Lietuvos Respublikos Seimas

Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 metų veiklos ataskaita

 

 

NACIONALINĖS SVEIKATOS TARYBOS VEIKLA 2002 METAIS

 

INFORMACIJA SEIMUI

 

 

 

VILNIUS

2003

 

 

TURINYS

I. Bendrieji duomenys.............................................................................................. 3 psl.

II. Sveikatos politikos koordinavimas: siūlymai įstatymų projektams,

rekomendacijos sveikatos reformos ir kitais klausimais .........................................5 psl.

III. Gyventojų sveikatingumo vertinimas. Lietuvos sveikatos programos

ir valstybinių sveikatos programų vertinimas. Programinio planavimo

koordinavimas........................................................................................................ 9 psl.

IV. Visuomenės sveikatos politikos koordinavimas. Tarpžinybinis ir

tarptautinis bendradarbiavimas..................................................................... .........19 psl.

V. Kita veikla..........................................................................................................24 psl.

Priedai ....................................................................................................................27 psl.

1 priedas. Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 – 2004 metų

perspektyvinio darbo plano 2002 m. posėdžių ir seminarų planas........................ 27 psl.

2 priedas. Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 siūlymų sąvadas........................ 29 psl.

3 priedas. Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 m. gaunamų ir siunčiamų raštų

palyginamosios lentelės ........................................................................................ 34 psl.

4 priedas. Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 m. posėdžių darbotvarkės.......... 35 psl.

5 priedas. Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 m. posėdžių nutarimai ............... 43 psl.

6 priedas. Nacionalinės sveikatos tarybos seminarų darbotvarkės .........................66 psl.

 

I. BENDRIEJI DUOMENYS

Nacionalinės sveikatos tarybos paskirtį, sudarymo principus ir funkcijas nustato LR Sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnis (Žin., 1998, Nr.112-3099) ir nuostatai, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.VIII-612 ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr.7-136) bei Lietuvos Respublikos Seimo 1998m. spalio 6 d. nutarimu Nr.VIII- 873 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo” priedėlio pakeitimo” (Žin., 1998, Nr.90-2486). Veikla organizuojama, vadovaujantis Nacionalinės sveikatos tarybos patvirtintu darbo reglamentu. Nacionalinė sveikatos taryba svarstė naujos redakcijos nuostatų projektą, kuris pateiktas Seimo Sveikatos reikalų komitetui.

Šios kadencijos Nacionalinė sveikatos tarybos nariai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 5 d. nutarimu Nr.IX – 422 ,,Dėl Seimo nutarimo ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties pakeitimo” ir Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. IX-1111 ,,Dėl Seimo nutarimo ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos įsteigimo ir jos sudėties” 2 straipsnio pakeitimo” (Žin., 1998, Nr.56-1549; 2001, Nr.61-2184;2002, Nr.98-4314) (Žin., 2001, Nr.61-2184, pridedama).

Pagrindiniai Nacionalinės sveikatos tarybos uždaviniai ir funkcijos:

  • stiprinti visuomenės sveikatą ir užtikrinti visuomenės dalyvavimą, sprendžiant sveikatos problemas bei koordinuoti visuomeninių organizacijų, valstybės ir vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimą šiais klausimais;
  • koordinuoti valstybės mastu sveikatos ugdymo, alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės; visuomenės sveikatos saugos; ligų profilaktikos bei kontrolės politiką ir LR Seimo patvirtintos Lietuvos sveikatos programos (Žin., 1998, Nr.64-1842) įgyvendinimą;
  • teikti išvadas dėl privalomojo sveikatinimo veiklos lygio mastų, sveikatinimo veiklos tikslų, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių ir valstybinių sveikatos programų projektų;
  • vertinti gyventojų sveikatingumo raidos tendencijų priežastingumo ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika ir informuoti apie tai Seimą, vyriausybę ir visuomenę;
  • rengti ir kasmet teikti Seimui pranešimą apie gyventojų sveikatingumo ir sveikatos politikos formavimo įgyvendinimo būklę;
  • teikti pagal kompetenciją pasiūlymus Vyriausybei ir Seimui dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.

Pagrindinė Nacionalinės sveikatos tarybos darbo forma – posėdžiai, kuriuose svarstomos aktualios Lietuvos gyventojų sveikatos problemos. Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatai (Žin., 1998, Nr.90-2486) nurodo, kad posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. 2002 m. vyko 8 vieši Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiai. Svarstyti klausimai, kuriuos sprendžiant dalyvauja įvairių žinybų valstybės institucijos: Sveikatos apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos (Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, Valstybinė ligonių kasa, Užkrečiamųjų ligų centras, AIDS centras, Lietuvos sveikatos informacijos centras, Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba), Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamentas, apskričių ir savivaldybių vykdomosios institucijos, universitetai, nevyriausybinės organizacijos. Nacionalinė sveikatos taryba siekia išklausyti įvairias nuomones ir, jas apibendrinusi, teikia siūlymus LR Seimui, LR Vyriausybei, ministerijoms. 2002 m. Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiuose buvo svarstytos šios aktualios temos:

  • poveikis priklausomybę sukeliančių medžiagų – tabako, alkoholio ir narkotikų –vartojimui

bei šio vartojimo socialinės pasekmės Lietuvos visuomenei;

  • psichikos sveikata;
  • motinos ir vaiko sveikata;
  • nemokamos donorystės įgyvendinimo prielaidos;
  • užkrečiamųjų ligų kontrolė;
  • vėžio profilaktikos ir ankstyvosios vėžio diagnostikos prielaidos;
  • sveikatos priežiūros technologijų vertinimo organizavimas;
  • nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, sprendžiant sveikatos klausimus;
  • visuomenės sveikatos strategija.

Laikotarpyje tarp posėdžių veikia du Nacionalinės sveikatos tarybos probleminiai komitetai, kurių pirmininkais išrinkti Nacionalinės tarybos nariai. Asmens sveikatos komitetui vadovauja Kauno rajono savivaldybės gydytojas R.Žekas, o visuomenės sveikatos komitetui – Vilniaus universiteto Socialinės medicinos centro vadovas docentas R.Gurevičius.

Nacionalinės sveikatos tarybos nariai dalyvauja LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijoje (pirmininkas Juozas Pundzius paskirtas kolegijos nariu) bei Privalomojo sveikatos draudimo taryboje (deleguotas pirmininkas Juozas Pundzius), Lietuvos savivaldybių asociacijos ir nevyriausybinių organizacijų, kurių veikla siejasi su sveikatos klausimais, renginiuose.

 

II. SVEIKATOS POLITIKOS KOORDINAVIMAS: SIŪLYMAI ĮSTATYMŲ PROJEKTAMS, REKOMENDACIJOS SVEIKATOS REFORMOS IR KITAIS KLAUSIMAIS

2002 metais Nacionalinės sveikatos tarybos nariai teikė pastabas ir siūlymus bei dalyvavo diskusijose dėl žemiau išvardintų teisės aktų projektų:

  1. Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo projektui IX
  2. P-761(3SP) (2002 m. vasario 15 d.). Atkreiptas dėmesys, kad minėtame įstatymo projekte buvo daug netikslumų bei prieštaravimų. Todėl prašyta sustabdyti Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymo projekto svarstymą Seimo plenariniame posėdyje bei įpareigoti Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką pakartotinai svarstyti pataisytą projektą Seimo Sveikatos reikalų komitete. Į pasiūlymus atsižvelgta iš dalies.

  3. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6
  4. punkto pataisos (2002-05-21). Siūlyta Seimo Sveikatos reikalų komitetui inicijuoti Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2002, Nr.45-1709) 4 straipsnio 6 punkto pataisą, atidedant prievolę nutraukti medicinos praktiką trims metams. Į pasiūlymus atsižvelgta, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė teikė įstatymų pataisas, bet Seimas jų nepriėmė.

  5. Dėl Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės politikos strategijos projekto (2002-07-

17). Siūlyta nuosekliau išdėstyti strategijos kryptis – nuo pirminės iki antrinės profilaktikos; papildyti strategijos įgyvendinimo kryptis švietimo, teisės ir sveikatos priežiūros klausimais vartojantiems narkotikus; patikslinti strategijos teiginius, nustatyti prioritetus. Į pastabas atsižvelgta, projektas pataisytas ir papildytas.

4. Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos (2002-09-18). Teikti siūlymai ir pastabos, kadangi

projekte buvo nepakankamai atspindėtos kai kurios prioritetinės kryptys. Siūlyta strategijos sveikatos dalį rengti iš naujo. Teikta Nacionalinės sveikatos tarybos narių bei konsultantų parengta projekto dalis. Į pastabas atsižvelgta. Projektas taisytas ir papildytas.

5. Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto IX-597A 28 straipsnio 3 dalies pakeitimo ir papildymo (2002-09-30). Siūlyta įtraukti į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį Nacionalinės sveikatos tarybos atstovą bei pacientų organizacijų atstovus, teikti pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto IXP-597A pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. IXP-1220 nuostatoms, kadangi Nacionalinės sveikatos tarybos atstovo dalyvavimas Privalomojo sveikatos draudimo taryboje prisidėtų prie tinkamo įstatymu bei nuostatis nustatytų Nacionalinės sveikatos tarybos funkcijų vykdymo. Į pastabas atsižvelgta.

6. Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano teiktos pastabos ir pasiūlymai, vertinant gyventojų sveikatos įtaką šalies socialinei ekonominei plėtrai (2002-10-11):

1) I dalies ,,Bendrųjų teritorinių struktūrų formavimas” 1 skyriuje ,,Urbanistinės sistemos optimizavimas” papildyti 22 punktą ,,gyventojų sveikata”, kadangi sveikata yra vienas svarbiausių gyvenimo kokybės prioritetų, nuo kurio priklauso kitų priežastinių parametrų kokybės gerėjimas;

2) 5 skyriaus ,,Techninė infrastruktūra” 35 punkte, pastraipą ,,esamų automobilių kelių modernizavimas ir važiavimo sąlygų per miestus gerinimas”, siūlome papildyti ,,ir triukšmą mažinančių sienelių statymas”;

3) 6 skyriaus ,,Kitos funkcinės teritorinės struktūros” dalyje ,,Socialinės – kultūrinės infrastruktūros teritorinė raida”:

a) 9 punkte naudojama klaidinga sąvoka “pirminio, antrinio ir tretinio lygio įstaigos”. Vadovaujantis LR Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsniu (Žin., 1998, Nr.112-3099), yra tik sveikatos priežiūros lygiai (paslaugų lygiai), o ne sveikatos priežiūros įstaigų lygiai. Todėl siūlyta 9 punktą išdėstyti taip: LR teritorijos bendrame plane sveikatos apsaugos infrastruktūros ilgalaikis plėtojimas apima Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigas. Numatoma optimizuoti jų tinklą.

b) 10 punkte nurodyti ES stacionariose įstaigose lovų skaičiaus vidurkis yra kintantis dydis, ir jau šiuo metu daugelis Vakarų Europos valstybių siekia 40 stacionaro lovų 10 000 gyv. (2002 m. Cologne universiteto Sveikatos ekonomikos ir klinikinės epidemiologijos instituto studija), todėl siūlome nenurodyti konkrečių skaičių. Pateiktame bendrajame plane stacionarios sveikatos priežiūros įstaigos apibūdinamos vien tik stacionaro lovų skaičiumi (10 ir 11 punktai). Tuo tarpu vertinti ir planuoti stacionaro sveikatos priežiūrą vien tik pagal lovų skaičių yra netikslinga, kadangi lovų skaičius neapsprendžia stacionaro paslaugų teikimo ir optimizavimo. Ypač klaidinga būtų nustatyti lovų skaičiaus planus savivaldybių teritorijose (11 punktas), todėl 11 punkto siūlome atsisakyti. Atkreiptas dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 391 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros nuostatų kriterijų” (Žin., 2002, Nr. 79-3367) nurodo, kad siekiama diegti dienos stacionaro paslaugas bei didinti ambulatorinės konsultacinės pagalbos apimtis, kas neišvengiamai įtakos stacionaro lovų skaičiaus pokyčius.

c) 12 punkte siūlyta išbraukti sakinį ,,Poliklinikų skaičiaus šalyje mažinti nenumatoma”, kadangi poliklinikos sudaro tik nedidelę ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų dalį, ką nurodo LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnis (Žin., 1998, Nr.109-2995) kuris pateikia visą asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas nomenklatūrą. Siūlyta dokumente daugiau dėmesio skirti pirminės sveikatos priežiūros plėtrai.

d) 13 punktas, numatantis socialinės apsaugos infrastruktūros plėtrą, atskiria socialinių ir sveikatos priežiūros klausimų sprendimą ir numato tik institucinių globos įstaigų plėtrą. Šių klausimų nesusiejus su pirminės sveikatos priežiūros vystymu (ne tik bendrosios praktikos gydytojo instutucijos, bet ir ilgalaikės bei paliatyvinės slaugos ir pan.), nebus išspręsti nei stacionaro paslaugų optimizavimo, nei socialiniai klausimai. Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 391 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros nuostatų kriterijų” (Žin., 2002, Nr. 79-3367) nurodo, kad siekiama plėtoti ambulatorinę slaugą, kuri neatsiejama nuo ambulatorinės globos plėtojimo. Tenka pastebėti, kad šiame dokumente Lietuvos socialinės apsaugos infrastruktūros plėtra nesiejama su atitinkamais ES rodikliais.

e) Poskyryje ,,Prioritetai” (41 psl.) Socialinės – kultūrinės infrastruktūros 18 punkte nepagrįstai

išskirtas traumatizmo profilaktikos ir pagalbos sistemos bei jos teritorinio tinklo optimizavimas, tačiau nepaminėtos kitos aktualios infekcinių ir neinfekcinių ligų sprendimo problemos, sąlygojančios pagrindinius Lietuvos gyventojų mirtingumo, sergamumo ir invalidumo rodiklius (širdies – kraujagyslių ligos, vėžys, AIDS/ŽIV, tuberkuliozė, kitos užkrečiamos ligos, psichikos ligos ir tt.).

f) 19 punkte aptariama socialinės infrastruktūros plėtra, tačiau nekalbama apie ambulatorinių paslaugų plėtros tendencijas.

4) Atkreiptas dėmesį, kad dokumente nėra paminėtas visuomenės sveikatos priežiūros modernizavimas, visuomenės sveikatos sistemos derinimas su augančiais valstybės poreikiais. Tai įpareigoja LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr.56-2225) ir LR visuomenės sveikatos stebėsenos (monitoringo) įstatymas (Žin., 2002, Nr. 72-3022).

Projektas svarstomas.

7. Dėl reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto IXP-1775 (2002-10-17): pateiktos nuomonės ir pasiūlymai.

8. Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto IX-597A (2002-10-29). Siūlyta keisti LR Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto IX-597A 28 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir išdėstyti taip: 2) penki apdraustųjų atstovai – po vieną iš darbdavių organizacijos, Nacionalinės sveikatos tarybos, pacientų organizacijų, ne medikų profesinių sąjungų, savivaldybių asociacijos. Palikti šiuo metu galiojančio LR Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas dėl Valstybinės ligonių kasos pavaldumo ir Privalomojo Sveikatos draudimo tarybos įgaliojimų. Motyvai: Valstybinės ligonių kasos pavaldumas LR Vyriausybei bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos, kurios sudėtį tvirtina Vyriausybė, statusas padeda Sveikatos apsaugos ministerijai siekti objektyvumo ir skaidrumo, nustatant perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius, priimant privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančius teisės aktus bei vykdant kitas užduotis. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. birželio 20 d. rezoliucija Dėl Lietuvos sveikatos politikos tolesnio įgyvendinimo (Žin., 2002, Nr.65-2645) nurodė, kad atsižvelgdamas į Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą Lietuvos Respublikos Seimas siūlo įtraukti visuomenę aktyviai dalyvauti, sprendžiant sveikatos problemas, aktyviai bendradarbiaujant valstybės, savivaldybių institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Todėl prašyta svarstyti į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį įtraukti nevyriausybinių pacientų organizacijų atstovą. Į pastabas atsižvelgta iš dalies.

