Lietuvos Respublikos Seimas

R. Šukio komandiruotės į Vengrijos Respubliką (2002 12 4-8)ataskaita

Grupė tarptautinių ir nacionalinių Centrinės ir Rytų Europos organizacijų –Lenkijos Helsinkio komitetas,Bulgarijos Helsinkio komitetas, INTERIGHTS (Londonas), Kolumbijos Universiteto Viešo intereso teisės iniciatyva (turinti atstovybes Budapešte ir Niujorke) ir Atviros visuomenės instituto ( OSI) Konstitucinės ir teisinės politikos institutas ( COLPI ), kuris pakeitė savo pavadinimą į Atviros Visuomenės Teisingumo Iniciatyvą, - pastaruosius 5 metus kūrė ilgalaikę regioninę strategiją, kuri pagerintų teisinės pagalbos teikimą socialiai remtiniems asmenims, dirbo teisinių ir institucinių reformų srityje, kuriai nebuvo skiriama daug dėmesio, dėl įvairių teisėsaugos sektorių pertvarkymo.Todėl šios organizacijos savo pastangas sutelkė teisinės pagalbos reformos iniciatyvai.Pradžioje buvo atliktas pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria socialiai remtini žmonės, norėdami gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą nuo pat baudžiamojo proceso pradžios, tyrimas.Kitas žingsnis- Europos Tarybos ir Atviros visuomenės remiamo projekto , vertinančio teisinės pagalbos teikimo būklę 10 Europos Sąjungos pasirinktų Centrinės ir Rytų Europos šalių: Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, įgyvendinimas. Todėl padiskutuoti apie teisinės pagalbos sistemos valdymo struktūrą, apie alternatyvius teisinės pagalbos modelius bei tarptautinių institucijų darbą šioje srityje ir buvo surengtas Europos Forumas, kuris vyko šių metų gruodžio 5-7 dienomis Budapešte (Vengrija). Forumą “Teisinės pagalbos reforma “ ( “Access to Justice “), organizavo Atviros Visuomenės Teisingumo Iniciatyva, Kolumbijos Universiteto Viešo intereso iniciatyva ( PILI ) ir jų partneriai, dirbantys projekte “ Teisinės pagalbos skatinimas Centrinėje ir Rytų Europoje “, bendradarbiaudami su Budapešto advokatų taryba, remiami Europos Komisijos ir Atviros visuomenės instituto. Europos teisinės pagalbos teikimo reformos forume dalyvavo Teisingumo ministerijų, teismo organų ir įvairių visuomeninių organizacijų atstovai iš Centrinės ir Rytų Europos šalių, siekiančių narystės ES, iš Balkanų, Ukrainos, Rusijos, Kirgizstano, Gruzijos, taip pat ir tarptautinių institucijų, tokių kaip Europos Sąjunga, Europos Taryba ir Pasaulio Bankas, atstovai. Iš viso forume dalyvavo teisininkai daugiau kaip iš dvidešimties pasaulio valstybių.Forume buvo nagrinėjamos įvairios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos , o taip pat buvo aptariamas teisinės pagalbos tarnybų valdymas šalyse, kurios rengiasi įstoti į Europos Sąjungą.Pasibaigus oficialiai renginio programai buvo numatytos diskusijos prie apskritojo stalo, kuriose Lietuvos delegacijos nariai turėjo pasidalinti darbo patirtimi šioje srityje, kadangi būtent mūsų šalyje, pirmojoje iš buvusios Sovietų Sąjungos ir Rytų Europos valstybių, jau yra įgyvendinamas projektas, kurio tikslas institucinėmis priemonėmis integruoti valstybės garantuojamą pagalbą į Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės sistemą.Kol kas tik Lietuvoje iš aukščiau paminėtų valstybių veikia dvi viešosios advokatų kontoros, viena Šiauliuose ( įsteigta 2000 m.) ir kita – Vilniuje ( įsteigta 2002 m.).

Nacionalinės Teisingumo Tarybos Auloje tarptautinį forumą iškilmingai atidarė Vengrijos Respublikos Prezidentas Ferenc Madl, savo kalboje pažymėjęs kiekvieno žmogaus, nepriklausomai nuo jo turtinės padėties, Konstitucinės teisės į gynybą realizavimo svarbą visose Europos valstybėse. Pirmąją forumo dieną pranešimus šia tema skaitė Budapešto Advokatų Asociacijos prezidentas Janoš Banati, Europos Sąjungos pasiuntinys Vengrijoje Jurgen Koppen, Europos Parlamento narė Diana Wallis, Pasaulinio Banko vyr. Patarėjas Europai ir Centrinei Azijai Hans Jurgen Gruss, Atviros Visuomenės Teisinės Iniciatyvos Instituto generalinis direktorius James Goldston, Edwin Rekosh iš Kolumbijos Universiteto atstovaujantis Viešo Intereso Iniaciatyvos Teisę, Wiktor Osiatynski iš Centrinės Europos Universiteto, Vengrijos Teisingumo ministerijos komisarė Katalin Gonczol, Bulgarijos Helsinkio komiteto pirmininkas Krassimir Kanev ir Lenkijos Helsinkio komiteto atstovas Lukasz Bojarski.Popietinėje

Diskusijoje apie žmogaus teisės į teisingumą įgyvendinimo tarptautinius standartus dalyvavo vyr. Teisės specialistas INTERIGHTS Borislav Petranov, Jeremy McBride iš Birmingemo Universiteto, Europos Tarybos Vyr. Direktorato teisiniais klausimais atstovas Angel Galgo, Europos Komisijos, Teisingumo ir Vidaus reikalų departamento darbuotoja Caroline Morgan, Europos Parlamento Teisinių klausimų Komiteto vyr. Patarėjas Robert Bray.

