Lietuvos Respublikos Seimas

A.Lydekos komandiruotės į Prancūzijos Respubliką 2003 kovo 3 d. ataskaita

Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Arminas Lydeka dalyvavo Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos Teisės ir žmogaus teisių komiteto (toliau - ET PA TŽTK) 2003-03-03 posėdyje Paryžiuje, kuriam pirmininkavo E.Lintner.

Posėdyje svarstyti tokie pagrindiniai klausimai ir priimti sprendimai:

1. Žmogaus teisių padėtis Čečėnijos Respublikoje:

ET PA, aktyviai besirūpinanti politiniu besitęsiančios sudėtingos situacijos Čečėnijoje išsprendimu, 2003 m. sausio sesijoje priėmė direktyvą 584(2003) dėl konflikto Čečėnijos Respublikoje politinio išsprendimo perspektyvų ir įpareigojo TŽT komitetą š.m. balandžio sesijoje pateikti ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį šioje respublikoje.

Pranešėjas Rudolf Bindig (VFR, socialistas) 2003-03-03 posėdyje pateikė exposé ir pristatė balsavimui ataskaitos (rezoliucijos ir rekomendacijos) dėl žmogaus teisių padėties Čečėnijos Respublikoje projektą.

Pristatydamas dokumentų projektus, pranešėjas pažymėjo, kad pagrindas šiam per beveik keturias savaites atliktam darbui buvo Rusijos valdžios pateikta informacija ir duomenys, kuriuos jam perdavė Amnesty International, Human Rights Watch, Memorial, Chechnya Justice Initiative, kitos tarptautinės ir nevyriausybinės organizacijos bei žurnalistai.

R.Bindig akcentavo, kad pranešime apsiribota Čečėnijos problemos dabartinės padėties vertinimu ir tik teisės bei žmogaus teisių aspektais (kaip, beje, buvo nuspręsta TŽTK 2002-12-16 posėdyje). Rengiant pranešimą didelis dėmesys taip pat skirtas ypatingą susirūpinimą keliantiems dingimams, nužudymams bei kt. atskiriems žmogaus teisių pažeidimams (pvz., buvusio Čečėnijos parlamento pirmininko M.Alikhodjiiev ir į Europos žmogaus teisių teismą skundą padavusio S.M.Imakaiev bei jo sūnaus dingimas).

` Pranešėjas išskyrė žmogaus teisių pažeidimus, kuriais kaltinama Rusijos pusė (pvz., masinės žudynės Alkhan-Yurt’e, Staropromyslovsky, Novye Aldi ir Mesker-Yurt’e; lavonų krūvos Zdorovie/Dačny, prie Grozno ir sienos su Ingušija; vietos gyventojų persekiojimas ir dingimai; nesankcionuoti suėmimai ir kankinimas), ir priskiriamus čečėnų kovotojams (pvz., teroristiniai aktai, įskaitant Čečėnijos vyriausybės ir administracijos pastato susprogdinimą 2002 m. gruodį Grozne; žmonių pagrobimai).

R.Bindig sakė, kad visais atvejais labai sunku surinkti įrodymus, ir apgailestavo, kad trūksta Rusijos valdžios konstruktyvaus bendradarbiavimo, Rusijos teisėsaugos institucijų veikla yra stebėtinai neefektyvi (nenorima arba nesugebama išaiškinti kaltuosius ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn; iki šiol iškelta labai nedaug baudžiamųjų bylų ir dar mažiau jų perduota į teismą). Pripažinta, kad padėtį įtakoja ir vietos žmonių nepasitikėjimas Rusijos pajėgomis bei čečėnų kovotojų keršto baimė.

Paryžiuje pirmadienį pažymėta, kad jau beveik visą dešimtmetį Čečėnijos gyventojai gyvena baime, jiems nuolat gresia neteisėto suėmimo, ‘dingimo’, kankinimų ir nužudymo pavojus; rusų pajėgos elgiasi žiauriai ir negailestingai, nedaro skirtumo tarp kovotojų ir civilių. Rusijos valdžios reakcija iki šiol yra nekonstruktyvi ir susidaro įspūdis, kad ji daro viską, ką gali, kad nuslėptų realią padėtį Čečėnijoje. “Todėl ši respublika yra praktiškai atskirta nuo pasaulio ir beveik neprieinama žurnalistams bei NVO”.