9. Dėl sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos projekto (2002-12-09). Nacionalinė sveikatos taryba svarstydama sveikatos sistemos reformos eigą, pareiškė savo nuomonę sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo klausimais ir 2000 m., ir 2001 m. Buvo pasisakyta už saugias pacientui teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, pirminės sveikatos priežiūros ir ambulatorinių specializuotų paslaugų plėtrą, kokybinius ir kiekybinius reikalavimus asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Nacionalinės sveikatos tarybos rezoliucijose ir nutarimuose pasisakyta už pirminės sveikatos priežiūros decentralizaciją, privačių bendrosios praktikos kabinetų veiklos skatinimą, o antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros srityje – už sveikatos priežiūros paslaugų centralizavimą, siekiant išvengti resursų ir funkcijų dubliavimo, neracionalaus investicijų panaudojimo. Siūlyta vykdyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų sujungimo bei restruktūrizavimo procesą, skatinti naujų – dienos stacionaro ir dienos chirurgijos – paslaugų teikimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nacionalinė sveikatos taryba ne kartą pažymėjo, kad Lietuvoje stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklas per didelis, jų išlaikymas labai brangus, todėl pasisakyta už ambulatorinių paslaugų plėtrą, tik sunkesnius ir sudėtingesnius pacientus stacionarizuojant į aukšto lygio daugiaprofilines ligonines. Siūlyta svarstyti paciento kelionės išlaidų padengimo principus, užtikrinant skubų patekimą į saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Atkreiptas dėmesys į opų ligoninių pavaldumo klausimą, kadangi savivaldos vykdomųjų institucijų sprendimus lemia savivaldybės elektorato nuomonė, todėl išreikštos abejonės dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pritarimo ligoninių pavaldumo keitimo klausimui ir savivaldos vykdomosios institucijos atsisakymo ligoninių steigėjo funkcijų. Siūlyta svarstyti dėl finansavimo tvarkos keitimo, nustatytant principus, kurie priverstų savivaldybes apsispręsti dėl ligoninių steigėjų funkcijų. Siūlyta diferencijuoti antrinio bei tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų kainas, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų sudėtingumą. Tobulinant sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos projektą, siūlyta atsižvelgti į pagrindinį principą – sveikatos priežiūros paslaugų

kokybę ir saugumą pacientui. Į pastabas atsižvelgta iš dalies.

10. Vadovaudamasi LR Seimo 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. IX-936 “Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2001 metų veiklos ataskaitos” 3 straipsnio 2 punktu (Žin.,2002, Nr.57-2306),

Nacionalinė sveikatos taryba, atliko komisijų prie Vyriausybės, koordinuojančių atskiras sveikatos politikos sritis, veiklos analizę ir pateikė rekomendacijas LR Seimui dėl jų tolesnės veiklos. Atkreiptas dėmesys į reikšmingas Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie LR Vyriausybės funkcijas – koordinuoti sveikatos politikos priemonių planavimą ir įgyvendinimą ministerijose, kitose Vyriausybės įstaigose, sveikatinimo veiklos įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą. Komisijos veikla iki 2002 m. lapkričio mėn. nebuvo pradėta, tik kreiptasi į komisijos narius dėl svarstytinų klausimų, posėdžių darbotvarkių bei darbo reglamento derinimo. Pažymėta dažna Psichikos sveikatos komisijos narių kaita. Rekomenduota tęsti Psichikos sveikatos komisijos ir Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą.

Vykdant LR Seimo Valdybos 2002 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 714 ,,Dėl Seimui atskaitingų valstybės institucijų parlamentinės priežiūros”, Nacionalinė sveikatos taryba glaudžiai bendradarbiauja su LR Seimo Sveikatos reikalų komitetu. Į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžius pagal kompetenciją ir svarstomų klausimų pobūdį kviečiami Nacionalinės sveikatos tarybos nariai. LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai dalyvauja Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiuose. Nacionalinė sveikatos taryba visus posėdžių nutarimus teikia LR Seimo sveikatos reikalų komitetui bei atsako į komiteto pateiktus klausimus.

 

III. GYVENTOJŲ SVEIKATINGUMO VERTINIMAS. LIETUVOS SVEIKATOS PROGRAMOS IR VALSTYBINIŲ SVEIKATOS PROGRAMŲ VERTINIMAS. PROGRAMINIO PLANAVIMO KOORDINAVIMAS

Nacionalinės sveikatos tarybos 2001 metų metinis pranešimas (toliau – pranešimas) buvo pristatytas LR Seimo plenariniame posėdyje 2002 m. birželio 11 d. Pranešime pateiktas Lietuvos gyventojų sveikatingumo raidos vertinimas, išnagrinėtos šalies gyventojų psichikos sveikatos problemos bei svarbiausi veiksniai, įtakojantys gyventojų sveikatingumą. Pranešimas išleistas atskiru leidiniu, jo elektroninis variantas patalpintas Nacionalinės sveikatos tarybos tinklalapyje (www.lrs.lt; Seimui pavaldžios institucijos; Nacionalinė sveikatos taryba; veikla, metiniai pranešimai). Metinio pranešimo 2001 leidiniai buvo įteikti LR Seimo nariams, valstybės, apskričių ir savivaldos vykdomųjų institucijų vadovams, sveikatos priežiūros specialistams, universitetų, nevyriausybinių organizacijų atstovams.

Vienas iš pagrindinių Nacionalinės sveikatos tarybos uždavinių - koordinuoti Lietuvos sveikatos programos ir valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą. Lietuvos sveikatos programa parengta laikotarpiui iki 2010 metų ir patvirtinta LR Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr.VIII – 833 (Žin., 1998, 64-1842). Nacionalinės sveikatos tarybos 2002-02-07 patvirtintame 2002-2004 metų perspektyviniame veiklos plane (pridedamas) numatyta išanalizuoti Lietuvos sveikatos programos eigą, įvertinti valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo galimybes ir parengti tarpinio minėtos programos įvertinimo, kuris numatomas 2005 metais, projektą.

2002 m. Nacionalinėje sveikatos taryboje buvo svarstytos šios valstybinės sveikatos programos bei klausimai, susiję su Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimu.

    • 2002 m. gegužės 2 d. svarstyti poveikio priklausomybę sukeliančių medžiagų – tabako,

alkoholio ir narkotikų – vartojimui bei šio vartojimo socialinių pasekmių Lietuvos visuomenei klausimai, Valstybinių alkoholio bei tabako kontrolės, Nacionalinės narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės programų vykdymo eiga.

Pažymėta, kad pastaraisiais metais šalyje grėsmingai didėjo rūkančiųjų vyrų ir moterų skaičius. Per 10 metų, nuo 1991 m. iki 2001 m. narkomanija sergančiųjų skaičius 100 000 gyventojų išaugo 7,6 kartus ir 2001 m. pasiekė 117, 2. Mokyklose kasmet daugėja moksleivių, vartojančių įvairius narkotikus. Valstybinės alkoholio ir tabako kontrolės bei narkotikų kontrolės ir prevencijos programos nepakankamai veiksmingos, nes vykdomos epizodiškai, lėšos joms skiriamos nesistemingai. Alkoholio kontrolės įstatymo griežtos nuostatos, ribojant prieinamumą ir reklamą, priimtos 1995 m. balandžio mėnesį, galėjo nulemti šalies gyventojų populiacijos alkoholio nulemto mirtingumo mažėjimą. Tai puikus pavyzdys, kaip politikų sprendimai gali įtakoti šalies socialinį kapitalą – populiacijos sveikatą. Deja, Alkoholio kontrolės įstatymas buvo dažnai keičiamas, liberalizuoti jo reikalavimai, nenumatant teisinių paskatų motyvuoti gydymą nuo priklausomybės alkoholiu bei apsaugoti šeimas, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu. Prevencinės Vyriausybinės komisijos ir tarnybos darbas nepakankamai efektyvus, o visuomeninių organizacijų argumentuoti ir motyvuoti siūlymai dažnai nesulaukia atgarsio. Nacionalinė sveikatos taryba perspėjo, kad ženkliai didėjantis priklausomybę sukeliančių medžiagų naudojimas ir su tuo susijusių ligų plitimo tendencijos sukelia ne tik grėsmę Lietuvos žmonių sveikatai, bet gali turėti lemtingų pasekmių šalies ekonominei ir socialinei raidai.

Svarstytais klauimais Nacionalinė sveikatos taryba teikė siūlymus:

1. Seimui, keičiant Lietuvos Respublikos įstatymus,

1.1. reglamentuoti ekonomines alkoholio ir tabako rinkos kontrolės priemones: tiek alkoholio, tiek tabako gaminių pardavimą, jų kainas, naujų gaminių rūšių tiekimą į rinką;

1.2. visiškai uždrausti tiesioginę ir netiesioginę tabako ir alkoholio gaminių reklamą;

1.3. papildyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso straipsnius, numatant privalomą

reabilitacinį gydymą priklausomybės ligomis sergantiems asmenims bei turto konfiskavimą

asmenims, susijusiems su prekyba narkotikais.

