Lietuvos Respublikos Seimas

Informacija apie komiteto posėdį

2003 m. kovo 12 dieną Ekonomikos komiteto posėdyje:

 

1.SVARSTYTA:

Seimo narių G.Didžioko, R.A.Sedlicko, N.Steiblienės ir H.Žukausko, A.Sakalo, P.Vilko, J.Veselkos, J.Sabatausko, A.Macaičio, S.Kružinausko, Br.Bradausko, Eg.Klumbio, J.Jurkaus, V.Karbauskio pasiūlymai Šilumos ūkio įstatymo projektui (IXP-1592(4)).

NUSPRĘSTA:

Eil.

Nr.

Projekto straipsnis

Pasiūlymo teikėjas

Pasiūlymo turinys

Ekonomikos komiteto sprendimas

1.

2 straipsnio

1 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“1. Atsiskaitomieji šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisai - nurodytos šilumos pirkimo pardavimo sutartyse vartotojams patiektos šilumos ir (ar) karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su tiekėju.”

Pritarti.

2.

2 straipsnio 10 dalis

Seimo narys J.Jurkus

“10. Nepriklausomas šilumos gamintojas – juridinis asmuo, gaminantis ir parduodantis šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos tiekėjui arba vartotojui, jeigu Nepriklausomas šilumos gamintojas turi šilumos tiekimo licenciją

Pritarti.

3.

2 straipsnio 10 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“10. Nepriklausomas šilumos gamintojas - juridinis ar fizinis asmuo, gaminantis ir parduodantis šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos tiekėjui arba vartotojui

Nepritarti (pritarta Seimo nario J.Jurkaus pasiūlymui).

4.

2 straipsnio 14 dalis

Seimo narys P.Vilkas

"14Kompensacija už rezervinę galią – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką apskaičiuojama kaip su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensacija, mokama vartotojo, naudojančio šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą. Šiame Įstatyme nustatytais atvejais kompensacija už rezervinę galią taip pat gali būti taikoma vartotojui, atjungusiam savo šildymo ar karšto vandens įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, taip pat įsiskolinusiam vartotojui (išskyrus buitinius šilumos vartotojus daugiabučiuose namuose), kuriam buvo sustabdytas šilumos ar karšto vandens pristatymas."

Pritarti.

5.

2 straipsnio 14 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“14. Kompensacija už rezervinę galią – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką apskaičiuojama kaip su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensacija, mokama vartotojo, naudojančio šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą. Šiame Įstatyme nustatytais atvejais kompensacija už rezervinę galią taip pat gali būti taikoma vartotojui, atjungusiam savo šildymo ar karšto vandens įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, taip pat įsiskolinusiam vartotojui, kuriam buvo sustabdytas šilumos ar karšto vandens pristatymas

Nepritarti (pritarta Seimo nario P.Vilko pasiūlymui).

6.

2 straipsnio 14 dalis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“14. Kompensacija už rezervinę galią – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką apskaičiuojama kaip su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensacija, mokama vartotojo, naudojančio šilumos tiekimo sistemą kaip rezervinį šildymo būdą. Šiame Įstatyme nustatytais atvejais kompensacija už rezervinę galią taip pat gali būti taikoma vartotojui, atjungusiam savo šildymo ar karšto vandens įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, taip pat įsiskolinusiam vartotojui, kuriam buvo sustabdytas šilumos ar karšto vandens pristatymas

Nepritarti (pritarta Seimo nario P.Vilko pasiūlymui).

7.

2 straipsnio 16 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“16. Šildymo sezonas - laikotarpis, kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių sprendimais pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą.”

Nepritarti.

8.

2 straipsnio 29 dalis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“29. Šilumos ūkio plėtros specialusis planas – savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame numatyti svarbiausi šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros sprendimai 15 metų laikotarpiui, taip pat apibrėžiamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai šioms teritorijoms nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių panaudojimui apibrėžiamos naujai planuojamos šilumos vartotojų teritorijos, nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai, ir kurio tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojui mažiausiomis sąnaudomis, neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai

Nepritarti.

9.

2 straipsnio 31 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“31. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis - sutartis tarp šilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.”

Nepritarti.

10.

2 straipsnis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

Projekto 2 straipsnį papildyti naujomis dalimis:

“Šiluma – tai energijos rūšis, kai energija iš labiau įkaitusio kūno perduodama į mažiau įkaitusi kūną

“Šilumos kokybė – šilumos pirkimo-pardavimo sutartyse numatyti, nepažeidžiantys teisės aktuose nustatytų reikalavimų šilumos energijos kiekybiniai ir kokybiniai parametrai

Nepritarti.

11.

3 straipsnio

1 dalis

Seimo narys A.Macaitis

“1. Konkurencija tarp alternatyvių energijos rūšių tiekėjų vartotojų poreikiams šilumai tenkinti įgyvendinama specialiaisiais šilumos ūkio plėtros planais, nustatančiais vartotojų poreikių šilumai tenkinimą mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinant saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas, bei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis. Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams.”

Pritarti.

12.

3 straipsnio

1 dalis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“1. Konkurencija tarp alternatyvių energijos rūšių tiekėjų vartotojų poreikiams šilumai tenkinti įgyvendinama specialiaisiais šilumos ūkio plėtros specialiaisiais planais, nustatančiais vartotojų poreikių šilumai tenkinimą vartotojui mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinant saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas, bei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis”.

Nepritarti.

13.

4 straipsnio

3 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“3. Valstybė (savivaldybės) skatina iš biokuro, ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių deginant atliekas, taip pat iš geoterminės energijos pagamintos šilumos supirkimą į šilumos tiekimo sistemas. Šis supirkimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.”

Pritarti.

14.

5 straipsnio

1 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“1. Šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos bei institucijos turi teisę gauti iš šilumos tiekėjų ir gamintojų duomenis apie šilumos tiekimo ir gamybos veiklą ir teikti pasiūlymus valstybės bei savivaldybių institucijoms.”

Pritarti.

15.

5 straipsnio

2 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“2. Jeigu savivaldybių kontroliuojamose šilumos gamybos ir tiekimo įmonėse sudaromos stebėtojų tarybos, savivaldybės pasiūlo šilumos vartotojų teises ginančioms organizacijoms ir institucijoms siūlyti kandidatūras į šių įmonių stebėtojų tarybas. Gavusios pasiūlymus, savivaldybės užtikrina šių organizacijų ir institucijų atstovavimą stebėtojų tarybose.”

