Lietuvos Respublikos Seimas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLOS V (RUDENS) IR NEEILINIŲ SESIJŲ METU ATASKAITA

 

 

 

1. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO SUDĖTIS,

IR KOMITETO NARIŲ DALYVAVIMAS

KOMITETO POSĖDŽIUOSE

Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudėtis Seimo V (rudens) ir neeilinių sesijų metu

1. Algirdas Sysas – komiteto pirmininkas

2. Irena Degutienė- komiteto pirmininko pavaduotoja

3. Vasilij Fiodorov – narys

4. Edvardas Karečka - narys

5. Stasys Kružinauskas - narys

6. Vytautas Lapėnas- narys

7. Artūras Melianas - narys

8. Irena Šiaulienė - narė

Komiteto sekretoriatas

Komiteto patarėjos:

R. Molienė - vyresnioji patarėja (kuruoja darbo santykių sritį)

D. Aleksejūnienė - patarėja (kuruoja socialinės paramos sritį)

D. Bidvaitė - patarėja (kuruoja valstybinių pensijų ir socialinio draudimo sritis)

D. Jonėnienė - patarėja (kuruoja socialinio draudimo sritį)

Komiteto padėjėjos: R. Liekienė, D. Šimienė, R. Virbalienė

Komiteto narių dalyvavimas komiteto posėdžiuose

( nuo 2002-09-11 iki 2003- 03- 05)

Nr.

Komiteto nariai

Posėdžių sk.

Dalyvauta posėdžiuose

Praleista posėdžių

1.

I. Degutienė

26

24

2

2.

V. Fiodorov

26

23

3

3.

E. Karečka

26

25

1

4.

S. Kružinauskas

26

22

4

5.

V. Lapėnas

26

18

8

6.

A. Melianas

26

13

13

7.

A. Sysas

26

26

-

8.

I. Šiaulienė

26

17

9

 

 

 

 

 

 

 

 

2. SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETO VEIKLA

Seimo V(rudens) sesijos ir neeilinių sesijų metu komitetas surengė 26 komiteto posėdžius, 2 klausymus, kuriuose dalyvavo Prezidentūros, Seimo komitetų, Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų atstovai.

Ataskaitiniu laikotarpiu komitetas apsvarstė 63 įstatymų projektus, 5 Seimo nutarimo projektus bei 9 kitus klausimus. Komitetas Seimo pavedimu kaip pagrindinis svarstė 36 teisės aktų projektus, o kaip papildomas - 32 projektus. Didžiausią jų dalį sudarė Vyriausybės pateiktų įstatymų projektų svarstymas. Iš komitete apsvarstytų teisės aktų, kuriems nagrinėti komitetas buvo paskirtas pagrindiniu, ataskaitiniu laikotarpiu Seime priimta 22 įstatymai (20 socialinės politikos, 2 darbo politikos).

Rudens sesijos ir neeilinės sesijos metu Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo gauti 204 piliečių, organizacijų paklausimai, prašymai, skundai. Dažniausiai laiškuose keliamos problemos – dėl pensijų apskaičiavimo (perskaičiavimo), darbo santykių, materialinės paramos.

2002 m. lapkričio 15 d. komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į Skuodo savivaldybę. Komiteto atstovai buvo supažindinti su pagrindinėmis Skuodo rajono problemomis, o būtent, bedarbystės (dauguma rajono gyventojų verčiasi iš savo ūkio, dalis važinėja dirbti į Mažeikius, Klaipėdą), finansavimo sumažėjimo (pvz. medicinos sričiai), žemės ūkio, savivaldybių biudžetų pajamų formavimo metodikos netobulumo. Komitetas aplankė Skuodo vaikų darželio specialaus poreikio ugdymo grupes, Ylakių senelių globos namus, Barstyčių vaikų globos namus-darželį. Po komiteto išvažiuojamojo posėdžio į Skuodo savivaldybę ir susitikimo su Skuodo rajono seniūnijų seniūnais, socialinių įstaigų vedėjais ir darbuotojais komitetas 2002 m. gruodžio 11 d. posėdyje svarstė klausimą dėl socialinių paslaugų teikimo reformos įgyvendinimo priemonių vykdymo ir savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos.