2. Seimui ir Vyriausybei užtikrinti finansines prielaidas Valstybinių alkoholio ir tabako kontrolės programų (toliau – programos) įgyvendinimui:

2.1. įstatymais įteisinti lėšas minėtų programų vykdymui:

2.1.1. nuo 1 iki 5 procentų alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių akcizo lėšų;

2.1.2. 10 procentų lėšų, gaunamų iš alkoholinių gėrimų reklamos televizijoje, spaudoje, stenduose;

2.1.3. lėšas iš baudų už prekybą alkoholiniais gėrimais be leidimo;

2.2. parengti ir patvirtinti Valstybinę narkotikų kontrolės politikos koncepciją;

2.3. svarstant Alkoholio kontrolės klausimus pavesti Seimo Sveikatos reikalų komitetui vietoj Ekonomikos komiteto vykdyti pagrindinio komiteto funkcijas;

3. Vyriausybei:

3.1. peržiūrėti Alkoholio, tabako ir narkotikų kontrolės programas ir iki 2004 metų paskelbti

visuomenei tyrimų duomenis apie nuostolius gyventojų sveikatai ir šalies biudžetui dėl tabako,

alkoholio ir narkotikų naudojimo;

3.2. pavesti Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai vykdyti išorinės alkoholio reklamos

kontrolę;

3.3. metodinio, analitinio ir prevencinio darbo narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos srityje organizavimui:

3.3.1. įsteigti Narkomanijos informacijos ir kontrolės centrą, panaudojant įvairių žinybų lėšas;

3.3.2. pagerinti Vyriausybinės narkotikų komisijos darbą.

4. Prašyti Ministrą Pirmininką A.M.Brazauską atsižvelgiant į grėsmingai augantį narkomanijos problemos mastą, perimti vadovavimą Vyriausybinei narkotikų komisijai.

5. Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms plėsti reabilitacijos programas asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, bei jų šeimos nariams.

6. Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su savivaldybėmis vykdyti vaikų ir paauglių, ypač mergaičių tikslinį švietimą sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais.

7. Lietuvos savivaldybių asociacijai vykdyti priemones bendruomenėse, kurios įtakotų narkotikų vartojimo mažinimą bei narkomanų reabilitacijos plėtojimą.

    • 2002 m. spalio 29 d. svarstyti neatlygintinos donorystės, kuri yra pagrindinis kraujo

produktų saugumo garantas, propagavimo klausimai.

Siekdama kraujo produktų ir su jais susijusių medicinos procedūrų saugumo, Nacionalinė sveikatos taryba išreiškė susirūpinimą neatlygintinos kraujo donorystės menku paplitimu ir pažymėjo, kad neatlygintinos kraujo donorystės propagavimas Lietuvoje nepakankamas. Pirmiausia neatlygintinos kraujo donorystės propagavimui būtina sukurti teisinę bazę. Iki šiol neatlygintinos kraujo donorystės propagavimui reikiamų lėšų valstybinės institucijos neskiria.

Nacionalinė sveikatos taryba teikė siūlymus:

1. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei

dėl Kraujo donorystės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo svarstymo LR Seimo 2003 metų pavasario sesijoje.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir Sveikatos apsaugos ministerijai dėl neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo finansavimo;

3. Privalomojo sveikatos draudimo tarybai dėl Neatlygintinos kraujo donorystės programos, kurioje būtų sukauptos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos už neatlygintinus kraujo davimus, kol įsigalios Kraujo donorystės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas.

  • 2002 m. spalio 29 d. svarstytas Valstybinės vėžio kontrolės programos įgyvendinimas.

Nacionalinė sveikatos taryba, išreiškė susirūpinimą nepalankiais Lietuvos gyventojų sergamumo vėžiu rodikliais ir pažymėjo, kad Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūroje vėžiui tenka antroji vieta, auga sergamumas, dažnai liga nustatoma vėlyvose stadijose. Valstybinė vėžio kontrolės programos uždaviniai įgyvendinti tik iš dalies. Teigiami poslinkiai buvo pasiekti tinkamai gydant onkologines ligas, tačiau išlieka dideli vėžio užleistumo rodikliai. Priešingai Europos Sąjungos ir Centrinės bei Rytų Europos šalių tendencijoms, grėsmingai didėja Lietuvos moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio, kurio galima išvengti vykdant reguliarias profilaktines patikras. Nepateisinamas delsimas įgyvendinti krūties ir gimdos kaklelio vėžio profilaktinio tikrinimo programas kasmet lemia žmonių netektį ir didžiulius finansinius nuostolius. Nacionalinių rekomendacijų, teisės aktų stoka ir nepakankamas finansavimas neleidžia vykdyti Lietuvoje kompleksines vėžio kontrolės priemones. Būtinas dėmesys ir kokybiškam onkologinių ligonių gydymui, paliatyviai terapijai, skausmo klinikoms, pacientų stebėsenos (monitoringo) organizavimui bei specialistų rengimui. Kadangi onkologijos problemos glaudžiai siejasi su šalies ūkinės veiklos bei aplinkos apsaugos klausimais, būtinas tarpžinybinis šių klausimų koordinavimas.

Nacionalinė sveikatos taryba siūlė sudaryti Nacionalinę onkologijos tarybą iš įvairių žinybų (Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų, Ūkio, Aplinkos, Švietimo ir mokslo ministerijų, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, mokslo įstaigų, visų sveikatos priežiūros organizavimo lygių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kt.) atstovų. Pavesti Nacionalinei onkologijos tarybai vykdyti onkologinės pagalbos koordinavimo funkcijas; numatyti prioritetines onkologinės pagalbos vystymo kryptis; analizuoti institucijų, atsakingų už aplinkos veiksnių įtaką naujų onkologinių susirgimų atsiradimui, veiklą ir skatinti jų veiklos rezultatų viešumą; nuolat vertinti vykdomas atrankines gyventojų sveikatos būklės patikros programas bei onkologinės situacijos pokyčius šalyje; teikti informaciją apie Valstybinės vėžio programos vykdymą LR Seimui, Nacionalinei sveikatos tarybai, Vyriausybės institucijoms, visuomenei ir žiniasklaidai.

    • 2002 m. spalio 29 d. svarstytas Motinos ir vaiko programos įgyvendinimas.

Pažymėta, kad Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktoje medžiagoje jau pavadinimas

,,Medicinos pagalbos motinai ir vaikui” rodo medikalizuotą požiūrį į minėtą programą ir neatspindi moterų ir vaikų sveikatos ugdymo priemonių bei kitų klausimų. Tarp programos vykdytojų ir finansuojamų įstaigų nėra pirminės sveikatos priežiūros grandies, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų institucijų.

Motinos ir vaiko programos Perinatologijos dalis buvo efektyvi ir daug prisidėjo prie nėščiųjų ir gimdyvių bei perinatalinio mirtingumo mažinimo. Dėl nepakankamos Sveikatos apsaugos ministerijos informacijos nebuvo galima įvertinti kitų programos dalių efektyvumo: Lietuvos vaikų sutrikusios klausos ir kalbos pakenkimų diagnostikos ir reabilitacijos, sutrikusio vystymosi vaikų sveikatos, naujagimių ir vaikų chirurgijos vystymo, Lietuvos gyventojų genetinio fondo struktūros, defektų ir apsaugos.

Nacionalinė sveikatos taryba teikė siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai:

1. tęsti Motinos ir vaiko sveikatos programą, peržiūrint programos prioritetus, skiriant didesnį dėmesį moters ir vaiko sveikatos ugdymui bei ligų prevencijai bei įtraukiant į programos vykdymą kitas žinybas (savivaldos, švietimo ir mokslo, socialinių reikalų ir kitas institucijas);

2. analizuojant programos įgyvendinimą, atsižvelgti į moterų bei šeimų požiūrį ir joms teikiamų paslaugų vertinimą.

  • 2002 m. lapkričio 26 d. svarstytas sveikatos priežiūros technologijų vertinimo klausimas.

Pažymėta, kad viena iš sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo bei pacientų saugumo užtikrinimo sąlygų yra teisės aktuose numatytų prievolių įgyvendinimas dėl sveikatos priežiūros technologijų vertinimo. Iki šiol nevykdomos Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1998, Nr.112-3099) 54 straipsnio nuostatos, nurodančios, jog draudžiama naudoti neįvertintas ar neaprobuotas asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijas. Sveikatos apsaugos ministerija iki šiol nėra nustačiusi Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų įvertinimo ir aprobavimo tvarkos. Sveikatos priežiūros organizatoriai ir paslaugų teikėjai nepakankamai žino ir supranta sveikatos technologijų vertinimo ir valdymo svarbą. Nežiūrint į tai, kad pirmieji darbai sveikatos priežiūros technologijų vertinimo srityje Lietuvoje padaryti 1993 m., sukaupta patirtis bei užsienio pagalbos dėka parengti šios srities specialistai, valstybiniu lygiu neparengtas užsakymas dėl technologijų vertinimo poreikio ir prioritetų. Kol nėra valstybinio užsakymo sveikatos priežiūros technologijų vertinimo srityje, švaistomi resursai ir priimami nepagrįsti sprendimai. Nėra koordinuojama institucijų, turinčių sveikatos priežiūros technologijų vertinimo specialistų (Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Valstybinės ligonių kasos, Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, Sveikatos priežiūros vertinimo nepriklausomos agentūros ir kt.), veikla. Iki 2002 m. lapkričio mėn. nebuvo vykdoma Lietuvos sveikatos projekte (kuris finansuojamas Pasaulio Banko paskolos lėšomis) numatyta sveikatos priežiūros technologijų plėtros programa. Visa tai sąlygoja, kad sveikatos politikos sprendimus priimantys asmenys vadovautųsi ne įrodymais pagrįsta motyvacija, o individualia nuomone ar grupės pažiūrą atitinkančiais sprendimais. Todėl atsiranda prielaidos suinteresuotų grupių interesų tenkinimui ir galimai korupcijai.

