarka ir toliau kelia nesibaigiančias teisingumo paieškas įvairiose valstybinės valdžios institucijose.

    Ministerijų ir jų reguliavimo sferoje esančių žinybų pareigūnų veiklos tyrimai

    Tarp skundų, kuriuose buvo skundžiami ministerijų reguliavimo sferoje dirbančių pareigūnų veiksmai, daugiausia skundų gauta dėl Aplinkos ministerijos (18 skundų, iš kurių 10 pripažinti pagrįstais) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (14 skundų, iš kurių 4 pripažinti pagrįstais). Atkreiptinas dėmesys į tikias tyrimų metu nustatytas aplinkybes.

    Pažymos Nr. 2000/04-228 ir Nr. 2000/04-619 „Apie Miškų ir saugomų teritorijų departamento sistemos pareigūnų veiksmų tyrimą nustačius grobstymo faktus.“

    Susipažinęs su praėjusios kadencijos Seimo nario P.Šakalinio Seimo kontrolierių įstaigai perduota medžiaga bei piliečių pranešimais apie grobstymus, neteisėtą darbininkų ir technikos naudojimą privačiose statybose bei kitokius pažeidimus Vilniaus miškų urėdijoje, Seimo kontrolierius kartu su Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija inicijavo Valstybės kontrolės ir Mokesčių policijos patikrinimus Vilniaus ir Generalinėje miškų urėdijose.

    Patikrinimų metu buvo nustatyta daug ūkinės finansinės veiklos pažeidimų, padariusių valstybei didelę žalą. Pagal atliktų revizijų aktus buvo iškeltos penkios baudžiamosios bylos, kurių tyrimas perduotas į teisėsaugos institucijas. Seimo kontrolieriaus nuomone, baudžiamųjų bylų tyrimas yra vilkinimas ir tai susiję su tuo, kad neteisėtose veikose dalyvavo aukštas pareigas einantys Aplinkos ministerijos pareigūnai. Buvę Vilniaus miškų urėdijos direktorius J.Dingelis ir buhalterė R.Pekarskienė, kurie įtariami nusikaltimų padarymu, iš darbo atleisti patiems prašant, o Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus V.Vaičiūno nurodymu J.Dingeliui išmokėta trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, nors Valstybės kontrolės patikrinimas parodė, kad jų veiksmais padaryta didelė žala valstybei.

    Seimo kontrolieriaus pažyma su medžiaga perduota Antikorupcijos komisijos pirmininkei N.Steiblienei siekiant atkreipti dėmesį į užsitęsusį baudžiamųjų bylų tyrimą ir to priežastis.

    Pažyma Nr. 2002/04-1316 „Dėl A.M.S. skundo ištyrimo.“

    Tiriant A.M.S. skundą, kuriam, kaip ginkluoto pasipriešinimo dalyviui, Valstybinė medicininė socialinės ekspertizės komisija neišduoda naujos formos išvados dublikato, buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymas (1997-11-25 Nr.VIII-54) nustatė paramos kariams savanoriams skyrimo tvarką. Jiems iš valstybės biudžeto išmokama vienkartinė pašalpa.

    Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 177 “Dėl valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams” patvirtintos tvarkos 2.2 punktu nustatyta, kad sužaloto asmens sveikatos būklę bei invalidumo grupę įvertina Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija.

    Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos, kuriai vadovauja vyriausioji ekspertė S.Vaičiūnienė, Invalidumo metodinio centro vadovas R.Klimavičius parengė komentarą. Jame iškreipė įstatymo ir Vyriausybės nutarimo esmę, tuo trukdydami ginkluoto pasipriešinimo dalyviui gauti valstybės paramą.

    Sąlygos, kurioms esant Seimo kontrolieriaus

    tyrimai netenka efektyvumo

    Kaip ir per visą kadenciją, ataskaitiniais metais kontrolieriui teko dirbti nuolat augant piliečių skundų skaičiui Seimo kontrolierių įstaigoje. Skundų srautai atspindi, kur žmonių ir valdžios galių pusiausvyra yra pažeista, ir žmonės, siekdami valstybės valdymo gerinimo ir savo teisių apgynimo, ieško pagalbos ombudsmenų įstaigoje. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas nustatė vieno lygmens darbo pobūdį. Tuo tarpu pasaulio patirtis rodo, kad ombudsmenų veikimas efektyvus, jei jis yra dviejų lygių, kai:

    - žemutiniame lygmenyjy nagrinėjami žmonių pranešimai (skundai) dėl, jų manymu, įvykusio teisių pažeidimo;

    - antrame lygmenyje vyksta sisteminio apibendrinimo ir prevencinio pobūdžio darbas.

    Kadangi Seimo kontrolierių įstatymas užprogramavo šio, antrojo, lygmens trūkumą, parlamentas nepakankamai reaguoja į Seimo kontrolierių atspindimas problemas.

    Yra daugybė priežasčių, dėl kurių valstybės valdymas gerėja pernelyg lėtai, o kai kuriose srityse negerėja. Svarbiausia priežastimi, dėl kurios nebaigtas nuosavybės teisių atkūrimas į kaimo ir miestų vietovėse esančią žemę, o tarnybiniai piktnaudžiavimai kai kuriose žemėtvarkos tarnybose peraugo tiesiog į korupciją, yra teisinio saugumo principo nesilaikymas priimant norminius aktus, reglamentuojančius nuosavybės atkūrimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-07-12 nutarime atkreipė dėmesį, kad „vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. <…> Teisinio saugumo principo privalo laikytis visos valstybės valdžios institucijos, visų pirma Seimas, kuris pagal Konstitucijos 67 straipsnio 2 punktą leidžia įstatymus. Ypač svarbu, kad šio principo laikytųsi įstatymų leidėjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimą, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, kad nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai.“

    Specialiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose norminiuose aktuose, reglamentuojančiuose išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo klausimus, teisinio saugumo principo nesilaikyta pasitelkiant kvaziteisines nuostatas, kurios leido perduoti žemę kitiems asmenims apylinkių tarybų sprendimų pagrindu, o pradėjus veikti naujam Civiliniam kodeksui, leidžiant vadinamojo asmeninio ūkio žemę paveldėti. Kita kvaziteisine nuostata pasiremiant, turto savininkai, kurių teisės valdyti ir disponuoti žeme buvo okupacijos metais suvaržytos, yra verčiami formaliai rinktis atlyginimo būdą, apie kurį kalba įstatymas, realių vertybių nepasiūlant.

    Problemiškas yra Seimo kontrolierių jurisdikcijos ir įgaliojimų klausimas. Daugelio šalių ombudsmenų jurisdikcijoje yra visos valdžios, išskyrus teismus ir parlamentą.

    Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme, skirtingai nei Konstitucijoje, nustatytas platesnis asmenų, kurių veikla nepriskirta tirti Seimo kontrolieriams, ratas. Įstatymo 4 straipsnis nustatė, kad Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus bei Konstitucinio Teismo ir kitų teismų teisėjų veiklos, vietos savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, taip pat prokurorų, tardytojų ir kvotėjų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat Seimo kontrolieriai netiria skundų, kylančių iš darbo teisinių santykių, skundų, kuriuos turi nagrinėti teismas, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Seimo kontrolierės

    ZITOS ZAMŽICKIENĖS

     

    skundų tyrimo ataskaita

     

    2002 m. sausio 1 d. – 2002 m. gruodžio 31 d.

     

     

     

    Seimo kontrolierė pagal Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu

    patvirtintą Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis

    tyrė piliečių skundus dėl visų Lietuvos Respublikos

    vietos savivaldybių, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybių,

    pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo

    Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos valdybos 2000 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.31 “Dėl Seimo kontrolierių įstaigos valdybos 2000 01 10 nutarimo Nr.01 “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pasiskirstymo veiklos sritimis” dalinio pakeitimo” nuostatas per ataskaitinį laikotarpį Seimo kontrolierė Zita Zamžickienė tyrė piliečių skundus dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldybių, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų, pareigūnų piktnaudžiavimo bei biurokratizmo.

    Per 2002 m. buvo ištirti 274 skundai, iš jų - 77 pripažinti pagrįstais, 100 skundų atmesta, nepasitvirtinus juose nurodytiems pažeidimams, 97 skundai grąžinti pareiškėjams, nenagrinėjant jų iš esmės. Be to, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi bei 23 straipsniu, buvo nagrinėjami piliečių prašymai, t.y. pateikiama informacija piliečiams juos dominančiais klausimais bei teikiamos išvados pareigūnams. Per ataskaitinį laikotarpį buvo gauti 25 piliečių skundai, kuriuos perdavė Seimo nariai.

    Iš pateikiamos lentelės matyti, kiek kartų ir kurių savivaldybių pareigūnų veiksmai buvo skundžiami per 2002 metus.