Pranešėjas atskirai kalbėjo apie Rusijos prezidento specialiojo atstovo Čečėnijoje biurą ir pabrėžė, kad “šis, deja, nieko daugiau nedaro, tik užregistruoja skundus dėl žmogaus teisių pažeidimo”. Parlamentaro kritikos susilaukė ir Rusijos vyriausybė: nepratęstas ESBO pagalbos Čečėnijai grupės mandatas; labai vėluojama reaguoti į Žmogaus teisių komisaro rekomendacijas ir kt.

Pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių teismas negali individualių skundų keliu veiksmingai išnagrinėti visus sistemingus žmogaus teisių pažeidinėjimus Čečėnijoje, R.Bindig apgailestavo, kad nė viena valstybė ET narė ar tokių valstybių grupė iki šiol neišdrįso pateikti Strasbūro teismui tarpvalstybinį skundą prieš Rusiją.

Bindig nuomone, būtent tokios pagrindinės aplinkybės generuoja nebaudžiamumo Čečėnijoje klimatą ir padrąsina naujiems žmogaus teisių pažeidimams tiek Rusijos pusę, tiek ir čečėnų kovotojus. “Esant tokioms sąlygoms, nukentėjusieji atsisako ieškoti teisingumo, o gyventojai taip išvarginti, kad Čečėnijos Respublika gali tapti visai nevaldoma”.

Apibendrindamas pranešimą R.Bindig konstatavo, kad “žmogaus teisių padėtis Čečėnijoje yra nepriimtina. Norint, kad vyktų pozityvus politinis procesas, turi liautis žmogaus teisių pažeidinėjimai, o kaltininkai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Čečėnijos gyventojai turi teisę ne tik į mūsų užuojautą, bet ir apsaugą.” Tai, pranešėjo nuomone, įmanoma pasiekti tik aktyviai bendradarbiaujant rusų valdžiai. Be to, civilių apsaugos Čečėnijoje ir jos teritorijoje nusikaltimus įvykdžiusių nubaudimo nebegalima patikėti vien Rusijai (“atsižvelgiant į žinomas jos nesėkmes”).

Rezoliucijos projekte Bindig suformulavo konkrečius siūlymus Rusijai ir čečėnų kovotojams, o taip pat valstybėms ET narėms, kurie turėtų padėti užtikrinti žmogaus teisių apsaugą Čečėnijoje ir nusikaltimus padariusių asmenų patraukimą atsakomybėn (raporto 9 ir 10 punktai): labiau kontroliuoti Rusijos karo ir VRM pajėgas Čečėnijoje, kad operacijų metu jos laikytųsi civilių įstatymų, karo taisyklių ir tarptautinės teisės normų; baudžiamojon atsakomybėn patraukti visus Rusijos karius, kurie įvykdė nusikaltimus Čečėnijoje, nepriklausomai nuo jų pareigų ir karinio laipsnio; skubiai vykdyti Žmogaus teisių komisaro sprendimus; raginimas čečėnų kovotojams nedelsiant nutraukti teroristinę veiklą ir atsisakyti finansinės bei bet kokios kitos formos paramos; kvietimas valstybėms ET narėms teikti į Europos žmogaus teisių teismą skundus prieš Rusiją dėl žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje; ir kt.

Svarstant rezoliucijos projektą, daugiausia diskusijų sukėlė nauja ET iniciatyva, išdėstyta 10.3 punkte, dėl ad hoc teismo Čečėnijoje, kuris esant tam tikroms sąlygoms būtų įsteigtas Tarptautinio baudžiamojo teismo buvusiai Jugoslavijai pavyzdžiu ir nagrinėtų karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmogiškumui Čečėnijoje bylas (balsuojant už kiekvieną dokumento punktą atskirai, iš dalies pakeistai 10.3 punkto redakcijai pritarė 15, prieš balsavo 7) ir kvietimas Rusijai neatidėliojant ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą (10.4 punktas).

Vėliau debatuose R.Bindig dar užsiminė, kad kaip apie alternatyvą ad hoc teismo įkūrimui Čečėnijoje būtų galima galvoti apie sąlygų sudarymą bylas iš Čečėnijos perduoti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (šią instituciją pranešėjas vertina kaip ypatingą tarptautinės teisės pasiekimą per pakutiniuosius 50 metų).