Nacionalinė sveikatos taryba teikė siūlymus:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją per nustatytą laikotarpį parengti LR sveikatos sistemos įstatymo 54 straipsnyje numatytą Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros technologijų įvertinimo ir aprobavimo tvarką, nurodant prioritetus pagal technologijų saugumo, kainos, klinikinio ir kaštų efektyvumo bei etinius, teisinius ir socialinius kriterijus;

2. LR Finansų ministerijai paskatinti Lietuvos sveikatos projekto komponento dėl sveikatos priežiūros technologijų vertinimo vykdymą;

3. LR Sveikatos apsaugos ministerijai apsvarstyti sveikatos technologijų vertinimo ir valdymo svarbą bei numatyti sveikatos technologijų vertinimo sistemos kūrimą, telkiant sau pavaldžias institucijas, ligonių kasas, universitetus, Sveikatos priežiūros vertinimo nepriklausomą agentūrą ir kitas institucijas, žinančias ir galinčias kaip spręsti šiuos klausimus.

4. Siūlyti LR Sveikatos apsaugos ministerijai kuo skubiau įteisinti sveikatos priežiūros technologijų valdymo komponentus (detalizuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų reikalavimus).

5. LR Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai 2003 metų biudžete numatyti lėšas sveikatos priežiūros technologijų vertinimui ir pradėti programinį šios srities finansavimą.

6. LR Sveikatos apsaugos ministerijai, vykdančiai Lietuvos sveikatos projektą ir ES Phare Dvynių projektą, kuriuose yra numatyti sveikatos priežiūros technologijų vertinimo komponentai, užsakyti pavyzdines technologijų vertinimo studijas bei skleisti žinias apie žinomas ir efektyvias sveikatos priežiūros technologijas, pasinaudojant Lietuvos ir kitų šalių medicinos technologijų vertinimo agentūrų rezultatais.

7. LR Sveikatos apsaugos ministerijai užsakyti Kauno medicinos universitete ir Vilniaus universitete kursus apie sveikatos priežiūros technologijų vertinimą ir skatinti sveikatos priežiūros vadybininkus įsisavinti šiuos dalykus.

    • 2002 m. lapkričio 26 d. svarstytas greitosios medicinos pagalbos paslaugų plėtros strategijos ir bendradarbiavimo su kitomis žinybomis

klausimas. Nacionalinė sveikatos taryba, išklausiusi Sveikatos apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Lietuvos sveikatos projekto įgyvendinimo biuro, Respublikinės greitosios medicinos pagalbos asociacijos atstovų pasisakymus pažymėjo, kad greitosios medicinos pagalbos tarnyba yra labai svarbi Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalis, kurios darbas lemia būtinosios medicinos pagalbos pradžią įvykio vietoje ir skubų pacientų gabenimą į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą. LR sveikatos apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija parengė teisės aktus, kurie numato greitosios medicinos pagalbos paslaugų plėtrą, kokybės gerinimą ir bendradarbiavimą su kitomis žinybomis. Nacionalinė sveikatos taryba atkreipė Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonų kasos vadovų dėmesį į būtinumą derinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų plėtrą su pirminės sveikatos priežiūros plėtra.

Nacionalinė sveikatos taryba teikė siūlymus:

1. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei atkreipti dėmesį į LR sveikatos sistemos įstatymo, LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, LR apskrities valdymo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų rengimo spartą, atsižvelgiant į Lietuvos sveikatos projekto eigą;

2. LR Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos vadovybei pakartotinai svarstyti greitosios medicinos pagalbos apmokėjimo metodikos ir tvarkos klausimus Privalomojo sveikatos draudimo taryboje, atsižvelgiant į Respublikinės greitosios medicinos pagalbos asociacijos pasiūlymus dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų apmokėjimo.

    • 2002 m. gruodžio 17 d. svarstytas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės programų įgyvendinimo klausimai. Išklausius Pasaulio

sveikatos organizacijos, LR sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų institucijų bei sveikatos programų koordinavimo tarybų atstovų pasisakymus pažymėta, kad Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos dokumentai akcentuoja užkrečiamųjų ligų išaiškinimo, pašalinimo ir suvaldymo programų svarbą visuomenės sveikatai. Sukurta teisinė bazė leidžia kontroliuoti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje. Gerai organizuota Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, tačiau būtina planuoti ilgalaikį adekvatų vakcinų poreikį bei užtikrinti nenutrūkstamą programos finansavimą.

Šiaurės šalių metodinė ir finansinė parama bei LR Sveikatos apsaugos ministerijos nuoseklus darbas sudarė sąlygas tęsti bei skleisti visoje šalyje tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programą, integruoti sveikatos ir socialinių klausimų sprendimą, kas sąlygojo sergamumo tuberkulioze stabilizavimą. Atkeiptas dėmesys dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr.1611 ,,Dėl Valstybinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontolės programos” (Žin., 2002, Nr.99-4408) patvirtinto nepaprastųjų išlaidų poreikio Respublikinei Santariškių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninei (numatyta po 1 milijoną litų 2003 ir 2004 metais). Tačiau užsitęsus Vilniaus miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai ir iki šiol nepatvirtinus visų Vilniaus apskrities tuberkuliozės gydymo įstaigų restruktūrizacijos plano, Respublikinės Santariškių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės veiklos perpektyvos yra neaiškios.

Lietuvos Respublikos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2001, Nr.112-4069) ir kitų teisės aktų nuostatos įpareigoja savivaldybių institucijas vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, tačiau galimybės bei ištekliai atlikti minėtas prievoles nenumatyti. Todėl daugelis savivaldybių nevykdo joms naujai deleguotų funkcijų.

Nepateikta pakankama informacija apie vykdomas lytiškai plintančių ligų ir AIDS profilaktikos ir kontrolės programas. Nors nebuvo pilnai įgyvendinta Valstybinė lytiškai plintančių ligų profilaktikos programa 1997 - 2001 m., iki šiol neparengtas projektas programai tęsti, todėl lytiškai plintančių ligų profilaktikos programa nepatvirtinta, nepradėta vykdyti ir nefinansuota. Kelia didžiulį susirūpinimą, kad iki šiol nėra patvirtinta ir nefinansuojama AIDS profilaktikos programa, nors situacija šioje srityje kritiška. Programos projektas orientuotas vien į gerai dirbančio AIDS profilaktikos centro veiklą, tačiau jokiu būdu neintegruojamos ir nenumatomas finansavimas daugeliui AIDS profilaktikos srityje dirbančių ir turinčių dirbti institucijų bei organizacijų.

Nepakankamai stiprinamos užkrečiamųjų ligų priežiūros ir kontrolės sistemos galimybės, integruojant bei racionaliai išnaudojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų mikrobiologijos laboratorijų potencialą, o taip pat diegiant kompiuterizuotas duomenų rinkimo sistemas. Neparengta sergančiųjų užkrečiamomis ligomis bei pavojingų visuomenei asmenų ambulatorinės slaugos bei globos sistema; nepakankamai veiksmingos lytinio švietimo ir auklėjimo formos, neintegruota švietimo institucijų ir visuomeninių, bendruomeninių organizacijų veikla šioje srityje.