Pritarti.

16.

5 straipsnis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

5 straipsnis. Šilumos vartotojų teises ginančių organizacijų teisė kontroliuoti šilumos tiekėjų veiklą

1. Šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos bei institucijos turi teisę gauti iš šilumos tiekėjų duomenis apie šilumos tiekimo veiklą ir teikti pasiūlymus valstybės bei savivaldybių institucijoms.

2. Jeigu savivaldybių kontroliuojamose šilumos tiekimo įmonėse sudaromos stebėtojų tarybos, savivaldybės pasiūlo šilumos vartotojų teises ginančioms organizacijoms ir institucijoms siūlyti kandidatūras į šių įmonių stebėtojų tarybas. Gavusios pasiūlymus, savivaldybės užtikrina šių organizacijų ir institucijų atstovavimą stebėtojų tarybose.

“5 straipsnis. Šilumos vartotojų teises ginančių valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų teisė gauti informaciją apie šilumos tiekėjų veiklą

Šilumos vartotojų teises ginančios valstybės institucijos bei visuomeninės organizacijos turi teisę gauti iš šilumos tiekėjų duomenis apie šilumos tiekimo veiklą, teikiamas paslaugas bei kitus duomenis, reikalingus šilumos vartotojų teisėms bei interesams ginti, ir teikti pasiūlymus valstybės bei savivaldybės institucijoms.”

Nepritarti.

17.

6 straipsnis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

6 straipsnis. Šilumos taryba

1. Šilumos taryba yra kolegiali, patariamojo balso teisę turinti, visuomeniniais pagrindais veikianti su šilumos ūkiu tiesiogiai susijusių institucijų atstovų grupė prie Ūkio ministerijos, teikianti ūkio ministrui pasiūlymus svarbiais valstybės strategijos šilumos ūkyje klausimais.

2. Šilumos tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Nepritarti.

18.

7 straipsnis

Seimo narys J.Jurkus

“7 straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio plėtros planai

1. Savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus specialiuosius šilumos ūkio plėtros planus (šilumos ūkio plėtros planus).

2. Šilumos ūkio plėtros planai rengiami Teritorijų planavimo įstatymo, šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Aplinkos ir ūkio ministrai patvirtina šilumos ūkio plėtros planų rengimo metodiką (Planų rengimo metodiką), skirtą savivaldybėms jų planams parengti. Planų rengimo metodika yra šilumos ūkio specialiojo planavimo dokumentų taisyklių sudėtinė dalis taisykles.

3. Pagrindinis šilumos ūkio plėtros plano tikslas yra tenkinti šilumos vartotojų poreikius šilumai mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas. Rengiant šilumos ūkio plėtros planus, vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo bei urbanistiniais kriterijais (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika). Šilumos ūkio plėtros plane apibrėžiamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių panaudojimui, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų poreikiai šilumai. Ši nuostata netaikoma individualiems gyvenamiesiems namams, išskyrus statomus naujose teritorijose.

4. Rengiant savivaldybės šilumos ūkio plėtros planą, dalyvauja jos teritorijoje esančios šilumos, elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo įmonės bei kiti su šilumos ūkiu susiję subjektai ir šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos.

5. Savivaldybės Planų rengimo šilumos ūkio specialiojo planavimo dokumentų taisyklėse metodikoje nustatyta tvarka derina su aplinkos ir ūkio ministrais šilumos ūkio plėtros planus su aplinkos ir ūkio ministrais.

6. Šilumos ūkio plėtros planai peržiūrimi ne rečiau kaip kas 5 metai, atsižvelgiant į šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus teritorijų planavimui reikšmingus veiksnius, numatytus šilumos ūkio specialiojo planavimo dokumentų taisyklėse

Pritarti.

19.

7 straipsnio

3 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“3. Pagrindinis šilumos ūkio plėtros plano tikslas yra tenkinti šilumos vartotojų poreikius šilumai mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas. Rengiant šilumos ūkio plėtros planus, vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo bei urbanistiniais kriterijais (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika). Šilumos ūkio plėtros plane apibrėžiamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių panaudojimui, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų poreikiai šilumai. Ši nuostata netaikoma individualiems gyvenamiesiems namams, išskyrus statomiems naujose teritorijose

Pritarti.

20.

7 straipsnio

3 dalis

Seimo narys A.Macaitis

“3. Pagrindinis šilumos ūkio plėtros plano tikslas yra tenkinti šilumos vartotojų poreikius šilumai mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas. Rengiant šilumos ūkio plėtros planus, vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo bei urbanistiniais kriterijais (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika). Šilumos ūkio plėtros plane apibrėžiamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių panaudojimui, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų poreikiai šilumai. Ši nuostata netaikoma individualiems gyvenamiesiems namams ir naujoms statyboms

Nepritarti.

21.

7 straipsnio

4 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“4. Rengiant savivaldybės šilumos ūkio plėtros planą, dalyvauja jos teritorijoje esančios šilumos, elektros energijos, ir gamtinių dujų tiekimo įmonės bei kiti su šilumos ūkiu susiję subjektai ir šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos.”

Pritarti.

22.

7 straipsnis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“7 straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio plėtros specialieji planai

1. Savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus specialiuosius šilumos ūkio plėtros specialiuosius planus (šilumos ūkio plėtros planus).

2. Šilumos ūkio plėtros specialieji planai rengiami Teritorijų planavimo įstatymo, šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Aplinkos ir ūkio ministrai patvirtina šilumos ūkio plėtros planų rengimo metodiką (Planų rengimo metodiką), skirtą savivaldybėms jų planams parengti. Planų rengimo metodika yra specialiojo planavimo dokumentų taisyklių sudėtinė dalis aplinkos bei ūkio ministrų patvirtintomis Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklėmis.

3. Pagrindinis šilumos ūkio plėtros specialiojo plano tikslas yra tenkinti šilumos vartotojų poreikius šilumai vartotojų šilumos poreikius vartotojui mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas. Rengiant šilumos ūkio plėtros specialiuosius planus, vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo bei urbanistiniais kriterijais (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika), taip pat kitais kriterijais. Šilumos ūkio plėtros specialiajame plane apibrėžiamos naujai planuojamos šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių panaudojimui, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų poreikiai šilumai. Ši nuostata netaikoma individualiems gyvenamiesiems namams.

