Lietuvos Respublikos Seimas

A.Gricaus komandiruotės į Briuselį ataskaita 2003 02 27-28

Š.m. vasario 27-28 dienomis Briuselyje vykusiame Europos Konvento posėdyje buvo svarstomi ES konstitucijos projekto 1-16 straipsniai. Prieš Konvento posėdį vykusiame ELDR (Europos liberalų demokratų ir radikalų) frakcijos posėdyje daugiausia buvo diskutuojama apie ES Bendrąją užsienio ir saugumo politiką bei jos principus įtvirtinančio ES konstitucijos 14 straipsnio projekto formuluotę. Pasisakymo metu išsakiau abejones dėl 14 straipsnio projekte dėklaruojamo “besąlygiško” ES valstybių-narių BUS politikos rėmimo bei pasiūlymus lanksčiau formuluoti kai kurias šio straipsnio nuostatas. Konvento Prezidiumo sprendimu, diskusija apie 14 str. atidėta iki balandžio mėnesio.

ELDR frakcijos posėdyje dalyvavo ir Konvento Prezidiumo atstovas p. Christofersarias, kuris atsakė į frakcijos narių klausimus apie konstitucijos projekto svarstymo tolimesnę eigą.

Europos Konvento Prezidentas Žiskar de Estenas plenarinio posėdžio metu įžanginėje kalboje pristatė situaciją, susidariusią dėl Irako krizės, tačiau plačiau diskutuoti šį klausimą konvente nebuvo pasiūlyta. Ž. de Estenas konstatavo, kad ES labai atsilieka nuo Maastrichto sutarties II-ojo ramsčio-Bendrosios užsienio ir saugumo politikos-įgyvendinimo terminų. Pasak pranešėjo, jei ES būtų anksčiau reagavusi į kai kuriuos tarptautinius konfliktus ar įtampas, tikėtina, kad šiandien situacija būtų visiškai kitokia. Prezidentas pasisakymo metu išsakė ir labai abejotiną teiginį, jog visi konvento dalyviai sutinka su tuo, kad ateityje ES būtų organizuota federaciniu pagrindu. Prieš plenarinį posėdį ELDR frakcijos posėdyje vykusios diskusijos tarp ES federalistų ir nacionalistų leidžia manyti, kad netgi skirtingose frakcijose nėra vieningo sutarimo šiuo klausimu.

Konvente taip pat buvo diskutuojama dėl būsimos ES konstitucijos 1-16 straipsnių, nemenką dėmesį skiriant BUSP principams. Savo pasisakyme išdėsčiau savo poziciją dėl 14 konstitucijos straipsnio projekto, akcentuodamas abejotiną projekto nuostatą dėl besąlygiško bendros užsienio politikos rėmimo. Mano nuomone, tam reikalingas ne tik bendras ir pakankamas visų valstybių-narių interesas, tačiau ir efektyvūs bendrosios politikos formulavimo bei įgyvendinimo mechanizmai. Iki šiol ES, įgyvendindama BUSP, daugiausia rėmėsi ekonominėmis bei politinėmis priemonėmis negu kariniu dalyvavimu įvedant taiką. Nepakankamai tvirtas europinis identitetas, pakankamai platus interesų ratas bei silpna institucionalizacija, mano nuomone, iki šiol buvo tie pagrindiniai trys elementai, kurie nesuteikė sąlygų ES įgyti reikšmingesnį vaidmenį pasaulio politikoje. Baigdamas pasisakymą išsakiau abejones dėl to, ar pastoviai Europos sąjungoje gyvybingos federalizmo idėjos gali būti šiandien pilnai įtvirtintos ES konstitucijoje, nors tai ir ženkliai padėtų spręsti BUSP įgyvendinimo problemas. Kadangi ES valstybės-narės, mano įsitikinimu, nėra pasiruošusios atsisakyti savo nacionalinių interesų viršenybės “aukštojoje politikoje”, išsakiau pasiūlymą 14 straipsnį formuluoti lanksčiau, atsižvelgiant į realią situaciją Europos sąjungoje.

Prieš plenarinį Konvento posėdį įvyko nacionalinių parlamentų delegacijų susitikimas. Susitikimo metu pateikta informacija, kad svarstomiems 1-16 ES konstitucijos straipsniams buvo gauta viso 1100 pataisų. Buvo išsakyta nuomonių, kad pataisos turėtų būti pasirašomos iš suvestinėje įrašomos visos pataisas remiančių dalyvių pavardės, nes tai yra svarbu pataisų svoriui. Susitikime dalyvavęs prezidiumo narys J. Bruton informavo, jog Konvento darbas pereina prie projekto galutinės redakcijos (t.y., redagavimo) proceso.

Vykusiose diskusijose aptarta galimybė Konvento posėdžius organizuoti dažniau tam, kad darbas būtų užbaigtas iki birželio mėnesio. Išsakytos ir priešingos nuomonės: nacionalinių parlamentų atstovai turi daug darbo ir parlamente, o kassavaitiniai posėdžiai būtų per dažni. Kai kurie dalyviai išreiškė abejones ir dėl to, ar apskritai yra įmanoma 200 delegatų kolektyve pasiekti konsensuso ir sukurti bendrą konstituciją.

Airijos atstovas p. Keary atkreipė delegatų dėmesį į tai, kad Airijoje, o galbūt ir kai kuriose kitose valstybėse, ES konstituciją reikės patvirtinti referendumu, todėl per daug skubėti negalima, nes parlamentarams teks įtikinti savo šalies piliečius, kad konstitucijos projektas yra iš tiesų geras.

Nacionalinių parlamentų delegacijų susitikimo metu vyko ir gana aktyvios diskusijos dėl būsimosios Tarpvyriausybinės konferencijos, kurią numatyta sušaukti pasibaigus Europos konventui. Švedijos atstovas p. Lenruorker pabrėžė, kad konferencijoje turi dalyvauti būsimos ES narės. Šią poziciją palaikė ir Didžiosios Britanijos atstovas lordas Tomptenten, kuris taip pat išreiškė nuomonę, kad Tarpvyriausybinę konferenciją reikėtų sušaukti po pusės metų pertraukos nuo Konvento pabaigos tam, kad parengtas Konstitucijos projektas būtų aptartas ES valstybėse. Tuo tarpu prezidiumo narys p. J. Brutton šiam pasiūlymui paprieštaravo, remdamasis tuo, kad Tarpvyriausybinės konferencijos skubos atidėti negalima.

LR Seimo atstovas Konvente Algirdas Gricius




Naujausi pakeitimai - 2003 03 07.
Eglė Lasauskaitė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Seimo narių komandiruotės ir kelionės  >   2000 - 2004 m. ataskaitos  >   BELGIJA

LR Seimas