Nacionalinė sveikatos taryba, išklausiusi pranešimus ir pasisakymus apie užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, teikė siūlymus:

1. Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai parengti papildomas teisines, administracines bei finansines priemones, įgalinančias savivaldos institucijas vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės srityje teisės aktuose numatytas prievoles;

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinti Vilniaus apskrities tuberkuliozės gydymo įstaigų restruktūrizacijos planą, po to peržiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr.1611 ,,Dėl Valstybinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontolės programos” patvirtintas lėšas pagal nepaprastųjų išlaidų poreikį restruktūrizuotoms įstaigoms;

3. LR sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija peržiūrėti ir diegti veiksmingas lytinio švietimo ir mokymo programas, integruojant visuomeninių bendruomeninių organizacijų veiklą;

4. LR sveikatos apsaugos ministerijai:

4.1. kuo greičiau deramai parengti užkrečiamųjų ligų priežiūros ir kontrolės sistemą, numatant jai tinkamą finansavimą. Plėtojant mikrobiologijos laboratorijas, koordinuoti ir išnaudoti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijose veikiančių tarnybų potencialą. Diegti kompiuterizuotas duomenų rinkimo sistemas;

4.2. parengti ir teikti tvirtinti LR Vyriausybei AIDS profilaktikos programą, būtinai integruojant į

programos vykdymą ir numatant finansavimą visoms AIDS profilaktikos srityje veikiančioms

institucijoms ir organizacijoms. Siekiant kompleksinio problemų sprendimo, svarstyti AIDS ir

lytiškai plintančių ligų profilaktikos programų sujungimą;

4.3. atsižvelgti į Europos Sąjungos pasiūlymus dėl visuomenės sveikatos specialistų epidemiologų rengimo bei podiplominio tobulinimo ir dalyvauti tarptautinėse diskusijose dėl šių specialistų rengimo;

4.4. planuoti ilgalaikį adekvatų vakcinų poreikį bei užtikrinti nenutrūkstamą imunoprofilaktikos programos finansavimą;

5. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengti sergančiųjų užkrečiamomis ligomis bei pavojingų visuomenei asmenų ambulatorinės slaugos bei globos sistemą;

Nacionalinė sveikatos taryba nutarė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl papildomos

informacijos bei tęsti lytiškai plintančių ligų ir AIDS profilaktikos programų svarstymą kitame

Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje 2003 m. sausio mėn. 28 d.

    • 2002 m. rugsėjo 26 d. Nacionalinė sveikatos taryba nagrinėjo LR Seimo 2002 m.

birželio 6 d. nutarimą Nr. IX-936 ,,Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2001 metų veiklos ataskaitos” (Žin., 2002, Nr.57-2306). Pavesta Nacionalinės sveikatos tarybos Visuomenės sveikatos komitetui įvertinti Nacionalinės sveikatos tarybos galimybes dėl Lietuvos sveikatos programos stebėsenos (monitoringo) metodikos rengimo. Pradėtas Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą vertinimas pagal Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 – 2004 metų perspektyvinį darbo planą, patvirtintą Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 m. vasario 7 d. protokoliniu nutarimu Nr.1/3.

    • Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės siūlymai Nacionalinei sveikatos tarybai dėl

Lietuvos sveikatos programos vertinimo pateikti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Sveikatos apsaugos reformos vertinimo ataskaitoje (2002 m. spalio 31 d. Nr.210-1). Minėtame dokumente nurodyta, kad Nacionalinė sveikatos taryba turi vertinti Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą. Svarstomi siūlymai Nacionalinei sveikatos tarybai ir Sveikatos apsaugos ministerijai:

1. inicijuoti dokumento, nustatančio sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategiją, etapus ir kriterijus, parengimą ir tvirtinimą;

2. patvirtinti Lietuvos sveikatos programos tikslų ir uždavinių vertinimo (monitoringo) tvarką, numatant atsakomybę už sveikatos reformos uždavinių ir priemonių įgyvendinimą nacionaliniu, apskričių ir savivaldybių lygiu.

3. peržiūrėti Lietuvos sveikatos programoje numatytų uždavinių įgyvendinimo galimybes ir jei reikalinga, inicijuoti Lietuvos sveikatos programos pakeitimus.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pažymėjo, kad sveikatos sveikatos reformos žingsniai turi būti nuolat vertinami moksliškai pagrįstais metodais, taip pat kainų efektyvumo, paslaugų kokybės bei bendrosios medicinos praktikos vertinimo prasme. Kadangi matyti, kad atskiri Lietuvos sveikatos programoje numatyti tikslai bus sunkiai įgyvendinami, kai kurių uždavinių tikslingumą būtina peržiūrėti. (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės siūlymai svarstyti Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje 2003 m. sausio mėn. 28 d.)

    • 2002 m. spalio 29 d. svarstyti Lietuvos sveikatos programos ir kitų valstybinių sveikatos

programų įgyvendinimo klausimai.

Pažymėta, kad įgyvendinant Lietuvos sveikatos programos (Žin., 1998, Nr.64-1842) nuostatas šalyje vykdoma daugybė specialių asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros programų, besiskiriančių savo uždaviniais, reikšmingumu ir pagrįstumu. Rengiant ir vykdant konkrečias programas tiek valstybiniu, tiek bendruomeniniu lygiu pasigendama holistinio požiūrio, integralumo bei koordinacijos tiek vertikaliame, tiek ir horizontaliame lygmenyse. Kai kurių vykdomų ir baigtų programų efektyvumas yra abejotinas, o rezultatai neadekvatūs sąnaudoms. Programoms trūksta viešumo, nesuteikiama galimybė tiek sveikatos sistemos, tiek kitų žinybų profesionalams ir visuomenės atstovams pareikšti nuomonę ir aktyviai dalyvauti programų rengime ir vykdyme. Minėtos priežastys sąlygoja tai, kad valstybinių sveikatos programų tikslai, uždaviniai ir eiga nepilnai atspindi Lietuvos sveikatos programoje (Žin., 1998, Nr.64-1842) keliamus tikslus, sveikatos programų rezultatai nepakankamai įtakoja šalies gyventojų sveikatos rodiklius, nėra tarpžinybinio bendradarbiavimo. Rengiant programas ir skirstant finansinius resursus, kai kuriose sveikatos programose (pvz. Motinos ir vaiko, Vėžio kontrolės) nenumatytas savivaldos institucijų vaidmuo ir jų veiklai reikalingi finansiniai ištekliai, todėl minėtos programos neįgauna nacionalinių programų pobūdžio. Nenurodoma atsakomybė už programų efektyvumą.

Nacionalinė sveikatos taryba numatė rengti Lietuvos sveikatos programų inicijavimo, rengimo, ekspertavimo, tvirtinimo, vykdymo, kontrolės ir koordinavimo reglamento projektą, kuriame atsispindėtų pagrindinės nuostatos: rengiant ir įgyvendinant valstybines sveikatos programas, įvertinti jų poveikį Lietuvos sveikatos programos (Žin., 1998, Nr.64-1842) įgyvendinimui; nustatant valstybės ir savivaldybių lygmens sveikatos programų prioritetus orientuotis į nacionalinius uždavinius; numatyti ryšį ir koordinaciją tarp atskirų sveikatos sistemos lygmenų ir tarpžinybinę koordinaciją; sudaryti sąlygas šalies sveikatos sistemos, akademinės visuomenės, kitų žinybų profesionalams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams dalyvauti valstybinių sveikatos programų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo procese; siekiant valstybinių sveikatos programų ir Lietuvos sveikatos programos integravimo. Įvertinus tarpžinybinį valstybinių sveikatos programų pobūdį, jas tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybėje; numatyti griežtesnę valstybinių sveikatos programų įgyvendinimo kontrolę ir atsakomybę už efektyvumą.

 

 

IV. VISUOMENĖS SVEIKATOS POLITIKOS KOORDINAVIMAS. TARPŽINYBINIS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

 

2002 m. Nacionalinė sveikatos taryba daug dėmesio skyrė visuomenės sveikatos politikos koordinavimo, sveikatos ugdymo politikos koordinavimo klausimams, skatino tarpžinybinį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Pateikiame aukščiau neminėtas priemones šioje srityje.

    • Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ,,Narkomanijos prevencija mokyklose” 2002

–02-06 Nacionalinės sveikatos tarybos nariai teikė siūlymus dėl narkomanijos prevencijos mokyklose gerinimo.

    • Nacionalinė sveikatos taryba 2002-05-02 posėdyje, išklausiusi Pasaulio sveikatos

organizacijos eksperto psichiatrijai W.Rutz bei Lietuvos psichikos sveikatos specialistų pasisakymus, teikė siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Vilniaus universitetu ir Kauno medicinos universitetu inicijuoti visuomenės sveikatos centrų darbuotojų mokymą psichikos sveikatos srityje.

    • 2002-05-02 posėdyje Nacionalinė sveikatos taryba pritarė Valstybinės maisto ir mitybos

strategijos projektui. Atsižvelgus į Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas bei siekiant lygiaverčio tarptautinio bendradarbiavimo, siūlyta Sveikatos apsaugos ministerijai kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86 - 3015) priemonės Eil.Nr. 225 (,,Parengti Valstybinę sveikos mitybos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą”) pavadinimo pakeitimo į priemonę ,,Parengti Valstybinę maisto ir mitybos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą”.