    Institucijos dėl kurių pareigūnų veiksmų skundžiamasi

    Apskųsta kartų

    Išnagrinėta

    Grąžinta nenagrinėtų

    Iš viso ištirta

    Tiriama

    Pripažinta pagrįstais

    Atmesta

    ----SAVIVALDYBĖS----

    234

    77

    100

    97

    274

    142

    Alytaus m.savivaldybė

    9

    3

    4

    3

    10

    5

    Druskininkų savivaldybė

    7

     

     

    4

    4

    4

    Alytaus r. savivaldybė

    1

    1

    1

    3

    5

     

    Lazdijų r. savivaldybė

    5

     

     

    2

    2

    3

    Varėnos r. savivaldybė

    6

     

    3

    2

    5

    3

    Klaipėdos m. savivaldybė

    13

    6

    4

    6

    16

    11

    Neringos savivaldybė

    1

     

    1

     

    1

    1

    Palangos m. savivaldybė

    16

    3

    4

    7

    14

    12

    Klaipėdos r. savivaldybė

    1

     

     

     

     

    1

    Kretingos r. savivaldybė

    4

     

    1

    1

    2

    3

    Skuodo r. savivaldybė

    1

     

    1

    2

    3

    1

    Šilutės r. savivaldybė

    1

     

    3

    4

    7

    1

    Pasvalio r. savivaldybė

    1

    1

    1

     

    2

    1

    Marijampolės savivaldybė

    7

    1

    1

    2

    4

    7

    Šakių r. savivaldybė

    7

    3

    2

    3

    8

    2

    Vilkaviškio r.savivaldybė

    3

    3

    3

    1

    7

    4

    Biržų r. savivaldybė

    4

    3

    2

    4

    9

     

    Kupiškio r. savivaldybė

     

    3

    2

     

    5

     

    Panevėžio r. savivaldybė

    5

     

    1

    3

    4

    1

    Rokiškio r. savivaldybė

    3

    1

    2

     

    3

    2

    Jurbarko r. savivaldybė

    5

    1

    3

    2

    6

     

    Visagino m. savivaldybė

    1

    1

    1

     

    2

     

    Šilalės r. savivaldybė

    1

    1

    3

     

    4

    2

    Tauragės r. savivaldybė

    3

    1

    2

    3

    6

    2

    Mažeikių r. savivaldybė

    10

    6

    2

    2

    10

    3

    Plungės r. savivaldybė

    2

     

    1

    1

    2

    1

    Telšių r. savivaldybė

    3

    3

    4

    2

    9

    2

    Anykščių r. savivaldybė

    3

     

     

    3

    3

    1

    Ignalinos r. savivaldybė

    1

    1

    1

     

    2

    4

    Molėtų r. savivaldybė

    4

     

    3

    2

    5

    1

    Utenos r. savivaldybė

    4

    1

    2

    4

    7

    3

    Šalčininkų r. savivaldybė

    2

     

     

     

     

    2

    Širvintų r. savivaldybė

    4

    5

     

    1

    6

    1

    Elektrėnų savivaldybė

    2

     

    1

    1

    2

     

    Zarasų r. savivaldybė

    1

    1

    1

    1

    3

     

    Kazlų Rūdos savivaldybė

    1

     

     

     

     

    1

    Birštono savivaldybė

    1

     

    2

    1

    3

     

    Jonavos r. savivaldybė

    6

    3

    2

    2

    7

    2

    Kaišiadorių r. savivaldybė

    5

    1

    1

     

    2

    4

    Kauno r. savivaldybė

    7

    4

    5

    2

    11

    4

    Kėdainių r. savivaldybė

    5

    1

    4

     

    5

    3

    Prienų r. savivaldybė

    3

    4

    1

     

    5

    2

    Raseinių r. savivaldybė

    4

    3

     

    1

    4

    2

    Šiaulių m. savivaldybė

    10

    3

    2

    1

    6

    10

    Akmenės r. savivaldybė

    1

    1

    1

     

    2

    1

    Joniškio r. savivaldybė

    3

     

     

    1

    1

    6

    Kelmės r. savivaldybė

    1

     

    1

    2

    3

     

    Pakruojo r. savivaldybė

    1

    1

    1

    1

    3

     

    Radviliškio r. savivaldybė

    5

    1

    3

    2

    6

    3

    Šiaulių r. savivaldybė

    4

    1

    1

    1

    3

    3

    Švenčionių r. savivaldybė

    6

     

    5

    4

    9

     

    Trakų r. savivaldybė

    11

    2

    4

    2

    8

    8

    Ukmergės r. savivaldybė

    8

    1

    2

    4

    7

    3

    Vilniaus r. savivaldybė

    9

    2

    5

    3

    10

    5

    Pagėgių savivaldybė

     

     

    1

    1

    2

     

    Kalvarijos savivaldybė

    1

     

     

     

     

    1

    Daugiausia skundų buvo gauta iš didžiųjų miestų – Klaipėdos miesto savivaldybės (13), Šiaulių miesto savivaldybės (10), Palangos miesto savivaldybės (16). Nereikėtų daryti išvados, kad minėtų savivaldybių pareigūnai dirba blogiau. Manyčiau, kad tai sąlygoja didesnis gyventojų skaičius ir daugiau informacijos apie Seimo kontrolierių instituciją. Sumažėjęs skundų skaičius (2002 m. buvo gauti 234 skundai, tuo tarpu 2001 m. gauta 311 skundų) leidžia manyti, kad vietos savivaldybių tarnautojai sąžiningiau ir atidžiau atlieka savo pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje, kuris skelbia, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Nors ši nuostata dar nėra pagrindinė kai kurių savivaldybių tarnautojų veikloje, pvz., dėl Trakų rajono savivaldybės pareigūnų veiksmų gauta 11 skundų, dėl Mažeikių rajono savivaldybės pareigūnų – 10 skundų, dėl Vilniaus rajono savivaldybės pareigūnų – 9 skundai.

    Tiriant piliečių skundus bei bendraujant su pareiškėjais priėmimų Seimo kontrolierių įstaigoje metu, dažnai pasitaiko atvejų, kai pareiškėjai nurodo problemas, nesusijusias su pareigūnų piktnaudžiavimu ar biurokratizmu. Šį teiginį patvirtina tai, kad per 2002 m. 97 skundai grąžinti nenagrinėjant jų iš esmės.

    Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsisakoma nagrinėti skundus:

    1. Skunde keliamas klausimas buvo išnagrinėtas teisme ir yra priimtas teismo sprendimas arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme, dėl skunde keliamo klausimo yra priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą, atsisakyti iškelti baudžiamąją bylą arba nutraukti baudžiamąją bylą. Dažniausiai tai skundai dėl darbo teisinių santykių, dėl uždarųjų akcinių ir akcinių bendrovių veiklos bei bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo.

    2. Nuo skundžiamų veiksmų būna praėjęs gana ilgas laiko tarpas. Pažymėtina, jog skundai, kuriuose praleistas terminas nedaro įtakos nustatant skundo aplinkybes, yra nagrinėjami iš esmės.

    Nemaža dalis gyventojų nėra kreipęsi į valstybės ar savivaldybės institucijas, kurios tiesiogiai turėtų spręsti klausimus, todėl negali nurodyti konkrečių pareigūnų, kurių veiksmais skundžiasi, o tai apsunkina Seimo kontrolierės darbą.

    3. Skundai, dėl kurių yra priimti vietos savivaldybių tarybų ar valdybų sprendimai. Pagal Seimo kontrolierių įstatymą Seimo kontrolieriai netiria skundų tik dėl vietos savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos. Tačiau Vietos savivaldos įstatyme (iki priimant 2003-01-28 įstatymo pataisas) buvo numatyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš savivaldybės tarybos narių sudaro valdybą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas savivaldybės tarybos nariai yra valstybės politikai, o ne pareigūnai.

    2002 m. 100 skundų buvo atmesta nepasitvirtinus juose nurodytiems pažeidimams. Šie skundai buvo visapusiškai ir išsamiai ištirti, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti, ar juose nurodyti pažeidimai pasitvirtina, bei įvertinti vieno ar kito pareigūno darbą, t.y. nustatyti, ar pareigūno veiksmuose nėra piktnaudžiavimo ir biurokratizmo.

    Neretai piliečiai skundžiasi, jog miestų bei rajonų savivaldybės neiškeldina nuomininkų iš savininkams grąžintų namų, nesprendžia į Lietuvą grįžusių reabilituotų politinių kalinių aprūpinimo butais klausimų.

    Valstybė miestų bei rajonų vietos savivaldybėms skyrė nemažai funkcijų, tačiau joms realizuoti nėra skiriama pakankamai lėšų. Trūkstant lėšų vietos savivaldybių institucijų priimti sprendimai tampa neįgyvendinami, kyla pagrįstas piliečių nepasitenkinimas, tačiau ištyrusi tokį skundą Seimo kontrolierė dažniausiai nusprendžia skundą atmesti, nes pareigūnų veiksmuose piktnaudžiavimo ar biurokratizmo nenustatoma.

    Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dažnai Seimo kontrolierės darbą, atimdami labai daug laiko, apsunkina pareiškėjai, kurie jau po keletą kartų yra kreipęsi beveik į visas valstybinės valdžios institucijas, dažnai į teismus, jų nepagrįstus skundus jau yra nagrinėjusi ir Seimo kontrolierė. Paprastai tokie pareiškėjai būna nepatenkinti pateikta Seimo kontrolierės pažyma, todėl skundžiasi Seimo nariams, Seimo Priimamajam, Prezidentūrai. Šių institucijų prašymu Seimo kontrolierė privalo pateikti informaciją ir tuos pačius argumentus, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą, atitraukdama savo dėmesį nuo kitų piliečių skundų, kuriuose neretai būna išdėstytos labai svarbios ir opios problemos.