Buvo nuspręsta siūlyti Vyriausybei ir Lietuvos savivaldybių asociacijai išnagrinėti ir pateikti komitetui pasiūlymus:

- dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo reikalingumo, įvertinus tai, kad socialinių paslaugų teikimo savivaldybėse poreikį (iš jų poreikį stacionarioms socialinės globos įstaigoms) įtakoja nedarbo lygis, pensijų dydis, kt. veiksniai;

- dėl lėšų poreikio socialinėms paslaugoms teikti problemos sprendimo;

- dėl lėšų poreikio socialinėms reikmėms problemos sprendimo savivaldybėse, kuriose palyginus su kitomis savivaldybėmis yra didesnis nedarbo lygis ir kuriose išleidžiama daugiau lėšų socialinėms išmokoms mokėti.

Taip pat siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei paspartinti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, numatyto Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 171 patvirtintame socialinių paslaugų teikimo reformos įgyvendinimo priemonių plane, pateikimą Seimui.

2002 m. gruodžio 2 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, svarstė klausimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo. Buvo nuspręsta siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai:

- atkreipti dėmesį į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakingų darbuotojų skyrimą ir jų atitikimą užimamoms pareigoms;

- laiku priimti sprendimus dėl vidaus audito tarnybų pateiktų išvadų, taip pat dėl kritikos pareikštos žiniasklaidoje;

- rekomenduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vadovams atsakingai formuluoti pasisakymus žiniasklaidoje;

- išsiaiškinti ar bus tinkamai užtikrintas Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatų vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad didėjant laikinojo nedarbingumo atvejų skaičiui, numatoma atleisti 17 vyriausiųjų specialistų (ekspertų) pareigas vykdančių darbuotojų;

- sprendimus dėl įmonių kreditinių reikalavimų, atsiradusių dėl baudų ir delspinigių nesumokėjimo atidėjimo, bei atleidimo nuo baudų ir delspinigių priiminėti kolegialiai Valstybinio socialinio draudimo fondo taryboje.

2003 m. vasario 5 d. dalyvaujant Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijų atstovams, komitete įvyko pasitarimas dėl žalos atlyginimo mokėjimo problemų, susidariusių dėl to, kad kai kurios savivaldybės nuo 2003 m. sausio 1 d. nutraukė žalos atlyginimo mokėjimą asmenims, motyvuodamos tuo, kad įsigaliojo tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos su atitinkama valstybe, taip pat dėl žalos atlyginimo asmenims, kuriems profesinė liga, nustatyta po 2001 m. liepos 1 d., o atsakingas už žalą asmuo yra pasibaigęs.

Pasitarime konstatuota, kad ilgai užtrunkant dokumentų parengimo procedūroms žalai atlyginti pagal atitinkamos tarptautinės sutarties dėl teisinės pagalbos nuostatas, asmenys, kuriems nutrauktas žalos atlyginimo mokėjimas, lieka be būtinų lėšų jų sužalotai sveikatai gydyti.

Komiteto pirmininkas A. Sysas pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paprašyti savivaldybių duomenų apie tokių nukentėjusiųjų skaičių.

Taip pat buvo nuspręsta kreiptis į Vyriausybę su prašymu rasti valstybės biudžeto lėšų laikinai mokėti žalos atlyginimą asmenims, kuriems nutrauktas žalos atlyginimo mokėjimas dėl tarptautinių sutarčių įsigaliojimo, kol bus įvykdyta prievolė atlyginti žalą pagal tarptautines sutartis. Šias lėšas pasiūlyta išieškoti regreso tvarka iš atsakingų už žalą asmenų.

Komiteto pirmininkas A. Sysas kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentą B. Ropę, prašydamas informuoti miestų ir rajonų savivaldybes apie susidariusią situaciją dėl žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimo bei prašydamas pranešti savivaldybėms, kad iš anksto perspėtų asmenis apie numatomą nutraukti žalos atlyginimo mokėjimą bei pagal galimybes jais pasirūpintų iki bus išspręstas laikino žalos atlyginimo iš valstybės biudžeto lėšų mokėjimo klausimas.