4. Rengiant savivaldybės šilumos ūkio plėtros specialųjį planą, dalyvauja jos teritorijoje esančios šilumos, elektros energijos ir gamtinių dujų tiekimo įmonės bei kiti su šilumos ūkiu susiję subjektai ir šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai (elektros, geoterminė energija ir kt.) galimi visoje savivaldybės teritorijoje.

5. Savivaldybės Planų rengimo metodikoje nustatyta tvarka derina su aplinkos ir ūkio ministrais šilumos ūkio plėtros planus.

5. Šilumos ūkio specialieji planai peržiūrimi ne rečiau kaip kas 5 metai, atsižvelgiant į šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus teritorijų planavimui reikšmingus veiksnius, numatytus Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklėse.”

Nepritarti (pritarta Seimo nario J.Jurkaus pasiūlymui).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

23.

8 straipsnis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“8 straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio plėtros specialieji planai ir nacionaliniai energetikos tikslai

1. Valstybės strategijai šilumos ūkyje įgyvendinti ir savivaldybių šilumos ūkio plėtros planuose numatytiems sprendimams suderinti su nacionaliniais energetikos tikslais ūkio ministro teikimu Vyriausybė tvirtina šilumos ūkio plėtros kryptis.

2. Savivaldybių šilumos ūkio plėtros specialieji planai privalo atitikti valstybės strategiją, nacionalinius energetikos tikslus bei Vyriausybės patvirtintas šilumos ūkio plėtros kryptis.

3. Vyriausybė gali teikti paramą savivaldybių šilumos ūkio plėtros planų projektams įgyvendinti.”

Nepritarti.

24.

9 straipsnis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“9 straipsnis. Šilumos tiekimo organizavimas

Savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio plėtros specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti.”

Nepritarti.

25.

10 straipsnio 1 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“1. Šilumos tiekėjai Vyriausybės nustatyta šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarka superka iš nepriklausomų gamintojų šilumą, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo, aplinkos apsaugos reikalavimus ir parduodamą mažesne kaina negu tiekėjų palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos ar kitų nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos kainos

Pritarti.

26.

11 straipsnis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“11 straipsnis. Tiekimo–vartojimo riba tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo

1. Šilumos tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo–vartojimo ribos.

2. Tiekimo–vartojimo riba nustatoma šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriose atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas yra sujungtas su vartotojo šilumos įrenginiais. Nesant atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, tiekimo–vartojimo riba nustatoma šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriose įrengti pirmieji nuo šilumos įvado pusės šilumnešio temperatūros matavimo prietaisai. Sutartimis gali būti nustatytos kitos tiekimo–vartojimo ribos.

2. Teikimo-vartojimo riba yra šilumos apskaitos prietaisas, kuris įrengtas namo įvade arba vartotojo bute. Sutartimis gali būti nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos. Pirmenybė pasirinkti tiekimo-vartojimo ribą suteikiama buitiniam šilumos vartotojui.

3. Jeigu į pastatą pristatomas šilumnešis patenka ir į pastato patalpose įrengtus šildymo, vėdinimo ir (ar) karšto vandens prietaisus, šilumos tiekėjas turi teisę, iš anksto raštu informavęs ir pateikęs raštišką prašymą patalpų savininkams, patikrinti šilumnešio nutekėjimus bet kurioje pastato šildymo ir karšto vandens sistemos vietoje.”

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

27.

11 straipsnio 2 dalis

Seimo narys A.Sakalas

"2. Tiekimo–vartojimo riba nustatoma šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriose atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas yra sujungtas su vartotojo šilumos įrenginiais. Nesant atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, tiekimo–vartojimo riba nustatoma šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriose įrengti pirmieji nuo šilumos įvado pusės šilumnešio temperatūros matavimo prietaisai. Sutartimis gali būti nustatytos kitos tiekimo–vartojimo ribos.

2. Tiekimo-vartojimo riba yra šilumos apskaitos prietaisas, kuris įrengtas namo įvade arba vartotojo bute. Sutartimis gali būti nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos. Pirmenybė pasirinkti tiekimo-vartojimo ribą suteikiama buitiniam šilumos vartotojui

Nepritarti.

28.

12 straipsnio 2 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

„2. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų naudoti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti naudojami tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Gyventojams, įrengusiems savo lėšomis butų apšiltinimo priemones, taikomos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Nepritarti.

29.

12 straipsnio 2 dalis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“2. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip nustačius pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus naudoti ar su ja suderintus metodus, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų naudoti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi metodai gali būti naudojami tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.”

Pritarti.

30.

13 straipsnio 3 dalis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“3. Šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, jeigu to reikalauja bent 1/3 to namo butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų šilumos tiekėjui dauguma to namo butų ar kitų patalpų savininkų

Nepritarti.

31.

14 straipsnio 3 dalis

Seimo narys S.Kružinauskas

„3. Šilumos tiekėjo išlaidas, susijusias su šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymo atnaujinimu sustabdymu įsiskolinusiam vartotojui bei pristatymo atnaujinimu po to, kai vartotojas visiškai atsiskaitė su šilumos tiekėju, apmoka šis vartotojas.“

Pritarti.

32.

14 straipsnio 4 dalis

Seimo narys P.Vilkas

"4. Įsiskolinęs vartotojas (išskyrus buitinius šilumos vartotojus daugiabučiuose namuose), kuriam buvo sustabdytas šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymas, moka tiekėjui kompensaciją už rezervinę galią."

Pritarti.

33.

14 straipsnio 4 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

„4. Įsiskolinęs vartotojas, kuriam buvo sustabdytas šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymas, moka tiekėjui kompensaciją už rezervinę galią, išskyrus buitinius vartotojus daugiabučiuose namuose

Pritarti (išdėstant pagal Seimo nario P.Vilko pasiūlytą redakciją).

34.

14 straipsnio 4 dalis

Seimo narys S.Kružinauskas

„4. Įsiskolinęs Vvartotojas, kuriam atstatomas buvo sustabdytas šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymas, sumoka tiekėjui kompensaciją už rezervinę galią.“

Pritarti.

35.

14 straipsnio 4 dalis

Seimo narys J.Sabatauskas

“4. Įsiskolinęs vartotojas, kuriam buvo sustabdytas šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymas, moka tiekėjui kompensaciją už rezervinę galią atlygina tiekėjui dėl to atsiradusius nuostolius.”

Nepritarti (pritarta Seimo nario S.Kružinausko pasiūlymui).

36.