     

    IŠTIRTŲ SKUNDŲ PROBLEMATIKA

    Nagrinėjant gautus skundus pagal problematiką, matyti, kad 2002 m. daugiausia skundų Seimo kontrolierė gavo dėl pastatų – 32 skundus (dėl nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus, komercinės ūkinės veikos pastatus atkūrimo, dėl gyvenamųjų pastatų remonto, eksploatacijos), dėl žemės – 21 skundas (detaliųjų planų rengimas, žemės sklypų ribų nustatymas), ūkio klausimais gauta 19 skundų (komunaliniai mokesčiai, dujų ūkis, šilumos tinklai, transportas), dėl socialinių klausimų – 20 skundų (pašalpos, kompensacijos, globos skyrimas).

    Pateikiamoje lentelėje matyti per ataskaitinį laikotarpį ištirtų skundų problematika.

     

     

    NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į PASTATUS ATKŪRIMAS

    2002 m., kaip ir ankstesniais metais, nemažai gauta skundų dėl nuosavybės teisių į pastatus atkūrimo. Dažniausiai piliečiai skųsdavosi, kad vietos savivaldybių pareigūnai nesiima priemonių dėl nuomininkų iškeldinimo iš jiems grąžintų namų, vilkina priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

    Tokius skundus iš dalies galima laikyti pagrįstais, tačiau ne dėl savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, o dėl to, jog stinga lėšų nuomininkams iškelti. Tinkamai įgyvendinti savivaldybėms priskirtas funkcijas trukdo ir tai, kad iki šiol Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra patvirtinusi Valstybės garantijų nuomininkams programos.

    Skundų skaičių dėl nuosavybės teisių į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkūrimą lemia ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2002-01-15 priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuriame numatyta, jog garantijos bus duodamos ir vykdomos tik tuo atveju, jei grąžintame savininkui name liko vienas butas, kurį savivaldybė nuomos sutarties pagrindais nuomoja jį ten gyvenantiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra gautas prašymas ištirti, ar minėtas įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, vietos savivaldybių pareigūnai susilaiko nuo sprendimų priėmimo.

    Vis dar pasitaiko atvejų, kada savivaldybių pareigūnai nepriima sprendimų motyvuodami tuo, kad trūksta nuosavybės teisę įrodančių dokumentų, nors pareiškėjai su tuo kategoriškai nesutinka. Tokiais atvejais savivaldybės privalėtų, jeigu pilietis nepateikia papildomų dokumentų, priimti neigiamus sprendimus, kuriuos pilietis galėtų ginčyti teismine tvarka, t.y. pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 124 straipsnyje įtvirtinta teise. Pareigūnų susirašinėjimas neišsprendžia problemos, tik aštrina, o piliečiai toliau teberašo skundus.

    KOMUNALINIAI MOKESČIAI

     

    Pagrindinė priežastis, dėl kurios gaunama tiek daug gyventojų nusiskundimų komunalinio, dujų ūkio bei komunalinių mokesčių klausimais, yra ta, kad dar ne visuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra įsteigtos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos. Nesant bendrijų gyvenamąsias patalpas iki 2002-06-01 eksploatuodavo įmonės, kurios dažniausiai būdavo savivaldybių kontroliuojamos. Šios įmonės retai kada informuodavo gyventojus apie atliekamų darbų ir paslaugų kainas, tarifus, surinktų lėšų panaudojimą ir t.t.

    2002-05-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr.752 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (įsigaliojo nuo 2002-06-01).

    Įsigaliojus naujai tvarkai, Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gauta skundų dėl neteisėtai, nesilaikant nustatytų terminų organizuojamų gyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimų, dėl administratoriaus pasirinkimo, nustatytos tvarkos nesilaikymo sprendžiant administratoriaus skyrimo (keitimo kitu) klausimus.

    Tiriant pareiškėjų skundus buvo nustatyta atvejų, kai vietos savivaldybių valdybos, savo sprendimais patvirtinusios Daugiabučių gyvenamųjų namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus, administratoriaus keitimo kitu nuostatus, apribojo patalpų savininkų teises. Pvz., Pavyzdinių nuostatų 12.2 punkte numatyta, jog „balsavimo biuletenis įteikiamas kiekvienam patalpų savininkui asmeniškai arba išsiunčiamas registruotu laišku, be to, apie balsavimą raštu ir svarstomus klausimus viešai skelbiama skelbimų lentoje“. Tuo tarpu Šiaulių miesto valdybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose numatyta, kad apie balsavimą reikia pranešti ne tik skelbimų lentoje, bet ir „Savivaldybių žiniose“. Pavyzdinių nuostatų 17 punkte numatyta, jog reikalauti pakeisti administratorių gali ne tik patalpų savininkų susirinkimas, bet ir „daugiau kaip ½ patalpų savininkų, raštu pareiškusių nepasitikėjimą juo“. Tuo tarpu Šiaulių miesto valdybos sprendimu patvirtintuose nuostatuose numatyta, jog administratorių pakeisti gali tik patalpų savininkų susirinkimas.

    Seimo kontrolierės nuomone, gyvenamiesiems namams, kuriuose neįsteigtos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, paskyrus administratorius, skundų dėl komunalinio ūkio, komunalinių mokesčių skaičiavimo turėtų sumažėti, nes Vyriausybės nutarimu patvirtintuose pavyzdiniuose nuostatuose aiškiai nurodytos administratoriaus bei patalpų savininkų teisės ir pareigos. Nuostatuose numatyta galimybė pakeisti administratorių, pareikšti jam nepasitikėjimą skatina konkurenciją tarp jų, ypač didesniuose miestuose ir rajonuose, dėl to, manyčiau, administratoriai sąžiningiau ir kokybiškiau atlieka savo pareigas.

    SOCIALINIAI KLAUSIMAI

    Ypač jautriai piliečiai reaguoja, kai savivaldybių pareigūnai atsisako išmokėti pašalpas, kompensacijas už buto šildymą, išlaidas karštam ir šaltam vandeniui, kietą kurą, vėluoja jas išmokėti, dengti palūkanas už lengvatinius kreditus. Per ataskaitinį laikotarpį buvo gauta 20 tokių nusiskundimų.

    Manyčiau, jog skundų dėl socialinių klausimų skaičių lemia didelis nedarbo lygis Lietuvoje, ypač tai aktualu mažesniuosiuose miestuose bei rajonuose. Piliečiai yra priversti kreiptis į miestų, rajonų savivaldybes dėl kompensacijų skyrimo, nes tai vienintelis ir pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

    Seimo kontrolierė tyrė piliečio skundą, kuriame jis nurodė, jo savivaldybės pareigūnai, apskaičiuodami buto šildymo išlaidų kompensaciją, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr.774 patvirtintą Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijų skaičiavimo metodiką, t.y. apskaičiuojant jo pajamas taikė metodikos 7.6 punktą, pagal kurį į šeimos pajamas įskaitomos pajamos iš asmeninio ūkio, nors pareiškėjas turi 4,58 ha žemės sklypą, į kurį jam yra atkurtos nuosavybės teisės (o ne asmeninis ūkis). Tyrimo metu buvo nustatyta, jog savivaldybės pareigūnai, apskaičiuodami buto šildymo išlaidų kompensacijas, turėjo taikyti metodikos 7.8 punktą, pagal kurį į šeimos pajamas įskaitomos pajamos iš asmeninio turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kt.) naudojimo (nuomos). Pažymėtina, kad savivaldybės pareigūnai geranoriškai nevykdė Seimo kontrolierės rekomendacijų, todėl šis klausimas buvo sprendžiamas 2002-09-30 Šiaulių apygardos administraciniame teisme, Vyriausiajame administraciniame teisme.

    Per ataskaitinį laikotarpį buvo gauta skundų iš asmenų, gyvenančių slaugos, senelių namuose, kuriuose pareiškėjai skundėsi dėl prastų gyvenimo sąlygų, anot jų „dėl apgaulės būdu „išviliojamų“ pinigų, gautų už parduotą turtą, dėl ūkinių-finansinių pažeidimų“. Tiriant skundus buvo nustatyti turtinio pobūdžio sandorių sudarymo faktai tarp senelių namų gyventojų ir administracijos vadovų. Įvertinus šias sutartis ir kitus nustatytus ūkinės-finansinės veiklos pažeidimus, Seimo kontrolierė nusprendė surinktą medžiagą perduoti Kauno apygardos prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti. Be to, Seimo kontrolierė atliko prevencinį darbą, t.y. kreipėsi į vietos savivaldybių kontrolierius, išskyrus Vilniaus, Kauno, Panevėžio miestų, prašydama patikrinti savivaldybės įsteigtų senelių globos namų ūkinę-finansinę veiklą.