Teisingumo ministerijos buvo nuspręsta paprašyti pateikti komitetui:

1) informaciją apie tarptautinių sutarčių nuostatų dėl žalos atlyginimo taikymą ir pasiūlymus, kaip paspartinti procedūras ar pakeisti tarptautines sutartis, kad greičiau būtų išsprendžiamas žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos piliečiams klausimas; 2) pasiūlymus, kaip turėtų būti atlyginama žala atsiradusi dėl profesinės ligos, nustatytos po 2001 m. liepos 1 d., kai žalą atlyginti turintis juridinis asmuo yra pasibaigęs; 3) informaciją apie Civilinio kodekso 6.289 straipsnio 2 dalyje numatyto įstatymo projekto, reglamentuojančio žalos atlyginimo lėšų kaupimo procedūrą, parengimo terminus.

2.1. Socialinė politika

2002 m. rugsėjo 24 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų atleidimo nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, baudų ir delspinigių įstatymą (Nr. IX-1096, Žin., 2002, Nr. 96-4172 ), pagal kurį individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos, nevykdžiusios komercinės- ūkinės veiklos ir dėl šios priežasties negavusios bet kokios rūšies pajamų 2000 m. sausio 1 d. - 2000 m. spalio 31 d. laikotarpiu, bus atleistos nuo nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų už šių įmonių savininkus bei ūkinių bendrijų narius ir baudų bei delspinigių už nurodytą laikotarpį.

Pagal 2002 m. spalio 1 d. Seimo priimtą Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 1 straipsnio papildymo įstatymą (Nr. IX-1112, Žin., 2002, Nr. 101-4491) užsienyje nuolat gyvenantys kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kurie šio įstatymo nustatytą laiką buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, turės teisę gauti valstybines socialinio draudimo pensijas pagal šį įstatymą, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.

2002 m. spalio 8 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr. IX-1120, Žin., 2002, Nr. 102-4545). Šiuo įstatymu panaikinama nuostata, pagal kurią Vyriausybė iki 1997 m. rugsėjo 1 d. turėjo parengti ir patvirtinti asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo įgyvendinimo, socialinės rūpybos programą, bei numatyti atitinkamas biudžeto lėšas. Šį įstatymo pakeitimą sąlygojo tai, kad valstybės paramą ir lengvatas nuo okupacijų nukentėjusiems asmenims: nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, kompensacijų, vienkartinių pašalpų skyrimo, sveikatos apsaugos, važiavimo keleiviniu transportu, santaupų atkūrimo, nuosavybės grąžinimo klausimais nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamą sritį.

2002 m. spalio 8 d. Seimas priėmė Garantinio fondo įstatymo 3, 5, 6, 12 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. IX-1119, Žin., 2002, Nr. 102-4544). Šis įstatymas suteikia teisę likviduotų dėl bankroto įmonių buvusiems darbuotojams gauti išmokas iš Garantinio fondo. Įtvirtinta nuostata dėl lėšų skyrimo neturinčių turto bankrutuojančių ar bankrutavusių ir likviduotų dėl bankroto įmonių išlaidų, susijusių su paraiškų skirti išmokas parengimu ir įmonėms perduotų fondo lėšų išmokėjimu, padengimui.

2002 m. spalio 8 d. Seimas priėmė Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2, 12, 18(1) ir 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. IXP-1121, Žin., 2002, Nr. 102-4546). Šiuo įstatymu reglamentuota, kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolė, kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose žemės ūkio įmonėse (valstybiniuose ūkiuose, kolūkiuose) pereina valstybei. Nustatyta, kad kai žalos atlyginimą moka darbdaviai, įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininkai, žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, žalos atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo kontrolę vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Patikslinta įstatymo taikymo tvarka.

2002 m. spalio 15 d. Seimo priimtame Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatyme (Nr. IX-1133, Žin., 2002, Nr. 102-4548) nustatyta data – 2004 m. sausio 1 d., nuo kurios bus diferencijuojami nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifai. Iki šios datos įmokų tarifai bus vienodi visiems draudėjams.

2002 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr. 1188, Žin., 2002, 116-5188) ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įgyvendinimo įstatymą (Nr. 1189, Žin., 2002, 116-5189), kurie įsigaliojo nuo 2003 metų sausio 1 d. Pirmuoju įstatymu Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija ir pavadintas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Įstatymai parengti vadovaujantis Būsto įgijimo (nuomos) koncepcijos metmenimis.