    • Atsižvelgusi į LR Seimo 2002 m. birželio 20 d. Rezoliucijos ,,Dėl Lietuvos sveikatos

politikos tolesnio įgyvendinimo” (Žin., 2002, Nr.65-2645) siūlymus Nacionalinė sveikatos taryba 2002 m. rugsėjo 26 d. išplėstiniame posėdyje kartu su nevyriausybinių organizacijų, dirbančių sveikatos srityje atstovais svarstė aktyvaus visuomenės dalyvavimo, sprendžiant sveikatos problemas ir bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldybių institucijomis klausimus. Pažymėta, kad sveikatos srityje veikia LR Teisingumo ministerijoje registruotos 224 nevyriausybinės organizacijos, iš jų 33 (15 proc.) sergančiųjų ar jų globėjų draugijos bei asociacijos. Kitos visuomeninės organizacijos susijusios su profilaktine veikla sveikatos srityje. Didelę grupę sudaro įvairių specialybių medikų draugijos. Pacientų organizacijos siekia šviesti visuomenę, informuoti valstybines institucijas apie sergančiųjų lėtinėmis ligomis gyvenimo sąlygas, gerinti ankstyvosios ligų diagnostikos galimybes, mokyti sergančiuosius kuo ilgiau išlikti savarankiškais žmonėmis. Teigiamai vertinamas Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos, jungiančios 15 įvairiomis ligomis sergančiųjų organizacijų, kurios atstovauja 450 000 pacientų, susikūrimas. Tai vienintelė organizacija, kuri realiai atstovauja didžiausią pacientų organizacijų skaičių ir gausiausią į tas organizacijas susibūrusių pacientų skaičių. Aktyviai veikia Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ,,Viltis”, turinti padalinius 53 savivaldybėse, jungianti 11 516 narių ir siekianti pagalbą sutrikusio intelekto žmonėms priartinti prie žmogaus, bendruomenėje. Prie Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos susibūrusi Sveikatos priežiūros vartotojų koaliciją siekia, kad į vartotojų teisių gynimo reguliavimo sritį būtų įtrauktos sveikatos priežiūros ir farmacinė veikla. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos sistemos įstatymai reglamentuoja pacientų, o ne vartotojų teises. Sveikatos priežiūros vartotojų koalicijos veikla daugiau orientuota į sveikatos paslaugų vartotojus, t.y. į susirgusius Lietuvos žmones, jų teisines problemas, ir jungia bei atstovauja palyginus nedidelį žmonių kiekį. Blaivybės judėjime dalyvaujančios draugijos pasigenda paramos iš valstybinių programų. Pacientų organizacijos pasigenda galimybių atstovauti interesus, sprendžiant Privalomojo sveikatos draudimo lėšų panaudojimo klausimus.

Pažymėta, kad pilietinės iniciatyvos skatinimas yra svarbus nevyriausybinių organizacijų aktyvumo veiksnys. Nevyriausybinės organizacijos turi galimybių padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms spręsti sveikatos problemas, ypač rūkymo, narkomanijos prevencijos, blaivybės propagavimo ir kitais klausimais, tačiau joms reikalinga finansinė ir metodinė parama.

Nacionalinė sveikatos taryba teikė siūlymus:

1. skatinti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sveikatos srityje tarpusavio bendradarbiavimą;

2. įtraukti nevyriausybinių organizacijų atstovus, rengiant ir įgyvendinant sveikatos programas;

3. skatinti valstybės ir savivaldos institucijas bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis,

sprendžiant sveikatos reformos klausimus;

4. pataisas LR Sveikatos draudimo įstatymui, įtraukiant pacientų organizacijų atstovą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą.

    • 2002 m. spalio 29 d. Nacionalinė sveikatos taryba kartu su Sveikatos apsaugos

ministerijos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos vadovais, universitetų ir mokslo institutų atstovais svarstė visuomenės sveikatos strategijos įgyvendinimo problemas. Pažymėta, kad yra teigiamų poslinkių, reorganizuojant visuomenės sveikatos sistemą. Tačiau nežiūrint pažangos visuomenės sveikatos sistemos įstatymdavystės ir teisinio reglamentavimo srityje, liko neišspręsta daug konceptualių klausimų ir problemų. Nepakankamai aiškios visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo įvairiuose sveikatos priežiūros organizavimo lygiuose konceptualios nuostatos, planuojamos veiklos finansavimo šaltiniai, nėra aiškaus funkcijų pasidalinimo tarp valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir pirminių visuomenės sveikatos priežiūros institucijų, kurios turėtų veikti savivaldybėse; neaiškios tarpžinybinio bendradarbiavimo visuomenės sveikatos srityje priemonės. Nėra vieningos visuomenės sveikatos specialistų paskirties sampratos, jauni visuomenės sveikatos specialistai nemotyvuoti vykti darbui į šalies rajonus, nepakankamai panaudojamas aukštųjų medicinos mokyklų ir mokslo institucijų potencialas, vykdant visuomenės sveikatos sistemos restruktūrizaciją. Nepateisinamai mažinamas biudžetinis visuomenės sveikatos centrų finansavimas.

Siekdama išsamiai aptarti Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos strategijos įgyvendinimo priemones, Nacionalinė sveikatos taryba numatė organizuoti visuomenės sveikatos strategijos įgyvendinimo forumą (konferenciją) 2003 m.

Nacionalinė sveikatos taryba teikė siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai bei Švietimo ir mokslo ministerijai suderinti visuomenės sveikatos specialistų perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo tvarką ir mokymo programas minėtų ministerijų pavaldume esančiose institucijose, numatant aiškias sveikatos priežiūros bei švietimo ir mokslo institucijų funkcijas. Atsižvelgiant į naujas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų funkcijas, bendradarbiaujant Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijai bei universitetams, nustatyti visuomenės sveikatos specialybių bakalaurų ir magistrų poreikį. Įgyvendinant visuomenės sveikatos strategiją, aktyviau įtraukti kitas žinybas, savivaldos ir nevyriausybines organizacijas; diegti sveikatos rizikos vertinimo ir poveikio sveikatai vertinimo metodikas. Sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai teikti siūlymai glaudžiau bendradarbiauti su kitomis žinybomis, universitetais, rengiančiais visuomenės sveikatos specialistus, nevyriausybinėmis organizacijomis, apskričių ir savivaldos institucijomis, dirbančiomis visuomenės sveikatos srityje.

    • 2002 m. gruodžio 17 d. Nacionalinės sveikatos tarybos išplėstiniame posėdyje svarstyti

Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriaus sociologinio tyrimo rezultatai. Išklausiusi informaciją apie Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakyto Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriaus sociologinio tyrimo rezultatus ir pateiktus gyventojų apklausos duomenis apie korupcijos paplitimą sveikatos sistemoje, Nacionalinė sveikatos taryba pažymėjo, kad tyrimo rezultatai kelia susirūpinimą, nors rodikliai nėra galutinai aiškūs ir objektyvūs. Tyrimo metu nebuvo analizuotos korupcijos sveikatos priežiūros sektoriuje priežastys. Nacionalinė sveikatos taryba mano, kad nebaigta ir užsitęsusi sveikatos sistemos reforma, egzistuojanti neracionali sistema neleidžia tenkinti nei pacientų, nei medikų poreikių ir tinkamai atlyginti medikams už darbą. Lietuvoje sveikatos sistemai valstybės skiriamas finansavimas yra vienas mažiausių tarp Rytų ir Centrinės Europos šalių. Nacionalinės sveikatos sąskaitos rezultatai (Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2001) rodo grėsmingai augančią privačių išlaidų finansavimo šaltinių dalį bendroje sveikatos apsaugos sistemos finansavimo struktūroje. Toliau lieka neaiškios sveikatos priežiūros mokamų paslaugų aplinkybės ir sąlygos, nenustatyta gyventojų mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas tvarka; visuomenei trūksta informacijos apie apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Atkreiptas dėmesys į pacientus ir medikus priešinantį žiniasklaidos vaidmenį. LR Civiliniame kodekse įteisintos dovanos medikams išlieka sveikatos sektoriaus problema.

Nacionalinė sveikatos taryba teikė siūlymus LR sveikatos apsaugos ministerijai:

1. įvertinti ankstesnių sveikatos priežiūros sektoriaus sociologinių tyrimų duomenis;

2. skatinti racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimą;

3. sudaryti darbo grupę, dalyvaujant Nacionalinės sveikatos tarybos, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Kauno medicinos universiteto, pacientų nevyriausybinių organizacijų atstovams. Darbo grupei pavesti ištirti bei išanalizuoti korupcijos sveikatos priežiūros sektoriuje priežastis ir informuoti visuomenę apie tyrimo rezultatus.