    TARNYBINĖS ETIKOS PAŽEIDIMAI

    Per 2002 m. Seimo kontrolierė gavo 15 skundų dėl tarnybinės etikos pažeidimų, t.y. kai savivaldybių pareigūnai vilkina atlikti tam tikrus veiksmus ar piktnaudžiauja tarnybine padėtimi. Dažniausiai tokiuose skunduose pareiškėjai nurodo, jog savivaldybės pareigūnai ar savivaldybės įsteigtų įstaigų, įmonių atsakingi darbuotojai, pažeisdami teisės aktų nuostatas priima į darbą darbuotojus, jog nesilaikoma įstatymu nustatytų terminų pateikiant atsakymus piliečiams į jų raštiškus pareiškimus arba pateikiami atsakymai yra neišsamūs, dėl viešųjų darbų atlikimo trukmės ir t.t. Pvz., tiriant skundą dėl Kauno rajono Vilkijos apylinkės seniūnės veiksmų, buvo nustatyta, kad seniūnė netinkamai atliko savo pareigas, neekonomiškai ir neefektyviai naudojo biudžeto lėšas, nevykdė įstatymų ir kitų teisės aktų. Tokia seniūnės veikla buvo pripažinta kaip piktnaudžiavimas ir biurokratizmas, todėl Seimo kontrolierė pasiūlė Kauno rajono merui įvertinti Vilkijos apylinkės seniūnės veiksmus. Atsižvelgiant į atliktų patikrinimų medžiagą bei į Seimo kontrolierės siūlymą, Vilkijos apylinkės seniūnė buvo atleista iš užimamų pareigų.

    Esama atvejų, kada pareiškėjai skunduose nurodo, jog savivaldybių pareigūnai grubiai, nemandagiai elgiasi su jais, nesuteikia informacijos. Žinoma, ištirti tokius skundus ir nustatyti tarnybinės etikos pažeidimus gana sudėtinga. Pasitaiko atvejų, kai nepaisoma tarnybinės etikos ne tik piliečio, bet ir Seimo kontrolieriaus atžvilgiu. Pvz., po skundo ištyrimo Seimo kontrolierė pakartotinai kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės pareigūnus, prašydama pateikti informaciją apie Seimo kontrolierės sprendimų vykdymą arba motyvuotą atsisakymą, jei šis pasiūlymas nebūtų vykdomas. Vietoj to, kad atsakingas pareigūnas pateiktų prašomą informaciją, buvo kreiptasi į įvairias valstybės institucijas, teigiant, kad Seimo kontrolierė „daro spaudimą“, yra neobjektyvi ir t.t. Norėčiau užtikrinti, kad visus skundus nagrinėju ir sprendimus priimu vadovaudamasi teisėtumo, nešališkumo ir viešumo principais.

    SEIMO KONTROLIERĖS SPRENDIMAI IR JŲ VYKDYMAS

    Atlikusi skunde nurodytų aplinkybių išsamų ir visapusišką tyrimą ir pripažinusi skundą pagrįstu, Seimo kontrolierė, vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsniu, sprendžia, kokį priimti sprendimą. Seimo kontrolierės pateiktą pasiūlymą panaikinti ar priimti sprendimą, pašalinti įstatymo pažeidimus, jų priežastis nagrinėja vietos savivaldybių institucijos ar pareigūnai, kuriems toks siūlymas adresuojamas, nes pagal Seimo kontrolierių įstatymą Seimo kontrolieriaus priimami sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, todėl pats Seimo kontrolierius neturi teisės pakeisti, panaikinti pareigūno priimto sprendimo, akto, jeigu tyrimo metu buvo nustatyta, jog toks sprendimas neteisėtas.

    Priimtų sprendimų vykdymas pateiktas 3 lentelėje.

    Sprendimas

    Sprendimų

    skaičius

    Kontroliuojami

    skundai

    Vykdymas

    Įvykdyta

    Iš dalies

    Neįvykdyta

    Atkreiptas pareigūnų dėmesys

    34

    6

    34

     

     

     

     

     

     

     

     

    Informuoti Vyriausybę apie įstatymo trūkumus

    1

     

     

     

     

    Medžiaga perduota tardymui

    1

     

     

     

     

    Pareiškėjui paaiškinta

    6

     

     

     

     

    Siūlymas atleisti iš užimamų pareigų

    1

    1

     

     

    1

    Siūlymas priimti norminį aktą

    3

    1

    1

    1

     

    Siūlymas atlikti konkrečius darbus

    96

    23

    82

    7

    4

    Siūlymas parengti norminį aktą

    1

    1

    1

     

     

     

     

     

     

     

     

    Siūlymas priimti sprendimą

    3

    3

    2

    1

     

    Iš viso:

    146

    35

    100

    9

    5

    Kaip rodo pateikta lentelė, iš 146 Seimo kontrolierės priimtų sprendimų įvykdyti arba iš dalies įvykdyti 109 ir tik 5 sprendimus savivaldybių pareigūnai atsisakė įvykdyti. Beje, įstatymas ir neįpareigoja pareigūno ar institucijos pranešti Seimo kontrolierei apie jo rekomendacijų vykdymą. Dėl šios priežasties dažnai tenka rašyti papildomus priminimus.

    Baigiant norėčiau akcentuoti, jog būtina pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymą, nes šiuo metu galiojančio Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą, gali siūlyti kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui ar aukštesniajai institucijai skirti nusižengusiems pareigūnams drausmines nuobaudas. Taip pat tai, kad laikas, per kurį buvo tirtas skundas, neįskaitomas į darbo įstatymuose nustatytą senaties terminą drausminei nuobaudai skirti. Tačiau pagal šiuo metu galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos. Manyčiau, kad būtų tikslinga papildyti Seimo kontrolierių įstatymą nuostata, jog pareigūnas ar institucija privalo informuoti Seimo kontrolierių apie jo pateikto pasiūlymo vykdymą arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl šie pasiūlymai nebus vykdomi.

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Seimo kontrolieriaus

    ROMO VALENTUKEVIČIAUS

    SKUNDŲ TYRIMO ATASKAITA

     

    2002 m. sausio 1 d. - 2002 m. gruodžio 31 d.

     

    Seimo kontrolierius pagal Seimo kontrolierių įstaigos valdybos nutarimu

    patvirtintą Seimo kontrolierių pasiskirstymą veiklos sritimis

    tyrė skundus dėl Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų

    savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

    Seimo kontrolierius R.Valentukevičius pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos valdybos 2000 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.31 “Dėl Seimo kontrolierių įstaigos valdybos 2000-01-10 nutarimo Nr.01 “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pasiskirstymo veiklos sritimis” dalinio pakeitimo” nuostatas tyrė skundus dėl Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestų savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo.

    Šių didžiųjų miestų savivaldybių priskyrimą minėtam kontrolieriui lėmė gana daug, palyginus su kitais rajonais, gaunamų skundų. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymas numato, kad, be tiriamų skundų, kontrolieriai atsako į piliečių prašymus paaiškinti tam tikrų teisės aktų taikymą ar suteikti raštu konsultaciją, taip pat savivaldybių pareigūnų prašymu teikia išvadas, ar jų veiksmai neiššauks pasekmių, kurios kaip neteisėtos gali būti apskųstos Seimo kontrolieriui.

    Ginti piliečio teises – kasdienė Seimo kontrolierių pareiga. Tačiau Seimo kontrolierius yra pareigūnas, saugantis pilietį nuo bet kokio jo teisių suvaržymo ar pažeidimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnis numato, kad Seimo kontrolieriai gina piliečius nuo pareigūnų piktnaudžiavimo bei biurokratizmo, t.y. gina nuo “blogo valdymo”. Todėl pirmoji teisinių santykių sritis, kurią tiesiogiai veikia ar siekia veikti Seimo kontrolierius, yra valdymą reglamentuojančių teisinių santykių tobulinimas, kitaip tariant, valdymo gerinimas. Jeigu Seimo kontrolierius, tirdamas konkretų skundą, aptinka prasto valdymo, netinkamos veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje faktų, juos nurodydamas, numatydamas kelius, kaip to išvengti, jis, be abejo, daro įtaką tvarkos, valdymo gerinimui toje institucijoje. Siekti geresnio valdymo neįmanoma netobulinant teisės aktų. Gerinti teisės aktus Seimo kontrolieriams leidžia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 28 straipsnis, kuris įpareigoja Seimo kontrolierių pranešti Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės tarybai apie tyrimo metu nustatytus įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas. Seimo kontrolierius taip pat naudojosi šia teise: 2000 metais buvo pateikta 16 siūlymų pakeisti galiojančius ar priimti naujus norminius aktus (12 atvejų šie siūlymai įgyvendinti), 2001 metais tokių siūlymų pateikta 11 (įgyvendinti 7), o 2002 metais atitinkamai 7 ir 5.

    Seimo kontrolieriai, tirdami piliečių skundus, tam tikra prasme atlieka priežiūrą, kaip valstybės valdžios bei valdymo institucijose bei savivaldybėse laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų. Šią pareigą suponuoja Seimo kontrolierių tyrimo objektas - pareigūnų galimas piktnaudžiavimas ar biurokratizmas. Piktnaudžiavimas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnyje, be kitų požymių, apibrėžiamas kaip “pareigūno veiksmai arba neveikimas, kai tarnybinė padėtis naudojama ... ne pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, ... kai viršijami suteikti įgaliojimai”. Biurokratizmas taip pat apibūdinamas kaip pareigūnų blogas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų pareigų vykdymas ar jų nevykdymas. Vadinasi, Seimo kontrolierius, pripažindamas piliečio skundą pagrįstu ir nustadydamas, kurio įstatymo ar teisės akto pareigūnas nesilaikė, bei nurodydamas nustatytus pažeidimus ištaisyti, daro tiesioginę įtaką, kad būtų laikomasi įstatymų reikalavimų.