Šiais įstatymais siekiama padidinti valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti socialinį efektyvumą, nukreipiant šią paramą tiems, kuriems jos labiausiai reikia; padidinti galimybę mažas pajamas turinčioms šeimoms (asmenims) išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą pagal nekomercinį tarifą; sumažinti valstybės riziką dėl ilgalaikių įsipareigojimų įvykdymo, apmokant būsto kreditų palūkanas ir susiaurinti valstybės paramos bazę pagal turto ir pajamų kriterijus; supaprastinti valstybės remiamų būsto kreditų teikimo procedūras ir administravimą, atsisakant išankstinio pretendentų į šią paramą registravimo savivaldybėse ir eilių sudarymo.

Lyginant su galiojusia valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti sistema (įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais), valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti bus taikoma Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams nepriklausomai nuo pilietybės; paramos teikimas bus apribotas asmens (šeimos) turto ir pajamų dydžiais, kuriuos nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė; teisės į paramą kriterijai bus išskirti pagal paramos būdus: paramą būstui įsigyti ir paramą socialiniam būstui išsinuomoti; valstybės parama bus teikiama ne tik būstui pikti ar statyti, bet ir rekonstruoti bei pritaikyti neįgaliesiems; valstybės parama būstui įsigyti bus teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų kredito draudimo įmokas ar jų dalį ir teikiant subsidijas būsto kredito daliai padengti; išskirtinė parama, padengiant 20 procentų kredito sumos, bus taikoma pilnamečiams našlaičiams, kol jie sukaks 35 metus, I ar II grupės invalidams, šeimoms, kuriose yra I ar II grupės invalidas arba vaikas invalidas, taip pat padengiant 10 procentų būsto kredito sumos jaunoms šeimoms, auginančioms vieną ar daugiau vaikų ir šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų; nustatytos gana didelės valstybės remiamų būsto kreditų sumos; kredito palūkanos nebebus tiesiogiai subsidijuojamos iš valstybės biudžeto: toks dengimas pakeistas gyventojų pajamų mokesčio atskaitymu nuo sumokėtų palūkanų sumos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą; valstybės paramai būstui įsigyti savivaldybėse registruotis nebereikės, esančios eilės bus pertvarkytos ir jos išliks tik savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti.

Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 1, 5, 8 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo, priimto 2002 m. lapkričio 12 d. (Nr. IX-1192, Žin., 2002, Nr. 116-5190), tikslas – suderinti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso nuostatomis. Be to, galiojančiame įstatyme buvo numatyta teisė tam tikrų kategorijų asmenims įsigyti vienkartinius ir mėnesinius važiavimo keleiviniu transportu bilietus su nuolaida. Savivaldybės planuoja išleisti naują bilietų rūšį – terminuotus važiavimo keleiviniu kelių transportu bilietus, galiosiančius įvairesnį (trumpesnį ar ilgesnį) laiką nei vienas mėnuo. Siekiant užtikrinti asmenų, įsigijusių terminuotus bilietus, teisę gauti įstatyme numatytas transporto lengvatas bei vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su šių lengvatų taikymu, kompensavimą (atlyginimą), įstatyme vartojama sąvoka „mėnesinis“ važiavimo bilietas pakeista sąvoka „terminuotas“ važiavimo bilietas.

2002 m. gruodžio 3 d. Seimas priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymą (Nr. IX-1215, Žin., 2002, Nr. 123-5511), kuris sudarė teisinį pagrindą pradėti Lietuvoje realią pensijų sistemos reformą.

Vienas pagrindinių reformos bruožų yra tas, jog kiekvienas žmogus, draudžiamas visai valstybinei socialinio draudimo pensijai, savanoriškai galės kaupti dalį pensijos asmeninėje sąskaitoje, esančioje jo pasirinktame pensijų fonde ar gyvybės draudimo bendrovėje.

Asmenys, norintys būti pensijų kaupimo sistemos dalyviais, turės sudaryti pensijų kaupimo sutartis su pensijų fondu ar gyvybės draudimo bendrove. 2003 m. šias sutartis bus galima sudaryti iki spalio 1 d., kad nuo 2004 sausio 1 d. dalį asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų būtų galima nukreipti į pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę. Visais vėlesniais metais pensijų kaupimo sutartis bus galima sudaryti - iki liepos 1 d., norint pradėti dalyvauti nuo kitų metų sausio 1 d.

