Lietuvos Respublikos Seimas

Seimo Pirmininko Artūro Paulausko kalba iškilmingame posėdyje, skirtame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti 2003 03 11

Kovo 11 d. pranešimas VIR

 

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente,

Gerbiamasis Premjere ir Vyriausybės nariai,

Ekscelencijos Lietuvoje reziduojančių valstybių ambasadoriai,

Brangūs signatarai, prieš 13 metų savo lemiamam žingsniui pasirinkę kovo 11-ąją,

Neužmirštamieji Sąjūdžio organizatoriai ir buvę jo vadovai,

buvę sovietmečio disidentai ir rezistentai,

Mielosios ponios ir ponai, šio iškilmingo posėdžio svečiai,

“Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapio neišnyktų…

Rašom ir tariam jį kartu su kitais, nemažiau vertais ir garbingais tautų ir valstybių vardais, norim, kad ir kiti su pagarba mus ištartų.

Istorija, į kurią atsiremiam, yra mūsų istorija. Šviesos ir tiesos spindulys teapšviečia skurdžius ir garbingus, kraujuojančius ir sopulingus jos puslapius, senus ir naujus jos kultūros paminklus.

KalbA, kuria kalbam ir didžiuojamės, yra mūsų kalba. Joje užtenka gerų žodžių meilei ir neapykantai, džiaugsmui ir liūdesiui. Ji niekam negraso, ji nieko neatstumia. Kaip ir visos, ji nori gyventi.

Žmogus, kuris žiūri į mus, reikalauja tiesos ir teisingumo. Turi būti apsaugotas ir gyvenimas, darbas, kūryba, apgintas ir pagerbtas jo žmoniškumas ir sąžiningumas, dora. Jo dvasios gėlė, jo būties vienkartybė teišsiskleidžia tarp mūsų ir mums.

Gamta kurioje esam, yra mūsų, bet mes esam jos. Nuvalykime užterštas žalias jos akis, rūpesčiu ir globa apgaubkim visus jos pavidalus, visas jos broliškas formas.

Mes sveikinam Persitvarkymą, išlaisvinantį dvasią, mintį, darbą, kūrybą, ir po jo vėliavom – viešumo ir demokratijos vėliavom – siekiame atsinaujinti, atgimti žmogui ir tautai”……

Atleiskite, kad pradėjau tokia ilga citata…

Bet ši ilga citata galėtų būti pačia trumpiausia partijos programa…

Bet kurios partijos…

Tie žodžiai galėtų būti Vyriausybės programa…

Bet kurios Vyriausybės…

Tuos žodžius parašė žmogus, kuriuo bene labiausiai tikėjo ir tebetiki Lietuva jau keliasdešimt metų.

Tuos žodžius parašė Justinas Marcinkevičius. Parašė pirmojo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio informacinio biuletenio “ATGIMIMAS” pirmajam puslapiui.

Parašė prieš 15 metų. 1988 m. vasarą…

Parašė tada, kai Lietuva rinkosi į mitingus ir pagaliau susirinko į tą istorinį mitingą - rugpjūčio 23-iąją…

Susirinko Vingio parke Lietuva ir pirmąkart po 50 metų pamatė, KOKIA JI DIDELĖ…

Ir pirmąkart po 50 metų jos žmonės suprato, KOKIE JIE DIDELI…

Ir tada žmonės, ko gero, pirmąkart po pusšimčio metų pajuto, kad BUS kovo 11-oji.

Jie žinojo, kad ta diena BUS…

BUS PIRMOJI

LAISVĖS

DIENA…

Tik nežinojo, kad tai bus kovo 11-oji…

Mieli signatarai,

Ačiū Jums už šią dieną. Tiems, kas šiandien esate salėje, ir tiems, kas negalėjote atvykti…

Gerbiamieji buvę rezistencinio Sąjūdžio dalyviai, buvę disidentai. Jūsų ginkluotas pasipriešinimas, jūsų nė vienerius metus nenutildytas tiesos žodis padėjo išsaugoti viltį, kuri vėliau tapo mūsų Kovo 11-ąja.

Mieli užsienio valstybių ambasadoriai ir diplomatai,

Dėkojame Jums už mūsų Kovo 11-ąją. Be Jūsų valstybių vadovų ir visuomenių protesto žodžių, mums nebūtų pavykę išsaugoti savo Kovo 11-osios.

Mieli Lietuvos žmonės,

Be jūsų pilietinės ir politinės valios mes neturėtume Kovo 11-osios. BŪsimosios mūsų kartos bus dėkingos mūsų kartai už Kovo 11-ąją.

Bus dar viena 11-oji…

Gegužės 11-oji, kai ateisime prie referendumo urnų pasakyti KO MES NORIME…

O, iš esmės, pasakysime KUR MES ESAME.

Europoje ar šalia jos?

Pašonėje? užkampyje? Kur labiau tikima neaiškiomis pranašystėmis, o ne sunkiu ir nuosekiu darbu?

O gal liksime toje Europoje, kurioje buvome tuos 50 jau labai neeuropietiškų metų, kai manėme, kad irgi gyvename Europoje.

Bent jau taip mums sakė mūsų geografijos mokytojai, tik niekaip negalėjo mūsų surasti - nei savo gaubliuose, nei žemėlapiuose.

Nebuvo mūsų ir Azijos žemėlapiuose, nors mūsų ten buvo daug dešimčių tūkstančių, iš gyvulinių vagonų pabertų į Azijos platybes.

Keisti buvo tie žemėlapiai: kur tik mes būname – ten mūsų nėra…

Tai negi atėje į referendumą mes pasakysime, kad mūsų ir vėl nėra?..

Gegužės 11-ąją pasakysime ne tik KUR, bet ir KAS MES ESAME…

Ar TIE, kas buvome 50 metų – įsivaizduojantys, kad esame laimingi. Laimingi, nes nematę Europos, negalėjome įsivaizduoti, kokie esame nelaimingi…

Ar TIE, kas buvome per sąjūdžio mitingus, kai buvome dideli ir norėjome sugrįžti į Europą, kad jau visada būtume dideli, saugūs, orūs ir civilizuoti.

Ar truputį persirengę, truputį apsitvarkę, truputį atsigavę…

Ar taip ir liksime tokie patys…

Truputį laisvi… Ir nieko nepasimokę iš istorijos…

Ir iš Justino Marcinkevičiaus žodžių, pasakytų tada 1988 vasarą, kai Lietuva pamatė, kokia ji didelė.

Ir vis dėl to aš tikiu mūsų tautos išmintimi.

Tikiu, kad ji pasakys TAIP.

Taip – Europos Sąjungai…

Taip – saugiai ir klestinčiai Lietuvai…

Taip – laisvam Lietuvos žmogui.

Vadinasi, TAIP - kovo 11-ajai.

Ačiū visiems už dėmesį Kovo 11-ajai…

 

 




Naujausi pakeitimai - 2003 03 11.
Laima Šandarienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo vadovai  >   Seimo Pirmininko kalbos

LR Seimas