    Seimo kontrolieriams jų veiklą reglamentuojantis įstatymas leidžia daryti įtaką ir nusikalstamumo prevencijai bei nusikaltimų išaiškinimui. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnis įpareigoja Seimo kontrolierių perduoti medžiagą tardymo organams, kai tyrimo metu aptinkama nusikaltimo požymių. Seimo kontrolierius 2001 metais šia teise pasinaudojo 3 kartus, iš jų prokuratūros organai iškėlė 3 baudžiamąsias bylas, 2002 metais tokių atvejų buvo atitinkamai 3 ir 2.

    Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 str. bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 4 str. Seimo kontrolieriui nesuteikta teisė tirti teisėjų veiklą, tikrinti teismų sprendimų bei nuosprendžių pagrįstumą ir teisėtumą. Nepaisant to, Seimo kontrolieriai savo tyrimais padeda teismams priimti teisingus, piliečių teises ginančius sprendimus. Jau žinoma nemažai atvejų, kai piliečiai, nepasisekus geruoju (neteismine tvarka) apginti pažeistų teisių valstybės ar savivaldybių institucijose, kreipėsi teisinės pagalbos ir tam reikalui civiliniame procese buvo panaudota Seimo kontrolierių surinkta medžiaga, kurią piliečiams patiems būtų sudėtinga, o kartais ir neįmanoma, gauti. Nors oficiali statistika šiuo klausimu neįmanoma, bet yra nemažai atvejų, kai tokiu būdu piliečiai laimėjo teismo procesus prieš jų teisių pažeidėjus.

    Seimo kontrolieriaus 1999-2002 metais išnagrinėtų skundų tyrimo rezultatai atsispindi 1 lentelėje.

    1 lentelė

    Metai

    Gauta

    skundų, iš jų prašymai pateikti išvadas

    Liko

    neištirtų skundų, iš jų pateikti išvadų

    Ištirta

    skundų ir pateikta išvadų

    Ištirta skundų

    Grąžinta

    nenagrinėtų skundų

    pripažinta pagrįstais

    atmesta

    1999

    254/2*

    73

    233/2*

    116

    82

    35

    2000

    228/2*

    63

    236/2*

    128

    79

    52

    2001

    313/8*

    79/2

    279/6*

    160

    78

    41

    2002

    266/2*

    71

    289/4*

    154

    96

    39

    * - išvados

    1999-2002 metais gautų skundų, prašymų pateikti išvadas ir kreipimųsi pasiskirstymas pagal Seimo kontrolieriaus kuruojamas savivaldybes:

    2 lentelė

    Institucija, dėl kurios pareigūnų veiksmų skundžiamasi

    1999 m. gauta skundų, prašymų pateikti išvadas ir kreipimųsi

    2000 m. gauta skundų, prašymų pateikti išvadas ir kreipimųsi

    2001 m. gauta skundų, prašymų pateikti išvadas ir kreipimųsi

    2002 m. gauta skundų, prašymų pateikti išvadas ir kreipimųsi

    Kauno m. savivaldybė

    98

    104

    122

    114

    Panevėžio m. savivaldybė

    10

    3

    10

    14

    Vilniaus m. savivaldybė

    141

    132

    181

    138

    Iš viso

    249

    234

    313

    266

    Kaip matyti pateiktoje lentelėje, gautų skundų skaičius pastaraisiais metais išlieka panašus.

    Seimo kontrolierius 2002 metais ištyrė 289 skundus, pateikė 4 išvadas ir atsakė į 10 kreipimųsi.

    Iki šiol pagrįstų skundų gauta: 1995 m. - 42,9 proc., 1996 m. - 43,3 proc., 1997 m. - 47,5 proc., 1998 m. - 42,8 proc., 1999 m. - 59 proc., 2000 m. - 58 proc., 2001 m. - 57 proc. Ataskaitiniu laikotarpiu tirtų skundų pagrįstumą rodo 3 lentelė.

    3 lentelė

    SEIMO KONTROLIERIAUS R.VALENTUKEVIČIAUS NAGRINĖTI SKUNDAI

    Pastaba. 2 proc. sudaro pateiktos išvados ir atsakymai į piliečių prašymus.

    2002 metais ištirtų skundų tematikos tendencijos bei tyrimo rezultatai pateikiami 4 lentelėje.

    4 lentelė

    Ištirtų skundų dėl Vilniaus, Kauno, Panevėžio miestų savivaldybių pareigūnų biurokratizmo tematika

    TURTO RESTITUCIJA

    Seimo kontrolieriaus per ataskaitinį laikotarpį ištirtų skundų turto restitucijos klausimais, kaip ir ankstesniais metais, didžiąją dalį sudarė skundai, kuriuose Kauno miesto savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybos pareigūnai skundžiami vilkinimu atkurti nuosavybės teises į Kauno mieste esančius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. 2002 metais tokių skundų buvo ištirta 24, pagrįstais pripažinta – 15.

    Pagrįstais pripažintų šios kategorijos skundų didžiąją dalį nagrinėjamu laikotarpiu sudarė skundai, kuriuose piliečiai, pageidaujantys už valstybės išperkamus (negrąžinamus natūra) pastatus gauti piniginę kompensaciją, skundėsi neleistinai ilgai užtrunkančiu pastatų vertinimo procesu, dėl ko buvo vilkinamas sprendimų atkurti nuosavybės teises į šiuos pastatus priėmimas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme yra numatyta, kad sprendime atkurti nuosavybės teises turi būti nurodoma valstybės išperkamo nekilnojamojo turto vertė. Tiriant skundus paaiškėjo, kad pagrindinė užsitęsusio vertinimo proceso priežastis – nesutarimai dėl turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo tarp vertinimą atliekančių Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialo (toliau – Įmonė) turto vertintojų ir vertinimo atskaitas įgaliotų tikrinti Kauno miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos pareigūnų. Parengtos vertinimo ataskaitos teikiamos Kontrolieriaus tarnybai patikrinimui atlikti ir su šios tarnybos pastabomis grąžinamos Įmonei patikslinti. Įmonė, nesutikdama su Kontrolieriaus tarnybos pastabomis, vertinimo ataskaitas vėl teikia Kontrolieriaus tarnybai, tarp šių institucijų metus ir daugiau vyksta susirašinėjimai, tačiau nesutarimai taip ir neišsprendžiami. Seimo kontrolierius skundų tyrimo pažymose ne kartą konstatavo, kad Kauno mieste susidariusi situacija dėl gyvenamųjų namų, jų dalių, butų vertinimo yra nepatenkinama ir pažeidžia pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teises, interesus, apie ją informavo tiek Kauno miesto savivaldybės, tiek Įmonės vadovus. Seimo kontrolieriaus siūlymu buvo sudaromos atitinkamą turto vertinimo kvalifikaciją turinčių specialistų komisijos, į kurias buvo įtraukiami Įmonės ir Kauno miesto savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos turto vertintojai, jose buvo priimami kompromisiniai sprendimai ir tuo pagreitinamas turto vertinimo proceso užbaigimas.

    Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. sausio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 8, 12, 15, 16, 18 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Šiuo įstatymu pakeistas ir papildytas 15 straipsnis, jo 2 dalyje (2 ir 3 punktuose) nurodant, kad gyvenamieji namai, jų dalys, butai, kuriuose gyvena nuomininkai, negalėję įgyvendinti savo teisės juos privatizuoti, iš piliečių, kuriems yra grąžintos natūra gyvenamųjų namų dalys, kuriose jie gyvena, arba jie yra įgiję nuosavybės teise privatizuojamų patalpų pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra paimami visuomenės poreikiams ir už juos atlyginama pagal šio įstatymo 16 str. Visuomenės poreikiams šie namai, jų dalys, butai turėjo būti paimti nepriklausomai nuo to, ar į juos buvo atkurtos nuosavybės teisės, t.y. jie buvo grąžinti natūra, ar nebuvo atkurtos. Seimo kontrolierius piliečių skundų tyrimo pažymose ne kartą konstatavo, kad nors minėtasis įstatymas, (taip pat ir jo nuostatos, numatančios gyvenamųjų namų, jų dalių, butų paėmimą iš savininkų visuomenės reikmėms) yra galiojantis, tačiau, nesant priimtų ir galiojančių įstatymą lydinčiųjų teisės aktų, nustatančių teisingą kompensavimą piliečiams už paimamą visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą, taip pat nesant Konstitucinio Teismo nutarimo, patvirtinančio, kad įstatyme naujai įteisinta gyvenamųjų namų, jų dalių, butų paėmimo iš savininkų tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra pakankamų teisinių prielaidų įstatymui įgyvendinti. Dėl šios priežasties Seimo kontrolierius kritiškai kaip akivaizdžiai skubotus vertino Kauno miesto savivaldybės pareigūnų veiksmus, kuriais buvo siekiama įgyvendinti šio įstatymo nuostatas, pavyzdžiui, kai piliečiams, sugrąžintų namų, jų dalių, butų savininkams, buvo siunčiami raštai, kuriuose jų buvo prašoma pasirinkti nuosavybės teise priklausančių (grąžintų natūra) gyvenamųjų namų, jų dalių, butų išpirkimo būdą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003-03-04 nutarimu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 str. 2 dalis (2002 m. sausio 15 d. redakcija ir 2002 m. spalio 29 d. redakcija) pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams.