14 straipsnio 4 dalis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“4. Įsiskolinęs vartotojas, kuriam buvo sustabdytas šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymas, moka tiekėjui kompensaciją už rezervinę galią

Nepritarti (pritarta Seimo narių P.Vilko ir S.Kružinausko pasiūlymams).

37.

15 straipsnio 1 dalis

Seimo narys A.Sakalas

"1. Šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą, jeigu sutartyse nenustatyta kitaip."

Pritarti.

38.

15 straipsnio 1 dalis

Seimo narys V.Karbauskis

"1. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą, jeigu sutartyse nenustatyta kitaip."

Pritarti.

39.

15 straipsnio 2 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“2. Atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos Lietuvos metrologijos inspekcija prie Teisingumo ministerijos.”

Pritarti.

40.

15 straipsnio 3 dalis

Seimo narys V.Karbauskis

“3. Sutartyse nustatomos sąlygos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo įgaliotiems asmenims netrukdomai patekti į šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojui priklausančias patalpas, kad jie galėtų prižiūrėti ir patikrinti atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus.”

Pritarti.

41.

18 straipsnio 4 dalis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“4. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia „Valstybės žiniose“. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos, ir paskelbia “Valstybės žiniose.”

Pritarti.

42.

19 straipsnis

Seimo narys A.Sakalas

1. Šilumos tiekėjas sudaro šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su kiekvienu daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininku, kuris naudojasi šilumos tiekimo sistema, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

2. Šilumos pirkimo–pardavimo sutartis butų ir kitų patalpų savininkų prašymu gali būti sudaroma tarp šilumos tiekėjo bei butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgalioto asmens. Šiuo atveju sutartyje nustatoma viso name suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) butų ir kitų patalpų savininkams tvarka.

Šilumos tiekėjas sudaro šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį su kiekvienu daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininku, kuris naudojasi šilumos tiekimo sistema, neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų savininkai įsteigę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį."

Nepritarti.

43.

19 straipsnio 1 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“1. Šilumos ir karšto vandens tiekėjas savo pagamintą produkciją tiekia ir atsako už jos kokybę iki daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkų šilumos įrengimų.

Šilumos tiekėjas sudaro šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su kiekvienu daugiabučio namo buto ir kitų patalpų savininkų, kuris naudojasi šilumos tiekimo sistema, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.”

Nepritarti.

44.

20 straipsnis

Seimo narys A.Sakalas

1. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas turi prižiūrėti butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Su juo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis. Sutartį butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu sudaro butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šios sutartys sudaromos šio Įstatymo 18 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

2. Jeigu butų savininkai nenusprendė dėl šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pasirinkimo ir dėl to nebuvo sudaryta šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks pasirinkimas bus padarytas, šilumos tiekėjas yra ir daugiabučio namo, kurio butų ir kitų patalpų savininkams jis tiekia šilumą, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartys sudaromos atskirai nuo šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo– pardavimo sutarčių.

3. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas vykdo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Šilumos tiekėjas su daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju sudaro šilumos pristatymo buitiniams vartotojams sutartis.

5. Prižiūrėtojas atsako už:

1) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tinkamą techninę būklę;

2) viso pastate suvartoto šilumos (karšto vandens) kiekio teisingą išdalijimą vartotojams;

3) sutartyse nustatytą šilumos vartotojų patalpų kokybišką šildymą ir tinkamos kokybės karšto vandens pristatymą vartotojams, jeigu šilumos ar karšto vandens tiekėjai pristato sutartyse nustatytos kokybės šilumnešį, o centralizuotos karšto vandens gamybos atveju - karštą vandenį.

1. Už prie šilumos tiekimo sistemos prijungtų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų kokybišką eksploataciją, priežiūrą atsako tiekėjas. Tiekėjas gali pasirinkti namo šilumos tiekimo sistemų prižiūrėtoją ir sudaryti su juo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį.

2. Daugiabučių namų ir kitų patalpų butų šilumos tinklų remonto priežiūros kainas nustato savivaldybių tarybos, suderinusios su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija."

Nepritarti.

45.

20 straipsnio 4 ir 5 dalys

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

4. Šilumos tiekėjas su daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju sudaro šilumos pristatymo buitiniams vartotojams sutartis.

5. Prižiūrėtojas atsako už:

1) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tinkamą techninę būklę;

2) viso pastate suvartoto šilumos (karšto vandens) kiekio teisingą išdalijimą vartotojams;

3) sutartyse nustatytą šilumos vartotojų patalpų kokybišką šildymą ir tinkamos kokybės karšto vandens pristatymą vartotojams, jeigu šilumos ar karšto vandens tiekėjai pristato sutartyse nustatytos kokybės šilumnešį, o centralizuotos karšto vandens gamybos atveju - karštą vandenį.”

Nepritarti.

46.

21 straipsnio 2 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“2. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate. Namo pertvarkymas pagal privalomuosius reikalavimus gali būti remiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.”

Pritarti.

47.

21 straipsnis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“21 straipsnis. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji techniniai reikalavimai

1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius techninius reikalavimus.

2. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji techniniai reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate.”

Nepritarti.

48.

22 straipsnio 1 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“1. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, kurie butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu arba butus ir kitas patalpas šildo naudojant kitus techninius sprendimus.”

Pritarti.

49.

22 straipsnis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“22 straipsnis. Daugiabučio namo šildymo būdas Apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą

1. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, kurie butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu.

2. Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.”

Nepritarti.

50.

23 straipsnio 1 dalis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“1. Šilumos tiekėjo arba namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo įgalioti atstovai turi teisę, iš anksto raštu informavę ir pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens pristatymą savininko įsiskolinimo atveju.”

Nepritarti.

51.

24 straipsnis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

24 straipsnis. Šilumos vartotojo daugiabučiame name teisės ir pareigos

1. Šilumos vartotojas daugiabučiame name turi teisę:

1) kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti arba pakeisti namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją;

2) individualiai arba kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais nuspręsti pakeisti savo buto, patalpų ar viso pastato šildymo būdą ir šio Įstatymo 25, 26 bei 27 straipsniuose nustatyta tvarka įgyvendinti savo sprendimą;

3) sutartyse nustatyta tvarka reikšti pretenzijas šilumos ar karšto vandens tiekėjui už patiektą nekokybišką šilumą ar karštą vandenį.

2. Šilumos vartotojai turi ir kitas teises, nustatomas teisės aktais.

3. Šilumos vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti jiems tenkančią dalį išlaidų, susijusių su namo šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu tam, kad ji atitiktų privalomuosius reikalavimus.