Valstybės Dūmos atstovas Šišlov pranešimą įvertino kaip teisiškai labai gerai parengtą, bet siūlė jame pirmiausiai akcentuoti dekonstruktyvią čečėnų kovotojų veiklą, o balsavimą atidėti iki komiteto balandžio mėn. posėdžio, kai bus aiškūs referendumo Čečėnijoje rezultatai. Kitas rusų parlamentaras Šaklein išreiškė nuomonę, kad dokumentas atspindi prieš 2-3 metus buvusią padėtį Čečėnijoje, nors iš tikrųjų ji ženkliai pasikeitė. Jis tvirtino, kad dabar didžiausias čečėnų valdžios rūpestis yra socialinės-ekonominės, transporto, bankų ir energetikos sistemos atkūrimas. Be to, Šaklein sakė, kad Čečėnijoje pradėjo veikti 500 naujų ligoninių, atidaryta 450 mokyklų, veikia valstybinė čečėnų televizija. “Tad kodėl užmerkiamos akys prieš tokius faktus?” Pasisakymą jis baigė kvietimu R.Bindig pranešimui nepritarti.

Pranešimo autorius trumpai atsakė, kad socialiniai ir ekonominiai poslinkiai atskirai neakcentuojami, nes “socialinės ir ekonominės problemos su žmogaus teisėmis niekada kartu neaptariamos”.

Kadangi dėl laiko trūkumo kai kurios institucijos ir pareigūnai, įskaitant Rusijos prezidento specialųjį atstovą A.K.Sultygov, nespėjo atsakyti į pranešėjo užklausimą, R.Bindig pasiūlė, kad laukiama informacija būtų pridėta prie pranešimo kaip jo priedas, kurį parlamentarai apsvarstytų balandžio sesijos pirmąją dieną įvyksiančiame TŽTK posėdyje. Jeigu, atsižvelgiant į papildomai gautus duomenis, reikėtų iš dalies keisti rezoliucijos ar rekomendacijos projektą, tai padaryti būtų galima sesijai pateikiant šio komiteto siūlomas pataisas.

2. ES plėtros pasekmės laisvam asmenų judėjimui tarp valstybių ET narių:

ET PA TŽTK 2002-09-02 posėdyje paskyrė Ukrainos parlamentarą Šybko rengti pranešimą dėl per griežtos vizų išdavimo Rytų Europos šalių piliečiams praktikos atsisakymo (pranešėjo siūlymu rengiamą dokumentą 2002-12-16 posėdyje nutarta vadinti ES plėtros pasekmės laisvam asmenų judėjimui tarp valstybių ET narių).

Pranešėjo Šybko iniciatyva 2003-03-03 posėdyje įvyko susitikimas su Centrinės Europos forumo migracijos tyrimams (Varšuva) atstovu M.Kupiszewski ir Europos Komisijos teisingumo ir vidaus reikalų generalinio direktorato pareigūne L.Corrado.

M.Kupiszewski parlamentarams papasakojo apie Šengeno susitarimus ir atkreipė dėmesį į būsimus asmenų judėjimo Europoje pasikeitimus, kai į ES įstos 2002 m. gruodį Kopenhagoje derybas baigusios kandidatės. Jis pabrėžė, kad Šengeno susitarimų įtraukimas į ES teisyną paveiks naujųjų ES narių santykius su jų kaimynėmis, kadangi ES acquis įpareigoja kandidates nacionalinę teisę be jokių išlygų suderinti su Šengeno susitarimais.

Centrinės Europos forumo atstovas sakė, kad ES vidaus sienų kontrolės panaikinimas kelia nerimą dėl saugumo sumažėjimo, todėl neišvengiamai nustatytos naujos saugumo deficitą kompensuojančios priemonės vizų išdavimo, prieglobsčio suteikimo, policijos ir teisėsaugos institucijų tarptautinio bendradarbiavimo, keitimosi informacija (Šengeno informacinė sistema) srityse. Tos priemonės bus privalomos ir naujosioms ES narėms.