    Komunalinis ūkis, mokesčiai

    Per ataskaitinį laikotarpį gauta daug skundų iš Kauno ir Vilniaus miesto gyventojų dėl komunalinių mokesčių apskaičiavimo bei kitais komunalinio ūkio klausimais. Per 2002 metus Seimo kontrolierius išnagrinėjo 42 skundus dėl Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento bei gyvenamuosius namus eksploatuojančių bendrovių pareigūnų biurokratizmo. Daugumoje skundų (D.P. 2001/05-1443; J.S. ir kt. 2001/05-1162, A.P. 2001/05-1638; R.Š.2002-05-74; P.S. 2002/05-392; G.I. 2002/05-978) keliama ta pati problema – ne visada tinkamai laikomasi nustatytos bendro naudojimo patalpų, konstrukcijų, inžinerinės įrangos priežiūros, profilaktinio remonto darbų atlikimo tvarkos, gyventojai neišsamiai informuojami apie atliktus darbus, jų apimtis, panaudotas lėšas, eksploatuojančios bendrovės neužtikrina tinkamo namo karšto vandens tiekimo sistemų funkcionavimo, norminės karšto vandens temperatūros ir tinkamo vonių šildytuvų darbo, ne visuomet gyventojams teikiamos kokybiškos paslaugos, klaidingai vedama šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros darbų mokesčių apskaita.

    Pagal Vilniaus miesto valdybos 1999-07-08 sprendimu Nr. 1283V patvirtintos “Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodikos” 7 punktą, eksploatuojančios organizacijos metų pabaigoje turi informuoti gyventojus, namų įgaliotus atstovus apie surinktas lėšas, skirtas eksploatavimo išlaidoms apmokėti, ir nepanaudotą jų likutį arba trūkumą ir priimti sprendimą, suderinus su gyvenamojo namo savininkais ar jų įgaliotiniu, dėl likusių lėšų naudojimo ar jų papildymo, eksploatuojančių įmonių skelbimų lentose turi būti paskelbta eksploatavimo darbų ir paslaugų nomenklatūra, kiekis, kainos. Tirdamas gyventojų skundus, Seimo kontrolierius nustatė, kad eksploatuojančios bendrovės informaciją apie gyventojams priskaičiuotas ir namo bendro naudojimo patalpų eksploatavimui, priežiūrai ir profilaktiniam remontui panaudotas lėšas pateikia pavėluotai, informacija nebūna išsami, neatitinka Metodikos reikalavimų, su namų įgaliotais atstovais nederinami likusių lėšų panaudojimo klausimai.

    Tiriant skundus nustatyta, kad nesilaikoma aukščiau minimos Metodikos 8 p. reikalavimų, jog už darbus, neįrašytus į taisykles, gyventojai moka papildomai pagal faktiškai atliktų darbų išlaidas. Neįeinantys į gyvenamųjų namų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų sąvoką atlikti darbai turi būti perduodami pagal priėmimo-perdavimo aktus, nurodant faktiškas darbo išlaidas. Darbus priima namo įgaliotas atstovas ir eksploatuojančios bendrovės komisija. Neretai bendrovių darbuotojai nesilaiko šios darbų priėmimo tvarkos, t.y. atlikti konkretūs darbai, pažeidžiant Metodikos 8 punkto reikalavimus, apiforminami, nedalyvaujant namo įgaliotiems atstovams.

    Seimo kontrolierius pažymose ne kartą yra siūlęs Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir ūkio departamentui bei eksploatuojančioms bendrovėms užtikrinti, kad gyventojams (įgaliotiems atstovams) teisės aktų nustatyta tvarka būtų teikiama išsami (atitinkanti metodikos reikalavimus) informacija apie savininkams priskaičiuotas, jų apmokėtas ir panaudotas lėšas namo bendro naudojimo patalpų priežiūrai, eksploatacijai bei remontui ir jų nepanaudotą likutį; kad būtų kviečiami namų įgaliotieji atstovai vykdant namo priežiūros, profilaktinio remonto darbus; kad bendrovėse nebūtų pažeidinėjama piliečių skundų, prašymų, pareiškimų nagrinėjimo tvarka. Šie Seimo kontrolieriaus siūlymai buvo įvykdyti.

    Tiriant gyventojų skundus ne kartą buvo nustatyta, kad gyvenamuosius namus eksploatuojančios bendrovės ne visada tinkamai vykdė su šilumos energijos tiekėju (SP AB Vilniaus šilumos tinklai, dabar UAB “Vilniaus energija”) sudarytose Šilumos energijos, karšto vandens tiekimo ir šildymo įrenginių eksploatavimo sutartyse numatytus įpareigojimus, t.y. užtikrinti tolygų visų butų (patalpų) šildymą, palaikyti nustatytą visiems butams (patalpoms) šilumos ir karšto vandens temperatūros režimą, prižiūrėti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas bei įrenginius; nedelsiant reaguoti į gyventojų skundus dėl nekokybiško buto (patalpos) šildymo arba karšto vandens tiekimo butui ir operatyviai šalinti gedimus ir kt. Neretai dėl šių problemų gyventojai priversti kreiptis į kitas institucijas, kurioms atlikus patikrinimus, pasitvirtina gyventojų skundai dėl nekokybiško karšto vandens tiekimo ir nepakankamai šylančių vonios šildytuvų. Gyventojai skundžiasi ne tik dėl teikiamų nekokybiškų paslaugų, bet ir dėl patirtų nuostolių, susijusių su tuo, jog už teikiamas nekokybiškas paslaugas jiems priskaičiuojami mokesčiai kaip už kokybiškas. Tačiau problema išlieka – pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatas, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo; vartotojų teisė į pažeistų teisių gynimą ir nuostolių atlyginimą yra įtvirtinta Vartotojų teisių gynimo įstatyme, o pareiga atlyginti dėl šilumos tiekėjo ar namo šilumos bei karšto vandens sistemas eksploatuojančių įmonių kaltės atsiradusią žalą – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000-01-12 įsakymu Nr.20 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Pažymėtina tai, kad nei aukščiau nurodytuose, nei kituose galiojančiuose teisės aktuose nesureglamentuota nuostolių, atsiradusių dėl nekokybiško karšto vandens tiekimo bei netinkamo šildymo, kai gyventojas už nekokybiškas paslaugas moka tomis pačiomis kainomis kaip už kokybiškas, dydžio nustatymo tvarka. Todėl Seimo kontrolierius kreipėsi į Ūkio ministeriją, prašydamas apsvarstyti galimybę parengti tokią nuostolių apskaičiavimo metodiką.

    Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002-05-28 nutarimu Nr.752 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Dėl šios priežasties butų savininkai tų namų, kur neįkurtos daugiabučių namų savininkų bendrijos ar nesudarytos jungtinės veiklos sutartys, 2002 metų pabaigoje turėjo apsispręsti ir pasirinkti įmonę (fizinį asmenį), turinčią teisę teikti bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas.

    Tiriant Kauno miesto gyventojų skundus, išskirtina jų keliama problema – pageidavimas atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos. Gyventojai savo prašymus motyvuoja neefektyviu namo šildymo sistemos darbu, nekokybiškomis paslaugomis ir nerealiai dideliais mokesčiais už šildymą ir karštą vandenį. Tirdamas A.S. skundą, Seimo kontrolierius nustatė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios atsisakyta duoti leidimą atjungti namą nuo centralizuotos šildymo sistemos, įrengti dujinį šildymą, yra ta, kad šis namas yra centralizuoto šilumos tiekimo tinklų teritorijoje. Tai reiškia, kad šilumos tinklams (AB “Kauno energija”) teritorijoje, kurioje yra namas, suteikiamas prioritetas, nors iš skundo tyrimui pateiktos medžiagos matyti, kad toje pačioje teritorijoje yra ne tik šilumos tinklų, bet ir dujų tiekimo įvadas. Buvo pažymėta, kad šitaip ne tik ribojama konkurencija energetikos srityje, bet ir suvaržomos vartotojų teisės pasirinkti kitą energijos šaltinį. Pažymoje Seimo kontrolierius pareiškė nuomonę, kad tuo atveju, kai nuo šilumos tinklų pageidauja atsijungti visas gyvenamasis namas (t.y. valią atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos pareiškia visi name esančių patalpų savininkai), esant techninei galimybei tai padaryti (gavus kitą energijos rūšį tieksiančios organizacijos technines sąlygas), uždrausti butų (patalpų) savininkams pasirinkti alternatyvų energijos šaltinį ar apriboti šią teisę galima būtų tik įstatymuose numatyta tvarka ir pagrindais. Bet kokių kitų apribojimų, numatytų žemesnę juridinę galią turinčiuose teisės aktuose, taikymas yra nepateisinamas ir pažeidžiantis įstatymuose įtvirtintus nuosavybės teisės įgyvendinimo principus, vartotojų teises bei kitų energijos rūšių teikėjų interesus. Seimo kontrolierius savo rekomendacijose siūlė Kauno miesto savivaldybės Statinio prijungimo prie šilumos energijos šaltinio ar jo pakeitimo kita šilumos energijos rūšimi komisijos pirmininkui inicijuoti pakartotinį namo savininkų prašymo atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų nagrinėjimą. Tačiau šios rekomendacijos nebuvo įvykdytos.