Šie apsisprendimo terminai nebus taikomi asmenims, naujai atėjusiems į darbo rinką ir pirmą kartą gavusiems socialinio draudimo pažymėjimą. Pasirinkus dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje iš jos išeiti ir vėl pilnai grįžti į SODRĄ jau nebus galima (išskyrus visiškos negalios atvejį).

Pensijų sistemos reforma bus vykdoma nedidinant bendrojo valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifo, kuris 2003 m. sudaro 34 proc. Nustatyta valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, kurią bus galima kaupti dalyvio asmeninėje sąskaitoje (kaupiamoji pensijų įmoka) 2004 m. yra 2,5 procento, 2005 metais – 3,5 procento, 2006 metais – 4,5 procento, nuo 2007 metų – 5,5 procento dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Tiems asmenims, kurie pasirinks dalyvavimą pensijų kaupime, pensija bus apskaičiuojama skirtingai už skirtingus laikotarpius: už laikotarpį iki dalyvavimo pensijų fonde ar gyvybės draudimo bendrovėje SODROS pensija bus apskaičiuojama visa, o nuo dalyvavimo pensijų kaupimo bendrovėje momento bus apskaičiuojama proporcingai mažesnėms įmokoms bei asmuo papildomai gaus išmokas iš pensijų fondo ar gyvybės draudimo bendrovės.

Siekiant užtikrinti bendrovių, vykdančių pensijų kaupimą, saugumą, bus atliekama jų veiklos priežiūra: pensijų fondų pensijų kaupimo veiklos priežiūrą atliks Vertybinių popierių komisija, o Gyvybės draudimo bendrovių- Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos. Be to, šios bendrovės privalės viešai skelbti savo veiklos ir finansinės būklės ataskaitas, laikytis atitinkamų investavimo reikalavimų, jų veiklą kasmet turės tikrinti nepriklausomos audito įmonės, jos ne rečiau kaip kartą per metus turės informuoti dalyvį apie jo asmeninėje pensijų sąskaitoje apskaitomo pensijų turto dydį.

Asmenys, norintys pakeisti pensijų fondą ar gyvybės draudimo bendrovę galės tai padaryti, tačiau nustatytas apribojimas pirmiesiems trejiems metams.

Visi asmenys, dalyvavę pensijų kaupime galės gauti šias išmokas - vienkartinę, periodinę išmoką bei anuitetą (išmoka iki gyvos galvos). Anuitetus mokės tik gyvybės draudimo bendrovės, kitas išmokas – draudimo bendrovės ir pensijų fondai. Jeigu asmuo, nesulaukęs pensinio amžiaus, miršta, jo pensijų kaupimo bendrovėje atidarytoje asmeninėje pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos bus paveldimos.

Prasidėsianti pensijų sistemos reforma sudarys sąlygas apdraustiesiems asmenims gauti didesnes pensijas iš dviejų šaltinių- iš SODROS ir pensijų fondų arba gyvybės draudimo bendrovių, taip pat sumažinti gyventojų senėjimo poveikį valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemai.

2002 m. gruodžio 3 d. Seimo priimtame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatyme (Nr. IX-1213, Žin., 2002, Nr. 123-5509) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo direktorių, įvertinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos rekomendacijas, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šį įstatymą Valstybinio socialinio draudimo fondo direktorius bus tiesiogiai atskaitingas socialinės apsaugos ir darbo ministrui, o valdybos veiklą reglamentuos šis įstatymas ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų nuostatai.

2002 m. gruodžio 10 d. Seimui priėmus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 10, 28, 29, 34, 35, 38, 39, 40, 45, 49, 54, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 551, 552, 553, 554, 555 straipsniais įstatymą (Nr. IX-1245, Žin., 2002, Nr. 124-5620) nuo 2003 m. sausio 1 d. buvo padidintos pensijos asmenims, kuriems paskirtos vienos valstybinės socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dydis arba paskirtų valstybinių socialinio draudimo pensijų ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų dydžių suma ne didesnė kaip 325 Lt per mėnesį ir jie atitinka kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas. Pagal šį įstatymą pensijos padidės 125 tūkst. invalidumo pensininkų, turinčių būtinąjį stažą invalidumo pensijai gauti (tai sudaro 66 proc. viso invalidumo pensininkų skaičiaus), bei 195 tūkst. senatvės pensininkų, turinčių didesnį kaip 25 metų darbo stažą (tai sudaro 30 proc. viso senatvės pensininkų skaičiaus). Pensijos didės nevienodai - mažesnės pensijos padidės didesniu dydžiu, didesnės- mažesniu pagal specialią pensijos prieaugio formulę, įrašytą įstatyme.