Nepritarti.

52.

25 straipsnis

Seimo narys V.Karbauskis

Papildyti įstatymo projektą nauju 25 straipsniu, atitinkamai pakeičiant vėlesnių straipsnių numeraciją ir jį išdėstyti taip:

“25 straipsnis. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo teisės, pareigos ir atsakomybė buitiniam šilumos vartotojui

1. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo parduoti buitiniam šilumos vartotojui sutartyje numatytą šilumos ir (ar) karšto vandens kiekį laikydamasis šalių suderinto šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu.

2. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti:

1) šilumos ir (ar) karšto vandens perdavimo tinklų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos;

2) atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus;

3) šilumos ir (ar) karšto vandens kokybę, nustatytą sutartimis ir atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos.

3. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas sutartyje nuodytoje vietoje įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus.

4. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo atlyginti dėl nekokybiškos šilumos ir (ar) karšto vandens buitiniam šilumos vartotojui atsiradusią žalą įstatymų nustatyta tvarka.

5. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas, kai buitinis šilumos vartotojas nemoka už sunaudotą šilumos energiją tuomet, kai įmonė buvo pažeidusi šilumos ir (ar) karšto vandens kokybės reikalavimus, turi teisę reikalauti, kad buitinis šilumos vartotojas atlygintų vertę to, ką be teisinio pagrindo sutaupė.”

Pritarti.

53.

25 straipsnis

Seimo narys J.Sabatauskas

“25 straipsnis. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimas vartotojo iniciatyva

1. Šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartis pagal sutartyse nustatytas jų nutraukimo sąlygas arba, jeigu sutartyse šios sąlygos nenustatytos, įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. Buitiniai šilumos vartotojai ne daugiabučiuose namuose turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, apie tai pranešdami šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, jeigu jie yra visiškai atsiskaitę su tiekėju už jų sunaudotą šilumą. Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučiuose namuose savo sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir norimo keisti jų pastato atskirų butų ar kitų patalpų šildymo būdo suderina su savivaldybe šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.”.

Nepritarti.

54.

25 straipsnio 2 dalis

Seimo narys J.Veselka

“2. Buitiniai šilumos vartotojai ne daugiabučiuose namuose turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, apie tai pranešdami šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, jeigu jie yra visiškai atsiskaitę su tiekėju už jų sunaudotą šilumą. Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučiuose namuose savo sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir norimo keisti jų pastato atskirų butų ar kitų patalpų šildymo būdo suderina su savivaldybe šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.”

Pritarti.

55.

25 straipsnio 2 dalis

Seimo narys S.Kružinauskas

“2. Buitiniai šilumos vartotojai ne daugiabučiuose namuose turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, apie tai pranešdami šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, jeigu jie yra visiškai atsiskaitę su tiekėju už jų sunaudotą šilumą. Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučiuose namuose savo sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir norimo keisti jų pastato atskirų butų ar kitų patalpų šildymo būdo suderina su savivaldybe šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.”

Pritarti.

56.

25 straipsnio 2 dalis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“2. Buitiniai šilumos vartotojai ne daugiabučiuose namuose turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, apie tai pranešdami šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, jeigu jie yra visiškai atsiskaitę su tiekėju už jų sunaudotą šilumą. Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučiuose namuose savo sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir norimo keisti jų pastato atskirų butų ar kitų patalpų šildymo būdo suderina su savivaldybe šilumos tiekėju šio Įstatymo 26 straipsnyje teisės aktų nustatyta tvarka.”

Nepritarti.

57.

26 straipsnio 2 dalis

Seimo narys S.Kružinauskas

“2. Jeigu pagal buto ar kitų patalpų savininko prašymą nutraukus šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir pakeitus jo buto ar kitų patalpų šildymo būdą kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patirtų papildomas išlaidas, savivaldybė turi teisę nustatyti vienkartinį atsijungimo mokestį. pateikia suinteresuotam savininkui šių išlaidų apskaičiavimą pagal kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką. Šiuo atveju savivaldybė turi teisę derinti sutarties nutraukimą ir daugiabučio namo, kurio šildymui naudojama šilumos tiekimo sistema, atskiro buto ar kitų patalpų šildymo būdo pakeitimą suinteresuotam buto ar kitų patalpų savininkui, tik šiam savininkui ir namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) arba namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui sudarius sutartį dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.”

Nepritarti.

58.

26 ir 27 straipsniai

Seimo narys J.Sabatauskas

Išbraukti 26 ir 27 projekto straipsnius.

“26 straipsnis. Savivaldybių sprendimas dėl atskirų butų ar kitų patalpų daugiabučiuose namuose šildymo būdo keitimo

1. Savivaldybė priima sprendimą dėl daugiabučių namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkų prašymų derinti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir norimą keisti atskirų butų ar kitų patalpų daugiabučiuose namuose šildymo būdą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo savininko prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos.

2. Jeigu pagal buto ar kitų patalpų savininko prašymą nutraukus šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir pakeitus jo buto ar kitų patalpų šildymo būdą kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patirtų papildomas išlaidas, savivaldybė pateikia suinteresuotam savininkui šių išlaidų apskaičiavimą pagal kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką. Šiuo atveju savivaldybė turi teisę derinti sutarties nutraukimą ir daugiabučio namo, kurio šildymui naudojama šilumos tiekimo sistema, atskiro buto ar kitų patalpų šildymo būdo pakeitimą suinteresuotam buto ar kitų patalpų savininkui, tik šiam savininkui ir namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) arba namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui sudarius sutartį dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.

27 straipsnis. Savivaldybės sprendimas dėl šildymo būdo keitimo visam pastatui

1. Savivaldybė priima sprendimą dėl šilumos vartotojo (arba vartotojų daugiabučiuose namuose, toliau –vartotojo) prašymo derinti šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti šildymo būdą visam pastatui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos.

2. Jeigu šilumos vartotojo pasirinkimas neatitinka savivaldybės šilumos ūkio plėtros plano arba jo prašymo įgyvendinimas padidintų pagal ūkio ministro patvirtintą šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodiką (atsijungimų metodiką) nustatytas bendras sąnaudas šildymui, atsižvelgiant ir į žalą aplinkai, savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo pasirinkto jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą, pateikdama šilumos vartotojui sprendimo pagrindimą.

