Lietuvos Respublikos Seimas

2003-03-12

Užsienio reikalų komiteto posėdis

Vilnius, kovo 12 d. Šiandien Seimo Užsienio reikalų komitetas surengė posėdį, kurio darbotvarkėje buvo svarstomi šie klausimai:

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje ir dėl gynybos bei karinių santykių plėtojimo ratifikavimo” projektas Nr. IXP–2311, su kuriuo Komiteto narius supažindino Komiteto išvadų rengėjas Kęstutis Kriščiūnas bei Krašto Apsaugos viceministras Jonas Gečas. Teikiamo įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti 2002 metų spalio 10 dieną Vilniuje pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje ir dėl gynybos bei karinių santykių plėtojimo. Susitarimas suteiks Lietuvai galimybę ne tik nacionalinėmis priemonėmis, bet ir pasinaudojant Jungtinių Amerikos Valstijų pagalba užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų, su jais susijusių technologijų, medžiagų ir patyrimo platinimui. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė įsipareigoja teikti Lietuvai pagalbą siekiant užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų, su jais susijusių technologijų, medžiagų ir patyrimo platinimui, taip pat branduolinio, biologinio bei cheminio ginklų ir su tokiais ginklais susijusių medžiagų perdavimui ir gabenimui be leidimo. Komiteto nariai vienbalsiai pritarė šiam įstatymo projektui.

Antrąjį darbotvarkės klausimą - Įstatymo ,,Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo” projektą Nr. IXP–2282 ES pristatė Komiteto išvadų rengėjas Kęstutis Kriščiūnas ir Teisingumo viceministras Gintaras Švedas. XX a. žiaurumai privertė tarptautinę valstybių bendriją ieškoti būdų, kaip patraukti atsakomybėn asmenis, padariusius nusikaltimus taikai, žmoniškumui, karinius nusikaltimus. Iškilo būtinybė įkurti tarptautinį baudžiamąjį teismą, kuris būtų nuolat veikiantis ir turintis universalią jurisdikciją kariniams nusikaltėliams, bei nusikaltėliams taikai ir žmoniškumui bausti. Jungtinių Tautų Tarptautinės teisės komisija pradėjo tirti, kokios yra galimybės įsteigti nuolat veikiantį ir turintį universalią jurisdikciją tarptautinį baudžiamąjį teismą. 1993 metais ši komisija patvirtino Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto projektą ir jo komentarą. 1998 metais Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos Statuto pagrindu buvo įkurtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, kurio jurisdikcija apribota sunkiausiais nusikaltimais liečiančiais visą tarptautinę bendriją. Pagal Statutą Teismas turi jurisdikciją šiems nusikaltimams: genocidui, nusikaltimams žmoniškumui, karo nusikaltimams, agresijos nusikaltimui. Pažymėtina, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas turi jurisdikciją tik nusikaltimų, padarytų po šio Statuto įsigaliojimo, atžvilgiu. Kadangi Romos Statutas įsigaliojo 2002 metų liepos 1 dieną, tai Tarptautinis baudžiamasis teismas turi jurisdikciją tik nusikaltimų, padarytų po 2002 metų liepos 1 dienos, atžvilgiu. Šiuo metu Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos Statutą yra pasirašiusios 139 pasaulio valstybės, o ratifikavo – 87, tarp kurių paminėtinos Australija, Kanada, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija, Vokietija, kitos valstybės. Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo projektui.

Trečiąjį darbotvarkės klausimą – Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos prancūzų bendruomenės bei Valonijos regiono bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo” projektą Nr. IXP-2312 pristatė Komiteto išvadų rengėjas Jonas Čekuolis ir Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Darius Jurgelevičius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos prancūzų bendruomenės bei Valonijos regiono bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Belgijos prancūzų bendruomenės bei Valonijos regiono bendradarbiavimo susitarimą, pasirašytą 2002 metų spalio 2 dieną Vilniuje. Kadangi Belgijos regionai (Flandrija, Valonija ir Briuselis) yra tarptautinės teisės subjektai, jie gali visapusiškai dalyvauti tarptautiniuose reikaluose. Teikiamu ratifikuoti susitarimu Susitariančiosios Šalys įsipareigoja plėtoti draugiškus santykius, skirdamos ypatingą dėmesį žmogiškųjų išteklių svarbai, ilgalaikei plėtrai ir institucijų, asociacijų bei verslininkų partneryste. Susitarimas taip pat numato bendradarbiavimo būdus, pabrėžia stažuočių, keitimosi patirtimi, institucijų tiesioginio bendradarbiavimo, bendrų projektų, verslininkų bendradarbiavimo svarbą. Komiteto nariai vienbalsiai pritarė teikiamam įstatymo projektui.

Ketvirtąjį darbotvarkės klausimą – Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos sutarties dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, draugystės ir bendradarbiavimo ratifikavimo” projektą Nr. IXP-2290 pristatė Komiteto išvadų rengėjas Jonas Čekuolis ir Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Darius Jurgelevičius. 2002 metų rugsėjo 24 dieną Vilniuje buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, draugystės ir bendradarbiavimo. Šiuo metu bendradarbiavimas su Uzbekistano Respublika vykdomas remiantis Jungtinių Tautų Chartija ir kitų daugiašalių konvencijų, kurių Šalimis yra Lietuvos Respublika ir Uzbekistano Respublika nuostatomis. Atskirose srityse su Uzbekistano Respublika yra sudaryta 15 įsigaliojusių dvišalių sutarčių. Svarstymo metu buvo pabrėžta, jog teikiama ratifikuoti sutartimi šalys patvirtina savo įsipareigojimus stiprinti bendradarbiavimą kovojant su naujais iššūkiais tarptautiniam saugumui, tarp jų su terorizmu. Po svarstymo Komiteto nariai pritarė šiam įstatymo projektui.

 

 




Naujausi pakeitimai - 2003 03 12.
Salvinija Jurėnaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo komitetai  >   Užsienio reikalų komitetas  >   Apie posėdžius

LR Seimas