Asmenys, nesukakę 23 metų ir kuriems pirmą kartą invalidumas arba sunkesnio invalidumo grupė nustatomi ne valstybinio socialinio pensijų draudimo laikotarpiu, turės teisę gauti invalidumo pensiją tokiomis pat sąlygomis, kaip ir vyresni negu 23 metų invalidai.

Apskaičiuojant invalidumo pensijos papildomą dalį bedarbio pašalpų gavimo laikas bus įskaičiuojamas į pensijų draudimo stažą, nedarbo laikotarpiu gautos bedarbio pašalpos – bus įskaičiuojamos į asmens draudžiamąsias pajamas tik tuo atveju, jeigu invalidui tai naudinga.

Invalidumo pensijų gavėjams, kurie po šios pensijos paskyrimo įgyja ne mažesnį kaip 3 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdami pagal darbo sutartį, narystės, ar tarnybos pagrindu, invalidumo pensiją bus galima paskirti iš naujo pagal naujus pajamų duomenis, kaip ir senatvės pensininkams.

Senatvės ir invalidumo pensininkams, kuriems pensija buvo paskirta turint minimalų, bet neturint būtinojo stažo, ir kurie po pensijos paskyrimo įgyja būtinąjį stažą dirbdami pagal darbo sutartį, narystės, ar tarnybos pagrindu arba dirbdami savarankiškai, senatvės ar invalidumo pensiją bus galima paskirti iš naujo, nepaisant to, kad po pensijos paskyrimo jų įgytas stažas mažesnis negu 3 metai.

Kompensacija už ypatingas darbo sąlygas asmenims bus mokamos iki jie sukaks senatvės pensijos amžių, nors kompensacijos arba jos dalies mokėjimo terminas pasibaigia (ar pasibaigė iki 2001 m. lapkričio 9 d.), bet asmuo dar nėra sukakęs (ar nebuvo sukakęs 2001 m.) senatvės pensijos amžiaus.

Šio įstatymo nuostatos dėl nedirbančių valstybės tarnautojų sutuoktinių draudimo privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu bei asmenų, neturinčių vaiko priežiūros atostogų ir draudžiamųjų pajamų, kai augina vaiką iki trejų metų, draudimo valstybės lėšomis bazinei pensijai suderintos su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis.

Pagal 2002 gruodžio 10 d. Seimo priimtą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-1246, Žin., 2002, Nr. 124-5621) nuo 2003 m. sausio 1 d. nedirbantys valstybės tarnautojų sutuoktiniai bus draudžiami valstybės lėšomis privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju, dirbančiu Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.

Be to pagal šį įstatymą nuo 2004 m. sausio 1 d. motina (tėvas) , neturintys vaiko priežiūros atostogų ir draudžiamųjų pajamų, tuo laikotarpiu, kai augina vaiką iki trejų metų, bus draudžiami valstybės lėšomis valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai.

2002 m. gruodžio 10 d. Seimo priimtu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2003 metų rodiklių patvirtinimo įstatymu (Nr. IX-1236, Žin., 2002, Nr. 123-5528) patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo 2003 m. biudžetas - 4 759 260 tūkst. litų pajamų, 4 758 435 tūkst. litų išlaidų (pajamos viršija išlaidas 825 tūkst. litų) ir 51 275 tūkst. litų kasos apyvartos lėšų.

Patvirtintas draudėjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų 31 procento tarifas ir jo dydžiai atskiroms draudimo rūšims:

1) pensijų socialiniam draudimui – 23,4 procento;

2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 2,8 procento;

3) draudimui nuo nedarbo – 1,5 procento;

4) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui – 0,3 procento.

5) sveikatos draudimui – 3 procentai.

Patvirtintas apdraustųjų bendrąjį valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 procentų tarifas ir jo dydžiai atskiroms draudimo rūšims:

1) pensijų socialiniam draudimui – 2,5 procento;

2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 0,5 procento.

2002 m. gruodžio 10 d. Seimas priėmė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. IX-1247, Žin., 2002, Nr. 123-5535). Šis įstatymas įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šiuo įstatymu pakeisti Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo 14, 15, 16, 21, 36, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu nustatyti nauji rodiklių, naudojamų apskaičiuoti valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomai daliai, apskaičiavimo principai, jų dydžių patvirtinimo tvarka ir periodiškumas.

Pagal šio įstatymo pakeitimą sąvoka “ketvirčio vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos” pakeista į sąvoką- “einamųjų metų draudžiamosios pajamos”, nustatant, kad šių pajamų dydį ne rečiau kaip kartą per metus VSDF tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, nustatydama šių pajamų taikymo pradžią. Einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis bus nustatomas atsižvelgiant į atitinkamų metų VSDF biudžeto planuojamas pajamas pensijų draudimui bei planuojamas šio biudžeto išlaidas.

Be to, sąvoka “metų vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos” pakeista sąvoka- “metų draudžiamosios pajamos”, o šių pajamų dydį tvirtins VSDF Taryba, įvertinusi praėjusiais metais Vyriausybės patvirtintas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Metų draudžiamosios pajamos bus tvirtinamos 1 kartą per metus.

Šiuo įstatymu pakeistuose kituose įstatymuose taip pat įvestos minėtos sąvokos “einamųjų metų draudžiamosios pajamos” bei “metų draudžiamosios pajamos”.

2002 gruodžio 10 d. Seimas priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1, 2, 34, 36, 371, 38, 42, 43, 44, 45, 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. IX-1229, Žin., 2002, Nr. 123-5521) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. IX-1230, Žin., 2002, Nr. 123-5522).

Įstatymų tikslas – nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimo funkcijos perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai datą – nuo 2004 m. sausio 1 d.

Pagal 2002 gruodžio 10 d. Seimo priimtą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Nr. IX- 1248, Žin., 2002, Nr. 124-5622) nuo 2003 m. sausio 1 d. apdrausti asmenys, įvaikinę naujagimį ar paskirti jo globėjais, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ir kurie turi įstatymo nustatyto dydžio ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, turės teisę gauti motinystės pašalpą.

Motinystės pašalpa bus mokama nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų.

2002 m. gruodžio 10 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr.IX-1266, Žin., 2002, Nr. 123-5551).

Įstatymo tikslas – suderinti šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (įsigaliojo nuo 2003-01-01), pagal kurio nuostatas privalomieji patentai nebus išduodami, o fiksuotas pajamų mokesčio dydis bus sumokamas įsigyjant verslo liudijimą.

2002 m. sausio 28 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 ir 19 straipsnių papildymo įstatymą (Nr. IX-1333, Žin., 2003, Nr. 12-441), nuo 2003 m. vasario 1 d. motinystės pašalpą turės teisę gauti moterys, atleistos iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat motinystės (tėvystės) pašalpą - kiti asmenys, atleisti dėl minėtos priežasties ir dėl to negavę vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų. Šios išmokos bus skiriamos tik asmenims, turintiems įstatymo nustatyto dydžio ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Šio įstatymo nuostatos taip pat bus taikomos ir asmenims, atleistiems iš darbo dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos likvidavimo ar bankroto iki šio įstatymo įsigaliojimo.

2.2. Darbo politika

2003 m. sausio 28 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos prezidento įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr.IX-1325, Žin., 2003, Nr.17-702) ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo, 7 straipsnio 1 dalies pripažinimo netekusia galios ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymą (Nr.IX-1326, Žin., 2003, Nr. 17-703).

Įstatymų tikslas - suderinti Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydį su kitų aukščiausių valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų bei aukščiausių kategorijų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiu.

Įstatymų leidėjai apsisprendė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio nereglamentuos Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo normos. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 18 straipsnyje nustatoma, kad Prezidento darbo užmokestis lygus paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dvylikai dydžių.

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2003 03 13.
Renata Liekienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Socialinių reikalų ir darbo komitetas  >   Ataskaitos

LR Seimas