3. Pagal šio straipsnio 2 dalį savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo norimo keisti jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą savivaldybės tarybos sprendimu nustatytam laikotarpiui, tačiau ne daugiau kaip 2 metams, skaičiuojant nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos. Atidėjimo laikotarpis priklauso nuo atjungiamų vartotojo šilumos įrenginių poveikio vidutinių sąnaudų didėjimui likusiems šilumos tiekimo sistemos vartotojams ir yra nustatomas vadovaujantis atsijungimų metodika. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, savivaldybė išduoda šilumos vartotojui leidimą atjungti jo šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos.

4. Jeigu pastato šildymo būdo pakeitimas (šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos tiekimo sistemos) padidintų pagal atsijungimų metodiką nustatytas vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems sistemos šilumos vartotojams, savivaldybė turi teisę derinti pastato šildymo būdo pakeitimą (šilumos įrenginių atjungimą) tik pateikus vartotojo ir šilumos tiekėjo sutartį dėl šių sąnaudų padidėjimo kompensavimo. Sutartyje numatytos kompensacijos dydis negali viršyti kompensacijos už rezervinę galią, taikomos atsijungiančiam šilumos vartotojui. Nustatyta kompensacija pradedama mokėti nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos dienos ir negali būti mokama ilgiau kaip 2 metus. Jeigu šilumos vartotojo prašymo keisti jo pastato šildymo būdą įgyvendinimas buvo atidėtas pagal šio straipsnio 2 dalį, tai šios dalies nuostatos netaikomos. Šios dalies nuostatos netaikomos butų ir kitų patalpų savininkams daugiabučiuose namuose.

5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos individualiems gyvenamiesiems namams.”

Nepritarti.

59.

26 ir 27 straipsniai

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

26 straipsnis. Savivaldybių sprendimas dėl atskirų butų ar kitų patalpų daugiabučiuose namuose šildymo būdo keitimo

1.Savivaldybė priima sprendimą dėl daugiabučių namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkų prašymų derinti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir norimą keisti atskirų butų ar kitų patalpų daugiabučiuose namuose šildymo būdą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo savininko prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos.

2. Jeigu pagal buto ar kitų patalpų savininko prašymą nutraukus šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir pakeitus jo buto ar kitų patalpų šildymo būdą kiti to namo butų ar kitų patalpų savininkai patirtų papildomas išlaidas, savivaldybė pateikia suinteresuotam savininkui šių išlaidų apskaičiavimą pagal kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką. Šiuo atveju savivaldybė turi teisę derinti sutarties nutraukimą ir daugiabučio namo, kurio šildymui naudojama šilumos tiekimo sistema, atskiro buto ar kitų patalpų šildymo būdo pakeitimą suinteresuotam buto ar kitų patalpų savininkui, tik šiam savininkui ir namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) arba namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui sudarius sutartį dėl papildomų išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.

27 straipsnis. Savivaldybės sprendimas dėl šildymo būdo keitimo visam pastatui

1. Savivaldybė priima sprendimą dėl šilumos vartotojo (arba vartotojų daugiabučiuose namuose, toliau –vartotojo) prašymo derinti šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti šildymo būdą visam pastatui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos.

2. Jeigu šilumos vartotojo pasirinkimas neatitinka savivaldybės šilumos ūkio plėtros plano arba jo prašymo įgyvendinimas padidintų pagal ūkio ministro patvirtintą šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodiką (atsijungimų metodiką) nustatytas bendras sąnaudas šildymui, atsižvelgiant ir į žalą aplinkai, savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo pasirinkto jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą, pateikdama šilumos vartotojui sprendimo pagrindimą.

3. Pagal šio straipsnio 2 dalį savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo norimo keisti jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą savivaldybės tarybos sprendimu nustatytam laikotarpiui, tačiau ne daugiau kaip 2 metams, skaičiuojant nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos. Atidėjimo laikotarpis priklauso nuo atjungiamų vartotojo šilumos įrenginių poveikio vidutinių sąnaudų didėjimui likusiems šilumos tiekimo sistemos vartotojams ir yra nustatomas vadovaujantis atsijungimų metodika. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, savivaldybė išduoda šilumos vartotojui leidimą atjungti jo šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos.

4. Jeigu pastato šildymo būdo pakeitimas (šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos tiekimo sistemos) padidintų pagal atsijungimų metodiką nustatytas vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems sistemos šilumos vartotojams, savivaldybė turi teisę derinti pastato šildymo būdo pakeitimą (šilumos įrenginių atjungimą) tik pateikus vartotojo ir šilumos tiekėjo sutartį dėl šių sąnaudų padidėjimo kompensavimo. Sutartyje numatytos kompensacijos dydis negali viršyti kompensacijos už rezervinę galią, taikomos atsijungiančiam šilumos vartotojui. Nustatyta kompensacija pradedama mokėti nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos dienos ir negali būti mokama ilgiau kaip 2 metus. Jeigu šilumos vartotojo prašymo keisti jo pastato šildymo būdą įgyvendinimas buvo atidėtas pagal šio straipsnio 2 dalį, tai šios dalies nuostatos netaikomos. Šios dalies nuostatos netaikomos butų ir kitų patalpų savininkams daugiabučiuose namuose.

5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos individualiems gyvenamiesiems namams.

Nepritarti.

60.

27 straipsnio 3 dalis

Seimo narys S.Kružinauskas

“3. Pagal šio straipsnio 2 dalį savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo norimo keisti jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą savivaldybės tarybos sprendimu nustatytam laikotarpiui, tačiau ne daugiau kaip 2 1 metams, skaičiuojant nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos. Atidėjimo laikotarpis priklauso nuo atjungiamų vartotojo šilumos įrenginių poveikio vidutinių sąnaudų didėjimui likusiems šilumos tiekimo sistemos vartotojams ir yra nustatomas vadovaujantis atsijungimų metodika. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, savivaldybė išduoda šilumos vartotojui leidimą atjungti jo šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos.”

Nepritarti.

61.

27 straipsnio 3 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“3. Pagal šio straipsnio 2 dalį savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo norimo keisti jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą savivaldybės tarybos sprendimu nustatytam laikotarpiui, tačiau ne daugiau kaip 2 metams 18 mėnesių, skaičiuojant nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos. Atidėjimo laikotarpis priklauso nuo atjungiamų vartotojo šilumos įrenginių poveikio vidutinių sąnaudų didėjimui likusiems šilumos tiekimo sistemos vartotojams ir yra nustatomas vadovaujantis atsijungimų metodika. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, savivaldybė išduoda šilumos vartotojui leidimą atjungti jo šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos.”