Nors vizų išdavimo politika per paskutiniuosius dvylika metų labai sušvelnėjo, tačiau tragiški rugsėjo 11osios įvykiai įtakojo tai, kad daugelis Europos valstybių ją vėl sugriežtino. M.Kupiszewski nuomone, politinė situacija artimiausioje ateityje nepagerės (tylus karas Čečėnijoje ir karo prieš Iraką grėsmė), todėl realu tikėtis, kad naujosios ES narės nustatys ribojančią vizų politiką ir ribos užsieniečių įvažiavimą iš post-sovietinės ir post-Jugoslavijos erdvės. O žemas socialinis bei ekonominis kaimyninių šalių išsivystymo lygis, sąlygojantis nelegalaus darbo, prieglobsčio prašytojų ir organizuoto nusikalstamumo išaugimo grėsmę, gali versti išsaugoti Šengeno vizų režimą dar ilgai, gal netgi kelis dešimtmečius.

Prelegentas akcentavo, jog ES plėtros kontekste svarbu užtikrinti racionalų Šengeno susitarimų taikymą, kad be reikalo nebūtų varžomas laisvas asmenų judėjimas iš šalių, kurios nefigūruoja ES bevizio įvažiavimo sąrašuose (stengtis Europoje nesukurti “popierinės” uždangos). ES integracija neturi sudaryti naujų kliūčių prekybai ir žmonių bendravimui: nemaža ekonominės veiklos prie kandidačių rytinių sienų dalis remiasi smulkia prekyba su Kaliningrado sritimi, Baltarusija ir Ukraina. M.Kupiszewski įspėjo, kad griežtas vizų režimas iš karto supančiotų smulkių gamintojų veiklą, o tai dar padidintų nedarbą abiejose sienos pusėse.

Europos Komisijos atstovė L.Corrado aptarė ES vykstančius svarstymus dėl supaprastintos nebrangių ir daugkartinio įvažiavimo vizų, galiojančių kelis metus, išdavimo tvarkos, informavo apie ES pagalbą naujosioms narėms ruošiant konsulinius ir sienos apsaugos pareigūnus, veiklą stiprinant ir plečiant ES dabartinių ir būsimųjų narių konsulines įstaigas, užtikrinant techninį rytinių sienų apsaugos sistemos aprūpinimą ir kt.

L.Corrado išskyrė Europos Komisijos rengiamą Wider Europe Communication - A New Framework for Relations with our Eastern and Southern Neighbours. Šiuo dokumentu, kuriam ES Bendrųjų reikalų taryba turėtų pritarti iki š.m. kovo pabaigos, patvirtinama, kad ES nekuria naujų skiriamųjų (“popierinių”) sienų Europoje ir siekia per artimiausią dešimtmetį sustiprinti bendradarbiavimo, geros kaimynystės, prekybinius santykius su Rusija, Ukraina, Moldova, Baltarusija ir Viduržemio jūros pietinės pakrantės valstybėmis.

Europos Komisijos atstovės tvirtinimu, Briuselis ilgalaikėje perspektyvoje nagrinės ir, jei visos būtinos sąlygos bus patenkintos, plės bevizio judėjimo taisyklių taikymą. Be to, ji priminė, kad naujosios ES narės iki prisijungimo prie Šengeno galės išdavinėti nacionalines vizas veltui ar labai nebrangiai. Kalbėdama apie vizų taikymą RF piliečiams, L.Corrado sakė, kad ES diskusijos ir bendradarbiavimas su Rusija vyksta partnerystės susitarimų rėmuose bei remiantis 2002-11-11 susitarimu. Vizos dar išlieka būtinybė, tačiau stengiamasi rusams pritaikyti kiek įmanoma lankstesnę tvarką.

Diskusijose iškilus klausimui apie tai, kad įvykus ES plėtrai, naujosiose narėse nuolat gyvens daug nepiliečių, ir pateikė Latvijos bei Lietuvos (?!) pavyzdžius. Vidinių sienų kontrolė bus panaikinta, bus galima keliauti po ES be jokių tikrinimų, - tačiau tai taikytina tik ES piliečiams. Kaip bus sprendžiamas naujosiose ES narėse nuolat gyvenančių užsieniečių ar asmenų be pilietybės judėjimo ES klausimas? Atsakydama L.Corrado pabrėžė, kad ši problema yra žinoma ir, kadangi dėl ES plėtros tokių asmenų statusas nepasikeis, Briuselyje svarstomos galimybės bent iš pradžių jiems išduoti ilgalaikes Šengeno vizas arba rezidento dokumentus, o vėliau pradėti taikyti bevizį režimą.

Beje, šiame kontekste pažymėtina, kad š.m. kovo 27-28 d. Kaliningrade rengiamas tarptautinis seminaras tema Respect for Human Rights: migration and nationality problems, kuriame ruošiasi dalyvauti ET žmogaus teisių komisaras A.Gil-Robles.

3. Privilegijuotas tautinių mažumų traktavimas by the kin-state: Vengrijos 2001-06-19 įstatymas dėl vengrų, gyvenančių kaimyninėse šalyse

Rezoliucijos projektą parengęs Erik Jurgens (Nyderlandai, socialistas) priminė, kad Vengrijos parlamentas 2001-06-19 priėmė įstatymą dėl vengrų kilmės piliečių, gyvenančių kaimyninėse šalyse, kuriuo siekiama remti privilegijuotus socialinius, lingvistinius ir kultūrinius ryšius su vengrų kilmės asmenimis, gyvenančiais Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Ukrainoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje. Pažymėtina, kad Austrijoje gyvenantys vengrų tėvynainiai šio įstatymo ‘neliečiami’.

Suinteresuotų kaimyninių šalių, pirmiausia - Slovakijos ir Rumunijos, vyriausybės vienašališką Vengrijos parlamento iniciatyvą įvertino kaip diskriminacinę, visiškai neatitinkančią šiuolaikinės Europos idėjų ir pareikalavo priimti įstatymo pataisas bei su kaimynėmis sudaryti dvišales sutartis.

Panašiai šiuo klausimu yra pasisakęs ESBO aukštasis tautinių mažumų komisaras bei ET Venecijos (demokratijos per teisę) komisija, kuri priėjo išvados, kad tautinių mažumų apsauga turi remtis pirmiausiai tarptautiniais dvišaliais susitarimais, o nacionaliniai įstatymai šioje srityje turi atitikti 4 pagrindinius principus: t.y., teritorinis suverenumas ir nesikišimas; pacta sunt servanda; draugiški geros kaimynystės santykiai; žmogaus teisių gerbimas ir nediskriminavimas.

Pranešėjas sakė, kad ET PA iš esmės teigiamai vertina valstybės paramą iš jos kilusioms, bet kaimyninėse valstybėse gyvenančioms tautinėms mažumoms, kad padėtų išsaugoti jų kultūrinį, kalbinį ir etninį identitetą. Tačiau ET PA laikosi nuomonės, jog tokia pagalba turi būti priimtina tai valstybei, kurioje aptariamos mažumos gyvena, nes pirmiausia būtent pastaroji turi rūpintis savo mažumų apsauga. Tarptautiniu lygiu prioritetas šioje srityje turi būti teikiamas dvišalėms ir daugiašalėms sutartims.

Daugiausia diskusijų sukėlė projekto 10 ir 13 punktų svarstymai (raginimas Vengrijos parlamentui dar kartą keisti 2001-06-19 įstatymą bei nevienodas sąvokos “nacija” interpretavimas, galintis iššaukti idėjas peržiūrėti nusistovėjusias kaimyninių valstybių sienas).

Latvijos atstovas savo kolegoms sakė, kad pranešime išdėstytos problemos peržengia Vengrijos ir užsienyje gyvenančių vengrų ryšių ribas: ET PA pozicija šiuo klausimu sukurs precedentą, todėl reikėtų pranešime nurodyti ir kitokią Europoje egzistuojančią praktiką. Jo nuomone, kituose Europos regionuose tėvynainių rėmimo problema gali būti netgi dar aktualesnė - pvz., Baltijos valstybėse gyvenantys rusai.

Be to, posėdyje baigtas svarstyti klausimas Europos žmogaus teisių konvencijos neefektyvaus taikymo zonos (pranešėjas - Ch.Pourgourides, Kipras).

Seimo narys Arminas Lydeka dvišaliuose pokalbiuose taip pat aptarė kitus politinius klausimus su Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos atstovais iš Rumunijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Latvijos ir Vengrijos.

Arminas Lydeka




Naujausi pakeitimai - 2003 03 17.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   PRANCŪZIJA

LR Seimas