    GYVENAMŲJŲ NAMŲ STATYBA, REMONTAS, REKONSTRUKCIJA

    Seimo kontrolierius ataskaitoje už 2001 metus buvo pažymėjęs, kad Vilniaus miesto gyventojai dažniausiai skundžiasi dėl savivaldybės Miesto plėtros departamento pareigūnų biurokratizmo. Šio departamento pareigūnams pavesta rengti, derinti detaliuosius planus (žemės privatizavimui, nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų statybai, kai yra keičiama tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir kt.), derinti gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų ir patalpų statybos, remonto ir rekonstrukcijos projektus. Praėjusių metų ataskaitoje buvo konstatuota, kad problema – rengiami detalieji planai, derinami projektai statyti daugiaaukščius gyvenamuosius namus prestižiniuose Vilniaus miesto rajonuose, kuriuose vyrauja esami mažaaukščiai namai, bei tokių namų statyba. Tyrimo metu ne kartą buvo nustatyta, kad pirminiuose parengtuose dokumentų variantuose neatitinka leidžiamas aukštingumas, užstatymo tankis, svarstant tokius planus pažeidžiama nustatyta projektų svarstymo su visuomene tvarka, planavimo pasiūlymų teikėjams nebuvo nustatyta tvarka paaiškinta detaliojo plano sprendinių bei viešo svarstymo su visuomene apskundimo tvarka, dėl to jie netekdavo galimybės pasinaudoti apskundimo teise. Šiais ataskaitiniais metais ši problema nebebuvo tokia aktuali, nes Seimo kontrolieriaus priimti sprendimai ir jų realizavimas iš dalies išsprendė šią problemą, tačiau pagrįstų skundų dėl Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento pareigūnų biurokratizmo nesumažėjo. Kaip matyti iš pateiktos 4 lentelės, dėl šio departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų 2002 metais buvo gauti 23 pagrįsti skundai. Dažniausiai biurokratiškai elgiasi minėto departamento vyriausieji teritorijų architektai, kuriems yra priskirtos atskirų seniūnijų teritorijos. Šiems pareigūnams Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vyriausiojo teritorijos architekto pareiginiais nuostatais yra pavesta laiku užtikrinti priskirtos teritorijos projektų sąlygų sąvado bei derinimo vykdymą ir projektų priežiūrą nuo proceso pradžios iki galutinio užbaigimo, dalyvauti rengiant ir derinant detaliuosius planus, užtikrinti teritorijos metodišką priežiūrą, koordinavimą ir kontrolę bei savo kompetenciją spręsti visus klausimus, susijusius su teritorijos vystymu, rengti ir derinti žemės sklypų dydžio ir ribų planus ir kt. Dėl Antakalnio teritorijos vyr. architekto G.Kuodžio neatsakingo požiūrio į savo tiesioginių pareigų vykdymą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, be detaliojo plano buvo suderintas ir realizuotas Antakalnio turgaus rekonstrukcijos projektas. Realizuojant šį projektą, buvo pažeisti 212 DSNB interesai – pažeistos šios bendrijos žemės sklypo prie namų valdos ribos, išpjauti šios bendrijos teritorijos augę medžiai. Tik po pakartotinio minėtos bendrijos pirmininko skundo ir pakartotinio Seimo kontrolieriaus sprendimo konfliktas buvo išspręstas (2002-04-18 pažyma Nr.2002/05-1617 dėl A.K. skundo ištyrimo). Minėtas pareigūnas taip pat neužtikrino, kad pradinėje Bistryčios g. 12 detalaus plano rengimo stadijoje būtų įvertintas galimas numatytas pravažiavimas tarp Bistryčios g. 14 ir Grybo g. 41 namų, o vėliau iš detalaus plano organizatorių ir projektuotojų nepareikalavo, kad detalaus plano korektūra būtų atliekama Detaliųjų planų taisyklių 51 punkte nurodyta tvarka, t.y. neužtikrino, kad detalusis planas būtų keičiamas, pildomas šiose taisyklėse nustatyta bendrąja detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka, t.y. papildymai ir pakeitimai turėjo būti suderinti, viešai apsvarstyti ir patvirtinti. Tai nebuvo atlikta - plano pakeitimas nesvarstytas su visuomene, brėžiniai parengti nesilaikant bendrų reikalavimų, jis neteiktas tvirtinti valdybai bei neatšauktas keičiamo detaliojo plano įregistravimas. Nurodyti pažeidimai buvo ištaisyti, gyventojų prašymas buvo išspręstas: pravažiavimas bei inžineriniai tinklai suplanuoti kitoje vietoje (2002-06-19 pažyma Nr.2002/05-263 dėl V.B. skundo ištyrimo).

    Seimo kontrolierius ištyrė V.S. ir kitų Raugyklos g. 9 namo gyventojų skundą. Pareiškėjai prašė išspręsti namo priklausinių – sandėliukų privatizavimo ir jų rekonstrukcijos klausimą (2002-12-24 pažyma Nr.2002/05-800). Lietuvos Respublikos Seimas 2000-10-12 priėmė Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo 13 straipsniu, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo ir butų privatizavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios – Atkuriamojo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiais galios įstatymą. Šio įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kokiais atvejais lengvatinėmis sąlygomis gali būti privatizuojamos savivaldybių (valstybės) gyvenamosios patalpos. Straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos gyvenamųjų patalpų pagalbinės patalpos ir priklausiniai (sandėliukai, garažai ir kt.), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams ir jų bendrijoms. Priėmus šį įstatymą, minėto namo gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Senamiesčio seniūniją su prašymu leisti privatizuoti namo priklausinius – sandėliukus. Paaiškėjo, kad dar prieš metus savivaldybės Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija (2002-01-08) svarstė gyvenamųjų patalpų priklausinių Senamiestyje privatizavimo klausimą ir pavedė Miesto plėtros departamento direktoriui A.S.Lukšai parengti tvarką ir teikti valdybai svarstyti, tačiau skundo tyrimo metu ši tvarka dar nebuvo parengta, o tai reiškė, kad visoje Senamiesčio seniūnijos teritorijoje buvo sustabdytas šių statinių privatizavimas bei jų rekonstrukcijos ar atstatymo darbai. Seimo kontrolierius pareiškė nuomonę, kad dėl neleistinai ilgai vilkinamo sprendimo priėmimo neteisėtai ir nepagrįstai varžomos Raugyklos g. 9 namo butų savininkų (taip pat ir kitų Senamiestyje gyvenančių butų savininkų) galimybės pasinaudoti nurodyto įstatymo suteiktomis teisėmis privatizuoti jų faktiškai naudojamus sandėliukus ūkio pastatuose. Be to, Seimo kontrolierius nurodė, kad nepaisant to, jog sprendimas nepriimtas ir tvarka nenustatyta, Raugyklos g. 9 namo priklausiniai atitinka numatomus reikalavimus ir, Seimo kontrolieriaus nuomone, nėra jokių priežasčių neleisti privatizuoti šio namo gyventojams jų naudojamus sandėliukus bei atlikti jų rekonstrukciją. Rekomenduota Vilniaus miesto merui A.Zuokui įpareigoti Miesto plėtros departamento direktorių A.Lukšą operatyviai teikti sprendimo „Dėl numatomų privatizuoti gyvenamųjų patalpų priklausinių (ūkinių ir kitų pagalbinių statinių bei patalpų) privatizavimo“ projektą svarstyti valdybai ir patvirtinti tokią tvarką bei išspręsti minėto namo gyventojų prašymus. Seimo kontrolieriaus sprendimas operatyviai buvo įvykdytas.

     

    Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Seimo kontrolierius tiria Seimo narių jam perduotus Lietuvos Respublikos piliečių skundus, kurie atitinka šio įstatymo reikalavimus.

    Seimo kontrolieriui per ataskaitinį laikotarpį 13 Lietuvos Respublikos Seimo narių perdavė tirti 21 piliečio prašymą: Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas G.Dalinkevičius perdavė tirti 5 prašymus, D.Kutraitė-Giedraitienė – 3 prašymus, K.Glaveckas – 2 prašymus, J.Razma – 2 prašymus, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.Paulauskas, V.Andriukaitis, A.Sakalas, A.Matulevičius, A.Skardžius, E.Klumbys, R.Sinkevičius, G.Kniukšta, K.Kuzmickas – po 1 prašymą. Seimo narių perduoti 4 piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamus pastatus, patalpas, butus bei žemę atkūrimo, 3 piliečių prašymai dėl žemės sklypų formavimo ir detaliųjų planų rengimo, 8 piliečių prašymai perduoti dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų eksploatacijos, privatizavimo, komunalinių mokesčių, pastatų, patalpų rekonstrukcijos ir remonto, 2 piliečių prašymai perduoti dėl pašalpų skyrimo ir skaičiavimo.

    SKUNDAI PAGAL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS PADALINIUS

    Skundžiamų Seimo kontrolieriaus kuruojamų savivaldybių atskirų padalinių sąrašą iliustruoja prie ataskaitos pridedama 5 lentelė.

    5 lentelė

    .

    Savivaldybės padalinio pavadinimas

    Apskųsta (kartų)

    Pagrįsti skundai

    Atmesti skundai

    1.

    Administratorius

    1

     

    1

    2.

    Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyrius

    2

    1

    1

    3.

    Ekonomikos departamentas

    6

    3

    3

    4.

    Teisės departamentas

    1

    1

     

    5.

    Turto valdymo ir privatizavimo skyrius

    7

    6

    1

    6.

    Energetikos ir ūkio departamentas

    23

    17

    6

    7.

    Miesto plėtros departamentas

    34

    24

    10

    8.

    Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius

    1

     

    1

    9.

    Socialinės paramos centras

    6

    3

    3

    10.

    Rejestro tarnyba

    1

     

    1

    11.

    UAB „Antakalnio ūkis“

    4

    1

    3

    12.

    Pilaitės seniūnija

    1

    1

     

    13.

    UAB „Naujoji Pilaitė“

    1

    1

     

    14.

    Karoliniškių seniūnija

    1

    1

     

    15.

    UAB „Lazdynų būstas“

    1

    1

     

    16.

    UAB „Karoliniškių būstas“

    1

     

    1

    17.

    UAB „Naujamiesčio būstas“

    2

    2

     

    18.

    Naujininkų seniūnija

    1

     

    1

    19.

    UAB „Naujininkų ūkis“

    3

    2

    1

    20.

    UAB „Verkių ūkis“

    1

     

    1

    21.

    Šnipiškių seniūnija

    1

     

    1

    22.

    Panerių seniūnija

    1

    1

     

    23.

    Senamiesčio seniūnija

    3

    2

    1

    24.

    UAB „Senamiesčio ūkis“

    5

    4

    1

    25.

    UAB „Šilėja”

    1

     

    1

    26.

    UAB „Jurita“

    3

    2

    1

    27.

    UAB „Vilko pėda“

    1

    1

     

    28.

    Žvėryno seniūnija

    1

    1

     

    29.

    UAB „Žvėryno ūkis“

    2

    2

     

    30.

    AB „Vilniaus šilumos tinklai“

    9

    7

    2

    31.

    UAB „Bendruva“

    2

     

    2

    32.

    UAB „Vilniaus energija“

    1

     

    1

    SKUNDAI PAGAL kauno MIESTO SAVIVALDYBĖS PADALINIUS

    .

    Savivaldybės padalinio pavadinimas

    Apskųsta (kartų)

    Pagrįsti skundai

    Atmesti skundai

    1.

    Administratorius

    1

     

    1

    2.

    Teisės skyrius

    1

     

    1

    3.

    Energetikos skyrius

    5

    4

    1

    4.

    Komunalinio ūkio skyrius

    2

     

    2

    5.

    Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo skyrius

    26

    19

    7

    6.

    Pastatų priežiūros ir nuomos skyrius

    4

    3

    1

    7.

    Rejestro tarnyba

    2

    2

     

    8.

    Turto valdymo skyrius

    5

    3

    2

    9.

    Socialinės rūpybos skyrius

    13

    2

    11

    10.

    Sveikatos skyrius

    2

    2

     

    11.

    Urbanistikos ir architektūros skyrius

    19

    14

    5

    12.

    SĮ „Santakos butų ūkis“

    1

     

    1

    13.

    SĮ „Panemunės butų ūkis“

    1

     

    1

    14.

    AB „Kauno energija“

    18

    10

    8

    15.

    Civilinės metrikacijos biuras

    1

     

    1

    SKUNDAI PAGAL Panevėžio miesto SAVIVALDYBĖS PADALINIUS

    .

    Savivaldybės padalinio pavadinimas

    Apskųsta (kartų)

    Pagrįsti skundai

    Atmesti skundai

    1.

    Administratorius

    1

    1

     

    2.

    Ekonomikos ir turto valdymo skyrius

    5

    2

    3

    3.

    AB „Panevėžio šilumos tinklai“

    2

    1

    1

    4.

    Architektūros ir urbanistikos skyrius

    1

     

    1

    5.

    UAB „Panevėžio autobusų parkas“

    1

    1

     

     

    Seimo kontrolieriaus rekomendacijų vykdymas

    Vienas iš svarbesnių kriterijų, rodančių Seimo kontrolieriaus darbą, yra ne ištirtų skundų skaičius, o priimtais sprendimais teikiamų rekomendacijų įvykdymas. Seimo kontrolierius 2002 metais ištyrė 289 skundus, priėmė 319 sprendimų. Šiuo metu kontroliuojamas 33 teiktų rekomendacijų įvykdymas. Įvykdyta 66 proc. teiktų rekomendacijų.

    Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio nuostatas Seimo kontrolieriai nepriima privalomų pareigūnams (ar institucijoms) sprendimų, jų galios apsiriboja teise „siūlyti … skirti nusižengusiems pareigūnams drausmines nuobaudas“, „pranešti … apie padarytus pažeidimus“, „imtis priemonių, kad toks neteisėtas sprendimas įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikintas“, „atkreipti dėmesį“ ir kt. Būtent dėl šios priežasties dalis Seimo kontrolierių rekomendacijų vilkinama įvykdyti arba lieka neįvykdytos. 2002 metais išnagrinėtuose skunduose duotų siūlymų, rekomendacijų vykdymą rodo 6 lentelė, o 2003 m. sausio 1 d. buvo likę tebekontroliuojamų skundų, kuriuose duotų rekomendacijų realizavimo terminai jau praėję, tačiau vilkinama pateikti informaciją apie tai, kas padaryta, arba motyvus, kodėl siūlymai negali būti realizuoti, be to, pasitaikė nemažai atvejų, kai vykdytojai dėl vienų ar kitų priežasčių prašė pratęsti įvykdymo terminus, ir Seimo kontrolierius, neturėdamas alternatyvos, tokius prašymus paprastai tenkina.

    6 lentelė

    Sprendimas

    Sprendimų

    skaičius

    Kontroliniai

    skundai

    Vykdymas

    įvykdyta

    iš dalies

    neįvykdyta

    Atkreipti pareigūnų dėmesį

    90

     

     

     

     

    Medžiaga perduota tardymui

    3

    1

    2

     

     

    Pareiškėjui paaiškinta

    31

     

     

     

     

    Pareikšti ieškinį teisme

    1

     

    1

     

     

    Siūlymas atlikti konkrečius darbus

    140

    27

    66

    27

    20

    Siūlymas įvertinti pareigūnų veiksmus

    8

     

    4

    1

    3

    Siūlymas pakeisti papildyti norminį aktą

    5

     

    1

    3

    1

    Siūlymas pakeisti sprendimą

    1

     

    1

     

     

    Siūlymas panaikinti sprendimą

    1

     

    1

     

     

    Siūlymas parengti norminį aktą

    1

     

    1

     

     

    Siūlymas suderinti norminį aktą

    1

     

     

     

    1

    Siūlymas taikyti tarnybinę nuolaidą

    26

    3

    10

    4

    9

    Siūlymas priimti sprendimą

    11

    1

    6

    3

    1

    Iš viso:

    319

    33

    94

    38

    35

    Iš pateiktų duomenų matyti, kad savivaldybės, vykdydamos Seimo kontrolieriaus siūlymus, 1 kartą pareiškė ieškinį teisme, priėmė 9 sprendimus, kuriais vienaip ar kitaip buvo išspręsti piliečių skunduose keliami klausimai, atliko 93 konkrečius darbus (perskaičiavo neteisingai skaičiuotus mokesčius ir įskaičiavo juos į būsimus mokėjimus, suteikė kreditą būstui įsigyti, suteikė pašalpą ar skyrė kompensaciją šildymo ar karšto vandens išlaidoms padengti ir kt.).

    Iš 6 lentelės matyti, kad Seimo kontrolierius 26 kartus prašė taikyti tarnybines nuobaudas pareigūnams, kaltiems biurokratiškai sprendus pareiškėjų prašymus, tačiau tik 10 kartų tarnybinės nuobaudos buvo taikytos (4 kartus kaltiems pareigūnams buvo sumažinti priedai prie atlyginimų). Ginti kaltus pareigūnus bei ieškoti formalaus jų netinkamos veiklos ar neveikimo pateisinimo būdinga tiek Kauno, tiek Vilniaus miesto savivaldybėms.

    Seimo kontrolieriaus konkrečiuose sprendimuose duotos visos rekomendacijos įvykdytos iš esmės, o tai rodo, kad savivaldybė pripažįsta padarytus pažeidimus, tačiau kaltiems pareigūnams skirti tarnybines nuobaudas atsisako.

     

    *****

    Per ataskaitinį laikotarpį į Seimo kontrolierių kreipėsi ir buvo konsultuoti 143 piliečiai, kurie skundėsi dėl pareigūnų biurokratizmo – vilkinimo priimti sprendimus ar atlikti kitas pareigas bei dėl to, kad pareigūnai nesilaiko įstatymų reikalavimų. Dalis piliečių kreipėsi su prašymais suteikti teisinę konsultaciją jiems rūpimais klausimais, paaiškinti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus bei jų taikymo tvarką, taip pat prašydami patarti, kaip elgtis vienu ar kitu atveju nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

     




    Naujausi pakeitimai - 2003 03 19.
    Žydrė Butkevičienė



       >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2002 metų ataskaitos

    LR Seimas