Nepritarti.

62.

27 straipsnio 4 dalis

Seimo narys S.Kružinauskas

“4. Jeigu pastato šildymo būdo pakeitimas (šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos tiekimo sistemos) padidintų pagal atsijungimų metodiką nustatytas vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems sistemos šilumos vartotojams, savivaldybė turi teisę nustatyti vienkartinį atsijungimo mokestį. derinti pastato šildymo būdo pakeitimą (šilumos įrenginių atjungimą) tik pateikus vartotojo ir šilumos tiekėjo sutartį dėl šių sąnaudų padidėjimo kompensavimo. Sutartyje numatytos kompensacijos dydis negali viršyti kompensacijos už rezervinę galią, taikomos atsijungiančiam šilumos vartotojui. Nustatyta kompensacija pradedama mokėti nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos dienos ir negali būti mokama ilgiau kaip 2 metus. Jeigu šilumos vartotojo prašymo keisti jo pastato šildymo būdą įgyvendinimas buvo atidėtas pagal šio straipsnio 2 dalį, tai šios dalies nuostatos netaikomos. Šios dalies nuostatos netaikomos butų ir kitų patalpų savininkams daugiabučiuose namuose.”

Nepritarti.

63.

27 straipsnio 4 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“4. Jeigu pastato šildymo būdo pakeitimas (šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos tiekimo sistemos) padidintų pagal atsijungimų metodiką nustatytas vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems sistemos šilumos vartotojams, savivaldybė turi teisę derinti pastato šildymo būdo pakeitimą (šilumos įrenginių atjungimą) tik pateikus vartotojo ir šilumos tiekėjo sutartį dėl šių sąnaudų padidėjimo kompensavimo. Sutartyje numatytos kompensacijos dydis negali viršyti kompensacijos už rezervinę galią, taikomos atsijungiančiam šilumos vartotojui. Nustatyta kompensacija pradedama mokėti nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos dienos ir negali būti mokama ilgiau kaip 2 metus 18 mėnesių. Jeigu šilumos vartotojo prašymo keisti jo pastato šildymo būdą įgyvendinimas buvo atidėtas pagal šio straipsnio 2 dalį, tai šios dalies nuostatos netaikomos. Šios dalies nuostatos netaikomos butų ir kitų patalpų savininkams daugiabučiuose namuose.”

Nepritarti.

64.

28 straipsnis

Seimo narys J.Sabatauskas

Pakeisti projekto straipsnių numeraciją, 28 straipsnį laikant 26, 29 - 27 ir t.t.

Nepritarti.

65.

30 straipsnio 3 dalis

Seimo narys V.Karbauskis

“3. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimų pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas.”

Pritarti.

66.

30 straipsnio 3 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“3. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąskaitų (mokėjimų pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas.”

Nepritarti.

67.

30 straipsnio 4 dalis

Seimo narys V.Karbauskis

“4. Šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos, parengia pagal šilumos ir (ar)karšto vandens kainų nustatymo metodikas ir teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti bazines šilumos ir (ar)karšto vandens kainas ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Nustatant bazines kainas kviečiamos dalyvauti šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Bazinėse kainose nustatomi tiekimo efektyvumo rodikliai. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos bazinės kainos skelbiamos „Valstybės žinių“ informaciniuose pranešimuose. Šilumos tiekėjas, valdantis daugiau kaip vieną šilumos tiekimo sistemasą esančias skirtingose savivaldybėse, gali teikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti skirtingas bazines kainas šioms sistemoms. atskiroms jo valdomoms sistemoms, jei vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos šiose sistemose skiriasi daugiau kaip 25 procentais. Šilumos tiekėjas teikdamas siūlymą nustatyti skirtingas bazines kainas privalo teikti jį dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių šilumos tiekimo sistemų.”

Pritarti.

68.

30 straipsnio 5 dalis

Seimo narys V.Karbauskis

“5. Savivaldybių tarybos nustato:

1) vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis bazinėmis kainomis bei šilumos ir (ar) karšto vandens kainų nustatymo metodikomis, savivaldybių kontroliuojamų įmonių tiekiamų šilumos ir (ar) karšto vandens kainas kiekvienam šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, kuris realizuoja ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos;

2) vadovaudamosi šilumos ir (ar) karšto vandens kainų nustatymo metodikomis, savivaldybių kontroliuojamų įmonių tiekiamų šilumos ir (ar) karšto vandens kainas kiekvienam šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, kuris realizuoja mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos;

3) vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodika, daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifus.”

Pritarti.

69.

30 straipsnio 5 dalies 3 punktas

Seimo narys A.Macaitis

“3) vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo metodika, daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalius tarifus.

Pritarti.

70.

30 straipsnio 5 dalies 1 punktas

Seimo narys Eg.Klumbys

"1) vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis bazinėmis kainomis bei šilumos ir (ar) karšto vandens kainų nustatymo metodikomis, savivaldybių kontroliuojamų įmonių tiekiamų šilumos ir (ar) karšto vandens kainas kiekvienam šilumos tiekėjui, kuris realizuoja ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos;"

Nepritarti.

71.

30 straipsnio 5 dalies 2 punktas

Seimo narys Eg.Klumbys

"2) vadovaudamosi šilumos ir (ar) karšto vandens kainų nustatytomis metodikomis, savivaldybių kontroliuojamų įmonių tiekiamų šilumos ir (ar) karšto vandens kainas kiekvienam šilumos tiekėjui, kuris realizuoja mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos;"

72.

30 straipsnio 5 dalies 6 ir 7 punktai

Seimo narys Eg.Klumbys

Išbraukti 6 ir 7 punktus;

8 ir 9 punktą laikyti 6 ir 7 punktais;

73.

30 straipsnio 5 dalies 8 punktas

Seimo narys Eg.Klumbys

"8 6. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai Savivaldybių merai praneša Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai savivaldybių tarybų nustatytas kainas ir tarifus bei jų pagrindimą per 10 kalendorinių dienų nuo kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo tiekėjams esamus kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus. Tiekėjai privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Tiekėjams to nepadarius, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas kainas. Jos galioja iki komisijos nurodytų pažeidimų pašalinimo".

74.

30 straipsnio 1 dalis

Seimo narys Eg.Klumbys

"1. Šilumos ir karšto vandens kainos yra vienanarės arba dvinarės. Šilumos vartotojas apmoka už suvartotą šilumos energiją ar karštą vandenį pagal šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalysje reglamentuota tvarka nustatytą vienanarę arba dvinarę kainą pasirinktinai."