Pranešėjai kalbėjo apie teisėsaugos nepriklausomumą ir žmogaus teisės į teisingumą garantijas įvairiose šalyse, kad valstybė privalo sukurti tokias sąlygas, kurios leistų kiekvienam piliečiui nepriklausomai nuo turtinės padėties ir teisinių žinių pasinaudoti teisine pagalba.Nemažai dėmesio pranešimuose buvos skiriama teisinės pagalbos paslaugų kokybės klausimams, akcentuojama į šios kokybės nustatymo sudėtingumą. Svarbi problema yra ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos pasirinkime, kiekviena šalis turėtų pasirinkti jai daugiausia tinkančią sistemą, svarbiausia, kad ji būtų veiksminga. Dar viena problema, kurią privalo spręsti Centrinės ir Rytų Europos valstybės tai visuomenės švietimo ir informavimo apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ir pasinaudojimo ja galimybes. Pranešėjai tuo pačiu pažymėjo, kad vis dažniau šiose valstybėse naudojamasi tarptautine teise, kalbose buvo pabrėžiama, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba yra būtina pereinant į realią, konstitucinę demokratiją, ir kad šiai pagalbai užtikrinti turi būti jos suteikimo mechanizmas.Bulgarijos ir Lenkijos atstovai kalbėjo apie konkrečias problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant teisę į teisingumą.Pvz; Lenkijoje jau daugelį metų beveik nesikeičia advokatų skaičius šalyje nors bylų žymiai padaugėjo ir todėl gynėjai dalyvauja tik nedidelėje baudžiamųjų bylų dalyje. Pažymėtina ir tai, kad šios valstybės biudžete nėra atskiros “eilutės” Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti ir jeigu pvz; teismas išleidžia pinigus patalpų remontui , tai advokatams apmokėti už jų suteiktą pagalbą pinigų nelieka.Lėšų, skiriamų valstybės teisinei pagalbai apmokėti, kontrolės stygiumi skundėsi Bulgarijos ir Čekijos atstovai. Taip pat buvo kalbama, kad VGTP turi būti teikiama ne tik baudžiamosiose bet ir civilinėse,administracinėse bylose, tokia pagalba turėtų būti suteikiama ir nukentėjusiems. Anglijos atstovas pažymėjo, kad EŽTT daugiausia rūpinasi mechaniniu taisyklių taikymu, pareiškimų priėmimo sfera siaurinama, darosi sudėtingesnė, todėl vis sunkiau ir sunkiau patekti į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Dėl šios priežasties keliami didesni reikalavimai valstybių teismų sistemai.Buvo kalbama ir apie tai, kad Europos Komisijoje turi būti įkurtas toks organas, kuris atliktų Europos Sąjungos šalių monitoringą žmogaus teisių srityje. Akcentuojama, kad teisė į gynėją ir teisė į vertėją būtų realizuojamos (pvz, reikalaujama, kad būtų verčiama ne tik žodžiu, bet ir raštu).

Kitą forumo dieną buvo dalijamasi patirtimi kaip organizuojama teisinės pagalbos sistema įvairiose valstybėse. Šioje diskusijoje aktyviai dalyvavo Olandijos Teisinės pagalbos valdybos vykdomasis direktorius Peter van den Biggelaar, Jeruzalės regiono viešasis gynėjas Moshe Hacohen, Natalio Universiteto Teisės profesorius David McQuoid – Mason (PAR), Nju-Jorko Teisinės pagalbos draugijos vykdomasis direktorius Daniel Grinberg ir Roger Smith iš Didžiosios Britanijos. Pranešėjai ir diskusijos dalyviai kalbėjo apie tai, kad valstybės skiriamų VGTP lėšų dydis apsprendžia šios pagalbos lygį, kokybę ir prieinamumą. Viešųjų gynėjų kontorų išlaikymui yra aiškios sumos, todėl taip yra patogiau skirti pinigus iš valstybės biudžeto. Olandijos VGTP sistemai skiriama apie tris milijonus eurų ir čia nėra skirtumo tarp šios pagalbos suteikimo baudžiamosiose ar civilinėse bylose.Čia klientai teisinės pagalbos taryboms ar centrams turi pateikti savo pajamų deklaracijas, kt. dokumentus ir jų pagrindu yra atleidžiami nuo dalies VGTP apmokėjimo priklausomai nuo savo pajamų dydžio ir advokato sugaišto laiko byloje ( yra tam tikra mokėjimo lentelė). Izraelyje advokatai skirstomi į 3 kategorijas: patyrusius, vidutiniškai ir mažai patyrusius, ir priklausomai nuo kategorijos advokatams skiriamos įvairaus sudėtingumo bylos. Buvo diskutuojama, ar pagrįstas kliento reikalavimas brangaus advokato suteikiant jam VGTP ? Pietų Afrikos Respublikos Konstitucinis teismas nusprendė, kad nepagrįstas.Kalbant apie kokybės problemas buvo pažymėta, kad teisėjų nereikėtų klausinėti apie advokatų teikiamos pagalbos kokybę, nes jie nemėgsta įkyrių advokatų, tačiau pvz., Izraelyje veikia monitoringo sistema, yra tam tikri elementarūs standartai, kurių privaloma laikytis, pvz; susipažinti su bylos medžiaga,susitikti su klientu, numatyti gynybos strategiją byloje ir t.t. Nesilaikantys šių standartų nekviečiami teikti VGTP. Tačiau pvz., Olandijoje pastebima tendencija, kad vis mažiau advokatų nori teikti VGTP, todėl artimiausiu metu planuojamas šios pagalbos įkainių padidinimas ( nors ir būgštaujama, kad tai bus padaryta kliento pinigų sąskaita).Bulgarijoje vyksta debatai dėl galimybės padidinti advokatų skaičių vienu trečdaliu, tuo tarpu PAR sprendžiama kita problema,- kaip padidinti juodaodžių advokatų skaičių, nes net 85 procentai visų advokatų šalyje – baltaodžiai.

Pranešimus apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos įdiegimą, pagerinimą bei perspektyvas Centrinės ir Rytų Europos šalyse skaitė mūsų šalies ir Vengrijos atstovai . Lietuvos Teisingumo misterijos sekretoriaus Rimvido Kūgio ir Teisinės pagalbos sistemos reformos projekto Lietuvoje koordinatoriaus advokato Lino Sesicko pranešimai apie teisinės pagalbos reformą mūsų šalyje sulaukė didelio forumo dalyvių dėmesio ( šių pranešimų tekstai išspausdinti šio žurnalo numeryje). Po šių pranešimų kalbėjęs Vengrijos Helsinkio Komiteto prezidentas Ferens Keseg pastebėjo, kad, tikriausiai, ne jo pranešimu turėjo būti baigiama forumo programa, nes lietuvių kalbose nemažai buvo pagrįsto optimizmo sprendžiant šias problemas Lietuvoje. Vengro išsakytos abejonės dėl visuomenės pasitikėjimo viešosiose kontorose dirbančiais advokatais įplieskė diskusiją apie gynėjų nepriklausomumą nuo valdžios organų ir kai kurių valstybių atstovai ( iš Ukrainos, Rusijos ) siūlė finansiškai remti pačias advokatūras, t.y. Advokatų Tarybas ar Asociacijas, o ne steigti viešąsias kontoras.. Tačiau Lietuvos, Gruzijos, Moldovos, JAV ir kt. valstybių atstovai oponavo abejojantiems, kad svarbiausia yra nustatyti ne tik nepriklausomumo bet ir aiškius kokybės kriterijus, juk,valstybė privalo mokėti už VGTP taip kaip ji moka teismams, prokuratūrai, antra vertus advokatai, pradėdami praktikuoti, prisiekia, kad jie gins tik klientų interesus ( Izraelyje yra net įstatymas nustatantis kliento viršenybę esant interesų konfliktui, nes šioje šalyje Viešos advokatų kontoros yra administruojamos Teisingumo ministerijos) ir dirba šioje VGTP sistemoje kontraktų su valstybe pagrindu. Po forumo uždarymo , kuris , beje, vyko labai puošnioje advokatų kolegijos menėje ( 150-ies metų advokatų kolegijos pastatas 1949 m. buvo nacionalizuotas ir tik prieš savaitę grąžintas jai municipaliteto už simbolinę 1 forinto kainą), Rytų Europos šalių atstovai buvo pakviesti prie apskritojo stalo, kur apart manęs savo patyrimu reformuojant teisinę pagalbą šalyje dalijosi Lietuvos Teisingumo ministerijos sekretorius Rimvidas Kūgis, Teisinės reformos Lietuvoje projekto koordinatorius advokatas Linas Sesickas, Lietuvos Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Audronė Bugelevičienė bei Vilniaus Viešosios advokatų kontoros seniūnas advokatas Andrius Dubinas. Diskusiją prie apskritojo stalo vedė Atviros visuomenės Teisingumo iniciatyvos instituto Budapešto ofiso direktorius Zaza Namoradze ir to paties instituto konsultantė Valerie Wattenberg, šie žmonės daug pastangų atiduoda VGTP projekto įgyvendinimui postkomunistinėse šalyse ir nebe pagrindo tikisi, kad Lietuva taps pavyzdžiu kitoms panašaus likimo valstybėms žmogaus teisės į teisingumą įgyvendinimo srityje.

Pagarbiai,

Seimo narys Raimondas Šukys




Naujausi pakeitimai - 2003 03 13.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   VENGRIJA

LR Seimas