    • 2002 m. buvo tęsiamas Atviros Lietuvos fondo remiamų projektų ,,Nacionalinės

sveikatos tarybos parama, formuojant sveikatos politiką apskrityse ir savivaldybėse” ir ,,Žmogiškųjų resursų, žinių r įgūdžių formavimas naujosios visuomenės sveikatos politikos įgyvendinimui nacionaliniu bei regioniniu mastu” vykdymas. Vykdant projektus per 2002 m. Nacionalinė sveikatos taryba surengė seminarus 9 apskrityse ir 13 savivaldybių kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Kauno medicinos universiteto atstovais. Kas mėnesį buvo organizuojami seminarai apskričių administracijos, savivaldybių vykdomosios valdžios atstovams ir politikams, bendruomenių sveikatos tarybų nariams ir įvairių institicijų darbuotojams. Seminaruose buvo pateikti duomenys apie apskričių gyventojų sveikatos būklės ypatumus Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių kontekste; rekomendacijos dėl sveikatos problemų prioritetų nustatymo ir sveikatos projektų rengimo, aptarti sveikatos priežiūros ypatumai, savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų veikla. Kadangi Panevežyje seminaras vyko 2001m., kitose devyniose apskrityse renginiai organizuoti 2002 m. kas mėnesį pagal Nacionalinės sveikatos tarybos patvirtintą grafiką. Kai kuriose apskrityse (Klaipėdos, Utenos, Kauno, Vilniaus) seminarai vyko ne tik apskričių centruose, bet ir kitose savivaldybėse, todėl aktyviau dalyvavo vietos politikai ir visuomenės veikėjai. Didelį dėmesį minėtiems renginiams parodė apskričių viršininkai bei Alytaus, Kretingos, Anykščių, Birštono, Trakų savivaldybių merai. Renginiai aprašyti savaitraštyje ,,Veidas” bei vietos spaudoje. Atviros Lietuvos fondo parama buvo labai vertinga, aiškinant visuomenei sveikatos reformos tikslus, diskutuojant aktualiausiomis su sveikata susijusiomis temomis. Pvz. Alytuje tarp kitų klausimų kalbėta apie ŽIV/AIDS prevencija ir su tuo susijusios problemos apskrityse ir savivaldybėse, išnagrinėta Alytaus apskrities nevyriausybinių organizacijų veikla sveikatos srityje, Anykščiuose – apskrities savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų darbas, Tauragėje – sveikų bendruomenių kūrimo klausimai, Birštone – Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo perspektyvos, Trakuose – visuomenės sveikatos problemų sprendimo būdai ir tt. Seminaruose pranešimus skaitė ir apskrito stalo diskusijose dalyvavo žymūs atitinkamų sričių Lietuvos specialistai, todėl pokalbiai buvo abipusiai naudingi. Deja, dėl lėšų trūkumo 2003 metais Nacionalinė sveikatos taryba nebeturi galimybių tęsti šios prasmingos veiklos. (Visų seminarų darbotvarkės pridedamos).

    • Nacionalinė sveikatos taryba skatina tarptautinį bendradarbiavimą. Nuo savo veiklos

pradžios Nacionalinė sveikatos taryba bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). PSO atstovas Lietuvoje R.Petkevičius yra Nacionalinės sveikatos tarybos narys. Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiuose 2002 m. skaitė pranešimus šių tarptautinių organizacijų atstovai: V.Grabauskas, PSO Globalinės vykdomosios tarybos narys profesorius ,,Dėl sveikatos socialinių ekonominių skirtumų”, W. Rutz, PSO ekspertas, ,,Dėl psichikos sveikatos priežiūros sistemos organizavimo”, G.Lister, Nyderlandų visuomenės sveikatos mokykla, ES Dvynių projekto konsultantas ,,Dėl visuomenės sveikatos sistemos vadybos”. Nacionalinės sveikatos tarybos nariai pagal savo kompetenciją nuolat dalyvauja tarptautinėse konferencijose ir seminaruose.

    • Nacionalinė sveikatos taryba, atsiliepė į LR Seimo Europos reikalų komiteto kvietimą

bendradarbiauti, svarstant klausimus susijusius su Lietuvos integracija į Europos Sąjungą. 2002 m. Nacionalinės sveikatos tarybos narė E.Kuliešytė išrinkta į į Europos ateities Lietuvos forumo tarybą.

    • Nacionalinės sveikatos tarybos veikla yra tarpžinybinio pobūdžio. Įvairiuose renginiuose

kartu su sveikatos priežiūros specialistais dalyvauja valstybės valdžios ir valdymo institucijų (LR Seimo, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijų bei joms pavaldžių institucijų), universitetų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai, užsienio ekspertai, žurnalistai. Rengiant Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą 2002 bendradarbiauja įvairių institucijų atstovai.

 

V. KITA VEIKLA

Nacionalinės sveikatos tarybos veiklą ir tarpžinybinį bendradarbiavimą rodo gaunamų ir siunčiamų raštų skaičiaus didėjimas. Pateikiami 2002 ir 2001 metų palyginamieji duomenys.

 

1 lentelė

Nacionalinėje sveikatos taryboje gauti raštai 2001-2002 metais

 

 

 

Metai

Gauti raštai iš

 

Viso

LR Seimo

(išskyrus

Sveikatos

Reikalų komitetą)

LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

Sveikatos apsaugos ministerijos

Kitų

ministerijų

Kitų institucijų

2001

8

13

-

7

12

21

61

2002

14

9

2

27

20

48

120

 

 

 

 

2 lentelė

Nacionalinės sveikatos tarybos siųsti raštai

 

 

 

Metai

Gauti raštai iš

 

Viso

LR Seimo

(išskyrus

Sveikatos

Reikalų komitetą)

LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

Sveikatos apsaugos ministerijos

Kitų

ministerijų

Kitų institucijų

2001

22

11

2

3

11

22

71

2002

60

42

9

22

16

70

219

 

Palyginus 2001 ir 2002 metus matyti, kad gaunamų ir siunčiamų dokumentų skaičius žymiai

padidėjo išaugo. Aktyviau bendradarbiaujama su Seimo Sveikatos reikalų komitetu, kitais Seimo

komitetais, Sveikatos apsaugos ministerija bei kitomis ministerijomis, o taip pat su apskritimis ir

savivaldybėmis.

Tenka pastebėti, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad institucijos, kurioms Nacionalinė sveikatos taryba teikia siūlymus, turi juos įvertinti ar atsakyti. Siekiant efektyvesnės Nacionalinės sveikatos tarybos veiklos, manome, kad reiktų papildyti LR sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnį, reglamentuojantį Nacionalinės sveikatos tarybos veiklą, prievole institucijoms svarstyti Nacionalinės sveikatos tarybos siūlymus. Toks siūlymas pateiktas ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui.

2002 m. Nacionalinės sveikatos tarybos siūlymų sąvadas pridedamas. Nacionalinės sveikatos taryba gavo tik tris atsakymus į siūlymus, visus iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Žemiau pateikiamas trumpas atsakymų turinys:

Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2002 m. spalio 29 d. posėdžio nutarimuose pateiktų siūlymų Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad Motinos ir vaiko programai parengti sudaryta darbo grupė. Baigiama rengti Valstybinė vėžio kontrolės programa 2003- 2010 m. Nutarta sudaryti Valstybinės vėžio kontrolės programos koordinavimo tarybą. Programoje numatytos prioritetinės onkologinės pagalbos plėtojimo kryptys. Sveikatos apsaugos ministerija pritarė siūlymams dėl neatlygintinos donorystės propagavimo bei dėl visuomenės sveikatos strategijos įgyvendinimo bei aktyviai prisidės organizuojant forumą Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos strategijos įgyvendinimo klausimais. Sudarytos darbo grupės įstatymų lydimiesiems teisės aktams, numatantiems visuomenės sveikatos specialistų perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo nuostatų, mokymo programų rengimui. Sveikatos apsaugos ministerija atsakė dėl 2002 m. gruodžio

17 d. Nacionalinės sveikatos tarybos siūlymų dėl Valstybinių AIDS bei lytiškai plintančių ligų profilaktikos programų, pritardama Nacionalinės sveikatos tarybos siūlymui sujungti Valstybinę AIDS profilaktikos ir kontrolės programą su Lytiškai plintančių ligų profilaktikos programa. . Valstybinės AIDS profilaktikos ir kontrolės programos 2003- 2005 m. projektas parengtas ir derinamas.

Nacionalinė sveikatos taryba tobulino ir savo veiklos reglamentą. Atsižvelgiant į siūlymus,

2002 m. vasario 7 d. ir gruodžio 17 d. Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiuose Reglamentas papildytas ir patikslintas.

PRIDEDAMA. 49 lapai.

 

 

 

Pirmininkas Juozas Pundzius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 




Naujausi pakeitimai - 2003 03 04.
Žydrė Butkevičienė



   >   Istorija  >   2000 - 2004 m. Seimas  >   Parlamentinė kontrolė  >   Institucijų, atskaitingų Seimui, ataskaitos  >   2002 metų ataskaitos

LR Seimas