75.

31 straipsnio 2 dalis

Seimo narys B.Bradauskas

“2. Savivaldybė turi teisę įpareigoti daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus savo lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka rekonstruoti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą pagal privalomuosius reikalavimus. Įpareigojimo butų ir kitų patalpų savininkams terminas negali būti mažesnis negu vieni metai 18 mėn

Pritarti.

76.

31 straipsnis

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

“31 straipsnis. Maksimalios šilumos suvartojimo normos daugiabučiuose namuose

1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato ir prireikus pakeičia maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti. Šios normos skelbiamos viešai. Jos taikomos daugiabučiuose namuose, kurių šildymo ir (ar)karšto vandens sistemos neatitinka privalomųjų techninių reikalavimų. Tokiuose namuose šilumos tiekėjas neturi teisės reikalauti iš butų ir kitų patalpų savininkų apmokėti už suvartotos šilumos kiekį, viršijantį maksimalias šilumos suvartojimo normas. Gyventojų prašymu Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos nustato, ar namų šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka privalomuosius techninius reikalavimus.

2. Savivaldybė turi teisę įpareigoti daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, kooperuojasi su daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus savo lėšomis rekonstruoti savininkais, apmokant 50 procentų sumos rekonstruojant namo šildymo ir (ar)karšto vandens sistemą arba renovuojant pastatą pagal privalomuosius techninius reikalavimus. Įpareigojimo butų ir kitų patalpų savininkams terminas negali būti mažesnis negu 1 metai.

3. Butų ir kitų patalpų savininkams per nustatytą laiką neįvykdžius šio straipsnio 2 dalyje nustatyto savivaldybės įpareigojimo 1 metų laikotarpį nuo įspėjimo apie maksimalių šilumos suvartojimo normų viršijimo nerekonstravus (su savivaldybės parama) namo šildymo ir (ar)karšto vandens sistemų pagal techninius reikalavimus, savivaldybė įgyja teisę nebetaikyti šiam daugiabučiam namui maksimalių šilumos suvartojimo normų. Tokiu atveju butų ar kitų patalpų savininkai įgyja teisę prisijungti prie alternatyvių energijos ar kuro rūšių tiekimo sistemų

Nepritarti (pritarta Seimo nario B.Bradausko pasiūlymui).

77.

35 straipsnio 2 dalis

Seimo narys J.Jurkus

“2. Šilumą tiekiantis valdymą perėmęs subjektas privalo ne rečiau kaip kas 5 metai suderinti bazines šilumos gamybos ir bazines šilumos perdavimo kainas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jam netaikomos 30 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos.”

Pritarti.

78.

 

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

Projektą papildyti straipsniais, reglamentuojančiais šilumos tiekėjo teises, pareigas ir atsakomybę bei buitinių šilumos vartotojų ir šilumos tiekėjų ginčų sprendimo tvarką:

“X straipsnis. Šilumos tiekėjo teisės, pareigos ir atsakomybė buitiniam šilumos vartotojui

1. Šilumos tiekėjas privalo parduoti buitiniam šilumos vartotojui sutartyje numatytą šilumos kiekį laikydamasis šalių suderinto šilumos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos šilumos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu.

2. Šilumos tiekėjas privalo užtikrinti:

1) šilumos perdavimo tinklų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos;

2) atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus;

3) šilumos kokybę, nustatytą sutartimis ir atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos.

3. Šilumos tiekėjas sutartyje nuodytoje vietoje įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus.

4. Šilumos tiekėjas privalo atlyginti dėl nekokybiškos šilumos buitiniam šilumos vartotojui atsiradusią žalą įstatymų nustatyta tvarka.

5. Šilumos tiekėjas, kai buitinis šilumos vartotojas nemoka už sunaudotą šilumos energiją tuomet, kai įmonė buvo pažeidusi šilumos kokybės reikalavimus, turi teisę reikalauti, kad buitinis šilumos vartotojas atlygintų vertę to, ką be teisinio pagrindo sutaupė.

Pritarti, papildant projektą nauju 25 straipsniu pagal Seimo nario V.Karbauskio pasiūlytą redakciją ir atitinkamai pakeičiant likusių straipsnių numeraciją.

79.

 

Seimo nariai G.Didžiokas, R.A.Sedlickas, N.Steiblienė ir H.Žukauskas

X straipsnis. Buitinių šilumos vartotojų ir šilumos teikėjų ginčų sprendimo tvarka

1. Buitinių šilumos vartotojų prašymai (skundai) dėl šilumos kokybės, kainos, techninių aspektų ir kitais klausimais teikiami šilumos tiekėjui. Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti buitinių šilumos vartotojų prašymus (skundus) ir atsakyti per 10 dienų nuo gavimo dienos.

2. Jeigu šilumos tiekėjas, gavęs raštišką buitinio šilumos vartotojo prašymą nesutinka su buitinio šilumos vartotojo prašymu (skundu), jis privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 26 straipsnyje nurodytas institucijas pagal joms priskirtą kompetenciją dėl išvados pateikimo, ir informuoti apie tai buitinį šilumos vartotoją, o gavęs iš jų išvadas, nedelsdamas apie tai raštu pranešti buitiniam šilumos vartotojui.

3. Jei šilumos tiekėjas nevykdo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, buitinis šilumos vartotojas dėl šilumos kokybės, kainos, techninių aspektų ir kitų klausimų gali kreiptis į Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 26 straipsnyje nurodytas institucijas pagal joms priskirtą kompetenciją.

4. Bet kuriuo atveju buitinis šilumos vartotojas dėl pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

5. Buitinių šilumos vartotojų prašymus (skundus) dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo nagrinėja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos.”

Nepritarti.

 

2.SVARSTYTA:

Seimo nutarimo "Dėl Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos" projektas IXP-2340.

NUSPRĘSTA:

1. Pritarti pateiktam nutarimo projektui ("už" balsavo 8, "susilaikė" - 1 komiteto narys).

2. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Uspaskich.

3.SVARSTYTA:

Ekonomikos komiteto posėdžių savaitės (nuo 2003-03-17) darbotvarkė.

NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):

Patvirtinti Ekonomikos komiteto posėdžių savaitės (nuo 2003-03-17) darbotvarkę.

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2003 03 13.
Rasa Ona Duburaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Ekonomikos komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas